“Ir
Grinčas, stovėdamas pusnyje ledinėmis pėdomis, suko galvą ir suko: kaip taip
gali būti? Jos atėjo be kaspinų. Jos atėjo be etikečių. Jos atėjo be ryšulių,
dėžių ir maišelių. Jis suko galvą ir suko, kol šis mįslingas klausimas tapo
nepaprastai erzinantis. Tada Grinčas pamąstė apie tai, apie ką dar nebuvo galvojęs.
Kas jei Kalėdos, mąstė jis, ateina ne iš parduotuvės. Kas jei Kalėdos, galimas
daiktas, reiškia truputį daugiau.”
Dr. Seuss
Už 3
dienų - Kalėdos, o daugelio pažįstamų širdyse džiugus laukimas ir liūdesys
susimaišę lyg juodasis šokoladas su makaronais gurmano lėkštėje. Trūksta pinigų
gražioms dovanoms, praeiviai kreivai žiūri į nunešiotą paltą, mandarinai
nepažadina jaukių prisiminimų, nėra laiko kepti meduoliams, mylimi žmonės
nuvilia, o viduje negerumas auga ir auga. Žinot, ką tokiomis akimirkomis darau
aš?
Žiūriu ryškiaspalves
kalėdines reklamas, nesigilindama į reklamuojamus produktus, o mėgaudamasi
kiekvienu Kalėdų dvasią ir džiugesį žadinančiu vaizdu.
Galvoju
apie paprastus gerus dalykus, kurie nutinka kasdien, artėjant šventėms, tik
dažnai lieka nepastebėti: žvakių liepsnos, karšta arbata, pūkinis apklotas,
apsnigti stogai, vilnonių kojinių nešiojimas, apkabinimai ar jaukių pietų
virimas. Dėkoju
už paprastus gerus dalykus. Šypsausi. Padedu į autobusą sukelti kalėdinius
nešulius. Dėviu kumštines pirštines. Turiu svajones.
Taip,
sutinku, Kalėdos - per daug sukomercintos ir iš dalies netekę savo gilesnės
prasmės, bet aš dievinu kiekvieną jų spalvą ir žiburėlį. Užburiančios šventės -
tikrai ne rašytojų ar poetų išmintis, tikrai ne dovanos nupirktos už krūvą
pinigų ir tikrai ne besaikis šventimas.
Kas
jei Kalėdos, galimas daiktas, reiškia truputį daugiau… Kas jei Kalėdos -
meilės, artumo, paprastumo ir gerumo šventė. Todėl neliūdėkite, jei neturite
šiais metais milijono iškilmingai puotai, naujai suknelei ar kelionei į šiltus
kraštus. Geriau pagaminkime didžiulį dubenį jaukios paprastutės kūčios (repeticijos prieš Kūčių vakarienę visada praverčia) ir su
didžiulėm šypsenom eikime vakarieniauti prie Kalėdų eglės. Ar jaučiate, kaip,
vien apie tai pagalvojus, kažkur giliai širdutėje pasidaro truputį geriau?
6-8 valgytojams prireiks:
90 g kviečių kruopų (ne dribsnių)90 g avižų kruopų (ne dribsnių)
750 ml verdančio vandens
Žiupsnelio druskos
120 g maltų aguonų
155 ml verdančio vandens
60 g džiovintų vyšnių "Arimex"
60 g razinų "Arimex"
50 g graikinių riešutų "Arimex"
70 g migdolų "Arimex"
Medaus pagal skonį
Kūčia
1. Kviečių kruopas nuplaukite ir užmerkite iš vakaro šaltame vandeny, kad išbrinktų. Kitą dieną išbrinkusias kviečių kruopas nuskalaukite po tekančiu vandeniu. Suberkite į puodą. Tai pat į puodą suberkite nuplautas avižų kruopas. Užpilkite sumaišytas kruopas 750 ml verdančio vandens, pasūdykite ir virkite ant mažos ugnies, vis pamaišant, apie pusvalandį, kol kruopos suminkštės.
2. Tuo metu maltas aguonas nedideliame prikaistuvyje užplikykite 155 ml verdančio vandens, ant mažos ugnies užvirkite, nukaiskite ir uždenkite bei palikite brinkti, kol prireiks.
3. Džiovintas vyšnias ir razinas užmerkite karštame vandeny 15 minučių, po to nusunkite.
4. Riešutus paskrudinkite sausoje keptuvėje arba orkaitėje, pravėsusius smulkiai sukapokite peiliu (bet ne iki miltų).
5. Išvirusias kruopas nukoškite, suberkite atgal į puodą, supilkite aguonas. Sudėkite džiovintas uogas ir riešutus. Maišant pakaitinkite ant mažos ugnies keletą minčių.
6. Tada nukelkite nuo ugnies ir pagardinkite medumi.
