Apie grybų medžiokles

Mano pirmuosius namus supa miškai. Būdavo gera išeiti į juos ilgiems pasivaikščiojimams, besigėrint saulėlydžiais. Pro mus, skubančius sutikti mėlynų sutemų ar balzganos ūkanos, iš lankų keldamos ne mažą triukšmą sugrįždavo karvės... Miškai, atvirkščiai, augo tyliai. Taip ramiai ramiai... Eidami gerdavom vasarą, kiek tik galėdavom. Puikiai atsimenu visus takus, daug vaikystės ir paauglystės prisiminimų jais klaidžioja.

Apie pievas sklidinas rasos. Apie raudonus žemuogių lašus. Apie langų geltonas šviesas. Apie pirmuosius nedrąsius jausmų prisipažinimus. Apie rugių bangas. Apie grybų medžiokles.

Kai kurie prisiminimai nesugaunami kaip salės mirgėjimas vandenyje, bet jie yra - geri ir įkvepiantys. Toks buvo ir praeitas šeštadienio rytas vaikystės namuose. Pro langus veržėsi vasaros skaidrumas ir neleido ilgai miegoti. Ilgai miegoti neleido ir tėtis.

- Važiuojam grybauti! - išgirdau jo skardų balsą.

Mišką pasiekėme dar prieš septynias. Nepakartojamas jausmas klaidžioti po mišką, rasti grybų, būti su mylimais žmonėmis ir apie nieką kitą negalvoti.

Tokiu laiku beveik nesutiksi žmogaus, daugelis mėgaujasi šeštadienio miegu. Atrodo, grybavome tik mes. Lyg būtume pasaulio pakrašty...

Pasaulio pakrašty, kuriame tiltais auga voveraitės ir kas keletą minučių pritupi nusiskinti mėlynių.

Nesu prisiekusi grybautoja kaip tėtis. Man grybų medžioklės reikia nedaug - tiktai kelioms valandoms. Kol uodai nespėja visos sugelti. O ir mušti juos mėlynių sultimis išteptomis rankomis ne itin didelis malonumas.

Grįžę lauke valgėme pusryčius ir žvelgėme į du kibirus voveraičių. Kaiminystėje buvo girdėti muzika. Grojo Hiperbolė's Vasara. Tai buvo pati tinkamiausia muzika klausytis. Įdomu, kiek žmonių, išgirdę šios dainos žodžius, prisimena kažką malonaus. Nuo šiol aš būsiu viena iš jų. 

 Grybų rinkimo taisyklės, kurių išmokau iš tėčio:   

1. Geriausias metas grybauti - ankstyvas rytas, kol miške dar vėsu, tada grybai būna sodresnių spalvų, todėl geriau matomi.

2. Jei suradot vieną voveraitę, neskubėkit keliauti toliau, geriau labai įdėmiai apsidairykit. Dažniausiai būna taip, jog jei radai vieną, vadinasi, kad rasi dar kelias.

3.  Nerinkite grybų, kurių gerai nepažįstate.

4. Grybus sutvarkykite tą pačią dieną, kurią juos surinkote.

5. Grybams rinkti visiškai netinkami polietileniniai maišeliai.

6. Grybaujant vasara po vasaros atrandi savo voveraičių augimo vietas. Tikrai stebuklinga, kai sugrįžus į tą pačią vietą kitais metais, vėl randi grybų.

Taigi, vos sugrįžę į Kauną, išsikepėm šviežių voveraičių su tirštu grietinėlės ir žolelių, su meile užaugintų tėvelių darže, padažu. Šauniausia yra tai, kad voveraitės ne tik turi daug D vitamino, baltyminių ir mineralinių medžiagų, bet yra labai skanios ir jas galima kepti neapvirtas. Netgi rekomenduoju - tada aromatas ir skonis bus tiesiog dieviški.
Voveraites kepėm pačiu paprasčiausiu ir greičiausiu bei gardžiausi būdu, kurį prisimenu dar iš vaikystės. Naudojau žoleles, kurias radau darže ir kurios, mano manymu, itin dera su voveraitėmis. Jei pasiilgote jaukaus, šilto, naminio, vasara kvepiančio maisto... šis receptas tikrai jums.

Keptos voveraitės grietinėlės ir šviežių žolelių padaže

Keptos voveraitės - vienas mano mėgstamiausių vasaros valgių. Jį iš vaikystės prisimenu kaip patiekalą, kurį ruošdavo mama, kai norėdavo mane palepinti: voveraitės pakeptos su namine grietine, svogūnais ir krapais, patiektos šalia šviežių bulvių. Mmmm, gardu :)  

4 išalkusiems grybautojams reikės

700 g apvirtų (nors apvirti nebūtina) voveraičių (galima pakeisti ir kitais grybais)

80 g sviesto

2 valgomųjų šaukštų aliejaus

2 vidutinio dydžio svogūnų

150 g grietinėlės

200 g grietinės

keleto šakelių šviežių petražolių (apie 5 g)

ryšelio šviežių krapų (apie 15 g)

didelės gelsvės šakelės (apie 5 g)

2 valgomųjų šaukštų grybų sultinio miltelių

šviežiai maltų juodųjų pipirų

Šlakelio vandens

1 žingsnis: Svogūnus nulupkite ir susmulkinkite kubeliais. Krapus nuplaukite ir plonai supjaustykite.

2 žingsnis: Petražoles bei gelsvę nuplaukite ir susmulkinkite.

3 žingsnis: Didelę keptuvę užkaiskite ant vidutinės ugnies, kliustelkite į ją aliejų, įdėkite sviestą ir jį beveik išlydykite. Kai sviestas ims rusvėti, sudėkite svogūnus. Kepkite apie 6-8 min., kol šie suminkštės ir pagels. Kai svogūnai apkeps, suberkite patražoles ir gelsvę, kepkite 1 min.

4 žingsnis: Suberkite voveraites ir gerai išmaišykite, kad jos apsivoliotų sviestu. Suberkite grybų sultinį ir įpilkite šlakelį vandens bei vėl viską išmaišykite. Užvirkite, tada sumažinkite karštį ir troškinkite apie 6 minutes (jei neapvirtos - 10-15 min.). Pagal skonį atsargiai pagardinkite šviežiai maltais juodaisiais pipirais.

5 žingsnis: Sudėkite grietinę, grietinėlę, krapus, išmaišykite, užvirkite ir minutę - dvi leiskite burbuliuoti. Jei reikia pagal skonį pasūdykite, pagardinkite pipirais. Tiekite karštas ant šviežių bulvių arba įmaišytas į karštus išvirtus makaronus.

Tuomet sekė tas gražus sezonas... Vasara…

"Tuomet sekė tas gražus sezonas… Vasara… Oras buvo pripildytas svajingos ir magiškos šviesos. O klimatas tapo tokiu tarsi būtų sukurtas iš viso vaikystės gaivumo." Henris Vodsvertas Longfelas

Rašydama šį įrašą, klausausi kaip po vakarykščio lietaus balose krykštaudami žaidžia vaikai. Jie nesuka sau galvos, jog sušlaps, išsimurzins ar sušals: jie būna tiesiog čia ir dabar. Ant rūku užkloto asfalto. Kartais būtinai reikia pasimokyti iš vaikų nerūpestingumo ir džiaugsmo mažomis smulkmenomis. Kartais būtina (visiškai nepriklausomai nuo amžiaus) tiesiog pažaisti! Išlaisvinti vaizduotę iš suvaržymų, loginių paaiškinimų, principo, ką pagalvos aplinkiniai.
Praeitą savaitgalį, ankstyvą šeštadienio rytą, kai virš laužo virė burokėlių sriuba, šalia tyvuliavo nedidelis ežeriukas ir jaukiai skambėjo šiltų ir paprastų žmogučių juokas, suvokiau, kad gyvenimas vis dar šiek tiek paslaptingas ir spalvotas.

Nuostabu tai, kad darydami "salto" į vandenį, stebėdami nepaprasto grožio drugelius, išdykaudami prie laužo, perskrodžiančio tamsą, klaidžiodami po tankų mišką, patyrėme amžiams išliekančias vaikiškai lengvabūdiškas akimirkas, kurias nuolat nešiosimės savy.

Tik reikia nelaukti, kol iš dangaus Tau į glėbį nukris nepaprastas gyvenimo nuotykis, jį reikia susikurti, o kartais net surizikuoti savo garbingu vardu.

Kai visi suklupo prie itin skaniai kvepiančios burokėlių sriubos dubenėlių ir pradėjo ją aušinti pūsdami bei ragauti, mane apėmė įkvėpimas šią akimirką įamžinti. Tokios nuostraukos, kai esi sutrikęs ar nuliūdęs, gali išgelbėti pasaulį.

P.S. Ar dar prisimeni žole išteptus kelius, milžiniškas smėlio pilis, per pirštus nuvarvėjusius ledus, giliai po žeme užkastus "sekretus", debesų stebėjimą, važinėjimą dviračiu, tol kol nejauti kojų, akmenukų mėtymą į vandenį, miegojimą tiek,kiek telpa, ledų valgymo varžybas? Vaikystė, pertekus pasaulį gelbstinčių prisiminimų.

Guacamole - tirštas avokadų padažas

Esu absoliuti tiršto avokadų padažo mėgėja: jį lengva pasigaminti, jo graži žalia spalva (puikiai atrodo ant stalo), jį valgyti galima kad ir su paprasčiausiu skrebučiu (tinka ir kaip priedas prie mėsos), o paskaninti, kaip tik geidžia širdis. Net galite pasigaminti visiškai paprastą variantą, naudojant tik avokadus, druską ir laimo sultis, gal dar įtarkuojant šiek tiek česnako.

Kaip atrodo prinokęs avokadas?

Norėdami patikrinti, ar avokadas yra prinokęs, spustelėkite jį nykščiu: turėtų gana lengvai įsispausti ir likti mažas įdubimas. Jeigu nusipirkote kietų avokadų, geriausia išeitis - keletą dienų palaikyti juos kambario temperatūroje, neslepiant šaldytuve ar spintelėje. Guacamole gaminamas tik iš minkštų ir prinokusių avokadų.

Kaip paruošti avokadą?

Aštriu peiliu pjaukite avokadą išilgai aplink kaulą. Pasukite gautas puseles priešingomis kryptimis. Vienoje puselėje liks kaulas. Jei kaulas lengvai neišsiima, įsmeikite peilio ašmenis į kaulą ir pasukite. Avokado minkštimą išimkite šaukštu.

Pastaba:

Gaminti guacamole geriausia beveik prieš pateikiant į stalą ir dar pageidautina iki to laiko šį padažą laikyti šaldytuve uždengtą maistine plėvele. 

Puodelio talpa, kurį naudoju produktų matavimui - 250 ml

1 dubenėliui (dviem valgytojams) reikės:

1/2 vidutinio dydžio raudonojo svogūno (jį susmulkinus, turi gautis apie 1/8 puodelio ir 1 valgomasis šaukštas)

5-6 vyšninių pomidorų (aš renkuosi parduodamus su šakelėmis "San Mazzo" arba "Romantica"; juos susmulkinus, turi gautis gera pusė puodelio) 

1 valgomojo šaukšto itin kruopščiai susmulkintų šviežių kalendrų

1/2 šviežio jalapeno pipiro (arba žiupsnio aitriųjų paprikų miltelių)

2 vidutinio dydžio prinokusių avokadų (vidutinio dydžio avokadas sveria apie 200-220 g; jeigu jūsų avokadai mažesni, imkite 3)

2/3 laimo sulčių (išspaudus gaunasi apie vienas su puse valgomojo šaukšto sulčių)

3/4 - 1 arbatinio šaukštelio jūros druskos (pagal skonį, iš pradžių berkite mažiau)

1 nedidelės česnako skiltelės

Gero žiupsnio šviežiai maltų juodųjų pipirų

Patiekimui: kukurūzų traškučių 

1. Nulupkite ir itin mažais gabalėliais susmulkinkite svogūną. Taip pat smulkiai (šiek tiek didesniais gabalėliais nei supjaustėte svogūną) supjaustykite pomidorus ir sukapokite kalendras. Jalapeno pipirą sukapokite su sėklomis arba be jų, priklausomai nuo to, kaip mėgstate aštrumą - aš palieku dalį sėklyčių, nes mėgstu aštriau.

2. Į dubenį, kuriame ruošite guacamole, įberkite vieną valgomąjį šaukštą susmulkinto svogūno ir pusę šaukšto sukapotų kalendrų, šakute ar grūstuvėliu pagrūskite, pamaišykite, kol mišinys šiek tiek suminkštės ir susijungs bei ims gardžiai kvepėti.  

3. Avokadus perpjaukite perpus, išimkite kaulus, šaukštu išskobkite minkštimą į dubenį su svogūno ir kalendrų mišiniu. Ant jų išspauskite laimo sulčių. Tai darykite kuo greičiau, antraip avokadų padažas patamsės.

4. Avokadus šakute arba grūstuvėliu trinkite, kol bus beveik vientisa masė, tai yra su smulkiais gumuliukais. Į šią masę įmaišykite likusius susmulkintus svogūnus, likusias kalendras, pomidorus, taip pat druską bei jalapeno pipirą (iš pradžių galite įmaišyti tik dalį). Įtarkuokite nuluptą česnako skiltelę, gerai išmaišykite ir pagardinkite juodaisiais pipirais. Paragaukite, ar nieko netrūksta.

5. Patiekite su kukurūzų traškučiais. Skanaus!

Nuodėmingai sviestinis kondensuoto pieno keksas su šokolado gabaliukais

Jei nori pasidžiaugti vasara, ką daugiau gali daryti, jei ne mėgautis tiek karščiais, tiek lietumis. Ir ne tik lietumis, net liūtimis, įsitaisius kur po stogu, skėčiu ar medžiu. Su didžiuliu puodeliu arbatos. Arba termosu kakavos ar kitu šildančiu gėrimu.

Dabar pliaupia, sėdžiu ant palangės. Tegul pliaupia. Šalia kvepia nedidelis gabalėlis kekso. Viduje ramu. Tegul pliaupia - kaip jauku bus valgyti... Mmm...

Kai sinoptikai savo prognozėmis šiek tiek liūdina - stiprės vėjas, palis, oras atvės, pasak mano vienos brangios draugės, ateina metas kepti Nuodėmingai Sviestinį Kondensuoto Pieno Keksą Su Šokolado Gabaliukais. Nuodėmingai Sviestiniu šį keksą ji vadina todėl, kad tai tikrai sotus kepinys su daug – itin daug, sviesto. Be to, dėl to, jis puikiai laikosi ilgiau nei pora dienų: nepraranda nei minkštumo, nei drėgnumo, nei išvaizdos. Dar vienas šio kekso pliusas - jį visiškai nesudėtinga iškepti.

Taigi, prieš beveik metus pirmą kartą iškepiau šį keksą, pagal receptą iš draugės užrašų knygutės, kurią ji buvo paskyrusi receptų saugojimui. Kaip ir ji sakė, keksas buvo puikus. Tada, mes valgėme sėdėdami balkone, stebėjome, kaip guviai po orą narsto kregždės. Buvo labai gera.

Lygiai taip pat gera ir dabar - gal šis keksas turi magiškų galių? 

Aišku, jeigu laikotės griežtos dietos ir filmo „Džuli ir Džulija" herojės Džuli pasakymas „sviesto niekada nebūna per daug“ jums nesuprantamas, tada šis keksas tikriausiai nebus vienas mėgstamiausių, bet jei šiai grupei žmonių nepriklausote ir kartais leidžiate sau saldžiai nusidėti bei be sąžinės graužaties suvalgote spurgą – tai tikrai siūlau išbandyti šį kepinį.

Pirmiausia kepimo formą reikia ištepti sviestu - ir dugną, ir šonus. Tam dažniausiai naudoju popierėlį, kuriame buvo supakuotas sviestas. Tai puikus atradimas - paprastas, bet nepaaiškinamai puikus. Kai kepimo forma paruošta, imamamės tešlos: taigi, 200 g miltų sumaišome su 3/4 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių.

Tai padarius, 226 g kambario temperatūros sviesto išsukame su 1/2 arbatinio šaukštelio druskos (jei mėgstate saldžius kepinius, įmaišykite 100 g cukraus pudros). Sukite sviestą, kol jis taps purus ir lengvas. Po to įmaišome 239 g saldinto kondensuoto pieno. Kondensuotas pienas šiam keksui suteikia itin švelnią tekstūrą. Kai sviesto ir kondensuoto pieno masė tampa vientisa, įmaišome į ją miltus. Paskui įmaišome 3 kiaušinius (geriausia naminius) - dėl jų keksas būna sodriai geltonos spalvos. Draugė įspėjo, jog iš pradžių tešla, įmušus kiaušinius, "itin gerai neatrodys, bet reikia nepasiduoti - maišyti, maišyti ir dar maišyti, tada viskas išeis nepriekaištingai".

Kai tešla tampa vientisa ir be gumuliukų, į ją įmaišome 1 arbatinį šaukštelį vanilės ekstrakto ir 150 g susmulkinto pieniško arba juodojo šokolado. Šokoladą smulkinu "tvirtu" peiliu ant medinės lentutės.

Galiausiai tešlą sukrečiame į kepimo formą ir kepame 1 valandą iki 170 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. 

Ištraukę iš orkaitės, nepamirškite apibarstyti cukraus pudra. Skanaus :)

Apie lietų ir keptuvėje čirškinamus cukinijų blynelius

Tu, lietui lyjant, tyliai pravirksti, –
ir kregždės sukrebžda pastogėje virš lango...
Tie krūpčiojimai – ramūs, nepikti,
ir darosi nuo tavo verksmo lengva.

Be priežasties verki labiau vis ir labiau,
gal ką suvokus – amžina ir aukšta...
Taip nesulaikomai verki, kod net bijau
lyg kokią laimę tavyje užgniaužti.

M. Martinaitis

Kadaise, prieš daugiau nei dešimt metų, pažinojau mergaitę, kuri įsimylėjo lietui lyjant. Ji pasakodavo, kaip jie, nedrąsūs paaugliai, ėjo po vienu skėčiu, nors ji krepšy nešėsi dar vieną. Kaip klausėsi lietaus, kuris taškėsi į skėtį ir medžių lapus bei namų stogus. Įvyko visi tie stebuklingi dalykai, apie kuriuos rašoma knygose: nors gatve skubėjo dar būrys žmonių, du nedrąsūs paaugliai, pirmą kartą būdami taip arti vienas kito, tų žmonių nepastebėjo.
Kas suskaičiuos, kiek iš viso yra lietaus rūšių - lašnojantis, nuplaunantis, liūdinantis, lengvas, pliaupiantis, raminantis, įkvepiantis... Kas suskaičiuos, kiek iš viso žmonių po tais lietumis įsimylėjo, apsikabino, pasiilgo.
Lietus, kad ir koks bebūtų, būtinas. Privalomas. Išdžiūvusiai žemei, dobilams išdygti, šuliniams, žmonėms. Pradeda lyti, išsiskleidi skėtį arba ne, atsiduri kitame pasaulyje, ten viskas daug gražiau. Lietus ypač gražus, kai nebūna matyti nei namų, nei kelio į priekį. Nieko. Kaip norisi per tokį lietų šokti gatvėje. Šokti lėtai ir užsimiršus lyg klausantis Melody Gardot. Man net gražu ištižusi žemė po tokių liūčių. Man net gražu ta žeme apsitaškiusios nuogos blauzdos. Man net gražu bridimas murzina bala ir žmonės, kurie išdrįsta, tai padaryti basomis.

Liepa lieja ir lieja šaltą ir truputį liūdną lietų. Jau ne vieną kartą šią vasarą teko permirkti nuo galvos iki kojų, tiesiogine šio išsireiškimo prasme. Kai peršlapusiuose batuose klerksi vanduo. Kai kūnas apsunksta nuo visiškai sulytų drabužių. Kai šalta, labai šalta, bet jauti vien tik džiaugsmą, norą dainuoti ir svajoji apie kąsnelį šilto bei vasariško maisto. Iš tiesų tokią apsiniaukusią dieną yra visai paprasta susikurti mažą jaukią vasaros šventę, naudojant daržo gėrybes, su didžiule meile užaugintas tėčio ir mamos, keptuvėje čirškinant cukinijų, krapų ir "Feta" sūrio blynelius. Didžiausias šių blynelių pliusas būtent ir yra tai, jog už lango gali būti šalta ir lietinga diena, bet, vos jų paragavus, apima saulėtos liepos dienos jausmai.

Cukinijų ir "Feta" sūrio blyneliai

Cukinijų švelnumas atsveria "Feta" sūrio pikantišką skonį ir išeina puiki sąjunga. Šie blyneliai yra iš tiesų labai skanūs - sultingi, lengvučiai ir traškūs vienu metu. 

4 valgytojams prireiks:

900 g jaunų, neperaugusių cukinijų

5 svogūnų laiškų

200 g feta sūrio

15 g šviežių petražolių

20 g šviežių krapų

6 - 10 valgomųjų šaukštų miltų

2 kiaušinių

1-1,5 arbatinio šaukštelio druskos

šviežiai maltų juodųjų pipirų

70 g parmezano sūrio 

alyvuogių aliejaus

1. Cukinijas nuplaukite ir stambiai sutarkuokite burokine tarka. Labai gerai nuspauskite skystį.

2. Smulkiai supjaustykite svogūnų laiškus, petražoles bei krapus ir suberkite pas cukinijas. Taip pat pas cukinijas suberkite druską ir juoduosius pipirus.

3. Kiaušinius gerai išplakite iki putų ir supilkite pas cukinijas taip pat. Viską gerai išmaišykite. Į gautą masę įmaišykite miltus (iš pradžių 6 šaukštus), smulkiai sutrupinkite "Feta" sūrį ir įtarkuokite parmezano. Vėl viską gerai išmaišykite.

4. Keptuvėje įkaitinkite pora šaukštų aliejaus ir kepkite blynus iš maždaug vieno kupino šaukšto tešlos. Iš pradžių pabandykite kepti vieną blyną, jei tešla per skysta, neis blyno gražiai apversti, tada į tešlą įmaišykite dar pora šaukštų miltų. Gali būti, kad po kiek laiko tešla išskystės, galite tada įmaišyti dar pora šaukštų miltų. Tačiau labai svarbu nepadauginti miltų ir naudoti jų kiek įmanoma mažiau.

Skanaus :)