Advento virtuvė: silkė su miško grybų ir marinuotų agurkų padažu

Iki Kalėdų...

Esu linkusi turėti per didelių lūkesčių ir kartais netgi skraidyti padebesiais. Negaliu sau meluoti, todėl, susižeidusi širdį, vis mokausi nepasikliauti vien svajonėmis ir, kiek tuo metu leidžia mano jėgos, gretinti lūkesčius prie realybės. Žinoma, esu tikra, kad net visiškas atsiribojimas nuo svajonių pasaulio negalėtų išgelbėti nuo jausmų uraganų, užklupus sunkumams... galbūt todėl, nepaisant nieko, kiekvienais metais ir laukiu Kalėdų stebuklo išsipildymo.
 

Kai buvau vaikas, per šventes labiausiai bijojau artimųjų kivirčų ir po jų kiekvieno širdyje pasiliekančių nuoskaudų. Kai tapau išstypusia paaugle, per Kalėdas itin ilgėdavausi tos pilnatvės, kurią suteikė pirmoji meilė, kol jos neatstūmiau. Nors draugėms sakydavau, kad jis - ne man, širdžiai atrodė visai kitaip ir vienatvės jausmas švenčių metu tik sustiprėdavo. Kai prieš Kalėdas išsiskyriau su vyru, jaučiausi netinkama savo šeimai, atėmusi iš jos labai svarbų narį ir ją tokiu būdu itin nuvylusi, o pernai buvo pirmieji metai, kai prie Kūčių stalo sėdome be močiutės ir tuščia lėkštė nebebuvo tik simbolis. Kad ir kaip svajodavau, jog gyvenimas taptų lyg filmas ir, atėjus šventėms, viskas būtų perrišta didžiuliu džiaugsmo kaspinu, dažnai prasmės tekdavo ieškoti pačiai, kol likdavo tik šviesus liūdesys.  

Taip, kartais gyvenimas, laukiant švenčių ir per jas, būna tikrai siaubingas, kartais - tiesiog nuostabus, po to vėl siaubingas, o tarp nuostabių ir siaubingų akimirkų būna kasdieniško bei paprasto laiko. Bet juk taip ir turi būti. Nėra prasmės ieškoti vietos, kur šventės taptų nesibaigiančia linksmybe, įsijungus televizorių, apsimesti, kad labai įdomu, apsikrauti daiktais ir jais apkrauti kitus, bet yra prasmės susikurti prasmingas, jaukias, nuoširdžias šventes, prisimenant, kalbant, apkabinant, o paskui šokant. Pamilstant gyvenimą tokį, koks jis yra.

Ir tam tikrai nebūtina pirkti kalnus dovanų ir pernelyg didelius maisto kiekius ar labai brangius maisto produktus. Štai vienas mūsų mėgstamiausių silkių patiekalų su marinuotomis daržo ir miško gėrybių atsargomis, kuriomis kiekvienais metais atsakingai pasirūpina mano tėvai. Silkė nuostabiai dera su marinuotais agurkais ir marinuotais miško grybais (baravykais, kazlėkais). Marinuotus miško grybus galite keisti šviežiais pievagrybiais, bet jų imkite dvigubai daugiau. 

Paprasta, bet labai skanu ir labai gerai, būtinai išbandykite. Gal net šis receptas jums taip patiks, kad pakartosite jį ir per Kūčias? Tik svarbu pasirinkti tikrai kokybišką, riebią, tvirtos tekstūros, bet ne per sūrią silkę ir skanią pomidorų pastą bei tikrą medų. Žinoma, patiekti, skaniausia su juoda duona.

4 valgytojams prireiks:

2 valgomųjų šaukštų aliejaus kepimui
2 vidutinio dydžio svogūnų
150 g marinuotų/apvirtų miško grybų
1 mažos paprikos
1 aitriosios paprikos (jei nemėgstate aštrumo, galite nenaudoti)
7 valgomųjų šaukštų pomidorų pastos
2 arbatinių šaukštelių šviesaus medaus
6 valgomųjų šaukštų virinto vandens
1 arbatinio šaukštelio citrinos sulčių
1-2 arbatinių šaukštelių džiovintų raudonėlių 
Druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų
150 g marinuotų agurkų
4 silkės filė juostelių

Silkė su miško grybų ir marinuotų agurkų padažu 

1. Keptuvėje ant vidutinės ugnies įkaitinkite aliejų, nulupkite svogūnus, supjaustykite apie 1 cm dydžio kubeliais ir pakepkite, vis pamaišydami, apie 5 minutes, kol suminkštės. 

2. Nuskalaukite grybus ir supjaustykite panašaus dydžio gabaliukais kaip svogūnus. Susmulkintus grybus sudėkite į svogūnus ir kepkite apie 5 minutes.

3. Papriką supjaustykite apie 1 cm dydžio kubeliais. Smulkiai supjaustykite aitriąją papriką. Jei nemėgstate stipraus aštrumo, būtinai išimkite baltas sėklytes. Susmulkintą papriką ir aitriąją papriką įmaišykite į grybus su svogūnais. Kepkite dar 5 minutes, vis pamaišydami.

4. Sukrėskite pomidorų pastą, išmaišykite, sudėkite medų, supilkite vandenį, citrinos sultis, įberkite raudonėlių, pipirų, gerai išmaišykite ir užvirkite, saikingai, jei silkė nėra itin sūri, paskaninkite druska. Troškinkite apie 5 minutes, dažnai pamaišydami.

5. Kol viskas troškinasi, apie 1 cm dydžio kubeliais supjaustykite marinuotus agurkus. Įmaišykite į daržoves, švelniai pakaitinkite minutę kitą. Šį troškinį palikite atvėsti.

6. Kai jis bus vos drungnas, plonomis juostelėmis supjaustykite silkę ir įmaišykite į troškinį. Palikite pastovėti šaldytuve keletą valandų, o geriausia - per naktį.           

Avižiniai pasninko sausainiai (be pieno produktų ir be kiaušinių)

Laikas, prarastas ruošiantis Kalėdoms, nepaisant to, kokio amžiaus buvau ar esu, man visada buvo ir yra atrastas laikas.

Šiuo laikotarpiu dažnai atsiduriu kitoje laiko plotmėje - kartais mintimis nuskrieju į ateitį, o kartais į vaikystę, prisimenu, kaip tūpčiodavau ir šūkaliodavau prie pečiaus (dabar net sunku patikėti), nuoširdžiai vildamasi, kad, mane išgirdęs Kalėdų Senelis, nusileis kaminu į virtuvę. Įdomu, kaip būčiau reagavusi, jei netikėtai jį būčiau išvydusi prieš save.

Prisimenu, kaip, jau kiek paaugusi, antroje klasėje per kalėdinį vaidinimą suvokiau, kad prieš mane – ne tikras Kalėdų Senelis, o tiesiog persirengęs mokytojos vyras, tačiau šis žinojimas visiškai netrukdė tikėti Kalėdų seneliu ir dovanomis, kurias jis palieka po išpuošta egle. Gal tai absurdiška ar naivu, bet dar ilgai tikėjau, kad tikrasis Kalėdų Senelis gyvena netoli Šiaurės ašigalio, kad jo greitakojai elniai juda supermeno greičiu ir kad dovanų maišas toks didelis, jog jame telpa visų gerų vaikų dovanos ir Kalėdų Seneliui Kalėdų naktį nebereikia grįžti į Šiaurę prisipildyti dovanų maišo iš naujo. 

Prisimenu spalvingą, bet sunkią ir šiurpią pasakų knygą apie ryškiadantį, raudoną švarką dėvintį, ūsuotą kareivėlį Spragtuką ir suskaitytus jos puslapius, kuriuos vos palietus pirštais, užliedavo giedra, romantiška melancholija. Prisimenu ir daug vėlesnes Kalėdas, kai mūsų šeimai sunkiu laikotarpiu mamos draugė padovanojo Kalėdų eglutės žaisliukų, nertų vašeliu smulkioms akutėms, iki šiol jais kasmet puošiu žaliaskarę ir taip kasmet pasaulis tampa toks lengvas ir šiltas, kad ir kas būna nutikę.

Dar vienas dalykas, be kurio neįsivaizduoju Kalėdų laukimo, yra pasninko sausainių kepimas. Net jei nesilaikote pasninko ar nesate didžiausi sausainių mėgėjai, rekomenduoju prieššventinį žiemos darbymetį pasaldinti šiais gardžiais kepinukais. Jiems reikės avižų miltų ir kokosų sviesto, kuriuos geriausia pasiruošti iš anksto. Turint iš anksto pasiruošus avižų miltų ir kokosų sviesto, šiuos sausainius galima iškepti beveik vienu lengvu rankos mostu. Sausainiai yra minkšti, sodraus skonio, ne per saldūs ir ne sausi, skoniu primena klasikinius avižinius sausainius. 

Išeis viena didelė skarda:

180 g avižų miltų (juos visada gaminu namuose: pilno grūdo avižų dribsnius sumalu iki miltų smulkintuvu arba kavamale) 
1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
2 arbatinių šaukštelių vanilinio cukraus (geriausia su natūralia vanile)
Gero žiupsnio druskos
1 valgomojo šaukšto maltų linų sėmenų
3 valgomųjų šaukštų šalto vandens
4 valgomųjų šaukštų kokosų sviesto* (*-kaip jį pasigaminti namuose, skaitykite žemiau; tai nėra tas pats, kas kokosų aliejus)
7 šviežių datulių (be kauliukų)
60 ml natūralaus klevų sirupo (jokiu būdu ne to, kuris gaminamas iš kukurūzų ir karamelinio dažiklio)

Avižiniai pasninko sausainiai

1. Įjunkite orkaitę ir nustatykite, kad kaistų iki 180 C. Skardą išklokite kepimo popieriumi.

2. Dideliame dubenyje sumaišykite avižų miltus, kepimo miltelius, vanilinį cukrų ir druską.

3. Mažame dubenėlį sumaišykite linų sėmenis su vandeniu ir atidėkite į šalį kelioms minutėms pabrinkti.

4. Kokosų sviestą trumpai pašildykite mikrobangų krosnelėje, kol suminkštės. Būkite atidūs, jog kokosų sviestas neprisviltų.

5. Į smulkintuvą sudėkite linų sėmenų tyrę, suminkštėjusį kokosų sviestą, datules bei klevų sirupą ir malkite tol, kol gausite vientisą lipnią tyrę.

6. Skystą masę sumaišykite su sausa mase, kol gausite tešlos rutulį.

7. Tarp dviejų kepimo popieriaus lapų iškočiokite tešlą, kad ji būtų apie 1 cm storumo. Jei mėgstate traškesnius saisainius, tešlą iškočiokite ploniau - apie 0,5 cm strorumo. Formelėmis išspauskite sausainius.

8. Dėkite į kepimo skardą ir kepkite apie 7-10 minučių, kol sausainių pakraščiukai šiek tiek apskrus. Šie sausainiai kepdami nesiplečia, todėl galite išdėlioti vieną šalia kito. 

* Kokosų sviestui reikės tik kokosų drožlių. Suberkite kokosų drožles į virtuvinį kombainą ar smulkintuvą ir malkite. Jau po kelių minučių kokosų drožlės virs košele, o po keliolikos minučių - ir tyrele. Taigi, po maždaug  15 minučių gausite kokosų sviestą. Šaldytuve kokosų sviestas sukietėja, todėl prieš naudojant jį reikia atsargiai pašildyti mikrobangų krosnelėje arba karšto vandens vonelėje.

te daugiau: https://www.15min.lt/maistas/naujiena/virtuve/pasidarykime-pacios-nuostabus-kokosu-sviestas-1044-328551

Jau po kelių minučių pastebėsite, kad kokosų drožlės virsta košele, o ilgainiui ir tyrele.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/maistas/naujiena/virtuve/pasidarykime-pacios-nuostabus-kokosu-sviestas-1044-328551

Advento virtuvė: su meile troškinti rauginti kopūstai, gardinti džiovintais grybais ir pupelėmis

Šiemet, parduotuvių vitrinoms po truputį virstant miniatiūrinėms Kalėdų pasakoms, įkalbėjau Barzdžių laikytis Advento pasninko. Oi... būsiu atvira: tikrai nemaniau, kad man tai pavyks. Tiesa, turiu pripažinti, kad pati dar visai neseniai nė už ką nebūčiau valgiusi mėsos. Esmė ne tame, jog galvojau, kad jis negalėtų mėnesiui atsisakyti mėsos, o tame, kad Barzdžius nei keleto dienų be jos neapsieina. Bet štai kaip neįtikėtinai viskas susidėlioja ir dėl to tik geriau. Taip, laimės nesuplanuosi, bet kai ką galima pakreipti norime linkme.

Jau penkis metus kiekvieną gruodį iki Didžiųjų Metų Švenčių aš laikausi griežto pasninko, atsisakau ne tik mėsos, kiaušinių ir pieno produktų, bet ir cukraus. Tai man yra laimė. Mėgaujuosi iš naujo atrasdama tradicinius, kone ritualinius, Advento valgius - paprastus, sveikus, pagamintus iš tėvų rankomis užaugintų produktų. Kita priežastis, kodėl laikausi pasninko, yra ta, kad šiluma, dėkingumas, tikrasis pasitenkinimo jausmas, draugiškas svečių sutikimas man už viską labiau siejasi ne su keptu kumpiu, o su minimalistine Advento virtuve, skatinančia nurimti, iš pagrindų save ištuštinti, kad šiame skubančiame, viskuo perpildytame pasaulyje atvira širdimi sutikčiau, naujomis akimis išvysčiau Šventes ir jomis pripildyčiau savo dienas, mintis ir įkvėpimus.

Dar nesu visiškai tikra, bet įtariu, kad ilgais ir šaltais lapkričio vakarais, už lango ūkaujant atšiauriam vėjui, sunku pranokti ant viryklės iš lėto burbuliuojantį skalsų daržovių troškinį, kuris namus pripildo kvapnios šilumos. Iš troškinių itin mėgstu žiemišką, intensyvaus skonio naminių raugintų kopūstų troškinį su džiovintais miško grybais, maltu kuminu ir miltingomis pupelėmis, užaugintomis tėvų darže. Reikia pažymėti, kad pupelės šiame troškinį atlieka ypatingą vaidmenį - jos pakeičia mėsos gabalėlius, kad troškinys nebūtų silpnokas ir ilgiau išliktų sotumo pojūtis.

Tiesa, troškintus kopūstus galima ruošti įvairiai (net su pomidorų padažu, bet man jo nepritrūksta šiame troškinyje) - man patinka iš pradžių atskirai ištroškinti raugintus ir šviežius kopūstus, o likus geram pusvalandžiui iki troškinimo pabaigos, sudėti pakepintas prieskonines daržoves. Kažkas magiško nutinka, lėtai troškinant raugintus kopūstus: jie suminkštėja (bet išlaiko tekstūrą), jų rūgštelė švelnėja, pats troškinys tirštėja, klampėja, o nugaravus skysčiui ir įmaišius džiovintų slyvų bei medaus, kopūstai pradeda karamelizuotis ir įgauna salsvumo bei apetitą žadinantį rusvą atspalvį. Šis troškinys būna dar gardesnis antrą arba trečią dieną, kai subręsta ir atsiskleidžia visų sudedamųjų dalių skoniai, todėl jį visada gaminu dideliais kiekiais. Barzdžius dar nebuvo matęs, kad kažkas su tiek meilės ir dėmesio būtų kada nors troškinęs kopūstus, todėl nujaučiu, kad šis fantastiškas patiekalas išliks kaip malonus prisiminimas, paskatinęs jį pasirinkti pasninką, man cypčiojant iš džiaugsmo. Tikrai kartosim ir dar ne kartą, tiršto padažo likučius prikaistuvy išdažant juodos duonos kąsneliais.

6 valgytojams prireiks:

45 g džiovintų grybų
500 g raugintų kopūstų
250 g šviežių kopūstų
1 litro karšto daržovių sultinio (gali prireikti dar apie 125 ml papildomo daržovių sultinio)
3 kvapniųjų pipirų žirniukų
2 laurų lapų
4 valgomųjų šaukštų aliejaus kepti
1 didelio svogūno
3 vidutinio dydžio morkų
90 g minkštų džiovintų slyvų
1/2 valgomojo šaukšto medaus
1/4 arbatinio šaukštelio malto cinamono
1/2 arbatinio šaukštelio malto kumino
400 g virtų pupelių
Druskos ir šviežiai maltų pipirų
Saujos smulkintų krapų
  

 Troškinti rauginti kopūstai, gardinti džiovintais grybais ir pupelėmis

1. Džiovintus grybus nuplaukite šiltu vandeniu, užpilkite 500 ml šalto vandens ir palikite mirkti maždaug 4 valandoms arba per naktį. Išmirkusius grybus išimkite iš vandens ir dar kartą perplaukite, o vandenį, kuriame mirko grybai, atsargiai perkoškite per tankų sietelį, kad į jį nepatektų ant indo dugno nusėdę nešvarumai. Grybus sudėkite į nedidelį prikaistuvį, užpilkite perkoštu vandeniu, kuriame mirko grybai, - grybai turi būti apsemti, jei trūksta skysčio, įpilkite šlakelį vandens. Virkite apie valandą uždengę ant mažos ugnies, kol grybai suminkštės.

2. Paragaukite raugintų kopūstų: jei rūgštūs, perskalaukite juos po tekančiu vandeniu, nuspauskite ir sudėkite į didelį prikaistuvį. Jei nerūgštūs - nuplauti nereikia: nuspauskite ir sukrėskite tiesiai į prikaistuvį. Šviežią kopūstą supjaustykite plonais šiaudeliais ir sukrėskite pas raugintus kopūstus, sudėkite kvapniuosius pipirus, lauro lapus, supilkite sultinį ir viską gerai išmaišykite. Uždėkite ant ugnies, užvirkite, nustatykite vidutinę kaitrą ar šiek tiek mažesnę nei vidutinė ir uždengę troškinkite apie 40 - 50 minučių, kol kopūstai suminkštės, o sultinys nugaruos. Troškinant pamaišykite, kad kopūstai nepridegtų.

3. Tuo metu nulupkite svogūną ir nuskuskite morkas. Svogūną supjaustykite nedideliais kubeliais, o morkas stambiai sutarkuokite.

4. Keptuvėje ant vidutinės ugnies įkaitinkite aliejų, suberkite svogūnus ir vis pamaišant kepkite 5 minutes, tada suberkite morkas, sumažinkite ugnį ir pamaišant kepkite dar 10 - 15 minučių, kol morkos taps minkštos. Likus 4-5 minutėms iki morkų kepimo pabaigos, įpilkite pas jas 4 valgomuosius šaukštus grybų nuoviro, kad šiek tiek patrokštų. Paruoštas morkas atidėkite į šalį, kol prireiks.

5. Džiovintas slyvas ir išvirusius grybus supjaustykite plonais šiaudeliais. Grybų nuoviro neišpilkite, jo dar prireiks.

6. Kai bus praėjusios (2 punkte minėtos) 40 minučių, pas suminkštėjusius kopūstus sudėkite apkeptas (su svogūnu) morkas, džiovintus grybus ir slyvas, supilkite 125 ml grybų nuoviro (stenkitės, kad nepatektų drumzlių), sukrėskite medų, suberkite cinamoną ir kuminą, viską gerai išmaišykite ir uždengę troškinkite ant mažos ugnies dar 30 - 40 minučių, kol paragavus grybai ir kopūstai tiesiog tirps burnoje. Likus 10 minučių iki troškinimo pabaigos, suberkite pupas ir, jei reikia (t.y. prikaistuvy likę labai mažai skysčio), įpilkite 125 ml sultinio, išmaišykite. Maišykite atsargiai, kad nesutraiškytumėte pupų. Troškinkite likusį laiką uždengę prikaistuvį.

7. Paragaukite, pagardinkite krapais, maltais juodaisiais pipirais ir druska, jei reikia.        

Tarpsezoninis pyragas "Pelėda"

Net nepajutau, kaip įpusėjo lapkritis: dar ne žiema, bet ir ne visai ruduo - toks keistas laiko tarpas tarp sezonų. Kai vėlai vakare, nutilus miesto ūžesiui, išeinu į balkoną ir po kojomis nešlama lapai, kaip būna dienomis, išgirstu tą tylą. Tokią bekraštę tamsių ir ilgų naktų tylą, jog rodos, kad niekada ir nečirpė svirpliai, ir nebuvo į medžių lajas sugrįžę paukščiai. Kai be paliovos lyja ir net pasnyguriuoja, bet, popiet pakaitinus saulei, ima atrodyti, kad storam vilnoniam paltui dar per anksti. Kai sugrįžta prisiminimai apie vienatvę ir neviltį, savęs ir šilumos paieškas, prieš keletą metų sugriuvus santuokai (net jei labai gražiai vienas kitą paleidom), ir apie pirmuosius pasimatymus su naujuoju mano žmogumi, Barzdžiumi, kartas nuo karto statant sienas aplink širdį ir suabejojant, ar jau laikas. Toks keistas laiko tarpas tarp rudens ir žiemos, paženklintas drąsa, skausmu, dėkingumu ir begaline meile.

Prisimenu, kaip prieš du metus, kai susipažinau su Barzdžiumi, sakydavau draugams, kad jei reikėtų įvardinti vieną dalyką apie jį, be jokios avejonės, tai būtų - pomėgis gaminti. Jau į antrą pasimatymą jis man atnešė savo keptų obuolių pyragėlių, į trečią atitempė maišą sausainių, kartą iš pačio ryto užėjo į darbą su kalnu bananinių blynelių, o kai sirgau išvirė puodą sriubos. Taigi nieko nuostabaus, kad po kurio laiko mūsų pasimatymai persikėlė į virtuvę, kuri tapo visa ko centras. Bet grįžkime prie pradžios - būtent šis tarpsezoninis pyragas su obuoliais, moliūgu ir apelsinais ir buvo pirmasis valgis, kurį paruošėme kartu žvakėmis apšviestoje virtuvėje.

Aš dar atsimenu, kaip tą vakarą dviese suvalgėme beveik pusę pyrago ir viskas aplinkui tapo daug geriau, kaip dienorašty prieš miegą užrašiau: "niekad netikėjau, kad mes surandame vienas kitą, jog suvaldytume laukines širdis, jog pakeistume tai, kas mums nepatinka vienas kitame, nes yra kaip tik atvirkščiai - susitinkame, jog širdis išlaisvintume, sukurtume intymumą ir jame pasikeistume patys, į tokius, kuriais norime būti." Parašius tokius žodžius, supranti, kad kelio atgal nėra, kad ir ką kalbėtų protas; o atėjus šiam lapkričiui, tvirtai žinojome, kad vieną vakarą būtinai ir vėl iškepsime šį pyragą. Jau trečią kartą. Iš visos širdies.

P.S.: Pats pyrago pagrindas yra trapus, bet tuo pačiu švelnus ir purus, labai lengvai tirpstantis burnoje, o įdaras, kuriuo užpildomas pagrindas, pastarąjį trumpai apkepus, minkštas, drėgnas, gaivus ir kvepiantis apelsinais.

P.P.S.: receptą rasite čia: http://mukatanas.blogspot.lt/2015/11/pyragas-su-obuoliais-moliugais-ir.html

Čia tai bent dideli sausainiai su juodojo šokolado gabaliukais ir graikiniais riešutais

Yra sausainių, prieš kuriuos nublanksta visi kiti sausainiai, gaminti pagal įvairiausius receptus, kuriuos kepi ir kepi, kurie yra sausainių sausainiai ir, juos skanaudamas, užmiršti skaičiuoti kalorijas. Štai vieni iš jų. Vėlyvą praeitų metų rudens vakarą aš sėdėjau lovoje, viena akimi žvelgdama į "Youtube" vaizdo įrašus, kita - į už lango vėjo judinamus skalbinius, ir tuo metu pradėjo rodyti, kaip kepykloje "Levain" kepami milžiniški sausainiai su juodojo šokolado gabaliukais ir graikiniais riešutais. "Čia tai bent sausainiai!" - pagalvojau.

Iš išorės jie buvo įgavę auksinį gintaro atspalvį ir dosniai nusėti riešutų ir šiek tiek klampaus šokolado gabaliukais, atlaužiant kąsnį, girdėjau kaip įlūžta susikaramelizavusi plutelė, atverdama kelią į po ja esantį dar šiltą, drėgną, sviestinį ir minkštą vidų, pripildytą tirštų tamsaus šokolado lašelių. Tai sužadino mano smalsumą ir įkvėpė pamėginti pasigaminti tokių sausainių namie. Atlikdama parengtinį darbą ir jau kepdama pirmąsias sausainių partijas, dar penkis kartus peržiūrėjau šį "Youtube" vaizdo įrašą. Be šio įrašo, mano čia pateiktas receptas taip pat grindžiamas žiniomis, gautomis, atlikus kepyklos "Levain" sausainių receptų paiešką internete. 

Taigi sausainių pradžia - šaltas sviestas. Man prireikė net kelių bandymų, jog atrasčiau tinkamas miltų ir sviesto proporcijas, t.y. tokias, kad tešla kepdama per daug neišsileistų į šonus ir sausainiai viduje išliktų minkšti, bet tuo pačiu, kad tešlos kamuoliukai orkaitėje šiek tiek susiplotų ir sausainiai nebūtų itin pyragiški. Tešla turi gautis gana kieta, bet gerai limpanti prie rankų.

Antras svarbus žingsnis, prieš įmušant kiaušinius, - paprasto ir rudojo cukraus mišinys, kuris išsukamas su sviestu. Tik nekeiskite rudojo cukraus paprastu. Kaip matote, rudojo cukraus aš naudoju dvigubai daugiau nei paprasto, toks cukrų santykis sausainiams suteikia malonaus beveik karamelinio irisų saldumo ir užtikrina, kad sausainiai bus aukšti ir drėgni, būtent tokie, apie kokius svajodavome vaikystėje, nemačiomis atsignybę sausainių tešlos gabalėlį.  

Prisipažinsiu, kad tebeliko neatsakytas ir vis dar man ramybės neduodantis klausimas, iš ko tiksliai susideda sausų ingredientų mišinys. Išbandžiau pačias įvairiausius derinius ir galiausiai apsistojau ties skirtingą gliuteino kiekį turinčių miltų, druskos, kepimo miltelių, sodos ir kukurūzų krakmolo mišiniu. Krakmolą naudoju tam, kad sausainių minkštimo akutės būtų lygesnės ir labiau iškilę. Kaip jau supratote, tai receptas reikalaujantis žinoti ir pritaikyti keletą mažų gudrybių.

Tai taip pat receptas, kuris reikalauja kantrybės - paruoštą tešlą būtų idealu palikti pabręsti per naktį (ar bent keletą valandų) šaldytuve. Iš tiesų, tešlą šaldytuve galima laikyti dvi - tris paras.

Jokiu būdu (kaip ir rudojo cukraus atveju) neatsisakykite graikinių riešutų (juos galite pakeisti nebent kiek saldesniais ir ne tokiais aitriais pekanais), nes jie ir šie sausainiai ypač tinka vienas kitam, kadangi  graikiniai riešutai turi lipnaus, saldaus karamelės skonio, kokio turi ir sausainių pakraščiukai.

Tai štai. Šie sausainiai išlieka švieži, aromatingi bei drėgni ir atvėsę, ir kitą dieną, ir dar kelias kitas dienas. Atvėsusius sausainius tereikia perkelti į sandarų indą ar dėžutę.

Visgi jie – tokie didžiuliai, kad tiesiog skirti dalintis su mylimiausiais, laužiant sausainį per pusę, tačiau aš kuo puikiausiai suprasiu, jeigu užsimanysite visą sausainį ar du suvalgyti vienui vieni vienu ypu, tikriausiai pamirkant į nesaldinta arbatą ar šaltą pieną. 

11 didelių sausainių reikės:

320 g juodojo šokolado, kuriame yra 60 proc. kakavos

100 g graikinių riešutų

260 g šviesių speltų miltų (jei neturite, galite keisti 550 D miltais)

140 g ypač baltų kvietinių miltų (405 D)

2/3 arbatinio šaukštelio druskos

1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

1/4 arbatinio šaukštelio kepimo sodos

10 g kukurūzų krakmolo

200 g šalto sviesto (iš šaldytuvo)

100 g paprasto cukraus

200 g smulkaus rudojo cukraus

2 didelių šaltų kiaušinių

Dideli sausainiai su šokolado gabaliukais ir riešutais

1. Šokoladą supjaustykite mažyčiais kvadratukais. Aš vieną tradicinę šokolado plytelės skiltį padalynu į maždaug 16 dalių. Susmulkintą šokoladą atidėkite į šalį.

2. Graikinius riešutus stambiai sukapokite ir apskrudikite sausoje keptuvėje. Svarbu prižiūrėti, kad nesudegtų. Atidėkite į šalį atvėsti.

3. Speltų miltus gerai sumaišykite su 405 D miltais, druska, kepimo milteliais, kepimo soda ir kukurūzų krakmolu. Atidėkite į šalį.

4.  Šaltą sviestą supjaustykite mažais gabalėliais. Sumaišykite sviestą, paprastą cukrų ir rudąjį cukrų virtuvinio kombaino dubenyje. Maišykite pirmiausia nustatę kombainą ties žemo dažnio padala ir iš lėto didindami greitį iki vidutinio, kol gausite purų ir minkštą kremą. Tai užtruks apie 3-4 minutes.  Jei neturite virtuvinio kombaino, galite maišyti mediniu šaukštu arba elektriniu plakikliu.

5. Tada po vieną įplakite kiaušinius, kol masė taps vientisa. Įplakti vieną kiaušinį užtrunka apie minutę.

6. Supilkite miltų mišinį į sviesto ir kiaušinių masę ir pamaišykite, bet tik tol, kol miltai įsimaišys. Aš tai mėgstu daryti mediniu šaukštu. Pridėkite į tešlą šokolado ir riešutų ir vėl išmaišykite - geriausia tai daryti (atsargiai ir kruopščiai) rankomis, kad riešutai ir šokoladas vienodai pasiskirstytų. Stenkitės maišyti kuo mažiau.
7. Paruoštą tešlą uždenkite maistine plėvele ir įdėkite į šaldytuvą nakčiai.
8. Įkaitinkite orkaitę iki 200 C. Skardą ištieskite kepimo popieriumi. Padalykite tešlą į 11 vienodo svorio rutuliukų. Vienas rutuliukas svers apie 115 g. Stenkitės rutuliukų per daug nesuspausti, tegul jie būna nevisai taisyklingos formos, bet purūs ir šalti.
9. Pirmuosius 6 rutuliukus dėkite į skardą, palikdami tarp jų tarpus (jokiu būdu rutuliukų nespauskite, neplokite), kitus grąžinkite į šaldytuvą.
10. Kepkite 15-20 minučių orkaitės viduryje, kol įgaus rusvą spalvą (prižiūrėkite, kad sausainiai nesudegtų). Aš savo orkaitėje šiuos sausainius visad kepu 15 minučių. Palikite sausainius 10 minučių atvėsti skardoje (būtinai!), tada juos iškelkite į lėkštę ir lygiai taip pat iškepkite likusius (skarda turi būti atvėsus, dedant antrą sausainių partiją). Iškepę sausainiai bus minkšti, o atvėsę sutvirtės, todėl neperkepkite. 

Užkepti kukurūzų traškučiai ("Nachos")

Ar gali būti kas paprasčiau (pagaminama vos iš trijų sudedamųjų dalių) ir patogiau (visai be skubėjimo ir streso), paruošti draugų pasisėdėjimui, filmo žiūrėjimui ar šiaip, pavyzdžiui, romantiškiems šeštadienio naktipiečiams, nei užkepti kalną kukurūzų traškučių? Nachos - taip vadinamas šis patiekalas, esu ruošusi kokį šimtą kartų, skirtingose virtuvėse, naudodama skirtingų gamintojų sudedamąsias dalis ir visada jie man pavyksta kuo puikiausiai. Išties tai net ne receptas, o veikiau idėja.

Aš nachos komplektuoju iš storų ir traškių kukurūzų traškučių, marinuotų jalapenų griežinėlių ir turtingo čederio, kuris be vargo per keletą minučių ištirpsta orkaitės karštyje ir lėtai, be formos nugrimsta į nachos gelmes. Ir nors ne kartą taip užkeptus kukurūzų traškučius esu valgiusi pačius vienus, jie tobulai susigroja su aštria namine gvakamole ir gaiviu graikišku jogurtu. Dėl to, kaip patiekti gvakamolę su jogurtu, nuspręskite patys, aš dažniausiai juos sukrečiu ant užkeptų kukurūzų traškučių viršaus, nes man taip gardžiau; bet galite šiuos padažus patiekti šalia, kad ir dviejuose plačiuose dubenėliuose.

Atkreipkite dėmesį, kad šie nachos - užkepti ne vienu sluoksniu, o sluoksnis po sluoksnio ir yra labiau panašūs į skruzdėlyną. Aš darau taip: visų pirma išsirenku kepimo indą, kuriame formuosiu kukurūzų traškučių statinį, jame kloju traškučių sluoksnį, pabarstau jį jalapeno griežinėliais ir sūriu, tada kepimo indą trumpam pašaunu į gerai įkaitintą orkaitę, kol sūris išsilydo, ir taip užkloju dar keletą tokių pat sluoksnių, kol pastatau norimo aukščio ir pločio kūgį.  

Gaunasi labai greitas ir puikus rezultatas - karšti, apskrudę, traškantys kukurūzų traškučiai, kuriuos norisi kuo greičiau paimti tarp pirštų, ištirpęs sūris ir šildantis aštrumas, jei sluoksniuojant negailėdami užbersite jalapeno griežinėlių. Kukurūzų traškučiai, apgaubti ištirpusiu sūriu, gvakamole bei jogurtu, kiek suminkštėja, todėl ragaujant, jauti ir traškumą, ir minkštumą. 

Tai nėra iš tų valgių, kurio likučius sudėsite į šaldytuvą ir godžiai surysite kitą dieną, tiesiog stovint prieš šaldytuvą, todėl nachos ruoškite tiek, kiek įveiksite daugmaž vienu prisėdimu.

4 valgytojams prireiks:

250 g kukurūzų traškučių (paprastų, be jokių papildomų skonių)

Marinuotų jalapenų griežinėlių (pagal skonį, aš naudoju apie gerą saują)

100 - 150 g čederio sūrio

Patiekimui: keleto šaukštų tiršto graikiško jogurto, naminės gvakamolės (receptą rasite čia: http://mukatanas.blogspot.lt/2011/07/tuomet-seke-tas-grazus-sezonasvasara.html)  

Užkepti kukurūzų traškučiai ("Nachos")

1. Iki 200 C temperatūros įkaitinkite orkaitę. Smulkesne arba "burokine" tarka sutarkuokite sūrį.

2. Į kepimo indą suberkite pusę kukurūzų traškučių, apibarstykite juos puse pasirinkto kiekio jalapeno griežinėlių ir puse sūrio. Pašaukite į orkaitę (per vidurį) 4-5 minutėms, kol sūris išsilydys.

3. Atsargiai ištraukite kepimo indą, sluoksniuokite toliau: dėkite pusę likusio kiekio traškučių, pusę likusio kiekio jalapenų ir pusę likusio sūrio. Vėl pašaukite į orkaitę (per vidurį) 4-5 minutėms, kol sūris išsilydys.

4. Galiausiai sukraukite likusius traškučius, dar šiek tiek jalapenų griežinėlių ir likusį sūrį ir pašaukite į orkaitę (per vidurį) 3-4 minutėms, kol sūris išsilydys, o traškučių pakraščiukai dailiai apskrus. Neperkaitinkite, kad sūris išliktų tąsus.

5. Patiekite dar karštus su gvakamole ir graikišku jogurtu.