Pirmoji iš 33 laimės akimirkų

Praėjusio savaitgalio oras buvo jaukiausias iš visų mano gyvenimo balandžius buvusių orų, kuriuos tik prisimenu. Atrodo, jog per naktį susprogo medžių šakos, sužaliavo kiemai, ir pirmą kartą šiais metais, atsiraitojusi kelnes, vaikščiojau basomis po žolę. Giliai kvėpuodama gėriau į save pavasarį ir klausiausi, kaip aplinkui auga gėlės. Tikra tiesa yra ta, kad patys svarbiausi dalykai gyvenime slepiasi už paprastumo ir artimumo, būtent todėl kartais ir sudėtinga pamatyti laimę, nors ji visai prieš akis. 

Jin Shengtan užrašė 33 tokias laimės akimirkas, ir nė viena iš jų nebuvo susijusi su sudėtingais ar nepasiekiamais dalykais, štai viena iš jų:
"Pavasario naktį geriu su romantiškais draugais, esu gerokai apsvaigęs, man nelengva sustoti, bet taip pat sunku ir toliau gerti. Supratingas jaunas padavėjas atneša pakelį fejerverkų. Jų yra apie dvylika. Pakylu nuo stalo, einu ir juos uždegu: sieros kvapas užlieja šnerves, patenka į smegenis ir visu kūnu pajuntu ramybę. Ak, ar tai nėra laimė?"

Man patinka žvelgti į kiekvieną momentą kaip į kažką naujo, unikalaus, suvokti, jog aplinkui viskas keičiasi, ir aš galiu būti tų pokyčių dalimi įprastuose kasdienybės šiokiadieniuose. Tai ir netyčia surastos Jin Shengtan mintys apie laimę įkvėpė sukurti savo 33 nepaprastai paprastų laimės akimirkų sąrašą.

Pirmoji iš 33 laimės akimirkų...

...Vakarieniavome sode visi kartu šalia namo prie seno žaliai nudažyto stalo. Visai netoli vidurnaktis. Šiltas balandžio paskutinių dienų vėjas glosto einančių miegoti namiškių veidus ir nuogas rankas. Mano žmogus ir mama nurenka stalą, o aš užsisvajojusi sėdžiu, spoksodama į žvaigždėtą dangų. Iki manęs atsklinda garsai: virdulio šnypštimas ir kaip mano žmogus paima arbatos puodelį ir šaukštuką, sutarškindamas jais, silpnos dejonės iš kasetinio grotuvo, senelių kambaryje grojančio vieną iš pirmųjų melodijų prieš miegą. Užsimerkiu ir įsidedu šią akimirką giliai į širdį. Kai atsimerkiu, pamatau ateinantį mano žmogų su dviem puodeliais kvapnios arbatos ir megztiniu man, kad nesušalčiau. Ak, ar tai nėra laimė?...  

Taigi, kaip supratot, savaitgalį atidarėme valgymo lauke sezoną. Penktadienį kaimynus viliojome naminėmis picomis, šeštadienį - kas šašlykais, kas bulvių koše su daug daug šalto kefyro, o sekmadienį - ypatingu obuolių pyragu. Kaip tik idealiai tinkančiu pasiimti į iškylas, kur susirenka visas būrys valgytojų.

1 pyragui, kuriuo galėsite pavaišinti iki 20 smaližių, reikės:

7 vidutinio dydžio obuolių

400 g kambario temperatūros tikro sviesto

1 puodelio (250 ml) cukraus

4 didelių kiaušinių

1 su ½ puodelio (250 ml) bulvių krakmolo

8 kupinų valgomųjų šaukštų miltų

1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

Apibarstymui: 1 valg. šaukšto cinamono ir 4 valg. šaukštų (su kaupu) cukraus

Šį pyragą pirmą kartą kepė mano tėtis į gimtadienį susirinkusiems smaližiams. Iš tiesų, net saldumynų nemėgstantys kritikai, ragaudami jį, užmiršta, jog nemėgsta saldumynų ir tiesia ranką prie dar ir dar vieno gabalėlio. Pyragas atrodė įspūdingai, gimtadienis pasisekė, o aš iki šiol niekaip negaliu liautis kepusi šio pyrago, nes jis tikrai ypatingas. Labai labai skanus.

Primygtinai rekomenduoju tikro (geriausiai naminio) sviesto nemainyti margarinu ar tepiuoju riebalų mišiniu, nes šio pyrago skonio ir pasisekimo paslaptis ir yra šis ingridientas - tikras naminis sviestas.

Ypatingas tėčio obuolių pyragas

1. Obuolius nulupkite, perpjaukite per pusę, pašalinkite sėklalizdžius ir supjaustykite skiltelėmis.

2. Kambario temperatūros sviestą ir cukrų plakite tol, kol pasidarys šviesi puri masė. Po vieną mušdami kiaušinius, gerai išplakite.

3. Į kiauušinius su sviestu įmaišykite krakmolą, miltus ir kepimo miltelius. Gausite tirštą tešlą.

4. Tešlą sukrėskite į kepimo popieriumi išklotą orkaitės kepimo skardą ir išlyginkite. Ant tešlos išdėliokite obuolių skilteles. Viršų apibarstykite su cinamonu sumaišytu cukrumi.

5. Kepkite iki 200 C įkaitintoje orkaitėje apie 45 minutes, kol pyrago viršus gražiai apskrus. Leiskite šiek tiek atvėsti ir ragaukite, ir vaišinkite :) Skanaus... 

Apie pirmą įspūdį

- Pirmo įspūdžio antrą kartą nebūna, - pasakė mano draugė ir liūdnai nusišypsojo, dar vis nekantriai laukdama jo skambučio.

Prieš savaitę ji buvo aklame pasimatyme su bendradarbės broliu, kuris išvydęs mano draugę nuotraukoje paprašė sesers pabūti piršliene.

- Nors pasimatymų srityje jaučiuosi tikra žaidėja - profesionalė, - tęsė ji, - Šį kartą viskas buvo kitaip. Mano galvoje viena po kitos plaukė nerimastingos mintys, ar turėsime apie ką kalbėti, ar pakankamai gerai atrodau, ir beveik galėčiau užtikrinti, jog pokalbį pradėjau drebančiu balsu, o juk pirmosios 17 sekundžių pačios svarbiausios. Be to, visą laiką pokalbis sukosi tik apie mane, nors, pagal visas tiesas, jei nori sudaryti gerą įspūdį, reikia leisti nepažįstamajam pajusti, jog jis, o ne Tu, yra pokalbio centre.

Po pokalbio su drauge prisiminiau filmo "My Life Without You" vienus iš paskutinių žodžių:

"...nusidažyk sienas ir nusipirk baldų, gerai? Nenoriu, kad kita moteris, kurią parsivesi namo, susidarytų apie tave neteisingą nuomonę ir pabėgtų gerai nepažinusi..."

Taigi, prasilenkiant su kitais siaurame šaligatvyje, stovint parduotuvėje eilėje vienas prie kito, važiuojant autobusu ar traukiniu ir visur kitur, kur susiduriame su nepažįstamais žmonėmis, mes susiformuojame apie juos įspūdį. Kartais šis įspūdis būna klaidingas, o kartais netgi labai tikslus. Dažniausiai net tada, kai suprantame, kad klydome dėl žmogaus, mums paprastai to nejaučiant, jo pirminis vaizdinys tampa toks tvirtas, kad sunku jį pakeisti. 

Atsimenu, kai penktoje klasėje reikėjo pasirinkti vokiečių kalbos mokytoją. Į klasę įėjo dvi mokytojos: pirmoji - žemo ūgio ir apvalaus sudėjimo, antroji - aukšta ir liesa, garbanotais pražilusiais plaukais. Pirmoji visą laiką tylėjo ir šypsojosi, o antroji griežtu balso tonu aiškino, kas ir kaip bus. Žinoma, pasirinkau pirmąją, kaip ir beveik visi kiti, kurie turėjo galimybę rinktis pirmi. Tie, kurie neturėjo pasirinkimo galimybės ir buvo priversti užsirašyti pas antrąją mokytoją, skundėsi, jog toks mokinių paskirstymas į grupes yra neteisingas. Tačiau viskas pasikeitė jau antrą pamoką. Mūsų pasirinkta mieloji mokytoja buvo visiškai kitokia – itin reikli, griežta ir be jokios šypsenėlės. Kaip dabar girdžiu jos pašiepiantį toną, kai mus su drauge išvadino žebenkštimis, nes kitaip nei likusi grupės dalis pradinėje mokykloje nesimokėme vokiečių kalbos. Likusioji klasės dalis, kuri iš pirmo žvilgsnio pakliuvo pas itin griežtą mokytoją, buvo ne ką mažiau nestebusi, kai paaiškėjo, jog tai labai šilta ir maloni moteris. Aišku, laikui bėgant, santykiai tarp mūsų ir savo noru pasirinktos griežtosios mokytojos sušilo, pamokos tapo jaukesnės ir tikriausiai tas pirmąją pamoką išvystas jos geranoriškumas padėjo mums užmiršti skriaudas ir liūdesius, kuriuos patyrėm, kol apsišlifavom.

Kaip matote, sukurti teigiamą pirmą įspūdį nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti. Paslaptis yra labai paprasta: reikia sutelkti dėmesį į tai, kaip kiti jaučiasi, ypač į tai, ką jie galvoja apie save. Jei pajunti kitą žmogų, daug lengviau išpildyti jo poreikius ir atitikti lūkesčius. O būtent pirmas įspūdis ir yra labai glaudžiai susijęs su kitų žmonių poreikių išpildymu. Poreikių išpildymo pavyzdžiai gali būti pastabėjimas teigiamų sąvybių, artimos atmosferos sukūrimas, nuotaikos pakėlimas ar naujų idėjų pasiūlymas. Aš esu linkusi manyti, kad kai Tu pats spinduliuoji šiluma ir pasitiki savimi, aplinkiniai irgi negali likti tam abejingi.

Kartais spinduliuoti šiluma ir pasitikėti savimi man sutrukdo baimė, dar vis ieškau būdų, kaip įveikti ją, kai atsistoju prieš svarbius žmones skaityti pranešimų ir panašiomis situacijomis. Kai dreba rankos, lūpos ar net kojos, kalbos apie teigiamą pirmą įspūdį tikriausiai net būti negali. Todėl tikrai žinau, ką reiškia nusivylimas, kai pajunti, kad net pusės neparodei to, kas iš tiesų esi. Bet tai puikios pamokos geresniam savęs pažinimui.

6 tortiljų suktinukams reikės:

Augalinio aliejaus

1 didelio svogūno

2 česnako skiltelių

Ugninės paprikos miltelių

6 valgomųjų šaukštų pomidorų padažo

480 g konservuotų raudonųjų pupelių

240 g konservuotų smulkintų pomidorų

1 didelės žalios saldžiosios paprikos

1 didelės raudonos saldžiosios paprikos

6 didelių tortiljų

200 g greitai tirpstančio sūrio, pvz. ementalio ar paprasto fermentinio

400 g maltos jautienos ir kiaulienos

Druskos, cukraus ir juodųjų pipirų

Štai receptas patiekalo, kurį aš labai mėgstu. Tiesa, į savą suktinuką aš nededu mėsos, bet ir su ja "labai labai skanu" - visada tvirtina mano vyras.

Tortiljų suktinukai su pupelėmis, malta mėsa ir paprikomis

1. Į keptuvę įpilkite aliejaus ir lėtai įkaitinkite. Sudėkite mėsą ir kepkite, kol parus, maišydami, kad nebūtų gumulų. Paskui įmaišykite druskos ir maltų juodųjų pipirų, galite ir kitų mėgstamų prieskonių. Paskui dar truputį pakepkite ir iškeptą mėsą atidėkite į šalį.

2. Išvalykite keptuvę, vėl į ją įpilkite šlakelį aliejaus ir lėtai įkaitinkite. Svogūną nulupkite, supjaustykite ir kepkite ant vidutinės ugnies 4 minutes, kol suminkštės. Sudėkite susmulkintą česnaką ir pagal skonį ugninės paprikos miltelių, pomidorus su sultimis ir nusunktas pupeles bei pomidorų padažą. Troškinkite ant mažos ugnies apie 15 minučių, kartais pamaišydami. Galiausiai paskaninkite druska, juodaisiais pipirais bei geru arbatiniu šaukšteliu cukraus. Dar minutę patroškinkite.

3. Saldžiąsias paprikas supjaustykite kubeliais ir apkepkite apie 4 - 7 minutes, kol suminkštės. Įmaišykite į pupelių ir pomidorų mišinį.

4. Stambiai sutarkuokite sūrį, pusę jo atidėkite į šalį. Patieskite tortiljas ir išdėliokite ant jų pupelių, pomidorų ir paprikų mišinį. Kiekvienos viduryje užkrėskite apkeptos mėsos bei sūrio. Užlenkite tortiljų kraštus ir sudėkite įdarytas tortiljas į karščiui atsparų indą. Apibarstykite pasiliktu sūriu ir kepkite, kol sūris ištirps apie 20 minučių iki 200 C įkaitintoje orkaitėje.

5. Patiekite su avokadų, pomidorų ir svogūnų salotomis. Niam :)

Truputį apie meilę

Ar atsimenate Atminimų sąsiuvinius su daugybe naivių klausimų, piešiniais ir palinkėjimais? Daugelis įrašų būdavo be jausmų, užsibaigiantys žodžiais: "Atminimas - ne vežimas, pora žodžių ir gana..." arba "Kiek pajūry akmenukų, tiek linkiu aš tau berniukų...".

Bet būdavo ir kitokių įrašų, kuriuos užrašę vaikystės ar paauglystės draugai,net nepatikėtų, jog ligi šiol tie žodžiai lydi mane ir įkvepia:

"...Tau augant, Tavo širdį sudaužys ne vieną kartą ir skaudės vis labiau. Tu taip pat daužysi širdis, todėl tada atsimink, kaip jauteisi, kai sudaužė Tavąją. Tu susipyksi su geriausiais savo draugais. Tu verksi, nes laikas eina pernelyg greitai. Taip pat prarasi tai, ką myli. Todėl fotografuok per daug. Juokis per daug ir mylėk, lyg niekas niekada nebūtų sudaužęs tavo širdies. Nes 60 sekundžių, kurias tu praleidi nusiminusi, yra viena minutė laimės, kurios niekada nesusigrąžinsi..."

Laura  

 
Įdomu, ar dar rašomi mokyklose atminimų sąsiuviniai? Nekantriai laukiant, kada atsakymus parašys Tavo simpatija. Ar dar cituojamas F. Scott Fitzgerald? Ar dar pravirkstama, skaitant jo žodžius?

"...aš įsimylėjau jos drąsą, jos nuoširdumą, jos žėruojantį pasitikėjimą savimi. Tai yra dalykai, kuriais aš tikiu, net jei visas pasaulis bandytų įtikinti, jog ji nėra tokia, kokia turėtų būti. Aš myliu ją ir tai yra visko pradžia."

F. Scott Fitzgerald

Apkabinkim ir pabučiuokim tuos, kuriuos mylim, tegul jie žino, kokie svarbūs ir neįkainojami yra, net jei kasdienybėje būna visko. Ir dar pakvieskim šokti pagal labai gražią melodiją, kurią man priminė Jurga. Šiltam balandžio vakarui, manau, kaip tik:

 

Ir gyvenkim... Kiekvieną minutę. 

4 didelėms porcijoms reikės:

900 g vištos krūtinėlių

1 poro (apie 120 g)

300 g pievagrybių

3 didelių česnako skiltelių

Ryšelio šviežių petražolių (apie 10-15 g)

2 valgomųjų šaukštų aliejaus

60 g sviesto

½ stiklinės baltojo vyno (125 ml)

250 g grietinėlės

¼ stiklinės sultinio, geriau naminio, bet tinka ir pagamintas iš ekologiško vištienos sultinio kubelio

Šakelės čiobrelių (apie 5 g)

Druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų

Pateikimui: 300 g ilgagrūdžių ryžių

Mėsos dažniausiai atsisakau, nes nuo vaikystės nesu jos mėgėja, bet pievagrybių, porų, grietinėlės ir vyno padažo - jokiu būdu. Man šis padažas - skaniausia šio patiekalo dalis. Dažniausiai keptuvėje likusius paskutinius padažo lašus dažau batono riekele, nes tiesiog neįmanoma tam atsispirti. Tai tikrai labai skanu ir smagu!

Šis patiekalalas idealus ir tuo atveju, kai norite greitų pietų - jį paruošti turėtų pavykti per 30 min. Tik nepamirškite užkaisti ryžių, prieš pradedant kepti vištieną, kad viskas būtų paruošta vienu metu.

Vištienos juostelės pievagrybių, porų, grietinėlės ir vyno padaže

1. Vištos krūtinėles susmulkinkite plonomis juostelėmis. Verdantį vandenį iš virdulio supilkite į puodą, užkaiskite ir įberkite žiupsnelį druskos. Suberkite ryžius, užvirkite, tada sumažinkite karštį. Virkite tiek, kiek nurodyta gamintojo.

2. Pora suraikykite plonais griežinėliais, taip pat susmulkinkite pievagrybius ir česnako skilteles. Užkaiskite and didelio karščio keptuvę, įpilkite į ją 1 šaukštą aliejaus ir išlydykite pusę sviesto. Sudėkite į keptuvę vištienos juosteles ir apkepkite. Paskui juosteles iš keptuvės išimkite.

3. Vėl į keptuvę įpilkite šaukštą aliejaus ir išlydykite likusį sviestą. Sudėkite į keptuvę porus, pievagrybius ir česnakus. Viską truputį pakepkite - apie 5 minutes. Porai labai tinka su grybais ir vištiena. Paskui vėl į keptuvę pas daržoves sudėkite vištieną, supilkite vyną ir sultinį. Išmaišykite ir palengva troškinkite 10 minučių. Kai iki troškinimo pabaigos liks 3-4 minutės, supilkite grietinėlę suberkite susmulkintas petražoles ir čiobrelius, gerai išmaišykite, paskaninkite pagal skonį druska ir pipirais.

4. Nusunkite ryžius. Į lėkštes pridėkite ryžių, ant jų uždėkite troškinio. Skanaukite :)    

Naktibaldžiavimas, nakties muzika ir pusryčiai

"Vakar apsigyvenau Kaune. Esu truputį vieniša ir truputį įkvėpta naujos būties. Antra naktis kaip mėgaujuosi naktibaldžiavimu. Naktibaldžiavimas čia kitoks: be kompiuterio, su muzika ir knyga "Mes nemokame mylėti". Vakar nusipirkau ją mažame knygyne. Naktį susitikimas su knyga yra betarpiškas. Ar mėgstu šią knygą? Tai tikrai nėra vienas įdomiausių romanų, bet apie tai negalvoju. Kai pirmą kartą skaičiau Paryžiaus katedrą, ji manęs irgi nesužavėjo, bet kai po dviejų mėnesių nakties tyloje pradėjau skaityti ją iš naujo, buvau apkerėta. Visą savaitę, kol skaičiau, ieškojau vidinio grožio žmonėse, išorinio - pastatuose. Sveika atvykusi į naktis, užpildytas knygų puslapių šnarėjimu."

Ištrauka iš mano dienorasčio, 2004-09-02.

"Pasaulyje tikriausiai yra dešimtys tūkstančių naktibaldžiaujančių šią akimirką. Mes vienas kito nepažįstam, bet žinom, kaip šaunu kartais užmigti švintant. Mes klausome muziką. 

1. Jamie Woon - Night Air
2. Portishead - Roads
3. Mary Margaret O'Hara - When You Know Why
4. Nouvelle Vague - In A Manner of Speaking
5. ERA - Don't You Foget About Me
6. Ane Brun - Changing of Seasons

Mes gurkšnojame arbatą. Mes dirbame prie mums svarbių projektų, net jei tai ir nereikšminga niekam kitam. Tik mums. Mes prarandame laiko nuovoką ir pamirštame, kad rytoj teks anksti keltis.

Rašau mokslinį darbą. Kaip dažnesniam mano svečiui žinia, rašymas - vienas mėgstamiausių mano užsiėmimų. Ypač naktinis rašymas. Išlaisvinantis nuo blaškančių dienos trikdžių. Rašant, niekada nežiūriu į laikrodį, nebent tai būtų kažkas labai nuobodaus. Visiškai neįkvepiančio. Bet sugrįžkime į naktį, kuri mane taip netikėtai užklupo, jog užsimaniau visus darbus atidėti į šalį ir pasidalinti su jumis viduje pasilikusiu jausmu.

Naktis mūsų kambaryje, už kurio, atrodo nėra nieko, nei kitų kambarių, nei kitų butų, langas be naktinių užuolaidų, už lango vaikšto tyla, kambaryje taip pat tylu, jauku ir drumzlinai šviesu nuo stalinės lempos ir žvakių, kai žvakės užgęsta ir vyras, išjungęs šviesą, užmiega, lieku tik aš ir kompiuterio šviesa, tik tyla ir jausmas, kaip gera būti namuose, savo lovoje. Naktimis viskas atrodo kitaip - lyg netikra. Naktimis egzistuoja tokie dalykai, kurių niekada nesirasi dieną. Ir egzistuoja tokie jausmai, kurių nebepameni, kai pabundi. Naktys kupinos vienatvės. Naktys kupinos svajonių. Naktys kupinos apsikabinimų ir bučinių. Naktys kupinos šešėlių. Naktys kupinos to, dėl ko kartais verta neišsimiegoti."

 Parašyta vakar

2 labai išalkusiems pusryčiautojams reikės:

18 prancūziško batono riekelių

100 g kambario temperatūros sviesto

3 arbatinių šaukštelių nutarkuotos apelsino žievelės

3 arbatinių šaukštelių vanilinio cukraus

2 valgomųjų šaukštų vandens

80 g cukraus

125 ml grietinėlės

125 ml pieno

2 didelių kiaušinių

Kai sekmadienį pabundu vėlai, dažniausiai gaminu kažką sotaus pagal mėgstamą ir laiko patikrintą receptą. Tai nebūna labai sveikas skanėstas, bet sekmadieniai juk ir sukurti atsipalaidavimui ir mėgavimuisi, gal net mažyčiams apsivalgymams. Patys maloniausi savaitgalio pusryčiai tuomet, kai neskaičiuoji, kiek kąsnelių, ko suvalgei.

Paprastas batono ir sviesto pudingas - nuo vaikystės man įprastas pusryčių valgis. Pamaniau - gal būtų galima jį kaip nors paįvairinti? Mhm? Karamelė! Niam :) Tik valgydama karamelinį batono ir sviesto pudingą, aš iš tikrųjų pajuntu, kaip laimė prisiliečia prie mano lūpų. Per apkepintas riekeles, apelsino žievelės lengvą kartumą ir karamelę.

Be to, šis pudingas - tai galimybė suvartoti visus vakarykščio prancūziško batono likučius.  

Karamelinis prancūziško batono ir sviesto pudingas

1. Sumaišykite minkštą sviestą su vaniliniu cukrumi ir apelsino žievele - taip pagardintas sviestas šį patiekalą padaro tiesiog nuostabų.

2. Trupučiu sviesto ištepkite nedidelį ir negilų, karsčiui atsparų indą. Batoną supjaustykite 1 cm riekelėmis ir paskanintą sviestą užtepkite ant riekelių iš abiejų pusių. Paruoštas riekeles sudėkite į sviestu išteptą indą.

3.  Supilkite cukrų į prikaistuvą ir užpilkite vandeniu, nuolat maišant šį mišinį kaitinkite ant vidutinės ugnies, kol cukrus ištirpsta. Kai cukrus ištirpsta, nustokite maišyti ir toliau virkite nemaišant apie 3  - 4 min. Verdant svarbu karamelės visiškai nemaišyti, nes gali pasikeisti cukraus savybės, taigi nepasiduokite pagundai. Po 3 min (dažniausiai) ant keptuvės kraštų pradeda kristalizuotis karamelė, nuo to momento nuo keptuvės nenueikite nei minutėlei. 

4. Kai karamelė pradeda įgyti ryškesnę spalvą, pasukiokite keptuvę, kad ši spalva pasiskirstytų tolygiai, ir kai karamelė tampa aukso spalvos, sumažinkite ugnį ir iš lėto supilkite grietinėlę, nuolat maišant. Neišsigąskite, kai karamelė sušoks į gabalus, tiesiog ramiai maišykite, kaitindami ant silpnos ugnies, kol masė taps patraukli, vientisa, tekanti. Tada supilkite pieną ir pašildykite, bet neužvirkite.

5. Nukaiskite prikaistuvį nuo ugnies, visą laiką maišydami supilkite lengvai išplaktus kiaušinius. Maišykite greitai greitai. Mišinį supilkite ant batono ir palikite apie 20 minučių mirkti. Šaukštu ar šakute pagrūskite riekeles, kad prisigertų skaniosios karamelės. Tai labai svarbu.

6. Įkaitinkite orkaitę iki 180 C. Pašaukite indą į įkaitintą orkaitę maždaug 30 - 35 minutėms, kremas turi tik sutirštėti. Taip gausite minkštą vidų su apskrudusiu viršumi. Niam :)

Kai ateina šiltas pavasaris...

Trečiadienį buvau įkvėpta daug vaikščioti. Mano įkvėpimas – plius keturiolika laipsnių šilumos ir saulės spindulių pluoštai pro kambario langą. Nusigavusi į Panemunės šilą – šį pavasarį vieną iš mėgstamiausių pasivaikščiojimo vietų, nustebau, kiek daug įvairaus amžiaus žmonių irgi buvo įkvėpti žaisti, bėgioti, važinėtis dviračiais ar tiesiog, užsikorus ant nulinkusios medžio šakos, mėgautis gražiu oru. Panemunės šilas kvepėjo pavasariu. Mes lėtai žingsniavome Nemuno pakrante, uodėm orą ir daug kalbėjom. 

Prasilenkdama su nepažįstamaisiais supratau, koks reikalingas man yra miestas ir jo šnabždesys. Man reikia žmonių, reikia betono, reikia judėjimo. Nors užaugau labai gražiame kaime ir tikrai mėgstu ten ir dabar praleisti kelias dienas, mane kažkas vis tiek traukia grįžti į miestą. Į miestą, kur prie fontano ar prie Soboro skiriami pasimatymai. Į miestą, kuriame gali praleisti visą dieną minioje arba vienatvėje, kai šis užmiega. Į miestą, kuriame tuoj turguose bus pilna agurkų ir ridikėlių. Į miestą, kuriame aš gimiau ir kurį įsimylėjau nuo pirmo susitikimo su juo. Į miestą, kuriame yra Panemunės šilas.

Pirmą kartą Panemunės šilą aplankiau žiemą, kai mano mielas pakvietė mane paiškylauti - su didžiuliu termosu karštos arbatos, saldainiais ir sniego mūšiu. O po to... po to čia įvyko daug visko: daug ankstyvų pusryčių, daug karšto vyno iš vienkartinių puodelių, daug ledų, dar daugiau vyšnių, daug intymių pokalbių, daug juoko, daug balionų, daug klaidžiojimų ir atradimų. Net vakarienė žvakės šviesoje vieną labai panašų pavasarį. Buvo žvarbu. Bet mes vis tiek sėdėjome ant dekio pačioje pakrantėje, valgėm bananus ir laukėm, kol mus užklups žvaigždės.

O trečiadienį mus užklupo plunksniniai debesys. Kai užklumpa debesys aš mėgstu pasvajoti. Apie visokio keistumo dalykus. Pavyzdžiui apie dramblius, kurie iš virdulio geria žolelių arbatą, puodelius laikydami pačiais straublių galiukais. Arba apie taikų sekmadienį visų gerųjų žmonių namuose.

P.S.: Kiekvieną pavasarį negaliu atsiklausyti Al Green'ų...

ir atsivalgyti įdarytų kiaušinių...

2 šauniems valgytojams reikės:

5 kietai virtų šaltų kiaušinių

3 valgomųjų šaukštų majonezo

1/3 arbatinio šaukštelio balto vyno acto (ar citrinos sulčių)

1/8 arbatinio šaukštelio garstyčių miltelių (nebūtina)

1 arbatinio šaukštelio aštrių garstyčių

1/8 arbatinio šaukštelio kajeno pipirų miltelių

1/8 arbatinio šaukštelio kario miltelių

Druskos ir juodųjų maltų pipirų (pagal skonį)

Papuošimui: krapų

Įdaryti kiaušiniai - tikrai jaukus maistas, bent man niekas taip svariai ir aiškiai neasocijuojasi su šeimyniniais susirinkimais kaip pilna lėkštė (su kaupu) įdarytų kiaušinių. Taigi, nieko nuostabaus, kad šį patiekalą pagaminti išmokau dar vaikystėje.

Kaip dabar prisimenu savo nuostabą, kai per darbų pamoką sužinojau, jog įdarytus kiaušinius valgė jau senovės Romoje. Įdomu būtų sužinoti receptą !

Aš įdarytus kiaušinius dažniausiai gaminu visiškai paprastai: kiaušinių trynius pertrinu šakute, sumaišau su majonezu, įdedu smulkiai supjaustyto kumpio ar pomidoro ar rūkytos lašišos, druskos ir maltų juodųjų pipirų. Į kiaušinių puseles šaukšteliu sudedu įdarą ir papuošiu krapų šakelėmis - sudėtinga įsivaizduoti, kas gražiau atrodytų ir kartu taip skaniai derėtų.

Žinoma, kartais norisi eksperimentuoti, norisi išbandyti naujus skonius ir nustebinti išalkusius, tada gaminu įdarytus kiaušinius su kario gaidele ir garstyčiomis. Šauniems, drąsiems, mėgstantiems karį - verta išbandyti ;) Už receptą dėkoju Ingai, ačiū, Tau labai ! 

Įdaryti kiaušiniai su kario gaidele ir garstyčiomis

1. Kiaušinius nulupkite, perpjaukite per pusę - geriausia išilgai. Stenkitės, kad abi puselės būtų vienodo dydžio. Po truputį nupjaukite puselių apačias, kad šios galėtų stovėti, neslidinėdamos po lėkštę.

2. Išimkite trynius ir sudėkite juos į virtuvės kombaino maišymo indą, taip pat sudėkite majonezą, actą, garstyčių miltelius, garstyčias, kajeno pipirų ir kario miltelių. Maišykite iki vientisos masės. Paskaninkite pagal skonį druska ir pipirais. Jei neturite virtuvės kombaino, galite naudoti šakutę. Tik pirmiau sutrinkite trynius, o po to įmaišykite majonezą, actą, garstyčių miltelius ir t.t.

3. Į kiaušinių puseles šaukšteliu arba konditeriniu švirkštu sukimškite įdarą. Įdaryti kiaušiniai gali būti puošiami krapais. Skanaus :)