Saulėtas morkų pyragas ir dar truputį apie mano ryto ritualus

Kai pabusi ryte, pagalvok, kaip gera, kad esi gyva (-as) ir gali kvėpuoti, mąstyti, džiaugtis ir mylėti.

Marcus Aurelius  

Mėgstu ryto ritualui ruoštis jau iš vakaro: išsilyginti drabužius, nusivalyti batus, susitvarkyti rankinę ir pan., kad naujos dienos pradžios neužgožtų susinervinimas, pvz. ieškant reikalingų dokumentų. Be to, vadovaujuosi taisykle, nueiti miegoti tokiu laiku, kai jaučiuosi pavargusi (nemėgstu ilgai vartytis lovoje ir skaičiuoti avių), o atsikelti apie pusę šešių. Pabusti, tekant saulei, man yra vienas iš tų mažų gyvenimo malonumų, kuris paskatina šypsotis pasauliui.

Tikrai nesu iš tų žmonių, kurie vos pramerkę akis šoka iš lovos lyg aplieti lediniu vandeniu, bet stengiuosi, jog nebūtų jokių "dar 5 minutes pasnausiu", nes, kaip patirtis parodė, po to pabusti žymiai sunkiau, kadangi seka dar ir dar 5 pasnaudimo minutės. Ir su kiekvienomis 5 minutėmis miegas tampa tik saldesnis. Nuodėmė ilgai vartytis lovoje, įsisupus tarp apklotų, kai papildomoms kelioms  nekaltoms minutėms vėl pasineri į sapnus, o paskui paskubomis išleki į darbą. O gatvėje, atrodo, jau seniai verda gyvenimas. Žiūrėk, kaimynų vaikas vedžioja šunį, mergaitės, susigūžusios nuo žvarbaus vėjo, sparčiu žingsniu keliauja į mokyklą, pro pravertus langus į pavasariu alsuojantį miestą sklinda kavos aromatas ir muzikos garsai. Kaip įmanoma nenorėti pabusti kuo anksčiau! Be to, man tiesiog būtina kiekvieną rytą išgerti kakavos ir pasimėgauti bundančio miesto vaizdu. Aš nekalbu apie ištisas tokios romantikos valandas, niekas tam neturi laiko. Bet kelios saldžios akimirkos, atsigręžus veidu į kylančią saulę, tai puikus būdas švęsti tai, jog esu gyva. Man patinka netikėtumai, spontaniški sprendimai, bet mėgstu ir ritualus, ypač rytinius.

Kai studijavome antrame kurse, aš ir mano mylimas žmogus turėjome jaukią tradiciją pusryčiams užsisakyti gabalėlį dienos pyrago ir kartu jį suvalgyti. Per vienus iš tokių pusryčių aš pirmą kartą paragavau morkų pyrago - sunkaus, drėgno, minkšto ir tikrai morkinio. Kiekvienas kąsnis, rodos, tirpo burnoje iki pačio paskutinio trupinėlio. Kas yra keisčiausia, atsižvelgiant į tai, jog šį pyragą įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio, niekada nebandžiau jo kepti namie. Tad šiandien, gavusi iš draugės laiko patikrintą jos mamos morkų pyrago receptą, nusprendžiau, kad yra pats laikas išsikepti kažką panašaus. Pyragas gavosi tikrai gardus ir suviliojo net mano sesę, kuri nėra itin didelė saldumynų mėgėja.

SAULĖTAS MORKŲ PYRAGAS

Šis saulėtas morkų pyragas nuliūdusiems ir laimingiems... suteikia įkvėpimą šypsotis. Tai, iš tiesų, itin paprastas ir jaukus pyragas, tačiau jo nemėgti sudėtinga. Kaip galima atsisakyti porcijos geriausių jausmų ir šilumos? O jei dar ir labai labai skanu? Tinka tiek pusryčiams, tiek vakarienei, tiek mažiems, tiek dideliems, tiek svajokliams, tiek realistams, tiek mėgstantiems morkas, tiek ir tiems, kurie su jomis ne itin sudraugauja. Taigi, reikės...

260 g smulkia tarka sutarkuotų morkų (apie 2 didelės)

130 g rudojo cukraus (tinka ir paprastas)

125 ml augalinio aliejaus

3 kiaušinių

60 g maltų migdolų (galima pakeisti miltais)

200 g miltų

1 šaukštelio kepimo miltelių

1 šaukštelio vanilės ekstrakto
žiupsnelio muskato (tiesiog būtina)

1. Tarkuojant morkas, saugokite krumplius.
2. Dideliame dubenyje išsukite cukrų su aliejumi ir vanilės ekstraktu, kol gausis vienalytė masė.

3. Įmuškite kiaušinius ir plakimo šluotele arba šakute įplakite juos į cukraus ir aliejaus masę. Plakite tol, kol masė taps vientisa.

4. Galiausiai įmaišykite sutarkuotas morkas, maltus migdolus, miltus, sumaišytus su kepimo milteliais ir žiupsneliu muskato.

5. Tešlą supilkite į riebalais pateptą ir miltais pabarstytą apvalią kepimo formą (24 cm skersmens). Kepkite 180 laipsnių orkaitėje, kol gražiai pagels - apie 40 min. Norėdami patikrinti, ar pyragas iškepęs, jo viduryje įsmeikite medinį dantų krapštuką. Jei ištraukus dantų krapštukas daugiau - mažiau švarus, pyragas yra iškepęs.

Ant žarijų kepti bananai, tiramisu ir iškyla miške

Pavasario ženklams suskaičiuoti jau neužtenka rankų pirštų: speigai pagaliau atlėgo, vis dažniau danguje pasirodo  saulė, prasidėjo atodrėkis ir guminių batų paklausos augimas. Nors kovas šiemet truputį šaltesnis nei visada, bet jis jau čia ir aš stengiuosi išnaudoti kiekvieną jo šiltesnę akimirką.

Kiekvienais metais, žiemai paliekant Lietuvą, mes, aš ir vyras, mėgstame surengti iškylą miške. Mums patinka tirpstančio sniego upeliai, pro medžių šakas plieskianti saulė, paukščių klegesys ir šiltas maistas, paruoštas ant žarijų. Tiesą sakant, tai vienas iš didžiausių ankstyvo pavasario malonumų. Taigi, ir šie metai nebuvo išimtis, su šauniausiais draugais pasaulyje, kaip tik juos matote kairėje pusėje, penktadienio popietę miške kepėme bananus.

Tai buvo itin gražios valandos - saulėtos ir žaismingai vėjuotos. Vien pasivaikščiojimas po mišką tokiu oru, gurkšnojant arbatą iš termoso, būtų vertas iškylos vardo, o kur dar bananų su šokoladu kepimas ant žarijų. Tai taip skanu ir jauku... Mes mėgavomės visuo tuo ir daug juokavom, į širdį įsileidžiant tikrąjį pavasarinį atbudimą. Jei jaučiate, kad "kažkas ne taip", kad staiga nei iš šio, nei iš to apima nerimo jausmas, išeikite pasivaikščioti, įsiklausykite į pirmųjų paukščių čiulbėjimą ir į save, grožėkitės aplinka, kuri jus supa ir pasijuskite jos dalimi. Tai tikrai padeda ir įkvepia.

Sugrįžtant prie bananų kepimo, tai labai romantiškas užsiėmimas. Bananus nuplauname iš anksto namie, o gamtoje traukiame juos iš krepšio, pjauname vidinę žievelės pusę išilgai ir  už jos užkišame 2-3 gabalėlius mėgstamo šokolado. Tada kiekvieną bananą atskirai suvyniojame į foliją ir kepame ant žarijų apie 20 – 25 min., retkarčiais apverčiant. O vartėme bananus visi: kas su pirštais, kas su šakelėmis. Viršutinėje nuotraukoje kaip tik užfiksuotas mano mylimo Kis indėlis į bananų vartymą. Kaip man patinka jo megztinis su mažytėmis lamomis.

Mėgaujantis šiltais bananais, pagalvojau, kaip dažnai mes užmirštame, jog laimė - tai nėra kažkas, kas ateina, kai gauname tai, ko neturime, laimė - greičiau yra tas kažkas, kas apima mus, kai įvertiname tai, ką turime. Tą akimirką nebūčiau jautusi daugiau laimės niekur kitur, nes mane supo mylimi žmonės, gomurį lepino nepakartojamas ištirpusio šokolado ir kepto banano duetas, o viduje augo dėkingumas, jog turiu galimybę visa tai pajusti.  Manau, nesumeluočiau teigdama, kad niekas - nei aš, nei Edita su Algirdu, nei mano vyras - šios iškylos pradžioje neįsivaizdavome, jog toks kelių valandų pasibuvimas suteiks tiek entuziazmo. Grįžus namo, šaldytuve dar laukė tiramisu. Po ilgų pasivaikščiojimų mes buvome pasiruošę šiai saldžiai nuodėmei, kuri ir taip pakylėtą  penktadienį, pavertė į mažytę šventę. Tiramisu tiesiog tirpo burnoje ir svaigino savo lengvumu. Dažniausiai gaminu tradicinį tiramisu, bet prisipažinsiu, jog skaniausias man yra tiramisu su apelsinų sultimis. Apelsinų sultys man patinka todėl, kad jos maskarponės sūrio kremui suteikia malonų aromatą ir pikantiškos rūgštelės - mmm... O reikia vos vieno apelsino sulčių, tik prieš jas spaudžiant, nutarkuokite žievelę, galėsite ja apibarstyti tiramisu viršų, prieš patiekiant jį mylimiems žmogučiams. Jei spintelėje randu šokolado, tiramisų viršų taip pat apibarstau ir jo drožlėmis. Skanumėlis :)

Pirmiausiai reikia išsivirti 150 ml tikrai stiprios Espresso kavos be cukraus. Aš dažniausiai naudoju 6 šaukštelius tirpios kavos "Nescafe Espresso". Paruoštą kavą dubenėlyje sumaišome su 30-40 ml Amaretto likerio. Ir atvėsiname: kava turi būti kambario temperatūros, o tam kovo mėnesio vakarais puikiai tinka balkonas. Tokiam žmogui kaip aš tai pakankama paskata dar ir pasigrožėti užmiegančiu miestu.

Kavai vėstant, paruošiame maskarponės sūrio kremą. Nesu puiki sportininkė, todėl visada pasiruošiu elektrinį mikserį. Taigi, iš pradžių mums reikia 3 nuplautų kiaušinių. Kiaušiniai, beje, naudojami žali, todėl reikia tikrai kruopščiai juos nuplauti. Trynius atskiriame nuo baltymų. Trynius plakame su cukrumi (apie 90 g, jei mėgstate saldžiau, tada naudokite apie 150 g), kol masė tampa šviesi ir tiršta. Tada į išplaktus trynius dalimis įmaišome 500 g maskarponės ir 1 apelsino sultis. 

Atskirame inde su žiupsneliu druskos iki standžių baltų putų išplakame kiaušinių baltymus ir juos atsargiai įmaišome į maskarponės sūrio masę.

Dar mums reikės 200 g biskvitinių pirštelių. Greitai mirkome biskvitinius pirštelius po vieną į kavą (bet tik tiek, kad jie truputį sudrėktų) ir dėliojame į formą vieną prie kito. Aš naudoju didelę skaidrią stačiakampio formos dėžutę, kurią nusipirkau prieš vestuves - vieną tų sandariai uždengiamų dėžučių, kuriuose telpa daug daug sumuštinių. Sudėjus pusę visų pirštelių, uždengiame juos puse kremo, sudedame likusius pirštelius ir likusį kremą. Viršų pabarstome kakavos milteliais (per sietelį). Prieš patiekiant laikome šaldytuve ne trumpiau kaip 6 val.

Sujaukiantis mintis malonumas

Miesto pakrašty, kur eismo srautas minimalus, šeštadieniai nesiskiria vienas nuo kito. Pirmieji aušros spinduliai dažniausiai paliečia tuščias gatves, kurias dar ne greitai pripildys žmonės. Jei pabundu pakankamai anksti, išėjusi į balkoną, girdžiu, kaip tolumoje signalizuoja automobiliai ir, virtuvės pusėje, bėgiai rieda traukinys. Tokioje nežemiškoje tyloje, sumišusioje su tolimais aidais, apima malonus jausmas, jog viskas yra savo vietose.

Iš tiesų, šeštadienių rytai yra patys puikiausi rytai, kadangi gali pamiršti žadintuvą ir truputį patinginiauti, visą rytą skaityti knygas arba užsiimti virtuvės magija, pasikviesti į svečius draugų vėlyviesiems pusryčiams arba eiti pasivaikščioti ir pasiklysti bundančiame mieste. Žinoma, tą patį galima daryti ir sekmadieniais, bet šeštadieniai - jie kitokie, jie turi tą ypatingą magiją, kai gali atsipalaiduoti tikrąja šio žodžio prasme.

Šiandien kažkaip keistai prisiminiau pirmą šeštadienio rytą Kaune, kai prieš truputį daugiau nei septynis metus atvažiavau čia studijuoti. Turėjau dujas, šaldytuvą, bet virtuvėje nebuvo nei stalo, nei spintelių, nei daugybės dubenėlių ir puodelių. Tą rytą puode užsimaišiau lietinių tešlą, valgiau juos, apteptus kondensuotu pienu, balkone, besisupdama ant senos kėdės. Tuos plonus ir apskrudusius lietinius tikriausiai būtų galima palyginti su laimės piliule. Šveičiant juos su didžiuliu malonumu, apėmė žodžiais nenusakomas ramumas ir meilė gyvenimui.

Vaikystėje kondensuotą pieną mėgau skanauti tiesiai iš skardinės arba su batonu (tobulas derinys tada atrodė), o pirmaisiai studijų metais - su lietiniais arba kakava. Laikui bėgant, užmiršau, kaip aš mėgstu šį tikriausiai patį saldžiausią pasaulyje gėrį. Taip buvo iki tada, kol  prieš gerus du mėnesius vyro mama atvežė visą dėžę kondensuoto pieno ir šilti jausmai jam vėl atgimė. O ypač karamelizuotam kondensuotam pienui...

  

LIETINIŲ TORTAS "SUJAUKIANTIS MINTIS MALONUMAS"

 

Šis lietinių tortas tikrai nėra labai greitas patiekalas, bet jis vertas kiekvienos minutės, sugaištos jį gaminant: plonyčiai, tobulai apskrudę lietiniai, aptepti karamelizuotu sutirštintu pienu ir apelsinų marmaledu. Jeigu turite laiko ir drąsos, išvirkite sutirštintą pieną patys. Nesigailėsite.  

 

Blynelių tešlai reikės:

900 ml pieno

150 g sviesto

1 šaukšto cukraus

1/2 šaukštelio druskos

3 puodelių miltų (puodelio talpa 250 ml)

1 apelsino žievelės

6 kiaušinių

200 ml šviesaus alaus

Taip pat reikės:

Skardinės kondensuoto pieno arba skardinės "Rududu"

Apelsinų marmaledo

1. Pieną, druską ir sviestą, susmulkintą mažais gabalėliais, sudėkite į puodą ir, nuolat maišant, kaitinkite, kol sviestas ištirps. Dubenyje lengvai išplakite kiaušinius, suberkite miltus, susmulkintą itin mažyčiais gabalėliais apelsino žievelę, cukrų ir lėtai įmaišykite pieno ir sviesto mišinį. Tešla turi būti be gumuliukų. Galiausiai įmaišykite alų. Gautą tešlą per naktį palaikykite šaldytuve.

2. Ant vidutinės ugnies įkaitinkite keptuvę, išteptą aliejumi. Tešlą į įkaitintą keptuvę pilkite nedideliu samčiu, o pačią keptuvę, laikydami už rankenos, sukite, kad tešla plonu sluoksniu pasiskirstytų po visą keptuvės dugną. Lietinius kepkite iš abiejų pusių - tai užtruks apie 3-4 min.

3. Išvirkite kondensuotą pieną: dėkite neatidarytą skardinę į puodą, užpilkite vandens tiek, kad skardinę visiškai apsemtų, užvirkite, uždenkite puodą dangčiu ir virkite 3 val, nuolat patikrinant, ar skardinė apsemta (nes gali sprogti, pritrūkus vandens). Leiskite visiškai atvėsti, o tada jau išimkite iš puodo ir naudokite. Jei tam neturite laiko, naudokite "Rududu".

4. 24 cm skersmens torto formą pabarstykite cukraus pudra. Sluoksniuokite blynus į formą, ant kiekvieno užtepant karamelizuoto sutirštinto pieno, išskyrus viršutinį blyną.

5. Šį tortą 3-5 val. laikykite šaldytuve, o po to aptepkite pašildytu marmaledu. Skanaus :)

Apie įkvepiančius ryto ritualus ir bananų duonelę

Dangus - dar pilkai mėlynas ir sunkus; oras kvepia vėjais ir dūmais iš kaminų; murzinas sniegas po truputį tęžta, o viduje atsiranda artėjančio pavasario laukimas. Sekmadienį su vyru vaikščiojom po miestą. Nuo šalčio slėpėmės po kepurėmis ir šalikais, bet jau kalbėjom apie žalumą ir pirmuosius žiedus, kuriais netrukus pasipuoš miestas. Tai - taip magiška... Magiška, kai dienos ilgėja, pro langus į kambarius patenka vis daugiau šviesos, nuo stogų tekši vandens lašai, o darbo stalas skęsta saulės spinduliuose. Kažkaip vis lengviau surasti įkvėpimo nepasimesti tarp dienų, kurios sukasi tuo pačiu ciklu: darbas - namai. Vis dažniau pradedu svajoti apie šiltus, lipnius vėlyvo pavasario vakarus su draugais balkone, skanaujant namie ruoštą vakarienę arba apie ilgus pasivaikščiojimus. Vis dažniau mąstau apie ryto ritualus, kadangi  vis anksčiau švinta ir pabusti, dar prieš suskambant žadintuvui, darosi lengviau. 
Kiekvieną rytą, dar prieš išlipant iš lovos, aš mėgstu rąžytis. Iš pradžių įtempiu ir atpalaiduoju kojų raumenis, po to iškeliu rankas virš galvos, įtempiu bei atpalaiduoju visą kūną. Tada apkabinu dažniausiai dar miegantį mano žmogų ir pabučiuoju jį į kaktą. O patys stebuklingiausi yra tie rytai, kai virtuvėje randu nekantriai manęs laukiantį bananų duonelės gabalėlį ir yra laiko sugrįžti į lovą su didžiuliu puodeliu kakavos.

Aš labai mėgstu bananus, o dar labiau kepinius su bananais ar bananų šerbetą, todėl šio gėrio beveik visada yra mano namuose. Žinoma, kartais, bananai tampa per minkšti valgyti, tada kepu bananų duonelę. Kas ir yra dižioji šio kepinio sėkmės paslaptis: bananai būtinai turi būti pernokę - sodriai geltoni su rudais taškeliais. O mažesnės, bet taip pat svarbios paslaptys yra:

1. kad ir koks gėris būtų bananai, svarbu jų nepadauginti, o naudoti tiek, kiek nurodyta recepte;

2. patikrinti, ar kepimo milteliai nepasenę ir drąsiai berti kupiną šaukštelį, nes tešla pakankamai sunki;

3. nelaikyti tešlos šaldytuve;

4. pyragą kepti įdėti tik į įkaitintą orkaitę ir pirmąsiais 40 min neatidarinėti orkaitės durelių. 

 BANANŲ DUONELĖ, PAGARDINTA JUODOJO ŠOKOLADO GABALĖLIAIS, RIEŠUTAIS IR CINAMONU 

Ši bananų duonelė šaltą vakarą, nekantriai laukiant tikrojo pavasario, padaro jaukesniu ir šiltesniu bei yra puiki dovana, keliaujant į svečius pas mylimus žmogučius. O jos kvapas, vos ištraukus iš orkaitės, toks minkštas, jog atrodo, kad galėtum į jį susisupti...

Apie 12 gabalėlių reikės:
115 g kambario temperatūros sviesto

100 g rudojo arba paprasto cukraus

4-5 didelių prinokusių bananų (apie 600 g, ne daugiau)

2 didelių kiaušinių
1 arbatinio šaukštelio vanilės ekstrakto
1 arbatinio šaukštelio migdolų ekstrakto
300 g miltų
1 kupino arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
1/3 arbatinio šaukštelio druskos

Įdarui
150 g susmulkintų graikinių riešutų
2 didelių bananų
1 arbatinio šauktelio cinamono
100 g susmulkinto juodojo šokolado
60 g išlydyto ir atvėsusio sviesto

1. Įkaitinkite orkaitę iki 190 C laipsnių temperatūros. Kepimo formą (21 cm ilgio) ištepkite sviestu ir išklokite kepimo popieriumi.
2. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir druska. Kitame dubenyje elektriniu mikseriu išplakite kiaušinius su vanilės ir migdolų ekstraktais iki purių putų. Elektriniu mikseriu iki purumo suplakite sviestą su cukrumi. Išplaktus kiaušinius sumaišykite su išsuktu sviestu.

3. Bananus nuplaukite, nulupkite ir gerai sutrinkite šakute. Gautą bananų masę įmaišykite į kiaušinių ir sviesto masę. Supilkite skystą masę į miltus ir maišykite tik tol, kol neliks sausų miltų. Labai svarbu nepermaišyti.
4. Sumaišykite kartu susmulkintus graikinius riešutus, cinamoną, juodojo šokolado gabalėlius, išlydytą sviestą ir griežinėliais supjaustytus bananus.  
5. Pusę tešlos sukrėskite į kepimo formą ir paviršių išlyginkite šaukštu. Ant viršaus paskirstykite pusę įdaro, o ant jo tolygiai sukrėskite likusią tešlą. Ant tešlos viršaus vėl paskirstykite likusį įdarą.
6. Kepkite apie 55 min. Jei naudosite 21 cm ilgio kepimo formą, tiek laiko tikrai pakaks.

Prancūziška svogūnų sriuba - afrodiziakas ?

Niekada ankščiau nebuvo tekę ragauti patiekalo, kurio pagrindinė sudedamoji dalis yra svogūnai, todėl vis mąsčiau gaminti ar ne prancūzišką svogūnų sriubą, kurios receptą jau seniai buvau užsirašiusi knygelėje-dienorašty. Pagaliau išdrįsti įkvėpė Jurga, kuri iš šaldytos tešlos, raudonųjų svogūnų, ančiuvių, juodųjų alyvuogių, šviežių čiobrelių ir gero šaukšto balzamiko iškepė pyragą, puošnų tarsi iš paveikslo; ir Jurgita, atskleidusi nepretenzingos, mano manymu, kvapnios ir šildančios svogūnų sriubos mįslę.

Taigi, prieš pora dienų ant virtuvinės spintelės išsirikiavo 5 naminiai svogūnai, o aš, juos lupdama šaltame vandenyje, negalėjau atsistebėti, jog skruostais nuriedėjo vos kelios ašarėlės. Be to, patvirtinu, kad, pjaustant svogūną,  tikrai verta peilį periodiškai pakišti po lediniu vandeniu. Sriuba gavosi aromatinga, elegantiškai salsva, tiršta ir nuteikianti labai jaukiai. Lietingą rudens vakarą, kai už lango stūgauja šiaurės vėjai, nėra nieko labiau sušildančio kaip su mylimu žmogumi skanauti naminę sriubą, pagardintą šlakeliu vyno.

Geriausia prancūziška svogūnų sriuba gaunama, kai jos pagrindas yra naminis jautienos sultinys. Bet, būsiu atvira, šaldiklyje ne visada turiu kokybiško pačios išvirto sultinio atsargų. Juk būna ir taip, jog visą dieną praleidę mokykloje, universitete ar darbe, nežmoniškai pavargę, mes šaltą rudens vakarą norime kažko lengvai pagaminamo, šilto ir jaukaus. Taigi, nors sultinys iš kubelio nepalyginamas su naminiu, kartais verta jo nusipirkti.

Svogūnų sriubai, be sultinio, būtinai reikės gelsvalukščių svogūnų, kadangi jos subtilaus skonio paslaptis - karamelizuoti svogūnai. Raudonuosius svogūnus man skaniausia valgyti žalius, nes po kepimo jie praranda spalvą, be to yra aštresni ir kartesni. Labai svarbu karamelizuojant svogūnus kantrybė: juos reikia kepti ant mažos - vidutinės ugnies, retkarčiais pamaišant. Patogiausia maišyti medine mentele. Po pamaišymų puodą pridenkite dangčiu, tai padės svogūnus išlaikyti drėgnus. Svogūnai turi kepti apie 30-40 min., kol įgaus švelniai rusvą atspalvį. Taigi, svogūnų karamelizavimas užims laiko, bet rezultatas atpirks sugaišimą. Be to, karamelizuoti svogūnai labai skaniai kvepia.

Remiantis legenda, ši sriuba buvo sukurta pagal karaliaus Liudviko pageidavimą XV a. Prancūzijoje. Vėlų vakarą po medžioklės, laikinai apsigyvenus medžiotojų namelyje, karaliaus virėjas virtuvėje aptiko tik svogūnų, truputį sviesto ir nusikvėpusio šampano. Neturėdamas kito pasirinkimo, viską sumaišė ir taip išvirė pirmąją svogūnų sriubą. Taigi, šlakelis raudono vyno yra neatsiejama šios sriubos dalis. Tad, kai svogūnai bus susikaramelizavę, pilkite vyną, padidinkite ugnį ir retkarčiais pamaišant, kaitinkite apie 10 min., kol vynas beveik pradings. Ir tik tada supilkite sultinį.

Ak, tas tamsus burgundiškas raudonumas…Kai pagalvoji, visai nenuostabu, jog prancūzai teigia, kad svogūnų sriuba yra puikus afrodiziakas. Juk lašelis vyno pakelia pasitikėjimą savimi, sužadina vaizduotę, nudažo skruostus raudoniu ir sušildo. Na, gal svogūnai ir neatrodo tinkamas maistas prieš bučinius, bet neparagavęs, nesužinosi ;)

Jei susigundėte, čiupkite užrašų knygelę ir tušinuką, nusirašykite, ko reikia šiai puikiai sriubai, ir pirmyn į parduotuvę.

Ir pabaigai: išdrįskite! Jei nedarysite to, ko bijote, prarasite daug teigiamų emocijų, kurios užplūsta, kai supranti, jog gali. Drąsoje slypi stebuklai.

Ką daryti, jog pusiau tuščia stiklinė taptų pusiau pilna stikline?

Tiesa, jog optimistais gimstama, tačiau šią savybę galima išsiugdyti ir patiems. Taigi, ką daryti, jog pusiau tuščia stiklinė taptų pusiau pilna stikline? Pirmiausiai, mes esame tai, ką mąstome ir ką darome, todėl jei nusiteiksite būti atvira (-as) laimei, o ne liūdesiui, jums daug lengviau bus atrasti gyvenimo džiaugsmą. Kai man pritrūksta įkvėpimo būti laiminga, prisimenu Charleso Ketteringo žodžius: "Išradėjui nepasiseka 999 kartus, kol pagaliau vieną kartą pavyksta. Tačiau savo nesėkmes jis traktuoja kaip bandymus". Antra, net pačiuose juodžiausiuose gyvenimo etapuose reikia ieškoti teigiamų dalykų, kurie paskatintų nepasiduoti ir neleistų nuvertinti ir nemylėti savęs. Jei nori, kad laimė tave suptų didžiąją dienos dalį, turi kiekvieną rytą, vos pabudus, prisiminti, jog viskas priklauso nuo Tavęs: jei sukursi sau galimybes būti laimingu, tada taip ir bus. Kai mes gyvenam monotonišką, be perspektyvų, nuobodų gyvenimą, uždarome save  tarsi į kalėjimą. Pirmadienis nesiskiria nuo antradienio, praėjusi savaitė nuo ateinančios savaitės ir t.t. O kad laimė yra pagrindinis gyvenimo tikslas iš viso pamirštama. Pamirštama ir tai, jog laimė nepriklauso nuo įvykių ir nuo to, ar turim (turtų, gabumų, grožio ir t.t.) daugiau nei kiti. 
Kaip nuostabu, tirštėjant sutemoms sėdėti aplink nedidelį virtuvės staliuką su mylimiausiai žmonėmis, gurkšnojant žolelių arbatą. Apie nieką rimtą galvoti nereikia. Valgomi šokoladiniai sausainiai su šokolado gabaliukais, pasakojame apie šios dienos įvykius bei kitus linksmus dalykėlius. O dar žvakių šviesa... Argi nenuostabi ta laimė? 

Šie itin šokoladiniai sausainiai su šokolado gabaliukais be galo smagiai skanaujasi, ypač kai norisi ko nors saldaus. Jei norite pradžiuginti nuliūdusius, iškepkite šių skanėstų, be to jais galima atgauti jėgas ir tarp darbų. Viena mano vaikystės draugė labai mėgo šokoladinius kepinius, todėl nenustebau, kai, ruošiantis matematikos kontroliniui, ji pasiūlė išsikepti šių sausainių. Juos geriausiai valgyti su nesaldinta arbata. Pagal šį receptą aštuoni draugai turėtų gauti po du didžiulius sausainius, o jei valgysite dviese, kaip darėme mes, užteks ir kitai dienai.  

ITIN ŠOKOLADINIAI SAUSAINIAI SU ŠOKOLADO GABALIUKAIS

Pasistenkite gauti itin gero juodojo šokolado - nors ir brangesnio. Šokoladą reikėtų rinktis tą, kuris turi kuo daugiau procentų kakavos ir kuo mažiau įvarių riebalų priemaišų. O kai jau turite prabangaus (70 proc. kakavos) šokolado, tada būtinai reikia išsikepti šių sausainių. Kas yra neabejotinas kelias į laimę...

16 sausainių reikės:

125 g juodojo šokolado (70 proc. kakavos)

1 puodelio miltų (puodelio talpa - 250 ml)

4 šaukštų kakavos

1 šaukštelio kepimo sodos

1/3 šaukštelio druskos

125 g kambario temperatūros sviesto

7 šaukštų rudojo cukraus (jei neturite rudojo, tiks ir baltas)

1 šaukšto vanilinio cukraus

1 kiaušinio

170 g susmulkinto juodojo šokolado

1. Šokoladą (tuos 125 g) išlydome „a bain marie” metodu - maišant karšto vandens vonelėje, t.y. puode užverdame vandens ir ant viršaus dedame atsparų karščiui dubenėlį, kuriame ir lydome gabalėliais sulaužytą šokoladą. 

2. Orkaitę įkaitiname iki 170 °C temperatūros. Sviestą išsukame su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki purumo. Po to įmaišome kiaušinį ir atvėsusį išlydytą šokoladą. Kitame dubenyje išmaišome miltus, druską ir kepimo miltelius. Po to į sviesto ir šokolado mišinį įmaišome miltus ir, galiausiai, susmulkintą juodąjį šokoladą.

3. Sausainius formuojame aliejumi išteptu ledų šaukštu ir dedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos (turi gautis šokoladinės masės netvarkingi kalneliai), paliekant didelius tarpus, nes kepant sausainiai plečiasi. Kepame 17 min. Leiskite sausainėliams atvėsti ant grotelių, jei neturite jų, tiesiog išdėliokite lėkštėje. Skanaus :)