Iki Šv. Kalėdų liko 12 dienų: karameliniai kokosiniai sausainiai su migdolų drožlėmis ir šokolado gabaliukais (be pieno produktų)

Čia turiu prisipažinti - šiuos sausainius esu kepusi dešimtis kartų, o kartą per vakarą iškepiau apie 150 tokių sausainių, tad receptas ištobulintas, bet dar niekada neskelbtas. Kol kas jis buvo perduodamas tik iš lūpų į lūpas, nors Mukatano juodraščių skyriuje surašytas nuo praėjusių Kalėdų. Geriau būtų mane kas nors įspėjęs, jog kai bandai žodžiais aprašyti savo firminių sausainių gerumą, prasėdi valandą prie kompiuterio, spoksodama į mirksintį žymeklį, ir galiausiai atidedi šią veiklą geresniems laikams.

Viskas būtų daug paprasčiau, jei galėčiau tiesiog duoti šių sausainių paragauti, kad patys pajustumėte, kaip juose, saldumu apkabindama gomurį, suskamba meilė gyvenimui, kaip jie pažadina aikčiojimus ir aimanas, pačiumpa ir ištraukia kažką, ką, atrodo, saugiai nuo savęs suaugusio paslėpei. Sidabriniame speige pokšinčias suklimpusias tvoras ir tvarte kalbančius gyvulius, apšarmojusiomis nosimis, kvepiančius nušienautų pievų kvapu. Storas sniego pusnis, suneštas aplink šulinį, kuriame telkšo nebe vanduo, o raudonas vynas, lopantis žvaigždžių išardytą dangaus skliautą ir tarp įsipareigojimų išbarstytas laimės akimirkas.    

Ne tik šių sausainių ragavimas, bet dar labiau pats kepimas nukelia į tą magiško grožio vaikystė pasaulį - bemaišydamas tirštėjantį saldintą pieną, atsiduri kitame laike, kuriame be jokių pastangų, be dirbtinės skubos, gimsta ir apsigyvena stebuklo išsipildymo nuojauta. Tiesą sakant, būnant suaugusiu, nėra taip lengva įžengti į šį jaukų, švelnų, meilės ir likimo burtų prisotintą laiką, todėl kepkite šiuos sausainius pilnomis skardomis, dovanokite juos aplinkiniams, šalia pridėdami ranka rašytą jų receptą. 

Kaip jau supratote, šie sausainiai turi slaptą ingredientą - jie su naminiu sutirštintu kokosų pienu. Tikra laimė yra atsipalaiduoti ir niekur neskubėti, pabūti namie prie viryklės, o ne stumdytis parduotuvėje. Šventės nebus blogesnės, jei vietoje paskubomis pagriebtų dovanų, padovanosite savo keptų sausainių.

Jie geriau nei bet kokie daiktai išsako jausmus. Per skirtą laiką jiems iškepti. Per rankų šilumą. Per laimę ir pasididžiavimą, kuriuos į juos sudėsite. Juk labiau nei daiktų mums reikia dėmesio. Neapgalvotų dovanų laimė labai greitai baigiasi. Vos išpakavus pavirsta nepateisintais lūkesčiais. Tik niekada nesibaigia Kalėdų jausmas, kai išpakuoji meilę.

Taigi, sugrįžkime prie šių sausainių. Jie - sodraus karamelinio skonio, lengvi ir minkšti viduje, o krašteliai - traškūs, pilni riešutų ir juodojo šokolado gabaliukų. Pastovėję pernakt sausainiai tampa dar skanesni ir tokie pat puikūs išsilaiko visą savaitę. O gal ir ilgiau!

24 sausainiams reikės:

400 ml kokosų pieno (iš skardinės, t.y. ne kokosų gėrimo)

100 g smulkaus rudojo cukraus

Nedidelio žiupsnelio sodos

100 g nesaldintų kokosų drožlių

40 g migdolų drožlių

50 g smulkių pilno grūdo avižinių dribsnių (t.y. greito paruošimo, be jokių priedų)

100 g juodojo šokolado (ne mažiau 70 proc. kakavos), susmulkinto mažais gabaliukais

1/2 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

1/4 arbatinio šaukštelio druskos

1 kiaušinio baltymo

Karameliniai kokosiniai sausainiai su migdolų drožlėmis ir šokolado gabaliukais

1. Į keptuvę supilkite pieną ir sudėkite cukrų, išmaišykite mediniu šaukštu. Kaitinkite ant vidutinės ugnies, kol pienas užvirs, tada ugnį sumažinkite iki mažos, kad pienas lengvai burbuliuotų. Vis pamaišykite mediniu šaukštu, braukdami tiek per dugną, tiek per keptuvės sieneles. Po 30-40 minučių (priklausomai nuo keptuvės dydžio) pienas sutirštėja, tampa klampesnis, tada laikas įmaišyti žiupsnelį sodos ir, nuėmus nuo ugnies, palikti atvėsti. Turite gauti maždaug 200 g kondensuoto pieno.

2. Kol kondensuotas pienas vėsta, dideliame dubenyje sumaišykite kokosų drožles, migdolų drožles, avižinius dribsnius, šokolado gabaliukus, kepimo miltelius ir druską.

3. Atvėsusį kondensuotą pieną gerai išplakite su kiaušinio baltymu, aš dažniausiai tai darau su šakute, bet kartais ir su mikseriu.

4. Į skystą masę suberkite sausą mišinį ir išmaišykite, kol neliks sausų ingredientų. Palikite tešlą pastovėti 10-15 minučių, kad sutvirtėtų.

5. Įkaitinkite orkaitę iki 170 C. Kepimo skardą išklokite sviestiniu popieriumi. Formuokite vieno šaukšto dydžio apvalius sausainėlius ir dėkite į skardą. Palikite skardoje tarp sausainių 2 cm. tarpus. Turėtų išeiti 24 sausainiai (2 skardos).

6. Kepkite 12-15 minučių orkaitės viduryje, kol sausainiai įgaus dailų rusvą atspalvį (tačiau atidžiai stebėkite, kad neapdegtų), o jų krašteliai susikaramelizuos. Palikite sausainius šiek tiek atvėsti skardoje, o tada juos iškelkite į lėkštę arba ant grotelių, kad visiškai atauštų.

Iki Šv. Kalėdų liko 18 dienų: du karšto arbatos ir viskio kokteilio receptai ir kalėdinė muzika

Pirmą kartą Hot Toddy paragavau prieš keletą metų viename bare. Sušąlusi ir pavargusi po žvarbios gruodžio dienos buvau ne juokais ištroškusi karšto vyno, tačiau baras neturėjo tokio pasirinkimo, todėl barmenas pasiūlė išbandyti kitą nemažiau šildantį jų gėrimą iš imbierinės arbatos ir viskio. Netrukus ant stalo stiklinėje su ąsele atkeliavo garuojantis gražios gintaro spalvos kokteilis. Cinamono lazdelė ir stora citrinos žievelės juosta, nusagstyta gvazdikėliais, buvo paliktos mirkti gėrime. Tą naktį, lauke lijundrą keičiant pūgai, išgurkšnojau ir dar vieną tokį kokteilį, o tada pajutau kaip iš tiesų ne tik gerklę, bet ir visą kūną užlieja milžiniška šilumos banga.

Panaši į tą, kuri užlieja mano širdį, klausant kalėdinės muzikos, net jei ši dažnai būna suprekinta prekybos centrų, leidžiant ją per dažnai ir per garsiai. Kaip rašiau praeitame įraše, aš tikiu idilišku kalėdiniu grožiu, be to nesu dažna prekybos centrų ir kavinių ar barų lankytoja, kaip galėjo pasirodyti iš pirmos šio įrašo pastraipos, o ir televizoriaus neturiu, galbūt todėl kiekvienais metais vis iš naujo atrandu šias dainas, kaip ir Hot Toddy.

2020 m. Kalėdų grojaraštis:

1. Wham! - Last Christmas

2. Chris Rea - Driving Home For Christmas

3. Jon Bon Jovi - Please come home for Christmas

4. U2 - Christmas, Baby Please Come Home

5. Otis Redding - Merry Christmas, Baby

6. Chris Isaak - Blue Christmas

7. Otis Redding - White Christmas

8. Tom Waits - Christmas Card from a Hooker In Minneapolis

9. Queen - Thank God It's Christmas

10. The Jets - Rockin' Around The Christmas Tree

11.  Sufjan Stevens - Christmas In The Room

Taigi, grįžkime prie šio išraiškingo skonio kokteilio ir jo paslapčių. Taip, jis yra skandalingai šventinis, visgi neįtikėtiniausia tai, kad juo mėgaujasi ir gerais žodžiais apie jį atsiliepia net ir tie, kurie viskio nemėgsta ir net neragauja. O jei dar vaikystėje slapta laižydavote ar į arbatą lašindavote pertusiną, jums reikia šio recepto "Meduolis". Visa paslaptis yra prieskoniai, daug prieskonių - cinamonas, gvazdikėliai, anyžius, imbierinė arbata ir melasa.

1 dideliam puodeliui prireiks:

250 ml vandens

1/3 Ceilono cinamono lazdelės (apie 5-6 cm ilgio) arba paprastos cinamono lazdelės

4 gvazdikėlių

1 anyžiaus žvaigždutės 

1 storos citrinos žievelės juostos (apie 2 cm storio ir 5 cm ilgio), be baltos dalies

1 maišelio vaisinės obuolių ir imbiero arbatos, aš naudojau Etno "Žiemos arbata"

1/2 arbatinio šaukštelio natūralaus medaus

1/2 arbatinio šaukštelio cukranendrių melasos

30-60 ml saldaus burboninio viskio, turinčio vaisių, vanilės natų, aš naudojau Maker's Mark

Karštas arbatos ir viskio kokteilis "Meduolis" 

1. Į nedidelį prikaistuvį supilkite vandenį, įmeskite cinamono lazdelę, anyžiaus žvaigždutę ir gvazdikėlius bei citrinos žievelės juostą.

2. Ant silpnos ugnies užvirkite vandenį, tada nuimkite nuo ugnies, įmerkite arbatos maišelį, uždenkite ir palikite 3-5 minutes pastovėti, kad vanduo pritrauktų prieskonių ir arbatos skonio bei aromato.

3. Tuo metu į didelį puodelį ar stiklinę sudėkite medų ir melasą.

4. Po 3-5 min. vėl ant mažos ugnies užvirkite arbatą, nuimkite nuo ugnies ir perkoškite per sietelį į puodelį/stiklinę su medumi ir melasa. Gerai išmaišykite.

5. Galiausiai įmaišykite viskį ir nedelsdami ragaukite.

Ne mažiau nei pirmą variantą mėgstu ir tradicinį Hot Toddy, jis gaivus ir saldžiarūgštis, bet tuo pačiu stiprus ir sodrus - tai yra toks, kokio tikiesi gero arbatos ir viskio kokteilio. Taip, be abejo, jis man primena tą, kurį ragavau pirmą kartą, dėl ko užsidirba papildomų karmos taškų.  

1 dideliam puodeliui prireiks:

250 ml vandens

1/3 Ceilono cinamono lazdelės (apie 5-6 cm ilgio) arba paprastos cinamono lazdelės

4 gvazdikėlių

1 anyžiaus žvaigždutės (nebūtina)

1 maišelio vaisinės obuolių ir imbiero arbatos, pavyzdžiui Etno "Žiemos arbata"

1 valgomojo šaukšto citrinos sulčių + 1 citrinos riekelės

2 arbatinių šaukštelių natūralaus medaus

40-60 ml saldaus burboninio viskio, turinčio vaisių, vanilės natų, pavyzdžiui Maker's Mark

Karštas arbatos ir viskio kokteilis "Hot Toddy"

1. Į nedidelį prikaistuvį supilkite vandenį, įmeskite cinamono lazdelę, anyžiaus žvaigždutę ir gvazdikėlius.

2. Ant silpnos ugnies užvirkite vandenį, tada nuimkite nuo ugnies, įmerkite arbatos maišelį, uždenkite ir palikite 3-5 minutes pastovėti, kad vanduo pritrauktų prieskonių ir arbatos skonio bei aromato.

3. Tuo metu į didelį puodelį ar stiklinę sudėkite medų, citrinos riekelę ir įspauskite citrinos sulčių.

4. Po 3-5 min. vėl ant mažos ugnies užvirkite arbatą, nuimkite nuo ugnies ir perkoškite per sietelį į puodelį/stiklinę su medumi, citrinos riekele ir citrinos sultimis. Gerai išmaišykite.

5. Galiausiai įmaišykite viskį ir nedelsdami ragaukite.

Iki Šv. Kalėdų liko 23 dienos: avižinių sausainių su pistacijomis ir džiovintomis vyšniomis receptas ir advento kalendoriaus lukštenimas

Ar dažnai, artėjant Kalėdoms ir visiems aplink linkint ramybės, iš tiesų pavyksta nurimti viduje? Ar tepa širdį medumi maži kasdieniniai stebuklai? Ir ar esate jų pranašas? Tais vakarais, kai įropojusi į lovą, pagaunu savyje švelnų magiško grožio Kalėdų jausmą, mane apima įkvėpimas jo nenugainioti ir kitą dieną, o po to kitą ir dar kitą dieną.

Nes būna ir taip, kad pasijuntu apiplėšta gruodžio dienų, užspausta darbų, reikalų ir atsakomybių (kartais iki visiškos nevilties), nieko nebespėjanti. Nei laukti Kalėdų, nei dalintis ramybe su pačiais artimiausiais, nei pabūti su savimi, įvertinant bei padėkojant už tai, ką turiu, o jei ir atrandu laiko pabūti kartu, viskas, kuo galiu pasidalinti - tai skundai, nerimas, skubėjimas ir į širdį įsibrovusi žiemos vėsuma. Todėl jau kelerius metus prieš kiekvieną Adventą mes sau sukuriame Advento įkvėpimų kalendorių ir lygiai taip pat kaip tradicinio Advento kalendoriaus šokoladuką kiekvieną rytą išlukštename veiklos idėją.

Štai tokie yra mūsų šių metų Advento įkvėpimai:

24. Kiekvieną Advento vakarą užrašyti po vieną dalyką, už kurį esame dėkingi ir dėl kurio pasijutome laimingi

23. Nusipirkti naujus kalėdinius puodelius rytinei kavai ir išbandyti naują kavos rūšį

22. Pasigaminti bičių vaško žvakių

21. Nusipirkti viskio ir išsivirti karšto gėrimo su juo ("Hot Toddy")

20. Apsikeisti ryto ritualais (nes (prisipažinsiu) per retai verdu rytinę kavą į lovą)

19. Sudaryti dovanų sąrašą

18. Įsigyti po naują pižamą

17. Papuošti langus girliandomis

16. Padaryti pėdų masažą ne trumpesnį nei 20 min.

15. Išeiti pasivaikščioti bet kokiu oru, o grįžus išsivirti karšto sidro

14. Iškepti mažų meduolinių namelių

13. Paruošti rankų darbo papuošimų eglutei bei pasigaminti kalėdinį vainiką ir papuošti duris

12. Pasiruošti granolos su apelsinų cukatomis ir mažyčiais traškiais meduoliais ateinančios savaitės pusryčiams

11. Papuošti Kalėdų eglę, gurkšnojant karštą šokoladą

10. Ragaujant pirmą "Mince Pie" sugalvoti norą

9. Padaryti vienas kitam 30 min masažą

8. Pavakarieniauti žvakių šviesoje, klausant kalėdinių melodijų

7. Pasivaikščioti po Laisvės Alėją bei senamiestį ir pasigrožėti kalėdinėmis šviesomis

6. Pažiūrėti bent du kalėdinius filmus ir supakuoti dovanas

5. Iškepti ir papuošti Kalėdomis kvepiančių meduolių

4. Paruošti kalėdiniais sausainiais užpildytas dėžutes (šie avižiniai sausainiai tikrai pateks į jas, pažadu apie juos šiek tiek daugiau parašyti rytoj)

3. Išsivirti prieskoniais kvepiančios arbatos ir paskaityti knygą

2. Iškepti kūčiukų

1. Su meile, dėkingumu ir ramybe paruošti Kūčių vakarienę ir paragauti visų 12 patiekalų

Apie avižinius sausainius su pistacijomis ir džiovintomis vyšniomis:

Avižiniai sausainiai yra solidi klasika, kuri iš karto daugeliui, įskaitant mane, primena vaikystę ir yra tokie savi. Paprastai šie sausainiai būdavo kieti lyg džiūvėsėliai, bet pamirkyti į karštą arbatą suminkštėdavo ir būdavo su malonumu suvalgomi. Gal todėl be avižinių sausainių aš neįsivaizduoju Kalėdų sausainių rinkinio? Tokio sausainių rinkinio, kurį ragaujant užtvindo nostalgija ir naivus vaikiškas džiaugsmas. Tas džiaugsmas, kuris spontaniškai susisieja su laimingu ir nerūpestingu gyvenimu. Švęsdama idilišką kalėdinį grožį, į avižinių sausainių tešlą įmaišau rausvų džiovintų vyšnių ir žalių atspalvių turinčių pistacijų bei kiek daugiau nei įprastai avižinių dribsnių, kad atkartočiau burnoje tirpstančių, bet tvirtų sausainių tekstūrą. Ir kai atrodo, kad viską parašiau apie šiuos sausainius, prisimenu, kad dar nepaminėjau, jog sausainių tešlos saldumas puikiai dera su sūrokomis pistacijomis ir saldžiarūgštėmis vyšniomis. 

15 sausainių reikės:

115 g kambario temperatūros minkšto sviesto

100 g smulkaus rudojo cukraus

1 vidutinio dydžio kiaušinio

1 arbatinio šauktelio vanilinio cukraus

100 g šviesių spelta miltų 

150 g smulkių pilno grūdo avižinių dribsnių (t.y. greito paruošimo, be jokių priedų)

1/2 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

1/2 arbatinio šaukštelio cinamono

1/4 arbatinio šaukštelio druskos

35 g išlukštentų pistacijų

35 g džiovintų vyšnių arba spanguolių (rekomenduoju be pridėtinio cukraus)

Avižiniai sausainiai su pistacijomis ir džiovintomis vyšniomis

1. Dubenyje mediniu šaukštu išsukite sviestą su cukrumi, kol gausite purią masę ir neliks cukraus kruopelių.

2. Tuomet įmaišykite kiaušinį ir vanilinį cukrų - taip, kad šie pasiskirstytų tolygiai ir gautųsi vientisas mišinys. 

3. Kitame dubenyje sumaišykite miltus, avižinius dribsnius, kepimo miltelius, cinamoną ir druską.

4. Į sviesto ir kiaušinio masę įmaišykite miltų ir avižinių dribsnių mišinį. Kai tik pastebėsite, kad miltai beveik įsimaišė, sustokite.

5. Suberkite pistacijas ir džiovintas uogas į tešlą ir keletu judesių įmaišykite, kad pasiskirstytų tolygiai po tešlą. Stenkitės maišyti kuo mažiau.

6. Paruoštą tešlą uždenkite maistine plėvele ir įdėkite į šaldytuvą valandai.

7. Įkaitinkite orkaitę iki 180 C. Formuokite iš atvėsusios tešlos dviejų šaukštų dydžio rutuliukus, turėtų išeiti 15 sausainių (1 skarda). Palikite skardoje tarp rutuliukų tarpus. 

8. Kepkite 15 minučių orkaitės viduryje, kol sausainiai įgaus rusvą spalvą. Palikite sausainius 10 minučių atvėsti skardoje (būtinai!), tada juos iškelkite į lėkštę. Iškepę sausainiai bus minkšti, o atvėsę sutvirtės, todėl neperkepkite.

Iki Šv. Kalėdų liko 24 dienos: karšto šokolado su šlakeliu romo receptas ir kalėdinio (brandinamo) pyrago kepimo ritualas

Šį lapkritį sukako dešimtmetis nuo pirmo kalėdinio džiovintų vaisių pyrago iškepimo. Net man pačiai sunku patikėti, kad nepraleidau nei vienų metų. Gal dar reiktų pridurti, kad buvo ir tokių metų, kai, visiems sumigus, kepdavau po kokius 2-3 pyragus ir taip keletą naktų iš eilės. Vietoj to, kad eičiau miegoti, kaip visi padorūs žmonės, (stengdamasi netriukšmauti) sverdavau, maišydavau, sijodavau, kol didžiulės spintos antrasoliai prisipildydavo pyragų, o mano praėjusių metų pažadai nepriimti užsakymų taip ir likdavo neišsipildę. 

Jokios įtikinamos priežasties tam nėra. Tiesiog iškepti šį pyragą - nors ir užtrunka šiek tiek laiko bei pareikalauja darbo, nėra nieko sudėtingo, atvirkščiai kepimo procesas taip stebuklingai įtraukia ir užburia, jog, artėjant Kalėdoms, norisi jį vėl pakartoti. Įsijausti į šventinę nuotaiką labai padeda ir šio pyrago puoselėjimas jo brendimo metu - kas savaitinis atsargus išvyniojimas iš folijos, patikrinimas, ar marlė dar pakankamai drėgna ar nereikia palaistyti kokiu dosniu šaukštu romo ar brendžio. Galiausiai tai - dar vienas būdas skaičiuoti laiką, likusį iki Kalėdų.

Būtent todėl kalėdinį pyragą visada kepu pirmąjį Advento sekmadienį. Jei dar savojo neiškepėte, nieko nenutiks, jei kepsite ateinantį sekmadienį. Jūs tik užsimerkite ir įsivaizduokite - romu kvepianti džiovintų uogų ir vaisių "puokštė", lėtai, netgi meditatyviai, mediniu šauktu su sviestu sukamas rudasis cukrus, tarp pirštų trykštančios apelsino sultys, vaško žvakių spragsėjimas (raminantis kaip židinyje degančių malkų traškesys), cinamono dulksnos ir karšto, truputį išdykusio (nes su romu ir prieskoniais) šokolado siurbčiojimas. Net už lango purškiant lietui, pro orkaitės plyšelį pasprukusi sodri, svaiginanti šiluma, susipynusi su karšto šokolado kerais, įsupa į Kalėdų laukimo stebuklą. Juokauju, žinoma, dėl karšto šokolado būtinybės, tik sakau...

...jog pagrindinis dalykas, kalbant apie šį karštą šokoladą (daug nedaugžodžiaujant) yra tai, kad jis - tobulas. Žinot, kaip kartais karštas šokoladas būna itin klampus ir net limpantis prie gomurio, toks panašesnis į desertą, o ne į gėrimą. Arba būna ir atvirkščiai: gaunasi karštas, bet ne šokoladas, o šokoladinis pienas - ir dar gerokai per saldus. Tai šis yra per viduriuką: minkštas ir tirštas, tačiau kartu pakankamai lengvas. Taip pat - ne per saldus. Taip, jis kartoko, gilaus juodojo šokolado skonio, kurį papildo ir praturtina šlakelis romo, žiupsnelis druskos ir prieskoniai, kad skonis būtų būtent toks, kokio reikia. Turtingas, bet ne riebumu ar saldumu, o šildančiomis, šventiškai nuteikiančiomis natomis, neužgožiančiomis pasninko laikotarpio. 

2 nedideliems puodeliams arba vienam dideliam prireiks: 

300 ml migdolų pieno

1/3 Ceilono cinamono lazdelės (apie 5-6 cm ilgio)

1 anyžiaus žvaigždutės

2 kardamono ankščių (švelniai sutraiškytų - aš tai darau stiklainio, kuriame laikau kardamonų ankštis, dugnu)

Žiupsnelio druskos

50 g kokybiško juodojo šokolado (ne mažiau 70 proc., bet ne daugiau 85 proc.)

1 valgomo šaukšto romo

Nedidelio šlakelio medaus, jei norisi daugiau saldumo (bet pirmiausiai paragaukite, pavyzdžiui man, dažniausiai užtenka pačio šokolado suteikiamo saldumo) 

Kalėdinis karštas šokoladas su šlakeliu romo

1. Į nedidelį prikaistuvį supilkite pieną, įmeskite cinamono lazdelę, anyžiaus žvaigždutę ir kardamono sėklas bei žiupsnį druskos.

2. Ant silpnos ugnies užvirkite pieną, tada nuimkite nuo ugnies, uždenkite ir palikite 10 minučių pastovėti, kad pienas pritrauktų prieskonių skonio ir aromato.

3. Tuo metu plonomis drožlėmis supjaustykite šokoladą.

4. Po 10 min. vėl ant mažos ugnies užvirkite pieną, nuimkite nuo ugnies, išgraibykite/nukoškite prieskonius ir nedelsdami į dar labai karštą pieną suberkite šokolado drožles.

5. Stipriai maišykite šluotele, kol šokoladas ištirps ir susiformuos puta. Pagardinkite romu ir medumi pagal skonį, jei norisi daugiau saldumo.

Evoliucionuojančios raugintų kopūstų salotos

Tu norėtum mėgautis raugintų kopūstų salotomis - rafinuotomis, o kodėl gi ne?

Ruošiant jas, atrodo, sudedi viską, kas geriausia - maloniai rūgščius, intensyvaus aromato raugintus kopūstus, saulėtą, kiek tirštą saulėgrąžų aliejų bei pikantiškų, stiprių svogūnų, bet ne per daug. Kone junti gero rūgštumo grybštelėjimą burnoje.   

Vienas po kito atgyja vaikystės prisiminimai apie atidų mėnulio fazių, turinčių įtakos rūgimo intensyvumui, stebėjimą. Apie čiešką, ilgą sunkią pjaustyklę, panašią į lovelį ir gilią, metalo lankais suveržtą, medinę statinę, iki viršaus prigrūstą smulkiai češkuotų gurgždančių kopūstų. Apie vėlyvą rudenį prasidėdavusį ir visą žiemą trukdavusį kopūstinėjimą.

Bet kai paragauji pasiruoštų salotų, suabejoji, ar svogūnai yra ideali draugija raugintiems kopūstams? Įberi gerą žiupsnį cukraus - saldumas iš dalies atsveria žalių svogūnų skonį. 

Visgi kažko trūksta.

Bet ko?

Leisk man Tau papasakoti trumpą istoriją apie tai, kaip aš atradau raugintų kopūstų salotas iš naujo. 

Buvo vėlyvas penktadienio vakaras. Paskutiniu autobusu, pasibaigus paskaitoms, atvykome į mano draugės tėvų namus. Įžengusios į virtuvę pamatėme dubenį jos mamos paruoštų raugintų kopūstų salotų su graikiniai riešutais, kurios iš karto suviliojo praalkusias studentes. Salotos, padabintos riešutais ir šviežiomis, saldžiomis morkomis, atrodė nepaprastai gardžiai. Paragavusios, sutriauškėme iki paskutinio šaukšto. Graikiniai riešutai buvo tarsi kreminiai lyginant su standžiomis raugintų kopūstų juostelėmis. Nereikia nė sakyti, kad nuo to vakaro į raugintų kopūstų salotas ėmiau žvelgti kaip į galimybę eksperimentuoti.

Įprastai mano draugės mama raugintų kopūstų salotas gamina tik iš raugintų kopūstų, morkų, graikinių riešutų, saulėgrąžų aliejaus ir obuolių sidro acto, bet man labai patinka pridėti razinų ir kepintų raudonųjų svogūnų bei gausiai gardinti kmynais. 

6-8 salotų porcijoms reikės:

140 g graikinių riešutų
4 valgomųjų šaukštų nerafinuoto saulėgrąžų aliejaus
2 valgomųjų šaukštų obuolių sidro acto (rūgštingumas 5-6 proc.; jei kopūstai kiek rūgštesni, sumažinkite acto kiekį iki 1 - 1 su 1/2 šaukšto)
Druskos
450 g kokybiškų raugintų kopūstų (kad nebūtų minkšti ir itin rūgštūs)
180 g nuskustų morkų (apie 2 didelių)
1-2 arbatinių šaukštelių kmynų
150 g smulkių razinų (jei darysite su razinomis, jas pačioje pradžioje užpilkite karštu vandeniu ir palikite apie 30 minučių pabrinkti, kol ruošite kitas sudedamąsias dalis. Prieš maišant į salotos, nusunkite)
150 g raudonųjų svogūnų (apie 2 vidutinio dydžio)
1 valgomojo šaukšto aliejaus kepimui

Evoliucionuojančios raugintų kopūstų salotos

1. Į karštą sausą keptuvę suberkite graikinius riešutus ir maišydami apie 5 minutes skrudinkite. Atidėkite į šalį atvėsti. Tuo metu paimkite didelį dubenį, supilkite į jį saulėgrąžų aliejų, actą, įberkite arbatinį šaukštelį druskos ir viską išplakite šakute arba plakimo šluotele, kol gausite vientisą, sutirštėjusį užpilą. Raugintus kopūstus pasmulkinkite ir suverskite į dubenį pas užpilą. Pas kopūstus per burokinę tarką įtarkuokite morkas. Pravėsusius graikinius riešutus, palaužydami į nedidelius gabalėlius, sudėkite į dubenį pas daržoves. Viską išmaišykite rankomis arba mediniu šaukštu. Pagardinkite kmynais, paragaukite, ar netrūksta druskos.

2. Į raugintų kopūstų salotas įmaišykite karštame vandeny išbrinkintas razinas.

3. Kad nieko nestigtų, salotas dar galite pagardinti ir keptais svogūnais. Tam paprasčiausiai pakepkite smulkiais kubeliais supjaustytus svogūnus keptuvėje šaukšte aliejaus su 1/4 arbatinio šaukštelio druskos ant nedidelės ugnies apie 7-8 minutes, kol suminkštės. Tai paprastai padarau užmerkus razinas ir paskrudinus riešutus, nes keptuvė būna sausa ir įkaitus bei lieka laiko pakeptiems svogūnams atvėsti.

Auksinis pienas (Golden milk)

Kartas nuo karto išgirsti apie „auksinį pieną“. Tai gali būti pašnekesio, besirutuliojančio ofiso virtuvėlėje, apie sveiką gyvenseną, nuotrupa; ryškiai geltono gėrimo nuotrauka, ties kuria užkliūva akys, nerūpestingai peržiūrint savo „Instagram“ ar „Facebook“ naujienas; kavos namų meniu, paskelbto ant lentos virš baro, intriguojanti žodžių eilutė ciberžolės latte, kurios taip ir neištari garsiai, vis nepasiryždamas aklai rizikuoti; ar straipsniai apie stebuklingą Pietų Azijos šalių gėrimą - prieskoniais skanintą pieną, veiksmingai slopinantį uždegimą. 

Aš pati su šiuo gėrimu susipažinau prieš keletą metų ir, tiesą sakant, kad ir kaip norėčiau, jog būtų buvę kitaip (žinote... dėl romantiškos istorijos apie meilę nuo pirmo gurkšnio), pirmuosius mėnesius nei iš tolo nebuvau pasiruošusi prisipažinti simpatiją auksiniam pienui. Pirmuosius kartus paragavusi auksinio pieno, nesupratau, kaip galima mėgautis šiuo drumzlėtu siaubingo skonio gėrimu, užtvindančiu burną garstyčių kandumu, nuo kurio ima ašaroti akys, ir kaip pajausti tą gomurį apgaubiantį jaukumą, apie kurį visi tik ir kalba.

Todėl iki šiol nesuvokiu, kas mane skatino su meile ir užsidegimu išbandyti vis naują ir naują receptą... kol neatradau šio. Ranką prie širdies pridėjus pasakysiu, kad pieno skonis gaunasi toks puikus, jog norisi juo mėgautis kiekvieną dieną. Migdolų ir ryžių pieno saldumas atsveria aitroką, karstelėjusį ciberžolės skonį, kuris taip pat sušvelnėja ir kai ciberžolė lėtai paverdama viena kita minute ilgiau. Taigi, paslaptis tokia - auksinio pieno skonis ir gydomoji galia priklauso nuo šių keturių veiksnių:

1. Recepto,
2. Sudedamųjų dalių kokybės,
3. Paruošimo proceso,
4. Ruošiančiojo nusiteikimo.

Panaršę internete rastumėte ne vieną auksinio pieno receptą. Maniškiam pagrindinės sudedamosios dalys yra ciberžolė, kurią sumaišau su migdolų ir ryžių pienu bei žiupsneliu šviežiai maltų juodųjų pipirų ir šaukšteliu kokosų aliejaus. Paprastai į šį gėrimą dar įberiu cinamono, imbiero ir kardamono, kurie suteikia saldžių, aromatingų tonų. Tik svarbu į pieną nepridėti per daug ciberžolės – tada gėrimas išeina kartus ir panašus į karį. Tas pats posakis: "kas per daug — tas nesveika", galioja kalbant ir apie kitų prieskonių kiekį, beriamą į šį gėrimą. Kiekvienas turi prisitaikyti gėrimą prie savęs, todėl ragaukite ir skaninkite pieną taip, kad atitiktų jūsų lūkesčius ir norus.

2 porcijoms reikės:

500 ml migdolų ir ryžių pieno (arba kito jūsų mėgstamo pieno)

1 arbatinio šaukštelio maltos ciberžolės

1/4-1/3 arbatinio šaukštelio malto Ceilono cinamono

1/4-1/3 arbatinio šaukštelio malto kardamono

1/4-1/3 arbatinio šaukštelio malto imbiero

Žiupsnio šviežiai maltų juodųjų pipirų

1 arbatinio šaukštelio kokosų aliejaus (nerafinuoto, šalto spaudimo)

Medaus, jei norisi saldumo

Auksinis pienas (Golden milk)

1. Supilkite pieną į nedidelį puodą.

2. Suberkite ciberžolę, cinamoną, kardamoną, imbierą ir juoduosius pipirus į pieną ir išmaišykite.

3. Užvirkite, vis pamaišydami, ant vidutinės ugnies, tada karštį visiškai sumažinkite ir leiskite pienui švelniai (vos, vos burbuliuojant) pavirti keletą minučių.

4. Nuimkite puodą nuo ugnies ir į pieną įmaišykite kokosų aliejų.

5. Nedelsdami, išpilstykite į puodelius, jei norisi saldumo, įmaišykite truputėlį medaus. 

Virti varškėtukai

Nuo vaikystės dienų virtus varškėtukus galėčiau valgyti ištisą dieną. Minkštus, purius, nesaldžius, su jaučiamu varškės skoniu. Tinkamai paruošti varškėtukai primena mažus lengvus debesis. Visgi jeigu nepagailima miltų, tešla perminkoma, o varškėtukai iki galo neišverdami, šios subtilios jų sąvybės išnyksta. Taigi:

Purių varškėtukų paslaptys

⮚ Varškėtukų tešlą svarbu minkyti tiek trumpai, kiek tik įmanoma (ne ilgiau nei pusę minutės), t.y. tik tiek, kol gaunasi minkštas, drėgnas tešlos rutulys. Tai neturi būti vientisa ir elastinga tešla.

⮚ Kaip minėjau, tešla gaunasi gana lipni ir klampi, bet atsispirkite pagundai į ją berti papildomų miltų, kad varškėtukai nebūtų per kieti. Ant medinės lentelės plačiai pabarstykite gerą šaukštą miltų, lengvai pasimiltuokite rankas ir suformuokite pailgas dešreles. Tokiu būdu bus lengviau paruošti dailius varškėtukus ir jie išliks minkšti.

⮚ Kai verdami varškėtukai iškyla į vandens paviršių, svarbu, pavirti dar 2-3 minutes, kol jie gražiai pasipučia, tampa blizgūs, tačiau nereikia virti per ilgai.

Gerai nukoštus varškėtukus patiekite su lydytu sviestu ir graikišku jogurtu bei žiupsneliu druskos, galbūt su šiek tiek skysto medaus ar svaigia cinamono dulksna. Žodžius "gerai nukoštus" parašiau ne veltui, tai paskutinis, bet ne mažiau svarbus žingsnis link gardžių varškėtukų. Jei paskubama ir varškėtukai į dubenėlius išgriebiami tiesiog šaukštu su vandens likučiais, sviestas ir jogurtas nuteka nuo varškėtukų, taip ir netapę kreminiu padažu.  

1 didelei - 2 mažesnėm porcijoms reikės:

1 pakelio (180 g) varškės (9 proc. riebumo)
1 vidutinio dydžio kiaušinio
1/2 puodelio (puodelio talpa 250 ml) šviesių speltų miltų tešlai + 2 valgomųjų šaukštų šviesių speltų miltų užminkymui
Druskos
Padažui: gabalėlio sviesto, šaukštelio graikiško jogurto (ar grietinės) ir druskos 

Virti varškėtukai su grietinės ir sviesto padažu

1. Į dubenį sudėkite varškę ir žiupsnelį druskos (apie 1/3 arbatinio šaukštelio), išmaišykite ir gerai ištrinkite, paragaukite ar pakanka druskos.

2. Įmuškite kiaušinį ir gerai jį įmaišykite. Suberkite miltus ir greitai, bet rūpestingai išmaišykite, kad neliktų sausų miltų. Kai tik nebematysite sausų miltų, daugiau nemaišykite. Tešla turi būti lipni.

3. Ant stalo paberkite gerą šaukštą miltų, užminkykite tešlą. Tai turi užtrukti ne daugiau nei pusę minutės. Minkykite tiek mažai, kiek tik įmanoma, t.y. tik tiek, kol gausite minkštos, drėgnos tešlos rutulį. Paberkite kitą šaukštą miltų, lengvai pasimiltuokite rankas, suformuokite pailgas dešreles ir supjaustykite mažais gabalėliais. Jokiu būdu nepadauginkite miltų, nes varškėtukai gausis kietoki, ne tokie purūs.

4. Paruoštus varškėtukus sudėkite į užvirusį, šiek tiek pasūdytą vandenį. Atsargiai pamaišykite, kad nepriliptų prie puodo dugno. Kai varškėtukai iškils į vandens paviršių, virkite dar 2-3 minutes. Virti reikia atidengtame puode.

5. Į dubenėlį įdėkite sviesto, jogurto/grietinės, o ant viršaus nukoštus, garuojančius varškėtukus, atsargiai išmaišykite, kol sviestas ištirps, paskaninkite druska, jei reikia, ir mėgaukitės.

Visų skoniui įtinkanti frittata su varške

Šiandien norėčiau jums pristatyti frittatą - vieną savo mėgstamiausių, nepamainomų omletų, kurį kepu bent kartą per mėnesį, o kartais ir dažniau. Paprastai sekmadienio vakarą, kaip kad vakar, ateinančios darbo savaitės pusryčiams ar popietiniam užkandžiui. Šis omletas yra ne tik greitai ir lengvai paruošiamas, bet svarbiausia skanus tiek šiltas, tiek šaltas, tiek pašildytas - šaldytuve tinkamai laikomas šviežias išlieka net keturias dienas. Argi tai ne žavingas pastangų ir naudos derinys? Man labai patinka, kai, prasidedant savaitei, šaldytuve turiu sveikų, gero skonio, o svarbiausia - jau paruoštų patiekalų.



Dažniausiai savaitei išsikepu gana nemažą skardą šio omleto - iš 8 kiaušinių ir dviejų pakelių varškės, kartais, jei valgome jo ir pačią kepimo dieną, pagaminu dvigubą porciją. Neabejoju, kad kartą jo paragavę, panašiai elgsitės ir jūs. Tik ką iškepęs omletas būna minkštas, lengvas, tiesiog tirpstantis burnoje, o atvėsęs įgauna tvirtesnę formą ir sodresnį skonį, bet vis tiek išlieka drėgnas bei purus. Labai tinka patiekti su trupučiu pomidorų salotų, gera duona ir kava.



Vienintelė taisyklė: nepasiduokite pagundai kepti šį omletą, kol parus. Kepti reikia tik tol, kol frittata sustandėja. Jei kepsite per ilgai, gausite kietą, kiek guminį, pavandenijusį omletą. Paprastai iškepa per 25-30 minučių, bet geriau patikrinti, kai praeis 20 min. Frittata yra iškepusi tada, kai jos krašteliai pakilę, tvirti, o centras dar šiek minkštas, paspaudus spyruokliuoja, bet, įpjovus plonu peiliu, iš jo neteka joks skystis.

8 porcijoms reikės:

200 g šaldyto daržovių mišinio (tinka bet koks, kokį mėgstate)
2 vidutinio dydžio svogūnų (nulupus, turi gautis apie 300 g)
4 česnako skiltelių
100 g špinatų
2 valgomųjų šaukštų aliejaus kepimui
1 su puse arbatinio šaukštelio druskos
1 arbatinio šaukštelio šviežiai maltų juodųjų pipirų
360 g 9 proc. riebumo varškės
125 g graikiško jogurto (galima keisti grietine)
8 vidutinio dydžio kiaušinių

Visų skoniui įtinkanti frittata su varške 

1. Iš anksto įkaitinkite orkaitę iki 180 C. Kepimo popieriumi ištieskite kepimo skardą (geriausia, kad ji būtų 28 x 22 cm dydžio).
2. Iš šaldiklio išimtas daržoves perliekite karštu vandeniu ir palikite nuvarvėti bei apdžiūti koštuve.
3. Nulupkite svogūnus ir česnako skilteles. Svogūnus supjaustykite plonais griežinėliais, o česnakus sutarkuokite smulkia tarka. Špinatus susmulkinkite 1 cm pločio juostelėmis.
4. Svogūnus sudėkite į didelę vidutiniškai įkaitintą keptuvę su aliejumi ir kepkite apie 10 minučių, kol svogūnai suminkštės. Vis pamaišykite.
5. Tada įmaišykite nuvarvėjusias daržoves, česnaką, pakepkite, nuolat maišant, 2 minutes, galiausiai suverskite špinatus, įberkite pusę šaukštelio druskos, pusę šaukštelio pipirų, pakaitinkite dar minutę, kol špinatai sukris.
6. Keptuvę su daržovėmis atidėkite į šalį, kad šiek tiek atvėstų. Dideliame dubenyje sumaišykite varškę su jogurtu, likusia druska ir pipirais. Tada įmaišykite kiaušinius. Maišykite tik tol, kol gausite vientisą masę. Lengviausia tai daryti plakimo šluotele.
7. Apkeptas, kiek atvėsusias daržoves suverskite į kiaušinių, varškės ir jogurto masę. Gerai išmaišykite. Gautą masę pilkite į paruoštą kepimo skardą.
8. Kepkite 20-30 minučių, kol frittata sustandės. 

Papildyta 2020-06-07: su smidrais

Aš be galo mėgstu per pastaruosius penkis metus Lietuvoje žaibiškai išpopuliarėjusius traškius ir salsvus smidrus (šparagus), kurie tiesiog stebuklingai sutaria su frittata. Man ši frittatos versija tokia skani, kad skubu ja pasidalinti, kol dar nesibaigė smidrų sezonas. Taigi, vietoj 200 g šaldytų daržovių imu jų per pusę mažiau, t.y. 100 g, ir 200 g smidrų. Susmulkintus smidrus įmaišau į suminkštėjusius svogūnus kartu su daržovėmis ir česnakais. Prieš smulkinant smidrus (apie 2 cm gabaliukais), visada nulaužiu jų apatinę sumedėjusią dalį. 

 

Kaip matote iš recepto, keptuvėje smidrus kaitinu ne ilgiau nei tris minutes, tokiu būdu jie neperkepa, taip išsaugodami savo skonį ir tekstūrą, o vėliau, šildami orkaitėje, nepradingsta frittatos skanybėje. Ar gali būti geriau?