Obuolinis meduolis

Ar po skaudžių išgyvenimų slepiate savo vidų nuo išorinio pasaulio? Ar susitinka jūsų vidus su išore? Galvojate, kad, įgiję patirties, būsite atsargesni, o taip tik šast, tik prisėdate vieną dieną ir susimąstote: kada, jei ne dabar pamėginti sugrįžti, vėl prisijaukinti tikėjimą ir būti atviram atradimams, žmonėms, meilei? Man visad taip: išsigąstu, kad kuo ilgiau delsiu, tuo sunkiau bus sugriauti apsistatytas sienas. Kokias ten sienas, greičiau tvoras, bet vis tiek net ir toks atsiskyrimas nuo pasaulio ne man. Kaip yra sakiusi Sigutė Ach: "labai liūdna būtų žinoti, kad spinduliuoju tamsiame kambarėlyje, tačiau niekas negali pamatyti nė spindulėlio, nes aš esu apsistačiusi daugybe Sigutės Ach sienų." Daug nerašysiu šiandien, nes skubu statyti apklotų ir pagalvių forto, o jus palieku su tobulu pyragu ir drąsiu paspyrėjimu į pasaulį. Net jei ir baugoka.

Taigi, taip, yra toks obuolinis meduolis, kurį vis kepu ir kepu, ir tikrai kepsiu dar ir dar kartą. Šiuo metu jis užima pačią aukščiausią vietą tarp mano per visą gyvenimą ragautų obuolių pyragų. Tai išties obuolinis pyragas, tad patiks tokiems obuolių mėgėjams kaip aš. Šio pyrago sudėtyje nėra baltų miltų, gyvulinių riebalų ir įprasto cukraus, todėl jis tinka ir vegetarams, ir sveikuoliams, ir dietos besilaikantiems smaližiams, taip pat patiems mažiausiems valgytojams pusryčiams ar nekaltam priešpiečio pakramsnojimui.

Be to, šis pyragas paprastai ir greitai paruošiamas. Puikiai išsilaiko šaldytuve kelias dienas. Gardus tiek šiltas, tiek pilnai atvėsęs, tiek palaikytas šaldytuve (išryškėja skoniai!), tiek pašildytas mikrobangėje. Jis maistingas, sveikas ir puikiai suvirškinamas. Kas dar? Dar jis - drėgnas, drąsiai įvardinčiau kaip šlapias, taip pat minkštas ir saikingai saldus - o visa, ką čia parašiau, yra tai, kas man labai labai patinka. Ir toks aromatingas - pašovus į orkaitę, visi namai pakvimpa cinamonu, riešutais bei keptais obuoliais. Kepkite!

8 pyrago porcijoms reikės:

230 g nesaldintos obuolių tyrės
1/4 puodelio kokosų miltų
1/8 arbatinio šaukštelio druskos
1/4 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
1/4 puodelio natūralaus medaus
1/4 puodelio žemės riešutų sviesto
1/2 puodelio avižinių dribsnių
1/2 arbatinio šaukštelio cinamono
2 didelių kiaušinių
2 mažų obuolių (supjausčius pusės centimetro gabalėliais gaunasi apie 1 puodelis)

Puodelio talpa - 250 ml.

Obuolinis meduolis

1. Į dubenį išsijokite kokosų miltus ir sumaišykite juos su druska, kepimo milteliais, avižiniais dibsniais ir cinamonu.
2. Į prikaistuvį sudėkite obuolių tyrę, medų ir žemės riešutų sviestą. Pakaitinkite, vis maišydami, kol gausite vienalytę masę. Tada ją pamirškite, kol truputėlį atvės.

3. Susmulkinkite nuluptus obuolius pusės centimetro dydžio gabalėliais. Į pravėsusią obuolių tyrės, medaus ir žemės riešutų sviesto masę gerai įplakite kiaušinius.

4. Sumaišykite sausus ingredientus su skystais ir obuoliais.

5. Kepimo indą ištieskite kepimo popieriumi, iškrėskite tešlą ir gražiai išlyginkite paviršių šaukšto, geriausia medinio, nugarėle.

6. Kepkite iki 180 C įkaitintoje orkaitėje 40 minučių.

Aksominės tekstūros paštetas

Mylėdami save, stiprėjame. Stiprėjant mūsų dvasiai, visas gyvenimas keičiasi į gera. Tačiau mylėti save nėra taip paprasta, o kartais tai padaryti būna netgi ypač sunku. Daugelį kartų bandžiau, daugelį kartų klupau ir daugelį kartų jau beveik norėjau pasiduoti, manydama, kad to pasiekti neįmanoma. Ir galiu pasakyti tiek: jei mes nemylime savęs, tai veda rimtų problemų link: pasitikėjimo savimi trūkumo, nesaugumo, pavydo ir savęs nemėgimo, kas trukdo džiaugtis gyvenimu ir švytėti, o kai stengiesi mylėti save, darosi vis lengviau ir lengviau priimti naujus iššūkius, patirti įvairius jausmus, įveikti nesėkmes ir didžiuotis savimi.  

Todėl atrask, gerbk, globok ir rūpinkis tuo, ko daugiau niekas kitas šiame pasaulyje nemato - savo vidiniu žmogumi. Taip, meilei, kuri suteikiama sau, reikia drąsos, reikia tikėjimo, gilaus kvėpavimo, o kartais ir priminimo, kas esi ir kuo nori būti, bei savo vertės - kaip didelio stebuklo, suvokimo. Suvokus save ir gyvenimą kaip stebuklą, kiekviena akimirka, kad ir kokia sudėtinga ji būtų, įkvepia būti švelniu, skleisti šilumą ir atnešti to vidinio gėrio į kitų gyvenimus.

Prisimenate, ką daugiau nei prieš metus kalbėjau apie man diagnozuotą geležies stokos anemiją? Šiandien jau apturiu stiprų ir gerą kraują. Atsitiktinumas? Nea. Visą šį laiką reguliariai valgau mėsos, kiaušinių, grikių, burokėlių, riešutų, džiovintų slyvų ir esu itin apribojusi pieno ir pieno produktų (išskyrus graikiško jogurto, sviesto "ghee" ir natūralios varškės - labai retkarčiais) bei kavos ir produktų su gliutenu, kurie smarkiai apsunkina geležies įsisavinimą, vartojimą. Tai daryti man nėra labai sunku, nes aš myliu save ir man rūpi, kaip aš jaučiuosi. Taigi, užsirišame prijuostes ir kišame nosis į virtuvę, kur gaminsime aksominį paštetą, apsaugantį nuo gripo ir peršalimo bei sustiprinantį kraują. Aksominis, nes į jį gausiai pridėta "ghee" svieste patroškintų svogūnų ir jis pertrintas per sietą. Svogūnai su kepenėlėmis ir "ghee" sviestu itin sėkmingai draugauja ir yra labai gerai mūsų organizmams.

Šį paštetą nebūtinai reikia gaminti iš ančiukų kepenelių, galima ir iš vištų ar kalakutų kepenėlių. Svarbiausia - kepenėlių neperkepti: iš pradžių jos kepamos, kol ant kepenėlių paviršiaus pasirodo raudonos mėsos sultys, tada apverčiamos ir vėl laukiama, pasirodant sulčių, o tada jau traukiamos iš keptuvės. Tai iš viso užtrunka apie 5-6 minutes, priklausomai nuo kepenėlių dydžio.

6-8 užkandžiautojams reikės:

500 g šviežių Lapino puota ančiukų kepenėlių arba vištų kepenėlių arba kalakutų kepenėlių
300-500 ml pieno (kepenėlių mirkymui)
3 vidutinio dydžio svogūnų
2 česnako skiltelių
Lydyto sviesto (apie 120 g). Geriausia kambario tempertūros
1 valgomojo šaukšto pomidorų pastos
3 valgomųjų šaukštų vištienos sultinio
Druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų

Aksominės tekstūros paštetas

1. Kepenėles nuplaukite, nusausinkite, pašalinkite plėveles ir gyslas. Užpilkite kepenėles pienu ir palikite keletui valandų pamirkti. Dėl to kepenėlės bus minkštos ir švelnios.
2. Svogūnus supjaustykite nedideliais kubeliais ir susmulkinkite šiek tiek česnako skilteles.
3. Didelėje keptuvėje ištirpinkite 60 g sviesto ir ant vidutinės ugnies jame pakepkite svogūnus ir česnaką su žiupsneliu druskos, kol suminkštės. Tai užtruks apie 10 minučių. Vis pamaišykite.
4. Išimkite svogūnus su česnaku į dubenį, padidinkite ugnį ir likusiuose riebaluose 5-6 minutes (ne ilgiau) apkepkite pusę kepenėlių. Svarbiausia - kepenėlių neperkepti: iš pradžių jos kepamos, kol ant kepenėlių paviršiaus pasirodo raudonos mėsos sultys, tada apverčiamos ir vėl laukiama, pasirodant sulčių, o tada jau traukiamos iš keptuvės. Jei reikia, išvalykite keptuvę, ištirpinkite joje gerą šaukštą sviesto ir apkepkite likusias kepenėles. Sudėkite jas pas svogūnus ir pirmą kepenėlių dalį. Užpilkite sultiniu, išmaišykite, atidėkite į šalį.
5. Tegul iš lėto atvėsta: geriausia, kad kepenėlės su sultiniu ir svogūnais padraugautų bent keletą valandų.
6. Kai kepenėlių ir svogūnų mišinys visiškai atvės, sumalkite jį (su visu atvėsusiu sviestu) per pačias smulkiausias mėsmalės skylutes arba nedidelėmis porcijomis susmulkinkite virtuviniame kombaine.
7. Dideliame dubeny gerai išsukite likusį sviestą (maždaug 45-60 g). Gautą kepenų masę ir pomidorų pastą dėkite į dubenį su išsuktu sviestu ir gerai išmaišykite, kol paštetas taps vientisas ir tolygus. Maišydami, pagal skonį, įberkite druskos ir maltų juodųjų pipirų.

Skrebučiai su ančiukų širdelėmis

Tik rizikuodami, kiekvieną valandą rizikuodami, mes išvis galime gyventi.

William James

Ar nebūna jums taip, kad kartais imate ir pajaučiate, jog jūsų gyvenime apstu nesėkmių ir, apskritai, nieko gero jūsų nelaukia? Mes be pabaigos rūpinamės dėl to, kas nutiko ar gali nutikti blogo, dėl to, ko negalime suvaldyti ir kaip tai mūsų pasaulį apverstų aukštyn kojomis. Dažnai leidžiame sau nusiminti, jaudintis ir nerimauti dėl tokių mažmožių, kuriuos, apskritai, turėtume ignoruoti. Daugelis mūsų baimių iš tikrųjų neturi jokio pagrindo ir mes patys savo noru, tiksliau dėl vaizduotės, įšokame į juodąją skylę to, ko nėra. Imame pykti ant kitų ir ant gyvenimo, atprantame mylėti save ir, mintyse vartaliodami rūpesčių kauliuką, praleidžiame progas gyventi. 

Tai labai sena problema: Skarlet iš Vėjo nublokšti sakydavo: "šiandien jau negalvosiu, pasijaudinsiu rytoj". Pabandykime, kaip ir ji, nesijausti bejėgiai susidūrę su savo jausmais. Išdrįskime paleisti sunkias mintis, pasitikėti savimi, rizikuoti, eksperimentuoti ir tikėti, kad viskas bus gerai. Pabandykime gyventi dėkingi, už tai, ką turime, išmokime pargriuvus atsikelti ir nusijuokti. Nustokime laukti iš žmonių to, ko patys sau negalime duoti. Tai yra saugumo ir stabilumo. Kartais nėra kitos išeities - tik prisijaukinti netikrumą.

Šį kartą receptas - kaip tik žiemiškas, gydantis, sotus. Toks labai paprastas, bet dėl to ne mažiau gardus: mano mėgstamos ančiukų širdelės tiesiog pakeptos svieste su šlakeliu balzaminio acto kremo. Ant česnakinio skrebučio. Raminančio skrebučio. Jei negaluoji ir jautiesi silpnas, jis kažkaip stebuklingai sutvarko visus reikalus. 

Receptą nusižiūrėjau iš Fergus Henderson knygos The Complete Nose to Tail - A Kind of British Cooking. Jis rašo, kad tai yra tobulas užkandis virėjui, kuris ką tik išdarinėjo penkias antis. Aš pati niekada nesu darinėjusi ančių, bet esu išdorojusi ne vieną vištą - tekdavo įdėti pastangų, bet tikrai verta - mėsa tampa vertingesnė ir nesinori nei vieno gabalėlio švaistyti vėjais.

Mano manymu, tai tobulas užkandis bet kuriam valgytojui, net ir tam, kuris niekada nedorojo paukščio, net ir pačiam išrankiausiui. Gaminimas bus smagus ir greitas, idealiai tinkantis ramiam darbo dienos vakarui. Padažas pasakiškai karamelizuosis. Ančiukų širdelės bus minkštos, gerai iškepusios, sodraus skonio. Ką dar galėčiau pridurti? Sveiki atvykę į Rojų!

4 valgytojams prireiks:

500 g. šviežių "Lapino puota" ančiukų širdelių

2 valgomųjų šaukštų lydyto sviesto

1/2 valgomojo šaukšto balzaminio Modenos acto kremo

3 valgomųjų šaukštų sodraus skonio vištienos sultinio

Druskos ir maltų juodųjų pipirų

Čiabatos

3 nesmulkintų česnakų galvų

Alyvuogių aliejaus

Skrebučiai su ančiukų širdelėmis

1. Orkaitę iš anksto įkaitinkite iki 200 C ir į vidurinę lentyną įkiškite kepimo skardą.
2. Nupjaukite česnakų viršūnėles (atsargiai, kad neiširtų skiltelės), taip paruoštus česnakus sudėkite ant folijos, apšlakstykite aliejumi (prireiks apie 2 šaukštų) ir pabarstykite druska.
3. Foliją gerai užlankstykite, kad gautumėte krepšelį. Patikrinkite, ar krepšelis sandariai užlankstytas ir užspaustas, įdėkite jį į kepimo skardą ir kepkite įkaitintoje orkaitėje 40-50 minučių.
4. Šakute iš lukšto ištraukite skilteles ir sugrūskite jas į košelę, įvarvinkite 3 valgomuosius šaukštus alyvuogių aliejaus. Išmaišykite ir pagardinkite trupučiu druskos, jei reikia.
5. Didelį čiabatos kepalą perpjaukite išilgai per pusę. Pasiruošta česnakų košele aptepkite vidinę skrebučiu pusę. Apšlakstykite geru alyvuogių aliejumi. Kepkite, paguldę ant skardos (vidine, aptepta puse į išorę), kol pagels ir apskrus. Apie 15-20 minučių.
6. Kai skrebučiai bus beveik iškepę, nuplaukite širdeles, išpjaustykite plėveles, riebalus, tada perpjaukite per pusę. Gerai įkaitinkite didelę keptuvę. Į keptuvę, nustatę didelę kaitrą, sudėkite sviestą ir jį išlydykite.

7. Širdeles suverskite į keptuvę ir kartais pamaišydami pakepkite 4 minutes.

8. Supilkite sultinį ir balzaminio acto kremą, gerai padruskinkite bei papipirinkite ir pakepkite dar 2 minutes intensyviai pamaišydami, kad nuo dugno atliptų visas skanumas ir susidraugautų visi skoniai.

9. Širdeles išgriebkite į dubenį ir padėkite į šalį, keptuvėje likusį padažą pakaitinkite dar minutę, kol sutirštės. Padažą supilkite į dubenį su širdelėmis. Išmaišykite.

10. Paskui sudėkite širdeles vieną šalia kitos ant česnakais kvepiančio skrebučio, užvarvinkite šaukštelį padažo, užbarstykite šviežiai maltų juodųjų pipirų ir nedelsdami kirskite. 

Geros darbo dienos pradžios bananiniai blyneliai

Bananai tikrai nebuvo tas vaisius, kurį valgyda užaugau, bet dabar kekė teisingai prinokusių bananų, nusėtų rudais taškeliais, beveik visada yra namuose. Tokie nekondiciniai bananai - patys geriausi bananų kepiniams. Pavyzdžiui bananiniams blyneliams. Šie švelnūs, drėgni, lengvi, minkšti blyneliai pagaminami iš ne daugiau nei 4 ingredientų: bananų, kiaušinių, žiupsnelio druskos ir žiupsnelio cinamono, kuris niekada nieko negadina ir dar priduoda tokį savo saldumą, aromatą. Norintys šiek tiek puresnių blynelių, gali į tešlą įberti žiupsnelį kepimo miltelių.  

Taip, taip, jiems nereikia nei miltų, nei pieno, jie užmaišomi su šakute - be jokio mikserio, ir be jokių svarstyklių. Iš savęs saldūs, todėl ir jokio cukraus nereikia. Tokią labai paprastą blynų formulę, apskritai, sulaužančią visus stereotipus apie blynus, padedama draugės Matildos, atradau prieš keletą mėnesių, nors šių blynelių idėja jau senokai sklandė internete. Taigi, pirmą kartą šių blynelių paragavau kokį spalio mėnesį labai ankstyvą rytą po 8 km. bėgimo. Norėdama palepinti ir nustebinti, Matilda man tiesiog į darbą atnešė dailiai supakuotą lauknešėlį su turbūt 10-čia vaflių keptuvėje iškeptų šių blynelių. Sukirtau juos vienu prisėdimu. 

Kaip supratote, tai greiti blynai ir jų tešla greita bei patogi, todėl jie itin tinkami darbo dienų rytams. Skanesnių ir sveikesnių bananinių blynelių nebuvau ir iki šiol nesu valgiusi. Jų skonis lyg bananinių prancūziškų skrebučių arba duonos pudingo su bananais. Nuostabu, kaip jie tirpsta burnoje ir iš lėkščių. Todėl be jokių abejonių jums duodu receptą, nes blyneliai tokie violiojantys, tokie nustebinantys - tiesiog sukurti, kad jais būtų dalijamasi. Kaip svajonės! Negalėjau nepasidalyti... Be to, paskanavus tokių blynų, ir rytai, ir žmonės tikrai geresni palieka.

P.S.: labai svarbu:

1. naudoti prinokusius bananus;

2. jei bananai dideli, vienam bananui imti du kiaušinius;

3. itin gerai sutrinti bananus ir dar atidžiau juos sumaišyti su kiaušiniais;

4. nekepti itin didelių blynelių (1-2 šaukštai tešlos vienam blyneliui kaip tik), nes bus sudėtinga juos apversti: bet jei net gražiai neapsiverstų, skonis nuo to nenukentės;

5. kepti neskubiai ir kantriai - blynelių vienai pusei reiktų skirti 3-4 minutes.

2 pusryčiautojams reikės:

2 vidutinio dydžio bananų

2 vidutinio dydžio kiaušinių

1/4 arbatinio šaukštelio cinamono

1/8 arbatinio šaukštelio druskos

Lydyto sviesto kepimui

Bananiniai blyneliai iš 2 ingredientų

1. Į platų dubenį sulaužome arba supjaustome nuluptus bananus nedideliais gabalėliais.

2. Juos sutriname šakute arba bulvių grūstuve iki vientisos masės. Nieko tokio, jei liks keletas mažų gumuliukų.  
3. Bananų masėje padarome duobutę, įmušame ten kiaušinius, įberiame druskos ir cinamono. Atsargiai - nesugriaunant duobutės, šakute išplakame kiaušinius su druska ir cinamonu, kad juose atsirastų oro.
4. Tada lėtai ir atidžiai įmaišome į plakinį bananų masę, kol gauname vientisą, lipnią (jogurto/riebaus kefyro tirštumo) tešlą.
5. Ant mažesnės nei vidutinė ugnies įkaitiname keptuvę, išlydome 1/3 - 1/2 valgomojo šaukšto sviesto. Į įkaitintą sviestą šaukštu pilame tešlą: du šaukštai - vienas blynelis. Kai blyno paviršius ima tapti korėtu, o pakraščiukai pakeičia spalvą - laikas atsargiai apversti. Imame mentelę ir kišame po blynu. Gali prireikti mentelę pakišti iš visų blyno pusių, kad išeitų jį gražiai apversti. 
5. Iš viso blynelį kepame apie 6-7 min., kol dailiai apskrunda ir karamelizuojasi. Geriausia kepti ant truputį žemesnės nei vidutinė ugnies.
6. Tiekiame su kuo tik geidžia širdis - man skaniausia su kiviais ir nesaldinta juoda kava.

Šiltos "kynvos", brokolių, morkų ir cukinijų salotėlės

Labai mėgstu kruopas - kartais tik jomis ir tebūnu gyva, ypač kai norisi kažko tikro, sveiko ir lengvo, bet sotaus. Dėl vitaminų, mineralų, baltymų, skaidulų ir kitų gerųjų savybių jose gausos, kruopos gali netgi padėti susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą, jei netyčia jį pametei. Ir tikriausiai daugiau nė nereikia įrodinėti, jog jei nori jaustis ir atrodyti puikiai (o kas to nenori?!), kruopų ne valia ignoruoti ir atsisakyti. Kartais tai įvyksta vien dėl kokios paikos priežasties, kaip ne itin malonūs darželio laikų prisiminimai apie košes. Arba nežinojimas, ką su tomis kruopomis veikti. Dar paprastai kruopas reikia ilgai virti, bet tam ne visada yra laiko bei noro. Ir viskas - kruopų racione kaip nebūta.

Link "kynvos" kruopų, tiksliau kruopinio augalo, vadinamo bolivine balanda, sėklų, likimas mane atvedė netikėtais, labiau aplinkiniais keliais ir galbūt niekada nebūčiau sužinojusi, kokia jauki ir graži yra jų košė, jei nebūčiau pradėjusi bėgioti. Viskas prasidėjo praeitų metų kovo 1 dieną šalia mano namų esančiame mokyklos stadione, kai ėmiau ir, išėjusi pasivaikščioti, nubėgau savo pirmuosius 5 kilometrus. Mano nuostabai, tai nebuvo kažkas baisaus, neuždusau ir nepradėjo skaudėti kelių, jaučiausi kaip Forestas Gampas, kuris nubėgo nuo vienos JAV pakrantės iki kitos, ns taip liepė širdis. Kartais net juokaudavau šio herojaus žodžiais: "Turbūt nepatikėsite, jei pasakysiu, kad galiu bėgti kaip vėjas. Nuo tos dienos aš kažkur bėgau!" Nuo tos dienos bėgimas tapo neatskiriama mano gyvenimo dalimi.

Po truputį ėmiau domėtis, kokius produktus turėčiau įtraukti į savo mitybą ir sužinojau, kad jei bėgikams reikėtų pasirinkti vieną produktą - tai būtų "kynva", savo giminyste artima špinatams ir burokėliams. Joje yra daug proteinų, skaidulinių medžiagų, mažai cukrų ir sočiųjų riebalų, iš viso nėra gliuteno, o jos angliavandeniai yra priskiriami prie sudėtingųjų, tai yra virškinami lėtai, bet lengvai. "Kynva" - puiki alternatyva ryžiams ar kuskusui daugelyje patiekalų, išbandykite ją: juk kartais taip reikalinga kažką pakeisti. Būti atradėjais taip smagu.

Sėkmės garantas, verdant bolivines balandas, yra paruošiamieji darbai. Nesijaudinkite, prie jų tikrai ilgai neužtruksite. Bolivinių balandų sėklas dengia kartokas saponinų apvalkalas, todėl, prieš verdant, šias sėklas būtinai nusklalaukite po tekančiu vandeniu. Kitu atveju, išvirus šias kruopas, jos gali būti kiek kartokos. Idealus vandens ir kruopų santykis: 2:1, t.y. viena dalis kruopų ir dvi dalys vandens. Suberkite į prikaistuvį kruopas, užpilkite vandeniu ir užvirkite. Tada belieka uždengti dangtį, sumažinti ugnį ir 20 minučių pabūti kantriais.

1 valgytojui reikės:

1/4 puodelio bolivinių balandų sėklų ("kynvos")
1/4 nedidelio brokolio
1/2 nedidelės cukinijos
1 mažos morkos
3-4 vyšninių pomidoriukų (nebūtinai)
1 česnako skiltelės
1/2 valgomojo šaukšto aliejaus
1/3 valgomojo šaukšto žaliosios citrinos sulčių
1/3 arbatinio šaukštelio džiovintų bazilikų
Druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų

Šiltos "kynvos", brokolių, morkų ir cukinijų salotėlės

1. Bolivines balandas nuskalaukite po tekančiu vandeniu. Nuskalautas kruopas suberkite į prikaistuvį, užpilkite puse puodelio vandens, padruskinkite ir užvirkite. Sumažinkite ugnį, uždenkite ir virkite penkiolika - dvidešimt minučių, kol dauguma skysčio susigers. 
2. Kol bolivinė balanda verda, susmulkinkite cukiniją ir morkas (morkas rekomenduoju supjaustyti itin plonai). Keptuvėje ant vidutinės ugnies pakepinkite cukiniją ir morkas su aliejumi ir žiupsneliu druskos bei įtarkuotu česnaku, kol šios tampa minkštos, bet išlaiko šiek tiek traškumo.
3. Brokolį suskirstykite smulkiais žiedynais ir įmaišykite į bolivines balandas, likus 5 minutėms iki jų virimo pabaigos.
4. Išjunkite ugnį. Palaikykite prikaistuvį uždengtą 5 minutes. Supurenkite bolivines balandas šakute. Įmaišykite pakepintas daržoves, citrinos sultis, bazilikus, papipirinkite, jei reikia, padruskinkite ir papuoškite pomidoriukų skiltelėmis.

Makaronai su ilgai ir lėtai kepta antiena

Ką man šiandien jums papasakoti? Ogi gal prisipažinti tokį juokingą dalyką apie makaronus - praeitą savaitę po ilgos pertraukos atidariau jų valgymo sezoną. Kadangi tėvai nemėgo makaronų ir beveik visai jų nevalgė, mano vaikystės namuose šie būdavo itin retas svečias ant stalo, tai ir žinojau du receptus: keptus su fermentiniu sūriu ir plaukiojančius pieniškoje sriuboje, bet, bėgant laikui, paragavus spiralinių makaronų, apibarstytų traškiais aguonų grūdeliais ir sumaišytų su rūkytu kumpiu ir grietinėlės padažu, paruošus juostinių makaronų su sodriu vištų kepenėlių padažu, sumaišius kiaušininius makaronus su padažu iš garstyčių ir sviesto, makaronai įsitvirtino mano virtuvėje.
Kaip tik užvakar, laukdama svečių, ruošiau vieną jaukiausių patiekalų - makaronus su antiena. Jei nesate ilgai ir lėtai kepę anties, vien dėl šio recepto tai vertėtų padaryti. Man patinka šviežios Lapino puotos ančiukų kulšelės.  Taigi, 4 valgytojams iš vakaro nuploviau ir nusausinau čiobrelius, susmulkinau, kad būtų du pilni arbatiniai šaukšteliai čiobrelių. Sumaišiau 4 valgomuosius šaukštus ištirpintų anties taukų, čiobrelių lapelius, 2 smulkiai sulaužytus lauro lapus ir 2 sutarkuotas česnako skilteles. Dvi kulšeles nuploviau ir nusausinau popieriniu rankšluosčiu. Įtriniau kulšeles paruoštu mišiniu, palikau marinuotis per naktį šaldytuve.

Kitą dieną iki 120 C įkaitinau orkaitę. Įtryniau anties kulšeles druska. Prireikė apie 1 valgomojo šaukšto. Nulupau 3 morkas ir supjausčiau stambiais šiaudeliais. Keptuvėje ištirpinau šešis šaukštus anties taukų, keletą minučių pakepinau morkas, supyliau 100 ml pusiau sauso baltojo vyno ir minutę pakaitinau - kvapas dieviškas. Į nedidelį kepimo indą supyliau keptuvės turinį, ant viršaus padėjau kulšeles. Ant jų iškrėčiau visus marinavimo inde likusius taukų ir prieskonių likučius. Indą kruopščiai uždengiau folija ir kepiau 2 valandas.

Po 2 valandų atidengiau, orkaitės temperatūrą padidinau iki 180 C ir kepiau dar 45 minutes, kas 15 minučių, ištraukiant iš orkaitės ir aplaistant sultimis, kol anties odelė dailiai apskrudo. Po antrojo aplaistymo nulupau 2 vidutinio dydžio svogūnus ir 2 vidutinio dydžio morkas ir kartu su dideliu saliero lapkočiu supjausčiau 1 cm. dydžio gabalėliais. Sudėjau į didelę, vidutiniškai įkaitintą keptuvę su 1 valgomuoju šaukštu aliejaus, užbėriau gerą žiupsnį druskos ir, vis pamaišant, kepiau maždaug 10 minučių, kol daržovės pradėjo karamelizuotis.

Supyliau virtuviniu kombainu sutrintus konservuotus pomidorus (2 pilnus puodelius ir 2/3 trečiojo), sumečiau pusę arbatinio šaukštelio džiovinto rozmarino, 2 lauro lapus, įtraiškiau 4 dideles česnako skilteles, papipirinau, gerai išmaišiau ir troškinau 10 minučių. Per tą laiką nuo kaulų vikriai nuėmiau anties mėsytę ir suplėšiau nedideliais gabalėliais. Sudėjau plėšytą antieną, įbėriau pusę arbatinio šaukštelio cukraus, pusiau uždengiau ir ant mažos ugnies 20 minučių patroškinau.

Makaronams užkaičiau didelį puodą sūdyto vandens. Kai vanduo puode užvirė, subėriau 3 puodelius makaronų, vėl užviriau ir viriau neuždengtus 10 minučių, kol makaronai išvirė, bet liko standūs.

Gerai nukošiau makaronus, bet pasilikau šiek tiek nuoviro. Karštus makaronus sumaišiau su anties ir pomidorų padažu. Padažas gaunasi gana tirštas, tad šiek tiek praskiedžiau pasiliktu nuoviru, kad kiekvienas makaronas plonai ir lygiai pasidengtų padažu. Paragavau, ar netrūksta druskos ir pipirų, papuošiau šviežiais čiobreliais. Voila!

Lešių sriuba su karštai rūkytomis dešrelėmis

Kaip jums pirmoji naujųjų metų diena? Man - tai sriubos ir pižamos, ir vėl sriubos, o kad man vienai nebūtų liūdna valgyti, prigriebk dubenį sausainių ar salotų, prisitrauk kėdę ir trumpai pasikalbėkim apie lęšių sriubos jaukumus. Pirmas dalykas, kurį reikia paminėti, jog sušąlusiems ji yra nepamainomas valgis, nes ši sriuba, būdama tiršta, yra soti ir puikiai užpildo skrandį karštimu, bet nepalieka sunkumo jausmo. Antras dalykas -  ji labai greitai atrado vietą ne mano vienos receptų knygutėje. Trečia, lešiai - tiesiog įspūdingas baltymų ir ląstelienos šaltinis, be to padeda susidoroti su stresu ir stiprina imunitetą.

Receptą, kuris yra šios sriubos pagindas, radau S. Niequist knygoje "Duona ir vynas" ir prisijaukinau jį pagal save, nes tai puikus būdas, kaip lengvai, skaniai ir gana greitai paruošti darbo dienos vakarienę. Sriuba verdama apie 40 minučių, todėl lešiai būna švelnūs, bet nepraradę formos, o čiobreliai, lauro lapai ir karštai rūkytos "Kitchen Me" antienos dešrelės sriubai suteikia aromato ir pikantiškumo.

4 labai išalusiems valgytojams reikės:

3 valgomųjų šaukštų aliejaus
2 didelių svogūnų
2 karštai rūkytų sausų "Kitchen Me" antienos dešrelių
2-3 vidutinio dydžio morkų
4 supjaustytų česnako skiltelių
2 valgomųjų šaukštų pomidorų pastos
6 puodelių vištienos sultinio
1 su puse puodelio žaliųjų lešių
1 pilno valgomojo šaukšto susmulkintų šviežių čiobrelių
2 lauro lapų
Druskos ir pipirų

Lešių sriuba su karštai rūkytomis dešrelėmis

1. Pašildykite sultinį. Nuplaukite ir nuvarvinkite lęšius. Svogūnus ir morkas supjaustykite 1 cm gabalėliais. Dešreles supjaustykite 0,5 cm storio griežinėliais. Dideliame sunkiame prikaistuvyje ant vidutinės ugnies pakaitinkite aliejų.

2. Į įkaitintą aliejų sudėkite dešreles ir pakepkite, kol apskrus (kokias 2 minutes). Išgriebkite dešreles ant popierinio rankšluosčio.

3. Į riebalus sudėkite svogūnus ir morkas, pakepinkite, kol suminkštės - apie 10 minučių.

4. Suberkite česnaką, sukrėskite pomidorų pastą ir sumažinę ugnį bei maišant pakaitinkite apie 1 minutę.

5. Suberkite lešius, padidinkite ugnį iki vidutinės, grąžinkite dešreles ir pamaišant pakaitinkite pora minučių, kol lešiai dailiai apsivels riebalais ir daržovėmis.

6. Supilkite sultinį, suberkite čiobrelius, sudėkite lauro lapus, pridenkite, užvirkite ir virkite, kol lešiai suminkštės (apie 40 minučių).

7. Pagardinkite druska ir pipirais pagal skonį. Patiekite su skrebučiais.