Marcus AureliusKai pabusi ryte, pagalvok, kaip gera, kad esi gyva (-as) ir gali kvėpuoti, mąstyti, džiaugtis ir mylėti.
Mėgstu ryto ritualui ruoštis jau iš vakaro: išsilyginti drabužius, nusivalyti batus, susitvarkyti rankinę ir pan., kad naujos dienos pradžios neužgožtų susinervinimas, pvz. ieškant reikalingų dokumentų. Be to, vadovaujuosi taisykle, nueiti miegoti tokiu laiku, kai jaučiuosi pavargusi (nemėgstu ilgai vartytis lovoje ir skaičiuoti avių), o atsikelti apie pusę šešių. Pabusti, tekant saulei, man yra vienas iš tų mažų gyvenimo malonumų, kuris paskatina šypsotis pasauliui.
Tikrai nesu iš tų žmonių, kurie vos pramerkę akis šoka iš lovos lyg aplieti lediniu vandeniu, bet stengiuosi, jog nebūtų jokių "dar 5 minutes pasnausiu", nes, kaip patirtis parodė, po to pabusti žymiai sunkiau, kadangi seka dar ir dar 5 pasnaudimo minutės. Ir su kiekvienomis 5 minutėmis miegas tampa tik saldesnis. Nuodėmė ilgai vartytis lovoje, įsisupus tarp apklotų, kai papildomoms kelioms nekaltoms minutėms vėl pasineri į sapnus, o paskui paskubomis išleki į darbą. O gatvėje, atrodo, jau seniai verda gyvenimas. Žiūrėk, kaimynų vaikas vedžioja šunį, mergaitės, susigūžusios nuo žvarbaus vėjo, sparčiu žingsniu keliauja į mokyklą, pro pravertus langus į pavasariu alsuojantį miestą sklinda kavos aromatas ir muzikos garsai. Kaip įmanoma nenorėti pabusti kuo anksčiau! Be to, man tiesiog būtina kiekvieną rytą išgerti kakavos ir pasimėgauti bundančio miesto vaizdu. Aš nekalbu apie ištisas tokios romantikos valandas, niekas tam neturi laiko. Bet kelios saldžios akimirkos, atsigręžus veidu į kylančią saulę, tai puikus būdas švęsti tai, jog esu gyva. Man patinka netikėtumai, spontaniški sprendimai, bet mėgstu ir ritualus, ypač rytinius.
Kai studijavome antrame kurse, aš ir mano mylimas žmogus turėjome jaukią tradiciją pusryčiams užsisakyti gabalėlį dienos pyrago ir kartu jį suvalgyti. Per vienus iš tokių pusryčių aš pirmą kartą paragavau morkų pyrago - sunkaus, drėgno, minkšto ir tikrai morkinio. Kiekvienas kąsnis, rodos, tirpo burnoje iki pačio paskutinio trupinėlio. Kas yra keisčiausia, atsižvelgiant į tai, jog šį pyragą įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio, niekada nebandžiau jo kepti namie. Tad šiandien, gavusi iš draugės laiko patikrintą jos mamos morkų pyrago receptą, nusprendžiau, kad yra pats laikas išsikepti kažką panašaus. Pyragas gavosi tikrai gardus ir suviliojo net mano sesę, kuri nėra itin didelė saldumynų mėgėja.
SAULĖTAS MORKŲ PYRAGAS
260 g smulkia tarka sutarkuotų morkų (apie 2 didelės)
130 g rudojo cukraus (tinka ir paprastas)
125 ml augalinio aliejaus
3 kiaušinių
60 g maltų migdolų (galima pakeisti miltais)
200 g miltų
1 šaukštelio kepimo miltelių
1 šaukštelio vanilės ekstrakto
žiupsnelio muskato (tiesiog būtina)
žiupsnelio muskato (tiesiog būtina)
1. Tarkuojant morkas, saugokite krumplius.
2. Dideliame dubenyje išsukite cukrų su aliejumi ir vanilės ekstraktu, kol gausis vienalytė masė.
2. Dideliame dubenyje išsukite cukrų su aliejumi ir vanilės ekstraktu, kol gausis vienalytė masė.
3. Įmuškite kiaušinius ir plakimo šluotele arba šakute įplakite juos į cukraus ir aliejaus masę. Plakite tol, kol masė taps vientisa.
4. Galiausiai įmaišykite sutarkuotas morkas, maltus migdolus, miltus, sumaišytus su kepimo milteliais ir žiupsneliu muskato.
5. Tešlą supilkite į riebalais pateptą ir miltais pabarstytą apvalią kepimo formą (24 cm skersmens). Kepkite 180 laipsnių orkaitėje, kol gražiai pagels - apie 40 min. Norėdami patikrinti, ar pyragas iškepęs, jo viduryje įsmeikite medinį dantų krapštuką. Jei ištraukus dantų krapštukas daugiau - mažiau švarus, pyragas yra iškepęs.