Pasimėgauti sausainiais su pienu, o po to nueiti pogulio

Kepti sausainius yra labai gera. Ne mažiau gera juos išalkusiai valgyti ar dovanoti. Visų mieliausia, kai užuodi jaukų sausainių aromatą, sėlinantį pro orkaitės durų plyšelį į virtuvę, po to į kambarius, galiausiai į laiptinę. To gardaus kvepėjimo prisiminimas vėl ir vėl įkvepia atsiraitoti rankoves, užsirišti prijuostę ir išsikepti sausainių.  

Daugelis mano draugų, kaip ir aš, yra tikrų tikriausi smaližiai: nespėk ant stalo prie arbatos padėti lėkštės su sausainiais, jie tuoj ir išgaruoja. Labai mėgstu paimti saujele sausainių, skaitant knygą. Kaip jau minėjau, sausainiai gali būti džiuginanti dovana artimiausiems, padedanti numalšinti net sielos alkį - tereikia tik su meile iškeptus sausainius sudėti į stiklainį ir perrišti kaspinėliu. Šie sausainiai - būtent taip supakuoti, ir iškeliavo dovanų į Vilnių pas dvi karalaites. 

"Manau, jog pasaulis būtų geresnis, jei visi visi kiekvieną dieną  apie trečią valandą po pietų pasimėgautų sausainiais su pienu, o po to nueitų pogulio, susisukant į savo mėgstamus apklotus", - teigė Barbara Jordan. Praėjęs šeštadienis įrodė, kad taip ir yra. Aplankytų karalaičių namuose gera tiesiog būti, patinginiauti, o prie stalo, kramtant sausainius, netyla juokas. Viliuosi, kad ir Tu išbandysi šį mano truputį stebuklingą žemės riešutų sviesto sausainių su kokosų drožlėmis receptą, o kai jaukus sausainių aromatas pasklis po virtuvę, pajusi, kad nėra tokio labirinto, kuris neturėtų išėjimo.

Aš be galo mėgstu šiuos riešutingus, iš išorės traškius, o viduje trapius, kiek pyragiškus sausainius. Mėgstu ir tai, kad juos iškepti neatima daug laiko. Kartais juos pagražinu: ištirpinu šokolado, kiekvieną sausainį iki pusės pamerkiu į jį, po to apibarstau susmulkintais sūdytais kepintais žemės riešutais ir palieku sustingti.

Jei neturite ar nemėgstate kokosų drožlių, drąsiai jas galite pakeisti džiovintais vaisiais, riešutais ar šokolado gabaliukais.Vienas svarbus dalykas, kepant sausainius, jei esi pradedantysis kepėjas - tiksliai pasverti produktus. 

230 g miltų
100 g kokoso drožlių
1 valgomojo šaukšto vanilinio cukraus
1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
Žiupsnelio druskos
200 g natūralaus žemės riešutų sviesto
100 g rudojo cukranendrių cukraus
2 didelių kiaušinių
120 g kambario temperatūros sviesto

Žemės riešutų sviesto sausainiai su kokosų drožlėmis

1. Įjunkite orkaitę ir nustatykite 190 C temperatūrą.
2. Minkštą sviestą, vanilinį cukrų, cukrų ir žemės riešutų sviestą sudėkite į indą ir gerai išmaišykite, kad pasidarytų vientisa puri masė, o cukrus ištirptų. Po vieną įmaišykite kiaušinius.
3. Į gautą masę suberkite miltus, kokoso drožles, kepimo miltelius ir žiupsnelį druskos. Viską išmaišykite, kol neliks sausų miltų. Įdėkite pusvalandžiui tešlą į šaldiklį.
4. Iš atvėsusios tešlos suformuokite 24 rutuliukus, švelniai paspauskite viršų šakute, kad blyneliai būtų apie 1,5-2 cm storio. Dėkite į skardą, ištiestą kepimo popieriumi ir kepkite apie 12-15 minučių, tada traukite lauk. Neperkepkite. Tiekite su pienu ar nesaldinta arbata.  

Snobo nakties filmas: Debesų žemėlapis

Šį filmą rekomenduočiau tiems, kurie truputį domisi reinkarnacija, taip pat romantikams bei filosofams ir visiems, kuriems patiko Snobo nakties filmai. Debesų žemėlapis bus tikra šventė Jūsų akims ir ausims, gal net užkliudys vieną kitą sielos stygą, jei mąstote šiuo metu apie panašius dalykus, ir teks nubraukti keletą ašarų.   

Filmas sukurtas pagal mistinį D. Mitchell romaną tuo pačiu pavadinimu, kurio ištraukas turėjau galimybę perskaityti prieš pora metų. Dabar labai noriu perskaityti visą knygą. Kaip ir tada, taip ir, pažiūrėjus filmą, apima noras drąsiai keisti pasaulį, save, būti geresniu žmogumi šalia esančiam:
"Tikėjimas, kaip meilė ar baimė, tai jėgos, kurios turi būti suprastos, kaip kad suprantame reliatyvumo teoriją ir neapibrėžtumo principus. Tai apsprendžia mūsų gyvenimo kryptį. Vakar mano gyvenimas buvo nukreiptas viena kryptimi.Šiandien jis jau krypsta kitur. Vakar tikėjau, kad niekada nepadaryčiau to, ką padariau šiandien. Šios jėgos grąžina atgal į laiką ir vietą, formuoja ir keičia mūsų įsivaizdavimą apie tai, kas mes esame, prasideda dar prieš mums gimstant ir nesibaigia mums iškeliavus. Mūsų gyvenimai ir galimybės kaip kvanto trajektorijos susideda akimirka po akimirkos.Kiekvienas susikirtimo taškas, kiekvienas susidūrimas pasiūlo naują galimybę."

Debesų žemėlapį sudaro 6 laiko ir erdvės atžvilgiu skirtingos istorijos, kurios atskleidžia pagrindinę filmo idėją, kad viskas šiame pasaulyje susiję. Kas nėra svarstęs apie tai, jog niekas nevyksta be priežasties, jog yra atsakymas į klausimą "už ką?", jog sielų persikūnijimo idėja gali būti tikra. Taip, besikeičiant praeities ir ateities intarpams, viena istorija pastumia kitą istoriją į priekį ir net nepajunti kaip praeina beveik 3 valandos. Filmas atrodo tikrai ne per ilgas, nes norisi su juo ir vėl praleisti 3 valandas, įsiklausant, įsižiūrint, apmąstant, ar visada klausai savęs, ar kartais imi ir pasiduodi blogiui. 

Aišku, šis filmas - toli gražu ne šedevras ir ne stiprus kaip uola, bet tarp daugybės sluoksnių aš kažką radau, kas įkvepia, o tai manau - svarbiausia.

Paklauskite mano seną pažįstamą Rūtą, kokios kruopos skaniausios, ir ji nagalvodama atsakys: "Perlinės". Aš šių kruopų taip stipriai nemėgstu, bet be jų neįsivaizduoju nei raugintų agurkų, nei miško grybų sriubos. Perlinės kruopos puikiausiai tinka rizotui gaminti ir prie keptos mėsos. Žemiau pateikiu būtent miško grybų ir perlinių kruopų sriubos receptą, pagal kurį šią sriubą verdu nuo senų laikų. Sriuba išverda dulsvos spalvos ir sodraus skonio, šildanti, man nesinori jos gerinti grietine, grietinėle ar sūriu.

Į šią grybų sriubą visada dedu bulvių, manau, grybams patinka jų draugija kaip ir česnakų, kurių įtarkuoju, baigiant virti sriubai. Neapsieinu ir be čiobrelių - jaučiu priklausomybę šioms prieskoninėms žolelėms. Kai pirmą kartą viriau šią sriubą, joje man trūko gaivumo, atsvaros sodriai miško grybų, kruopų ir jautienos sultinio sąjungai. Iš pradžių išbandžiau krapus, tačiau jie neturėjo to jaunos žolės skonio, kurį atradau, į sriubą įmaišius petražolių. Net negaliu apsakyti, kaip gera, kai namai pakvimpa šia sriuba. Taigi, jeigu turite šaldytų ar marinuotų miško grybų, išsivirkite ir paragaukite jos - tikras skanumėlis.

4 valgytojams

400-500 g jautienos kulninės su kaulu
10 puodelių vandens
15 g džiovintų baravykų
1 saliero stiebo
1 vidutinio dydžio morkos
1 didelio svogūno
200 g apvirtų miško grybų
2 valgomųjų šaukštų perlinių kruopų
2 čiobrelio šakelių
Didelės petražolių šakelės
4 česnako skiltelių
1 vidutinio dydžio bulvės
1 lauro lapo
4-5 juodųjų pipirų
1 valgomojo šaukšto aliejaus
1 valgomojo šaukšto sviesto
Druskos ir maltų juodųjų pipirų

Miško grybų ir perlinių kruopų sriuba

1. Šaltu vandeniu užpilkite perlines kruopas. Džiovintus grybus užpilkite puodeliu verdančio vandens. Jautienos kulninę gerai nuplaukite, įdėkite į puodą, užpilkite vandeniu, užvirkite, sumažinkite ugnį iki silpnos ir, nugraibant putas, virkite dvi su puse valandos. 

2. Po dviejų valandų, nukoškite perlines kruopas, suberkite į sultinį ir imkitės daržovių ruošimo. Nulupkite ir supjaustykite svogūną. Stambiai supjaustykite grybus. Nuskukite morką ir sutarkuokite. Salierą nuplaukite, plonai supjaustykite.Išraukite iš vandens džiovintus baravykus, vandenį pasilikite, baravykus susmulkinkite. 
3. Dideliame prikaistuvyje įkaitinkite aliejų ir sviestą, kepkite svogūną ir salierą 1 minutę, tada suberkite morkas, kepkite dar 5 minutes, suberkite grybus ir džiovintus baravykus, įmeskite čiobrelio šakeles, ant nedidelės ugnies kepkite, kol grybai apskrus (apie 10-15 minučių).
4. Kai bus praėję dvi valandos su puse, išimkite mėsą. Supilkite 2/3 puodelio džiovintų grybų sunkos. Nuskuskite bulvę ir susmulkinkite kąsnio dydžio gabalėliais. Įdėkite į sriubą, suberkite apkeptas daržoves. Nuo kulninės nuimkite mėsą, susmulkinkite ir sudėkite į sriubą, įmeskite lauro lapą ir pipirus. Virkite apie 20 minučių, kol išvirs kruopos ir bulvės.
5. Pačioje pabaigoje įtarkuokite česnako skilteles, suberkite susmulkintas petražoles, paskaninkite druska ir maltais juodaisias pipirais, lėtai virkite dar 5 minutes.
6. Išgriebkite ir išmeskite lauro lapą, čiobrelių šakeles, išpilstykite sriubą į lėkštes. Galite patiekti su grietine ir traškia duona.  

Apie bulves su lupena ir pavasario tvarkymusis

Kai ore maišosi degančių lapų ir šakų kvapas, mano akys nukrypsta į bulves, kurios - greičiau žiemos, o ne pavasario, maistas. Visgi tikriausiai daugelis iš vaikystės atsimena žarijose keptas bulves su lupena, kurios būdavo valgomos po pavasarinių aplinkos tvarkymųsi.

Tie tolimi lengvumo pritvinkę, nesiskubinantys pavasario vakarai. Išsikūrenus laužui, senelis išžarstydavo žarijas, sudėdavo bulves kur giliau ir užkasdavo išdagomis. Ir nekantru širdyje, nesuvaldomai nekantru. Vis dėlto laukdavau, o tas laukimas, kai pagalvoju, ne toks jau nuobodus. Šokinėjant per žarijas, per deginančiai raudoną angliukų juostą. Šokinėji ir jauti visą paukščio skridimą. 

 

Kai atrodydavo, kad įgilėjusio vakaro vėsuma nuvarys namo, vidury daržo iš blėstančių žarijų, senelis iškasdavo apanglėjusias bulves. Taip vidury daržo. Prapjovę kietą lupeną, garuojantį bulvės minkštimą užtepę naminiu sviestu, gausiai apibarstę druska, valgydavome.

Tie artimi sustingę pavasario vakarai: peršti, taip peršti nuo karštų bulvių nudegę suodini pirštų galiukai.      

2-4 valgytojams

Patiekimui: pomidorų 

 

4 didelių bulvių (apie 160 - 200 g viena)
4 arbatinių šaukštelių sviesto + 1 valgomojo šaukšto ištirpinto sviesto
2 valgomųjų šaukštų grietinės
15 - 20 česnakų laiškų
150 - 200 g ožkų pieno sūrio (nebrandinto)
1 didelio kiaušinio
Druskos ir maltų juodųjų pipirų
Aliejaus

Bulvės keptos su lupena ir įdarytos ožkų pieno sūriu

1.Bulves gerai nuplaukite, nusausinkite, aptepkite aliejumi ir sudėkite į folija išklotą kepimo skardelę. Kepkite apie vieną valandą ar valandą su puse iki 190 C įkaitintoje orkaitėje, kol, įbedus į bulvę peilį, nesijaučia pasipriešinimo.

2.Karštas bulves perpjaukite per pusę, šaukšteliu atsargiai išgremžkite vidų, nepraduriant lupenos.Gausite 8 "laiveliu".

3. Šakute sutrinkite karštas bulves su sviestu, kol sviestas ištirps. Įmaišykite grietinę ir sutrupintą ožkų pieno sūrį, kol masė taps vientisa.

4. Susmulkinkite laiškus, įmaišykite į bulvių masę, pagardinkite druska (apie 1/2 arbatinio šaukštelio) ir maltais juodaisiais pipirais. Gerai išplakite kiaušinį ir įmaišykite į bulvių masę.

5. Įdarykite bulvių "laivelius" pasiruoštu įdaru, aptepkite ištirpintu sviestu ir kepkite 20-30 minučių iki 190 C įkaitintoje orkaitėje.Labai skanu ką tik ištrauktos iš orkaitės su pomidorais.

Apie burokėlių sriubos virimą

Mūsų šeimoje sriubos valgomos reguliariai.Visada maniau ir manau, kad per vakarienę tai vienas geidžiamiausių valgių - neapsunkinantis skrandžio, suteikiantis geros nuotaikos po visos dienos.Štai ir dabar prieš mane garuoja dubenėlis "su kaupu" burokėlių sriubos, kurioje daug daržovių ir meilės bei žiupsnelis kūrybos. Nebijoti eksperimentuoti, gaminant maistą, mane išmokė tėtis, kuris niekada nesivadovauja receptų knygomis, o kliaunasi savo kulinarine "klausa".

Šio burokėlių sriubos recepto pagrindas būtent ir atkeliavo iš tėtės virtuvės, o vėliau po vienos miesto šventės buvo "aplipdytas" kopūstais ir jautienos gabalėliais. Kaip lengva suprasti, aš mėgstu sriubos tirščius - ir morkas, ir svogūnus, ir burokus, ir kopūstus, tačiau skanus sriubos skystis - už viską svarbiau. Į sriubą nebūtina sudėti daugybės ingredientų, pakanka mėsos gabalėlio su kaulu, keleto daržovių, trupučio dėmesio, trupučio žinojimo ir stebuklingas karštimas garuoja ant stalo.

Pirmiausia, ką apie geros burokėlių sriubos virimą mane išmokė tėtis, yra taisyklė - jokių bulvių į šią sriubą, kad jos savo polinkiu tirštinti nesugadintų skaidraus jautienos sultinio. Jei esate užkietėjęs bulvių šalininkas kaip aš, rekomenduoju prie šios sriubos išsivirti bulvių su lupenomis.

        

Užtat tėčio burokėlių sriuboje visada yra "užkeptų" svogūnų su morkomis. Pagal jo receptą keturiems valgytojams verdamai sriubai reikia vieno svogūno, vienos morkos ir kelių didelių šaukštų aliejaus, kad daržovės galėtų jame patenkintai spragsėti ir tiesiog neįtikėtinai pagerinti sriubą.Dar burokėlių sriuboje visada būna prieskoninių žolelių. Baltai pavydžiu tėtei su mama daržo, kuris kiekvieną pavasarį gausiai apsodinamas įvairiomis žolelėmis. Žolelių naudojimas, ruošiant maistą, jiems be galo svarbus. Nuo vaikystės pripratusi prie žolelių, drąsiai į sriubą beriu saują smulkiai supjautytų petražolių. 

Toliau sultinys. Jį virti būtinai reikia ant mažos ugnies ne trumpiau nei dvi su puse valandos. Mėsa užpilama šaltu vandeniu, taip sultinio skonis būna geresnis. Svarbu sąžiningai vis nugraibyti putas ir riebalus, kad neatsirastų drumzlės. Ir viskas, tik kad laiko šiek tiek užtrunka, bet kai paragauji sriubos su namie virtu sultiniu, net nesinori kitokios. Išbandykite, gardu ir paprasta.

Ši sriuba labai patinka mano žmogui, žinoma, žirnių sriuba jam visada bus pirmoje vietoje. Jis vis manęs klausinėja, kada jos receptu pasidalinsiu su Jumis. Kadangi šią sriubą visada verdu greitai greitai "iš akies", neturiu užsirašius jokių proporcijų, o ir paprasta ji be galo, niekaip neprisiruošdavau visko susverti ir jos recepto įkelti čia. Visgi, kai per mėnesį išverdi tą pačią sriubą du kartus, supranti, kad tikrai reikia dalintis receptu, net jei jo paruošimo laikas 3 valandos.

Vos nepamiršau dar vienos šios sriubos ypatybės: puodui praleidus naktį šaldytuve, jos skonis tik pagerėja. Bet mūsų namuose retai taip nutinka, kad liktų nors vienas šaukštas burokėlių sriubos.

Taip pat tikriausiai jau pastebėjote nuotraukose, kad sriubą gardinu dideliu šaukštu grietinės, kaip be jos. Didžiai mano nuostabai mano žmogus, kuris žirnienę visada balina grietine, į burokėlių sriubą nededa jos nei lašo. 

4 valgytojams

 Paruošimo laikas: 3 valandos

 Patiekimui: grietinės

Apie 500 g jautienos kulninės su kaulu
2 litrų ir 200 ml vandens
1 nedidelės morkos
1 vidutinio dydžio svogūno
1 saliero stiebo
2 valgomųjų šaukštų aliejaus
2 vidutinio dydžio pomidorų
150 g kopūsto
200 - 250 g marinuotų pjaustytų burokėlių
Petražolių, lauro lapo, juodųjų pipirų, druskos 

 Burokėlių sriuba su kopūstais ir jautiena

1. Jautienos kulninę gerai nuplaukite, įdėkite į puodą, užpilkite vandeniu, užvirkite, sumažinkite ugnį iki silpnos ir, nugraibant putas, virkite dvi su puse valandos.

2. Po dviejų valandų, imkitės daržovių ruošimo. Nusilupkite svogūną,nuskuskite morką. Supjaustykite plonomis juostelėmis kopūstą. Svogūną supjaustykite nedideliais kubeliais. Morką sutarkuokite, o saliero stiebą susmulkinkite siauromis juostelėmis. Keptuvėje įkaitinkite aliejų, sudėkite svogūnus ir salierus, išmaišykite, kepkite, kol suminkštės. Tada sudėkite morkas, išmaišykite ir kepkite, kol šios taps minkštos.

3. Kol morkos kepa, nedideliame prikaistuvyje užvirkite vandenį, sumeskite į jį pomidorus, kurių odelės įpjautos, ir pavirkite 30 sekundžių, po to perkelkite juos į ledinį vandenį. Nulupkite pomidorų odeles ir pomidorus susmulkinkite. Sudėkite pas iškepusias morkas, išmaišykite ir pakepkite dar pora minučių. Pagal skonį įberkite druskos.

4. Jautienos sultinį nukoškite per kiaurasamtį ištiestą marle. Užvirkite, suberkite kopūstus, įmeskite lauro lapelį, keletą juodųjų pipirų žirniukų, išmaišykite, užvirkite ir virkite ant nedidelės ugnies 10 minučių. Nuo kaulo atskirkite mėsą ir susmulkinkite nedideliais gabaliukais.

5. Praėjus 10 minučių, į sriubą sudėkite mėsą, užkeptas daržoves, išmaišykite, užvirkite, pavirkite 5 minutes, tada sudėkite burokėlius ir susmulkintas petražoles. Petražolių dėkite tiek, kiek mėgstate. Užvirkite, sriubą pavirkite dar keletą minučių. Paragaukite, pridėkite druskos ir maltų juodųjų pipirų. Štai ir viskas - sriuba paruošta.

Dvyliktoji iš 33 laimės akimirkų

Dvyliktoji iš 33 laimės akimirkų...
...Ramus ir lėtas lyg į medų įkritęs mano sekmadienis. Jis rąžosi svečiuose pas Viktoriją kartu su jos kate ir ant palangių žydinčiomis gėlėmis. Miegojome iki pat 10 valandos. Man patinka, kai pabundi, jautiesi žvalus žmogus ir nebesinori dar pora valandų pamiegoti.

Vos išlipus iš lovos, atidarius langą, į kambarį nerūpestingai įsiveržia balandžio vėjai. Už lango, nors šaltas, bet vis pavasariškesnis oras; per keletą naktų beveik nutirpo sniegas ir vis skaistesnė saulė ridenasi giedrame danguje. Jau greitai, kur tik pažvelgsi, viskas žaliuos.

Viktorija kaičia vandenį, pašildo pieną, keptuvėje varto su meile ir rūpestingumu užmaišytus varškės blynelius.Netrukus įkvepiu sodrų kakavos aromatą. Sekmadienį - tokie vėlyvi pusryčiai yra nepaprastai gardu. Per muzikos grotuvą skamba ramut ramutėlė muzika. Gera. Taip gera.

Mes dar valandėlę mėgaujamės muzika, maistu ir pokalbiu.Paskui, gavusi dovanų servetėlę akiniams valyti (tai taip apgalvota), išskubu namo. Įkvėpta tokio gražaus ryto einu pėsčiomis. Užbėgdama įvykiams už akių galiu pasakyti, kad namų taip ir nepasiekiau, o atsidūriau traukinyje, po to Vilniuje, po to šiltų rankų apkabinime. Bet tai jau kita istorija. Ak, ar tai nėra laimė?...

P.S.: Tikra tiesa, Viktorija, kad brangiausi dalykai tie, kurių nenupirksi už visus pasaulio pinigus.
P.P.S.: Šiandiena man skamba taip: Sia - I Go To Sleep. Kaip gera klausytis...

Mėgstu ir miltinius blynus, ir varškinius blynus, ir šiuos... simpatiškus virtų bulvių su miško grybų įdaru taip pat. Niam. Tai klasikinių žemaičių blynų, kuriuos valgydama užaugau, recepto vegetariškas variantas. Blynelius galima įdaryti įvairiais grybais. Puikiai tiks ir maži pievagrybiai. Iškepti blyneliai bus puručiai, apskrudę, o viduje rasite švelnumą. Kaip jų nekepti, jei niekaip neatsivalgau iki soties? Jei dar įsigysite naminės grietinės, tokios tirštos kaip pas močiutę kaime... Niam, niam.

 

Svarbiausia, gaminant šiuos blynus, bulves nulupti ir sutrinti dar karštas, taigi, tenka pavargti, tačiau tikrai verta ir net negaila šiek tiek nukentėjusių pirštų pagalvėlių. Ypač kai taip skanu ir žinai, kokie laimingi bus Mylimukai.

P.P.P.S.: norėčiau padėkoti mamai ir tėčiui, puikiems Mukatano tėvams, kurie pasirūpina, kad visus metus galėčiau mėgautis miško grybais. 

4 valgytojams: 8 blyneliai

Paruošimo laikas: apie valanda su puse

Patiekimui: grietinės ir žiupsnelio druskos

700 g bulvių
1 kiaušinio
2 valgomųjų šaukštų miltų + saujos miltų blynų formavimui
1/8 arbatinio šaukštelio tarkuoto muskato
200 g apvirtų miško grybų
1 didelio svogūno
2 valgomųjų šaukštų ryžių
1/3 arbatinio šaukštelio džiovinto čiobrelio
1 česnako skiltelės
Aliejaus
Druskos ir maltų juodųjų pipirų

Virtų bulvių blynai su miško grybų ir ryžių įdaru

1.Gerai nuplaukite bulves. Virkite jas su lupenomis apie 30 min. lėtai burbuliuojančiame vandenyje.

2. Po tekančiu vandeniu nuplaukite ryžius ir virkite juos mažame prikaistuvyje apie 20 min.

3. Kol ryžiai ir bulvės verda, keptuvėje įkaitinkit šiek tiek aliejaus.Nulupkite svogūną, supjaustykite, suberkite į prikaistuvį ir kepkite apie 3 min., vis pamaišant, kol suminkštės ir šiek tiek parus. 

4. Grybus šiek tiek susmulkinkite, kad gabalėliai būtų panašaus dydžio kaip supjaustytas svogūnas. Sudėkite pas suminkštėjusius svogūnus ir kepkite ant vidutinės ugnies, pamaišant, kol lengvai parus - apie 10 min. Paskui pagardinkite druska, maltais juodaisiais pipirais, tarkuotu česnaku ir čiobreliais. Galiausiai suberkite išvirusius ir nusunktus ryžius, išmaišykite, pakepkite apie 1 minutę. Įberkite dar druskos, jei reikia. Štai įdaras ir paruoštas, galite jį atsidėti į šalį.

5.Išvirusias bulves nusunkite, dar karštas nulupkite (naudojant rankšluostėlį) ir pertrinkite per tankų metalinio tinklelio sietą, sumalkite rankine mėsmale ar bulvių grūstuvu. Sugrūstą šiltą bulvių masę sumaišykite su tarkuotu muskatu, 1 arbatiniu šaukšteliu druskos, kiaušiniu ir 2 valgomaisiais šaukštais miltų.

6. Tada bulvių masė padalinama į 8 lygias dalis. Iš kiekvienos dalies, įdedant įdaro, daromi blynai, lengvai juos apvoliojant miltuose.

7. Keptuvėje gerai įkaitinkite aliejų ir ant vidutinės ugnies iškepkite blynus. Patiekite su grietine, sumaišyta su žiupsneliu druskos.

Raktas nuo Namų

Kas gali nurodyti vietą, kur paslėptas raktas nuo Namų? Ar guli apneštas laiko dulkių tarp praeities prisiminimų, ar yra mano rankose dabar, šiandien, tik aš jo nematau, žvelgdama į ateities tolius? Namai, apie kuriuos kalbu, nėra materiali struktūra su durimis ir langais. Jie nėra nupaišyti jokiame žemėlapyje. Tai savojo "aš" suvokimas. Kažkur labai labai giliai viduje, už tamsios aplinkinių nuomonės, baimių, nepasitikėjimo savimi uždangos, jaučiu, kaip surasti raktą į save. 

  

Niekada nėra per vėlu užgimti iš naujo. Kai supratau šią mintį, kartu įgyjau didesnį pasitikėjimą savimi. Pradėjau rašyti blog'ą apie žmogų ir gyvenimo prasmę. Pradėjau užfiksuoti vaizdus, kuriuos matau važiuodama į darbą pro autobuso langą, eidama pasivaikščioti ir jaustis už juos dėkinga. Pradėjau nebijoti būti savimi ir negirdėti, kai kas nors iš manęs juokiasi dėl to, kokia esu. Pradėjau mylėti žmones be baimės būti atstumta. Pradėjau gyventi, nelaukti kažko. Bet jaučiu, kad tai ne viskas. Dar neatsakau visiškai pati už savo gyvenimą, dar leidžiu, kad mano likimą savo nuomonėmis įtakotų kiti, o kartais net tingiu ieškoti rakto nuo Namų - juk taip paprasta pasiduoti kasdienybės tėkmei. Plaukti prieš ją reikalauja jėgų, kurių, kai nuo visko pavargsti, atrodo nebelieka.  

Priėmimas ir supratimas savo ydų įkvepia žengti žingsnelį, mažą žingsnelį į priekį link Namų, todėl visada, kai pajuntu, kad eikvoju brangų laiką egzistavimui, atsakau sau į klausimą, kodėl taip darau, nieko nuo savęs nenuslepiu, viską iškeliu į savo sielos aikštę, neleidžiu nerimams slėptis jos kampuose. Kaip tada palengvėja, pabandyk ir Tu tai padaryti, kai delsi, nors reikia žengti žingsnį.  

Romualdas Granauskas sako tikrą tiesą: "žmonės prisisvajoja savo gyvenimui visokių didelių darbų ir žygių, o nesupranta, kad svarbiausia yra tie maži, šilti kasdieniniai; tie tokie kaip viščiukai būreliu bėgantys pirma tavęs prie geldos ir nuolat besipainiojantys kiemo žolėje po kojų. Vakare atsigulęs gali visus prisiminti, suskaičiuoti, ar rytoj užteksi visiems lesalo. O dideles neįvykdomas svajones galima išdalinti į mažesnes ir paprastas ir užmigti žinant, kad jei ne visos, tai bent dalis jų išsipildys." Jei tik kažką darysim, jog eitume link savojo "aš", tikrai išsipildys. Noriu pasidžiaugti, kad šį rytą išsipildė viena mano maža svajonė, kuri užklupo mane vakar, prieš užmiegant.

Tai - ryžių košė, kurią verdu, kai būnu viena namuose, pagardinta kardamonu ir šafranu, su šviežios grietinėlės sviestu, pistacijomis ir paskrudintomis migdolų drožlėmis. Šis receptas dėl gausybės įmantrybių viename dubenėlyje, ilgo ir meditatyvaus ruošimo proceso ir gurmaniško gardumo nėra paprastas ir kasdieninis, man jis - vienas ypatingiausių savęs pasilepinimo būdų.
Jei namuose neturi šafrano, virk košę be jo arba įberk žiupsnelį cinamono ar vanilinio cukraus. Žinoma, šafranas košei suteikia ne tik skonį, bet ir smagią ryškiai geltoną spalvą. 

Šią košę išvirti daug paprasčiau, nei gali atrodyti. Svarbiausia, verdant ryžių košę, yra tai, jog reikia būti atsargiam ir dėmesingam, kadangi užmiršta ir nemaišoma ji greitai prisvyla.

1 valgytojui

Paruošimo laikas: apie 70 min.

1 šaukšto sviesto
1/4 arbatinio šaukštelio malto kardamono
Ant arbatinio šaukštelio galiuko šafrano
3 valgomųjų šaukštų apvalių trumpagrūdžių ryžių
750 ml pieno
1 vieno valgomojo šaukšto cukraus
2 valgomųjų šaukštų migdolų drožlių
2 valgomųjų šaukštų išlukštentų pistacijų

Ryžių košė su šafranu ir riešutais

1. Pirmiausiai, ryžius reikia gerai perplauti po tekančiu vandeniu ir palikti keletui minučių nusivarvėti.

2. Tuo tarpu prikaistuvyje ant vidutinės ugnies išlydomas sviestas, į jį suberiama kardamonas, šafranas ir ryžiai, viskas gerai išmaišoma. Kepkite, nuolat maišant, kol grūdeliai pasidarys peršviečiami ir aplips prieskonių ir sviesto mišiniu.Tai užtruks apie 2 minutes.

3. Supilkite pieną, vis pamaišant (kas 2-3 minutes), užvirkite, sumažinkite ugnį. Košę, neužmirštant dažnai pamaišyti, virkite apie valandą, kol ryžiai gerai suvirs. Paskutines 20 minučių virkite intensyviai maišydami, kad košė nepriliptų prie prikaistuvio dugno.Kol virsite košę, sausoje keptuvėje paskrudinkite migdolų drožles, susmulkinkite pistacijas.

4. Baigiant košei virti, suberkite cukrų, paskrudintas migdolų drožles bei pusę susmulkintų pistacijų. Gerai išmaišykite, kad cukrus visiškai ištirptų, tai užtruks apie 2 minutes. Sukrėskite košę į dubenėlį, apibarstykite likusiomis pistacijomis ir mėgaukitės.   

Balandžio playlist'as

Pastarąją savaitę klausausi ir klausausi ir klausausi šių dainų:

1. Noah And Whale - Blue Skies
2. Noah And Whale - I Have Nothing
3. Passenger - Let Her Go
4. Bon Iver - Skinny Love
5. Edward Sharpe & The Magnetic Zeros - Home
6. Angus And Julia Stone - And The Boys
7. Soley - Pretty Face
8. Ellie Goulding - I Know You Care
9. Ane Brun - The Dancer 

Kai kam šios dainos bus liūdnos, užmigdančios ir nostalgiškos, o man įkvėpėjos, užplūdusių pavasarinių emocijų išreiškėjos, maistas ausims. Mus gaubiantis pavasaris toks šaltas ir nuo sniego gausos atimantis žadą, todėl visai nieko neįprasto, kad norisi kažko ramaus, lėto, apgaubiančio meile ir šiluma.

Kaip sakoma: nėra blogo oro – tik netinkama apranga. Kam skųstis, jog už lango vėl siautėja pūga? Kam išsitraukti iš spintos pavasarinį paltą ir sušalti? Kam palikti skėtį namie, kai dangumi plaukia kritulių pilni debesys? Visi šie klausimai parodo, kad dažnai situacijos pakeisti negalime, bet turime galimybes prie jos prisitaikyti ir pasirinkti nusistatymą tai dienai. Ar dažnai pagaunate save bandančius nukreipti vėją, o ne teisingai nustatyti bures? Kai pasirenkame teigiamą nusistatymą, akimirksniu mūsų gyvenimas pagerėja.

Gyvenimas pagarėja ir užsidarius virtuvėje, kad ir visai trumpam. Šį kartą dalinuosi falafel'ių receptu. Juos, ką tik ištrauktus iš orkaitės, aš labai mėgstu. Su salotomis ir lengvu tahini padažu. Falafel'iai paruošiami tikrai paprastai ir greitai, jei tinkamai susiorganizuoji darbus.

Falafel'iai - tai labai maistingi maltinukai, daromi iš išmirkytų avinžirnių ir/arba pupų. Internete galite rasti receptų, kuriuose siūlo naudoti konservuotus avinžirnius, tačiau to daryti nerekomenduočiau. Keletą kartų naudojau konservuotus avinžirnius ir visus tuos kartus nusivyliau rezultatu: falafel'iai buvo itin minkšti ir irūs. Taip pat niekada avinžirnių neverdu, todėl prieš juos malant visada mirkau bent 12 valandų. Tai tikrai nėra sunkus darbas - užpili pakankamu kiekiu šalto vandens ir palieki per naktį. 

Avinžirnius smulkinu maisto smulkintuve iki rupios tekstūros, taip falafel'ių išorė būna traški, o vidus pakankamai drėgnas. Jei norite falafel'ių itin traškiu paviršiumi, kepkite juos gerai įkaitintame aliejuje, kaip tai tradiciškai ir yra daroma. Aš falafel'ius kepu orkaitėje, įkaitintoje ir išteptoje aliejumi skardoje, apvoliotus sezamo sėklose.

Taigi, manieji falafel'iai gaunasi sveikuoliškas baltymų šaltinis, kuris labai reikalingas tokiems kaip aš - mėsos nevalgytojams. Ir, tiesą sakant, po žiemos, nors į virtuvę dar nėra galimybių iš turgaus ar daržo parsinešti šviežių daržovių, jau norisi mėgautis lengvesniu maistu.

Falafel'iams skaninti geriausiai tinka česnakai, petražolės, truputis kumino, man dar gardu įberti kardamono bei paprikos ir dėl aštrumo ryšelį susmulkintų kalendrų.

Tad pakeliaukime po Artimuosius Rytus... 

4 asmenims

 Paruošimo laikas: paruošimas - 30 min., karštas apdorojimas - 30 min.

Valgyti su: salotomis ir padažu

Falafel'iams reikės:
240 g sausų avinžirnių
2 česnako skiltelių
2 valgomųjų šaukštų susmulkintų petražolių
1 valgomojo šaukšto susmulkintų kalendrų
1/2 vidutinio dydžio svogūno
1/2 arbatinio šaukštelio maltos ugninės paprikos
1/4 arbatinio šaukštelio malto kardamono
1/3 arbatinio šaukštelio malto kumino
1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
1 arbatinio šaukštelio druskos
1 ir 1/2 valgomojo šaukšto miltų
3 valgomųjų šaukštų vynuogių kauliukų aliejaus
Sezamo sėklų apvoliojimui

Padažui reikės:
1/8 puodelio susmulkintų petražolių
1/4 puodelio sezamų pastos (Tahini)
1 valgomojo šaukšto citrinos sulčių
1/4 arbatinio šaukštelio druskos
1 nedidelės česnako skiltelės
1/4 puodelio šalto vandens

Falafel'iai su tahini padažu

1. Pirmiausiai, reikia avinžirnius nuplikyti verdančiu vandeniu tam, kad būtų užkirstas kelias fermentacijos procesui, kuris gali įvykti mirkant avinžirnius; po to avinžirniai yra užmerkiami šaltame vandenyje (vandens reikia bent dvigubai daugiau nei yra avinžirnių) 12-16 valandų (t.y. per naktį).

2. Kitą dieną išmirkusius avinžirnius gerai nusunkite. Juos suberkite į maisto smulkintuvą, kartu sudėkite susmulkintą česnaką, petražoles ir kalendras. Susmulkinkite šiuos ingredientus iki itin mažyčių trupinių, tačiau tai darykite atsargiai, jog masė nesigautų minkšta kaip košė. Jei neturite maisto smulkintuvo, naudokite mėsmalę (smulkų sietelį).

3. Mažais kvadratėliais supjaustykite svogūną. Į dubenį suberkite susmulkintą svogūną, avinžirnių masę, prieskonius, sodą, druską, miltus ir aliejų. Viską gerai išmaišykite mediniu šaukštu arba ranka. Dubenį su falafel‘ių mase uždenkite maistine plėvele ir palikite pastovėti šaldytuve mažiausiai vienai valandai. Aš dažniausiai falafel‘ių masę pasiruošiu iš ryto, taigi, grįžus namo po darbo, belieka tik iš šaldytuvo ištraukti dubenį, suformuoti falafel‘ius ir juos iškepti.

4.Falafel‘ius (vienam falafel‘iui – du valgomieji šaukštai masės) formuokite drėgnomis rankomis ir apvoliokite sezamo sėklose. Orkaitę įkaitinkite iki 190 C. Skardą gausiai ištepkite aliejumi ir pakaitinkite orkaitėje. Įkaitusią skardą atsargiai ištraukite iš orkaitės ir sudėkite falafel'ius. Kepkite apie 30-35 minutes, kol falafel'iai gražiai apskrus. Kol falafel'iai kepa, paruoškite salotas ir padažą.

5. Padažui į maisto smulkintuvą sudėkite visus išvardintus ingredientus ir viską gerai sutrinkite. Jei reikia, pagardinkite druska.

6. Salotoms sumaišykite agurkų, pomidorų, salotų lapų su alyvuogių aliejumi, citrinų sultimis, trupučiu pipirų, druskos ir cukraus.