Nebijok suklysti - bijok nepabandyti būti savimi

Aš visada tikiu, kad tuoj pat įvyks kas nors gražaus. Leidžiu tikėjimui būti didesniam už savo baimes. Visa gudrybė yra dabarties momentas, neleidžiant praplaukti dienoms pro šalį, laukiant tinkamesnio laiko. Kai suprantu, kaip aplinkui viskas stebuklinga, galva pasidaro lengvesnė ir išalkstu gyvenimo. Nebūtinai vien tik panašaus į saulėta dieną. Gyvenimo su išbandymais bei sunkumais taip pat, kurie užaugina. Juk tikriausiai svarbiausia ne tai, kad negalima sugrąžinti praeities ir pakeisti to, kas padaryta, o tai, jog galime iš to pasimokyti ir kurti gražesnį pasaulį bei geresnį save kiekvieną esamą akimirką.

Stengiuosi džiaugtis savo gyvenimu, nelyginant jo su kitų gyvenimais. Primenu sau, kad vienintelis žmogus, už kurį turiu būti geresnė, tai vakarykštė aš pati. Man juk nereikia kitų išjausto gyvenimo, nenoriu nieko kopijuoti ar būti kažkuo kitu. Aišku, tam reikia drąsos ir meilės sau. Nežinau, kodėl taip dažnai lankstomės kitiems, užmiršdami save. Gal dėl trupučio pripažinimo? Juk kelią į džiaugsmą lengviausia pamatyti tada, kai klausaisi savo širdies, o ne kariauji su savimi, siekdamas kažkam įtikti.  

Dar kelias į džiaugsmą pasiekiamas valgant ledus. Ypač jei tie ledai su pagardais. Persikai ir slyvos, įmirkę brendyje ir apelsinų sultyse, tikrai maloniai dera su nuo šilto kompoto tirpstančiais ledais. Pirminis šio deserto variantas, kurį gaminau iki šiol, yra visai paprastas: persikai, slyvos, apelsinų sultys, cukrus ir cinamono lazdelė. Bet mano žmogus užsimanė, jog įpilčiau šlakelį brendžio. Kaip ir tikėjomės, rezultatas pranoko lūkesčius. Tada aš dar kartą šiek tiek pakoregavau receptą, įkvėpta su medumi ir apelsinų sultimis kepamų rabarbarų recepto, t.y. įbėriau vanilinio cukraus ir įtarkavau apelsino žievelės. Pataikysite, jei neturėdami gervuogių ar persikų, pakeisite juos abrikosais, nektarinais, avietėmis ar figomis.

4 porcijoms reikės:

2 persikų

8 slyvų

10 gervuogių

1 vidutinio dydžio apelsino

2 valgomųjų šaukštų brendžio

2 valgomųjų šaukštų cukraus

1 kupino valgomojo šaukšto vanilinio cukraus

Cinamono lazdelės

Su brendžiu kepti vaisiai 

1. Persikus ir slyvas padalykite puselėmis, išimkite kaulus. Kiekvieną persikų puselę supjaustykite į keturis griežinėlius.
2. Paruoštus persikus, slyvas ir gervuoges sudėkite į kepimo indą vienu sluoksniu, suberkite cukrų, vanilinį cukrų, supilkite brendį, smulkia tarka nutarkuokite apelsino žievelę (be baltos dalies), užpilkite apelsino sultis ir viską rankomis gerai išmaišykite.
3. Kepkite iki 200 C įkaitintoje orkaitėje apie 20-30 minučių. Patiekite su ledais.Skanaus. 

Apie muziką ir lietų

Pakeliu galvą nuo kompiuterio ekrano ir pažvelgiu pro langą, raudoni besileidžiančios saulės atšvituliai tviska į šalia esančių namų langus. Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad šį vakarą saulė įbris į žilus debesis, lyg pranašaudama, jog naktį bus lietaus ir, nepasiekusi medžių viršūnių, išnyks iš dangaus.  

Į kambarį, atslenkant prieblandai, skamba muzika. Tokia nostalgiška, su lanksčiu ritmu, kartais spaudžianti ašaras. Ji nuplauna nuo sielos sunkumą, o paskui nukelia šią į tolimiausias praeities ar ateities vilčių vietas. Būna - pro kasdieninį chaosą nevisada išgirstu save, tik trumpus diologus apie tai, ką valgysiu, ar kuo apsirengsiu, tačiau, panirus į savo muziką, galiu išgirsti ir ne tokius materialius norus, ir svajones, ir jausmus. Sugrįžtu geresnė, pailsėjusi. 

   

1. Sarah Mclachlan - I Love You

2. Marc Cohn - Fallen Angels

3. Sia - I Go To Sleep

4. Ellie Goulding - Anything Could Happen

5. Ed Sheeran - Give Me Love

Tikiuosi, kad šianakt lis. Kai lyja, mano akyse tarsi įsižiebia blausios švieselės, nušviečiančios lūpose žaidžiančią šypseną, prisimenant Tave ir mane, skubančius po vienu žaliu skėčiu. O Tu dar pasakei:

- Kad šis lietus nesibaigtų niekada.

Keliais žodžiais nusakei viską, ką tą akimirką norėjau išgirsti. Aš neištariau nieko, tik stipriau įsikabinau į Tavo parankę. O paskui buvo tie atvirumo kupini vakarai Tavo kambaryje, klausantis muzikos, kol saulė jį visiškai užliedavo raudona šviesa ir tylėdami išsiskirdavome, kad nepadėtume taškų ir kitą vakarą pokalbį pradėtume, lyg jis ir nebūtų nutrūkęs. Kaip dažnai tai buvo žodžiai apie muziką ir lietų. 

Tikiuosi, kad šianakt lis. Kai lyja, išjungiu muziką ir klausausi, kaip dūžtančių lašų aidas, atklystantis iš lauko, garma gilyn į kūną. Skaitau senus meilės laiškus. Kartais svetimus.

"Tu man patinki, kai žaidi aklą vištą, kai lipdai iš sniego senį besmegenį, kai plačiai šypsaisi kieme. Patinki tuomet, kai mes lekiam dviračiais prie upės ir kai, atsisėdusi ant kranto, kramtai keptas bulves; kai mėtai akmenis į vandenį. Nors tu ir mergaitė, bet tikrai moki mėtyti akmenėlius.

Patinki, kai žiovauji vidurdienį, kai atsirėmusi į aikštės turėklus stebi, kaip žaidžiame futbolą. Man patinka, kai motina šaukia tave, o tu atsakai, kad palauktų, nes žaidimas dar nesibaigė. Patinki, kai geri vandenį iš fontano.

Patinki, kai sėdėdama raudonajame suole kažką burbuliuoji, kai niūniuoji pakeliui į kepyklą, patinki ir tada, kai kasaisi kelius.

Patinki, kai pasirodai lange, kai šokinėji per balas, kai kosėji ir kai tyli. Patinki, kai atrodai užpykusi.

Tu man labai patinki, Ana, ir kai mes užaugsime, susikibę už rankų eisime į kiną ir, jei nori, galėsime net pasibučiuoti, visai kaip filmuose.

Larra, Bilbao"

Ispanų meilės laiškai, vertė Lola Šaltenienė

P.S.: tikiuosi, kad visados būsime drauge. Ačiū, kad skaitai... kad suradai ir sugrįžti, mielas nepažįstamas žmogau.  

Liepos mėnesį mums skaniausia valgyti burokėlių „kambliukų“ sriubą, kuriais tėtis gausiai aprūpina tiesiai iš daržo, mylimo ir prižiūrimo. Mano tėtis vietoje pomidorų pastos į troškinamus „kambliukus“, jog šie išlaikytų natūralią spalvą, įpila šaukštelį acto, todėl ir jums siūlau neatsisakyti galimybės išsivirti šios sriubos, nors ir neturite pomidorų pastos. Aš virčiau ją dar, ir dar, ir dar, jei tik nesinorėtų pasimėgauti ir kitomis daržo gėrybėmis.

4 dubenėliams reikės:

1 su 1/5 litro vandens
300 g rūkytų kiaulienos šonkauliukų
2 lauro lapų
10 juodųjų pipirų
100 g buroklapių stiebų
1 didelė morka
2 nedidelės bulvės
1/2 svogūno
1 valgomojo šaukšto sviesto
1 valgomojo šaukšto aliejaus
8 džiovintų slyvų
2 arbatinių šaukštelių pomidorų pastos
3 česnako skiltelių
1 kupino valgomojo šaukšto susmulkintų krapų
1 kupino valgomojo šaukšto susmulkintų petražolių
Druskos ir maltų juodųjų pipirų

Buroklapių sriuba su džiovintomis slyvomis ir rūkytais šonkauliukais

1. Šonkaulius supjaustykite gabaliukais po 1 kauliuką. Užpilkite karštu vandeniu, įmeskite lauro lapų ir juodųjų pipirų, užvirkite. Virkite ant silpnos ugnies apie pusvalandį. Kruopščiai nugraibykite putas.

2. Tuo tarpu nuskuskite bulves ir supjaustykite 1 cm kubeliais, užpilkite šaltu vandeniu. Nedideliais kubeliais ( apie 0,5 cm.) supjaustykite svogūną ir morkas. Susmulkinkite buroklapių stiebus. Supjaustykite džiovintas slyvas.

3. Kai šonkaulių sultinys išvirs, suberkite nusunktas bulves. Keptuvėje įkaitinkite aliejų ir ištirpinkite sviestą, kepkite ant vidutinės ugnies svogūną apie 2-3 minutes, suberkite morkas ir kepkite apie 7-8 minutes, paskaninkite druska. Sudėkite į keptuvę (pas svogūną ir morką) buroklapių stiebus, pomidorų pastą ir kepkite dar 5-6 minutes, tada sudėkite slyvas ir viską maišant troškinkite apie 3-4 minutes. 

4. Daržoves sudėkite į šonkaulių sultinį (pas šonkauliukus ir bulves), išmaišykite ir virkite apie 10 minučių.

5. Susmulkinkite česnaką ir žoleles. Kai iki sriubos virimo pabaigos bus likusios 5 minutės, paskaninkite druska ir maltais juodaisiais pipirais, o kai bus likusi viena minutė, įberkite česnaką ir žoleles, išmaišykite ir šiek tiek pakaitinkite. Nukelkite nuo ugnies, leiskite keletą minučių pastovėti. Patiekite su juoda duona ir džiovintomis slyvomis.  

Mano mamos šaltibarščiai

Suvakarėjęs sekmadienis - saulė jau nuslinkusi už lankos. Mes, vaikai, sutūpę ratu ant įkaitusių cementinių laiptų, gaubiami džiūvančio šieno kvapo ir dušnumo, graužiame ridikus, užsikąsdami juoda duona. Nutilus į tvartus grįžtančių karvių lenciūgų dardėjimui, atsisveikiname ir basomis murzinomis pėdomis su geru nuovargio jausmu įžengiu į virtuvę, kur ant pečiaus moliniame ąsotyje rūgsta pienas.

Močiutė, sulinkusi prie bulvių kašės, skuta šviežius šakniagumbius. Ji imasi šios ruošos kiekvieną vakarą, įdėdama tiek daug rūpesčio ir dėmesio, nors jau niekas nebesuskaičiuos, kiek bulvių šitaip nurengta. Įėjusi į virtuvę, tyliai atsisėdu prie stalo, neapsispręsdama, ar prakalbinti močiutę, svajingą, susikaupusią. Apžiūriu į dubenį subertas avietes, kurios primena ir kankorėžius, ir kepuraites. Susimaunu keletą jų ant pirštų galų ir kažką žaidžiu.

Vaikystėje dažnai mėgdavau taip įsitaisyti prie stalo ir mintimis iškeliauti kitur, vaizduotis visus tuos realybėje neegzistuojančius pasaulius, besisukančius pagal savus dėsnius. Kartais ir dabar aš pagaunu save, žvelgiant į nulytą langą ar debesuotą dangų, užsisvajojusią, atsiskyrusią, išėjusią.  

Tą vakarą, kai dušnumas traukė prie žemės, kai virtuvė kvepėjo verdamomis šviežiomis bulvėmis, kai nieko daugiau neįvyko, bet jis taip aiškiai įstrigo atmintyje, mama gamino šaltibarščius: išplakė rūgpienio gabalus, įpylė virinto atvėsinto vandens, įbėrė smulkiai supjaustytų agurkų, krapų, svogūną, svogūnų laiškų bei naminių marinuotų burokėlių, pagardino druska ir maltais juodaisias pipirais. 

Taigi, šaltibarščius gaminti išmokau iš mamos, jos receptu ir pasidalinsiu. Jis nuo tradicinio šaltibarščių recepto skiriasi tuo, jog į dubenį šalia svogūnų laiškų keliauja ir paprastas itin smulkiai supjaustytas svogūnas. Be jo man šaltibarščiams kažko trūksta. Aš visada leidžiu šaltibarščiams, prieš valgant, pastovėti bent valandą šaldytuve. Juk šaltibarščiai turi būti tikrai šalti... Žinoma, skaniausia su sviežiomis virtomis bulvėmis. Beje, juos ypač smagu valgyti su savo mylimiausiais geraisias žmonėmis. 

4 porcijoms

 
600 ml riebaus kefyro
250 - 300 g švelniai marinuotų burokėlių (geriausia naminių)
150 g agurkų (apie 2 vidutinio dydžio agurkų)
40 g svogūnų laiškų (apie 12 svogūnų laiškų)
1/2 nedidelio svogūno
15 g krapų (apie 2 kupinų valgomųjų šaukštų susmulkintų krapų)
1-3 valgomųjų šaukštų burokėlių marinato
1 valgomojo šaukšto balzaminio acto ar kitokio acto, jei trūksta rūgštumo
4-5 valgomųjų šaukštų virinto atvėsinto vandens
2 kietai virtų kiaušinių
Druskos, pipirų

Šaltibarščiai

1. Į kefyrą sudėkite burokėlius, smulkiais šiaudeliais pjaustytus agurkus, smulkiai supjaustytą svogūną, sukapotus krapus ir smulkiai supjaustytus svogūnų laiškus. Išmaišykite.

2. Įpilkite vandens, burokėlių marinato ir, jei trūksta rūgštumo, balzaminio acto. Išmaišykite.

3. Pagal skonį įberkite druskos ir maltų juodųjų pipirų.

4. Patiekdami apibarstykite tarkuotu arba supjaustytu kiaušiniu.

Apie žaliąjį pesto

Šį receptą yra tikrai naudinga prisiminti, kai daržui, balkonui ar palangei ima vadovauti bazilikai, nors aš pirmąkart su žaliuoju pesto padažu susidūriau vidury žiemos, buvau labai išalkusi, šlapiomis kojomis nuo į batus prikritusio sniego, ir turiu pripažinti, taip, makaronai su šiuo padažu buvo tikras išsigelbėjimas, nors ir be grietinėlės, sviesto ar kitų jaukumų. Žaliasis pesto, jei turite smulkintuvą,nepaprastai greitai pagaminamas, aromatingas, gaivus ir lengvas šviežių bazilikų ir kedrinių pinijų padažas. Aišku, laikantis tradicijų, pesto reikėtų sutrinti tikroje grūstuvėje.

Nors sandariai uždarytą naminį pesto šaldytuve galima laikyti keletą dienų, aš dažniausiai gaminu tik tam kartui reikalingą kiekį. Tiesa yra tokia, kad šviežias pesto yra geriausias dalykas, kuris gali nutikti makaronams ir valgytojams vasarą. Priežastis, kodėl šį padažą reikia suvalgyti vos tik paruoštą, yra visai paprasta: bazilikai - viena iš jautriausių žolelių. Tikriausiai todėl namie gaminto pesto tiek spalva, tiek skonis intensyvesni, gaivesni nei pirkto.  

Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių gerą ir skanų pesto – kokybiškų ir tinkamų ingredientų pasirinkimas. Tradiciškai pesto padažą sudaro bazilikai, česnakai, riešutai, alyvuogių aliejus, druska ir sūris.
Kalbant apie bazilikus, verta rinktis jauno šviežio baziliko nedidelius lapelius.Jie yra aromatingesni, ne tokie kartūs kaip subrendusio baziliko. Bazilikus visada, kol lupu česnaką ir skrudinu riešutus, apie 10 – 15 min. mirkau šaltame vandenyje, kad suminkštėtų ir būtų švelnesni. Didelius subrendusių bazilikų lapelius geriau blanširuoti: nuplautus lapelius sudėti į metalinį tinklelį ir greitai panardinti į verdantį vandenį, ištrauktus lapelius tuojau pat perlieti itin šaltu vandeniu.

Paprastai pesto padažas gaminamas su kedrinių pinijų riešutais. Dažnai vietoj jų naudoju anakardžių riešutus, rečiau - graikinius. Esu girdėjusi apie pesto su moliūgų sėklomis, tik niekaip neprisiruošiu jo išbandyti. Pinijas visada paskrudinu keptuvėje be riebalų, taip sustiprėja jų skonis.

 

Renkantis aliejų, nerekomenduoju naudoti itin gryno alyvuogių aliejaus, kadangi jis savo stipriu skoniu gali užgožti bazilikus. Aš paprastai šliukšteliu maišyto alyvuogių išspaudų aliejaus, kuris susideda iš rafinuoto alyvuogių išspaudų aliejaus ir gryno alyvuogių aliejaus.

Pesto padažas neverdamas - šis padažas tiesiog sumaišomas su karštais karštais makaronais ir pora šaukštų karšto makaronų nuoviro.

Patiekti šį padažą galima daugybe būdų, o aš labiausiai mėgstu su makaronais, dar įpjaustant pomidorų ir užmetant ant viršaus vieną kitą gražgarstę. Kartais jį valgome su daržovių sriubomis, salotomis ar tiesiog tepame ant paskrudintos duonos riekelės.

Reikia pasakyti, kad pesto padažą dažniausiai gaminu iš akies. Koks jis bus,priklauso nuo nuotaikos ir su kuo bus valgomas. Paskutinius kartus gamindama, vis matavau, kiek ko dedu ir štai žemiau pateikiu išgrynintą receptą.

3 valgytojams reikės:

250 g makaronų

1/4 puodelio tarkuoto parmezano (arba "Džiugo" sūrio) ir dar trupučio patiekimui

25 g druskos ir žiupsnelio maltų juodųjų pipirų

Žaliajam Pesto padažui reikės:

40 g bazilikų lapelių

1/4 puodelio (puodelio talpa 250 ml) kedrinių pinijų (apie 35 g) arba anakardžio riešutų

1 didelės česnako skiltelės

1/4 puodelio (puodelio talpa 250 ml)tarkuoto parmezano (apie 20 - 25 g) arba "Džiugo" sūrio

1/3 puodelio paprasto alyvuogių aliejaus  

Druskos ir žiupsnelio maltų juodųjų pipirų

Makaronai su žaliuoju pesto

1.Bazilikų lapelius užpilkite šaltu vandeniu. Pinijas paskrudinkite keptuvėje be riebalų, taip sustiprės jų skonis. Parmezaną smulkiai sutarkuokite. Česnako skiltelę nulupkite ir šiek tiek susmulkinkite.

2.Į elektrinį smulkintuvą suberkite atvėsusias pinijas, žiupsnelį druskos ir sutrinkite iki smulkių trupinių. Suberkite gerai nupurtytus, truputį nusausintus bazilikų lapelius, sudėkite česnaką ir susmulkinkite, kol gausite trupiniuotą masę. Suberkite sūrį ir susmulkinkite.

3. Dalimis įmaišykite alyvuogių aliejų. Maišykite atsargiai - pulsais - kad padažas liktų šiek tiek grumzdėtas, rupus. Padažą pagardinkite druska ir pipirais pagal skonį. Jei maišau su makaronais, druska negardinu.
4. Dideliame puode pasūdytame vandenyje (du su puse litrai vandens ir 25 g druskos) virkite makaronus tiek laiko, kiek nurodyta pakuotėje, tada nusunkite, bet pasilikite truputį nuoviro. Labai svarbu makaronų nepervirti. Makaronus sumaišykite su pesto padažu, pasilikto nuoviro pora šaukštų ir parmezanu. Jei padažas gerai neįsimaišo ir reikia praskiesti, įpilkite dar šaukštą nuoviro. Patiekite apibarstę pomidorų skiltelėmis sumaišytomis su česnaku, sruska bei maltais juodaisiais pipirais ir gražgarstėmis. Galima liežuvį praryti - kaip skanu.