Visų skoniui įtinkanti frittata su varške

Šiandien norėčiau jums pristatyti frittatą - vieną savo mėgstamiausių, nepamainomų omletų, kurį kepu bent kartą per mėnesį, o kartais ir dažniau. Paprastai sekmadienio vakarą, kaip kad vakar, ateinančios darbo savaitės pusryčiams ar popietiniam užkandžiui. Šis omletas yra ne tik greitai ir lengvai paruošiamas, bet svarbiausia skanus tiek šiltas, tiek šaltas, tiek pašildytas - šaldytuve tinkamai laikomas šviežias išlieka net keturias dienas. Argi tai ne žavingas pastangų ir naudos derinys? Man labai patinka, kai, prasidedant savaitei, šaldytuve turiu sveikų, gero skonio, o svarbiausia - jau paruoštų patiekalų.



Dažniausiai savaitei išsikepu gana nemažą skardą šio omleto - iš 8 kiaušinių ir dviejų pakelių varškės, kartais, jei valgome jo ir pačią kepimo dieną, pagaminu dvigubą porciją. Neabejoju, kad kartą jo paragavę, panašiai elgsitės ir jūs. Tik ką iškepęs omletas būna minkštas, lengvas, tiesiog tirpstantis burnoje, o atvėsęs įgauna tvirtesnę formą ir sodresnį skonį, bet vis tiek išlieka drėgnas bei purus. Labai tinka patiekti su trupučiu pomidorų salotų, gera duona ir kava.



Vienintelė taisyklė: nepasiduokite pagundai kepti šį omletą, kol parus. Kepti reikia tik tol, kol frittata sustandėja. Jei kepsite per ilgai, gausite kietą, kiek guminį, pavandenijusį omletą. Paprastai iškepa per 25-30 minučių, bet geriau patikrinti, kai praeis 20 min. Frittata yra iškepusi tada, kai jos krašteliai pakilę, tvirti, o centras dar šiek minkštas, paspaudus spyruokliuoja, bet, įpjovus plonu peiliu, iš jo neteka joks skystis.

8 porcijoms reikės:

200 g šaldyto daržovių mišinio (tinka bet koks, kokį mėgstate)
2 vidutinio dydžio svogūnų (nulupus, turi gautis apie 300 g)
4 česnako skiltelių
100 g špinatų
2 valgomųjų šaukštų aliejaus kepimui
1 su puse arbatinio šaukštelio druskos
1 arbatinio šaukštelio šviežiai maltų juodųjų pipirų
360 g 9 proc. riebumo varškės
125 g graikiško jogurto (galima keisti grietine)
8 vidutinio dydžio kiaušinių

Visų skoniui įtinkanti frittata su varške 

1. Iš anksto įkaitinkite orkaitę iki 180 C. Kepimo popieriumi ištieskite kepimo skardą (geriausia, kad ji būtų 28 x 22 cm dydžio).
2. Iš šaldiklio išimtas daržoves perliekite karštu vandeniu ir palikite nuvarvėti bei apdžiūti koštuve.
3. Nulupkite svogūnus ir česnako skilteles. Svogūnus supjaustykite plonais griežinėliais, o česnakus sutarkuokite smulkia tarka. Špinatus susmulkinkite 1 cm pločio juostelėmis.
4. Svogūnus sudėkite į didelę vidutiniškai įkaitintą keptuvę su aliejumi ir kepkite apie 10 minučių, kol svogūnai suminkštės. Vis pamaišykite.
5. Tada įmaišykite nuvarvėjusias daržoves, česnaką, pakepkite, nuolat maišant, 2 minutes, galiausiai suverskite špinatus, įberkite pusę šaukštelio druskos, pusę šaukštelio pipirų, pakaitinkite dar minutę, kol špinatai sukris.
6. Keptuvę su daržovėmis atidėkite į šalį, kad šiek tiek atvėstų. Dideliame dubenyje sumaišykite varškę su jogurtu, likusia druska ir pipirais. Tada įmaišykite kiaušinius. Maišykite tik tol, kol gausite vientisą masę. Lengviausia tai daryti plakimo šluotele.
7. Apkeptas, kiek atvėsusias daržoves suverskite į kiaušinių, varškės ir jogurto masę. Gerai išmaišykite. Gautą masę pilkite į paruoštą kepimo skardą.
8. Kepkite 20-30 minučių, kol frittata sustandės. 

Papildyta 2020-06-07: su smidrais

Aš be galo mėgstu per pastaruosius penkis metus Lietuvoje žaibiškai išpopuliarėjusius traškius ir salsvus smidrus (šparagus), kurie tiesiog stebuklingai sutaria su frittata. Man ši frittatos versija tokia skani, kad skubu ja pasidalinti, kol dar nesibaigė smidrų sezonas. Taigi, vietoj 200 g šaldytų daržovių imu jų per pusę mažiau, t.y. 100 g, ir 200 g smidrų. Susmulkintus smidrus įmaišau į suminkštėjusius svogūnus kartu su daržovėmis ir česnakais. Prieš smulkinant smidrus (apie 2 cm gabaliukais), visada nulaužiu jų apatinę sumedėjusią dalį. 

 

Kaip matote iš recepto, keptuvėje smidrus kaitinu ne ilgiau nei tris minutes, tokiu būdu jie neperkepa, taip išsaugodami savo skonį ir tekstūrą, o vėliau, šildami orkaitėje, nepradingsta frittatos skanybėje. Ar gali būti geriau?

Kokosinė kynvos košė "Obuolių pyragas"

Šį rytą prabudome vos prabrėškus, kai mūsų nedidelio kambario langą pasiekė pirmieji saulės spinduliai. Lovoje išgėrėme po puodelį dvigubo espreso, paskui po dar vieną, tik jau balintą karštu migdolų pienu. Šiandien sakysime sudie senajai kambario sienų spalvai. Nežinau kodėl, bet dažų kvapas man visad asocijuojasi su vasara. Kaip ir šaldiklio ištuštinimas.  

Ta proga antrą dieną iš eilės verdu kynvos košę, pagardintą obuoliais, kurie eksperimentiniais tikslais pernai vasarą buvo užšaldyti. Su prieskoniais apkeptus rūgštokus obuolius, pasaldinu medumi, užkraunu ant garuojančios košės, ant viršaus nepagailiu sezamų sėklų pastos. Visai nebloga dienos pradžia. Jei išbandysite šį receptą, būtinai papasakote, ar ir jums jis apsuko galvą ir širdį?

2 valgytojams reikės:

80 g kokosų pieno (rinkitės riebesnį (18 proc. riebumo) ir kaip įmanoma grynesnį)
160 g migdolų pieno (augalinį pieną rinkitės priekabiai, kad jame nebūtų pridėta cukraus)
1 cinamono lazdelės (arba 1/3 arbatinio šaukštelio malto cinamono)

Žiupsnio druskos
80 g bolivinių balandų (kynvos) sėklų
20 g razinų (jei norite, kad būtų saldžiau, imkite 30 g)

1 arbatinio šaukštelio kokosų aliejaus

1 vidutinio dydžio obuolio

1/3 arbatinio šaukštelio malto cinamono

1/6 arbatinio šaukštelio malto imbiero

1/6 arbatinio šaukštelio malto kardamono

1-2 arbatinių šaukštelių medaus
1-2 arbatinių šaukštelių sezamų pastos Tahini

Papuošimui (nebūtina): moliūgų sėklų, džiovintų šlkmedžio uogų, riešutų 

Kokosinė kynvos košė "Obuolių pyragas"

1. Į prikaistuvį supilkite kokosų pieną, migdolų pieną ir įmeskite cinamono lazdelę, išmaišykite. Šį mišinį užvirkite ant vidutinės ugnies, kartas nuo karto pamaišant. Tuo tarpu kynvos sėklas supilkite į tankų sietelį ir nuskalaukite po šaltu tekančiu vandeniu.

2. Nuskalautas kynvo sėklas, razinas ir žiupsnį druskos suberkite į prikaistuvį pas verdantį pieną, išmaišykite, užvirkite ir, vis pamaišant, virkite pridengę ant lėtos ugnies 15 minučių. Tada išjunkite ugnį. Palaikykite prikaistuvį uždengtą 5 minutes.

3. Tuo metu, kol košė verda, paruoškite obuolių pagardą. Obuolį, išėmę sėklas, susmulkinkite 2 cm kubeliais. 4-5 minutes pakepkite šiuos kubelius keptuvėje su kokosų aliejumi, kad šiek tiek suminkštėtų. Suberkite cinamoną, imbierą, kardamoną, supilkite medų ir pakaitinkite dar minutę.

4. Iš išvirusios košės išimkite cinamono lazdelę. Sukrėskite košę į dubenėlius, ant viršaus dosniai užkraukite obuolių ir apšlakstykite sezamų pasta Tahini.

Naujas būdas, kaip mėgautis glotnučiu, kol orai niekaip neatšyla

Yra daugybė dalykų, kurie pasimiršta, išsisklaido ir reikia labai stipriai susikaupti, kad bent dalį jų prisimintum. Nesvarbu - geri ar blogi tai dalykai, visi jie turi savo galiojimo laiką. Šitoj vietoj prisimenu, kaip atrodė, kad niekada nepamiršiu savo pirmosios meilės arba to proto aptemimo, kai antroji meilė neįsimylėjo atgal, o dabar ryškesnių šių įvykių prisiminimų reikia ieškoti paauglystės dienoraščiuose. Ir tokio neromantiško, šlapio ir vėsaus gegužės oro, nors tu ką, neprisimenu. Bet prisimenu, kaip pirmą kartą prieš kelis metus suporavau kokosinę kynvos košę su aviečių glotnučiu.     

Tai buvo ankstyvo pavasario šeštadienio (o gal sekmadienio?) rytas. Tiesą sakant, diena visai nesvarbu. Buvau ką tik grįžusi iš ilgo pasivaikščiojimo. Dangus atrodė taip, lyg būtų lapkritis - sunkūs debesys, kaip įmanydami, trukdė šviesti saulei, bet pavasario proga man labai norėjosi paruošti kažką spalvingo ir gaivaus. 

Aš prisimenu, kaip pirmasis šiltas šio derinio kąsnis palietė gomurį. Prisimenu košės karštį, tirštumą ir kaip glotnutis, lyg kokie aptirpę ledai, vėsino garuojančią košę, suteikė jai vasariško lengvumo. Kaip nuo to ryto įsimylėjau šaldytas avietes. 

Kalbant konkrečiau, šis receptas prasideda nuo to, kad puode užverdate kokosų pieną, sumaišytą su migdolų pienu, cinamonu ir druska. Tada į verdantį pieną sukrečiate nuplautas kynvas ir leidžiate mišiniui lėtai burbuliuoti apie ketvirtį valandos, kol kynvos sėklos išsipučia ir gaunate minkštą, kreminę košę. Tuo metu paimate likusį kokosų pieną, sunokusį bananą, sudedate juos į kokteilinę kartu su gera sauja šaldytų aviečių ir sutrinate. Išvirusią košę vos vos pasaldinate medumi ir išdalinate tarp dubenėlių, ant viršaus dosniai užliedami glotnučio.

3 valgytojams reikės:

315 g kokosų pieno (rinkitės riebesnį (18 proc. riebumo) ir kaip įmanoma grynesnį)
350 g migdolų pieno (augalinį pieną rinkitės priekabiai, kad jame nebūtų pridėta cukraus)
1 cinamono lazdelės

Žiupsnio druskos
175 g bolivinių balandų (kynvos) sėklų

1-2 arbatinių šaukštelių medaus
1 vidutinio dydžio banano (apie 150 g nulupus)
90 g šaldytų aviečių

Kokosinė kynvos košė su aviečių glotnučiu

1. Į prikaistuvį supilkite 175 g kokosų pieno, visą migdolų pieną ir įmeskite cinamono lazdelę, išmaišykite. Šį mišinį užvirkite ant vidutinės ugnies, kartas nuo karto pamaišant. Tuo tarpu kynvos sėklas supilkite į tankų sietelį ir nuskalaukite po šaltu tekančiu vandeniu.

2. Nuskalautas sėklas ir žiupsnį druskos suberkite į prikaistuvį pas verdantį pieną, išmaišykite, užvirkite ir, vis pamaišant, virkite pridengę ant lėtos ugnies 15 minučių. Tada išjunkite ugnį. Palaikykite prikaistuvį uždengtą 5 minutes. 

3. Tuo metu kokteilinėje išplakite likusį kokosų pieną(140 g) su bananu, į gautą masę suberkite šaldytas avietes ir dar sykį gerai išplakite, kol gausite vientisą glotnutį.
4. Iš išvirusios košės išimkite cinamono lazdelę, įmaišykite medų. Padalykite košę tarp dubenėlių, ant viršaus dosniai užliedami glotnučio.

Vafliai su varške

Desertiniams vafliams nebūtinai reikia laukti šventės ar progos. Jie gali nekenkti nei sveikatai, nei figūrai. Yra nemažai būdų, kaip neaukojant skonio, iškepti sveikų vaflių.

Pirmas būdas: sviestą pakeisti prinokusiu bananu, kuris vafliams tuo pačiu paskolins ir saldumo.

Antras būdas: pusę šviesių speltų miltų pakeisti maistingesniais miltais, pvz.: avižų.

Trečias būdas: tešlą praturtinti varške, daržovėmis, riešutais ir pan.

Šie vafliai gaunasi lengvučiai ir pūrūs, bet tuo pačiu drėgni, o ištraukti iš vaflinės, kol dar karšti, ir traškiu, apskrudusiu paviršiumi.  

2-4 pusryčiautojams reikės:

1 vidutinio dydžio sunokusio banano (nulupus apie 100 g; kuo bananas labiau sunokęs, tuo saldesni bus vafliai)
1/3 arbatinio šaukštelio druskos 
250 g pusriebės varškės
2 kiaušinių (jei labai maži - 3)
90 g graikiško jogurto
45 g avižų miltų
45 g šviesių speltų miltų
Aliejaus kepimui 

Vafliai su varške

1. Varškę, druską ir bananą plačiame dubeny pertrinkite šakute, kol neliks stambių banano gabalėlių, įmaišykite kiaušinius ir jogurtą, kol gausite vientisą masę. 

2. Suberkite avižų ir speltų miltus, maišykite tik tol, kol neliks sausų miltų - tai blynams suteiks purumo. Turite gauti tirštą tešlą.

3. Įkaitinkite vaflinę (tai labai svarbus žingsnis) nelimpančia danga ir patepkite aliejumi. Į gerai įkaitintą ir aliejumi pateptą vaflinę dėkite keletą kupinų šaukštų tešlos, greitai uždenkite ir kepkite, kol vaflis įgaus gražią gintarinę spalvą.

4. Neatidarykite tikrindami vaflinės per anksti (keletą minučių kantriai palaukite), kitaip vaflis gali suplyšti/prilipti.

5. Kepimo laikas priklauso nuo jūsų turimos vaflinės, todėl po pirmųjų blynų atrasite sau tinkamą laiką. Su maniške - tai 5-6 minutės.
6. Vafliai nėra saldūs, todėl labai skanu apšlakstyti skystu medumi ar klevų sirupu.   

Tradiciniai kepti varškėčiai

Varškėčiai, užminkyti iš varškės, kiaušinių ir miltų, tikrai nėra joks atradimas. Jei egzistuotų kultinis vaikystės patiekalas, perduodamas iš kartos į kartą, apipintas emocijomis ir prisiminimais, tai be abejonės būtų varškėtukai. Jie yra gyvas įrodymas, kad paprasti produktai, įdėjus meilės ir dėmesio, gali transformuotis į nepaprastą, stebuklingą maistą ir tam nereikia jokių globalių ingredientų. Kalbant apie varškėtukų valgymą, žmonės kartais nevalingai paiso prietarų, jog tai miltų, cukraus, riebalų ir, apskritai, kalorijų bombos, plaukiojančios uogienės ir grietinės jūrose. Tai visiška netiesa. Užtenka žinoti vos kelias paprastas taisykles, kaip tinkamai iškepti varškėčius, ir įdėti šiek tiek pastangų.  

Pagrindinė varškėčių kepimo taisyklė - nedidelis kiekis kiaušinių ir miltų (geriausia šviesių speltų miltų), tik tiek, kad sutvirtintų tešlą. Teisingai užmaišyta varškėčių tešla turi būti limpanti prie rankų.

Antra taisyklė - neįsijausti saldinant tešlą, jog saldikliai neužgožtų natūralios varškės skonio, be to jie skystina varškę, dėl ko gali prireikti daugiau miltų (žr. pagrindinę taisyklę).

Trečia taisyklė - gerai įkaitinta keptuvė ir šiek tiek mažesnė nei vidutinė ugnis, kad kepdami varškėčiai apsigaubtų tvirta plutele ir neišskystų į šalis, bet ir kad greitai neskrustų/nedegtų.

Ketvirta taisyklė - į keptuvę nėra būtina pilti daug aliejaus, užtenka nedidelio šaukštelio apkepimui, po to tereikia varškėčius pašauti į orkaitę, kad galutinai iškeptų.

Pats gaminimas paprastas - kuo sausesnę varškę sumaišai su medumi ir druska, gerai pertrinat šakute (galima tai padaryti ir rankiniu blenderiu). Įmuši kiaušinį, išmaišai, suberi miltus, taip pat išmaišai (būtinai šaukštu ir tik šaukštu), kol nebelieka sausų miltų ruožų. Pakabini tris šaukštus lipnios tešlos į drėgnus delnus, vos vos pavoliuoji miltuose, suformuoji 1,5-2 cm storio paplotėlį ir kartoji procesą nuo pradžių. Suformuotus varškėčius apkepi gerai įkaitintoje keptuvėje šlakelyje aliejaus, o tada dešimčiai minučių pašauni į orkaitę. Taip paruošti varškėčiai iškepa minkšti, pasipūtę, neprisigėrę daug riebalų, neapdegę, panašūs į pyragėlius. Tiems, kurie dar neturi savo laiko patikrinto varškėčių recepto, nuoširdžiai rekomenduoju šį, pagal kurį varškėčius kepu jau beveik 10 metų.

Iškepusius varškėčius sudėkite į lėkštę, o dar geriau paserviruokite su uogomis bei medumi saldintu jogurtu, tada neškite į stalą ir stebėkite, kaip varškėčiai išgaruoja iš lėkštės, nes taip nutinka visada ir nutinka labai greitai. Jie yra purūs, aukšti, minkšti, bet tuo pačiu drėgni, ne per saldūs, sodraus skonio - ragaujant pajusite ir sūrumo, ir šiek tiek lengvos varškiškos rūgštelės. Paskutiniuoju metu gana dažnai kepu šiuos varškėčius - kone kiekvieną sekmadienį, paprastai iš dvigubo ar net trigubo varškės kiekio, nesuvalgytus dedu į šaldytuvą darbo savaitės pusryčiams ar vakarienėms. Mes juos mėgstame ir atvėsusius, kai valgomi paprasčiausiai paėmus į ranką.

2 VALGYTOJAMS REIKĖS:

360 g pusriebės arba riebios varškės

15 g šviesaus natūralaus medaus
1/3 arbatinio šaukštelio druskos
1 vidutinio dydžio kiaušinio

50 g šviesių speltų miltų (apie 4-5 valg. šaukštų (be kaupo) miltų) tešlai + 15-20 g šviesių speltų miltų varškėčių formavimui/voliojimui

1-2 arbatinių šaukštelių aliejaus kepimui
Patiekimui: uogų, jogurto

Recepto eigą rasite, paspaudę ant veidelio: 😋

Avižinių dribsnių košė su mėlynėmis

"Nesakyk, kad neturi pakankamai laiko, nes Tu turi lygiai tiek pat valandų per parą, kiek jų turėjo Mikelandželas, Motina Teresė, Leonardo da Vinči, Tomas Džefersonas ir Albertas Einšteinas."

H. Jackson Brown Jr

Labai dažnai mintyse, o ir garsiai pasakau: "dabar visai neturiu laiko", "kaip man trūksta laiko", "daryčiau, jei turėčiau daugiau laiko", "abejoju, ar ateity turėsiu daugiau laiko" ir t.t. Kad ir prieš gerą pusvalandį pagalvojau, jog būtų neblogai papildomas truputis laiko - viena kita valanda - šioje įpusėjusioje dienoje. Vienas iš mano mėgstamiausių kompozitorių - Volfgangas Amadėjus Mocartas, būdamas penkerių, pradėjo kurti muziką, o 35-erių mirė, palikdamas apie 640 kūrinių! Ar jis turėjo daugiau valandų paroje? Žinoma, ne.

Tiesa ta, kad, skųsdamasi laiko stygiumi, tingiu ar išsisukinėju arba nuo nežinojimo nuo ko pradėti, arba nuo aistros trūkumo imtis tam tikros veiklos. Kartais nuo baimės. Tiesa ta, kad visi mes turime 24 val. paroje ir tik nuo mūsų pačių priklauso, ar per jas nuversim kalnus, ar tyliai praplauksim pasroviui, besiskųsdami laiko trūkumu. Visada galim pasirinkti, kiek bus verta kiekviena mūsų valanda. Truputį baisu suvokti, kad laiko netrūksta, kad kartais pritrūksta noro ir motyvacijos, o gal savęs pažinimo.

„To, kas mums atrodo neįmanoma, galbūt paprasčiausia nesistengėte padaryti.“ – Johanas Volfgangas Gėtė 

Ką gi, grįžkime prie avižinės košės. Aš labai mėgstu minkštą, purią, kreminę, kiek skystoką avižinę košę - tiek iš sveikų, nesusmulkintų avižų grūdų, tiek iš viso grūdo avižinių dribsnių, tiek iš maltų avižų. Šįryt, patikrinus šaldiklio atsargas, radau šiek tiek mėlynių bei saują šilauogių. Todėl nusprendžiau paskutinį kartą prieš naują šių uogų sezoną išsivirti cinamoninės avižinių dribsnių košės su jomis. Ši košė tikrai verta dėmesio: kaisdamos mėlynės atskleidžia savo skonį, kuris dar labiau sužiba būtent dėl cinamono. Neatšildytas mėlynes į košę verčiu pačioje virimo pabaigoje, jų netroškinu, tik leidžiu perkaisti, kad  neprarastų savo tvirtumo. Nėra nieko smagiau, nei pajusti burnoje sprogstančius mėlynių burbuliukus💙

Avižinių dribsnių košė ir sveika mityba: visada ir niekada

VISADA:
⮚ renkuosi viso grūdo avižinius dribsnius;
⮚ įberiu cinamono, kuris padeda sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje;
⮚ įmaišau gerųjų riebalų (nerafinuoto kokosų aliejaus arba ghee - lydyto sviesto), kurie kaip ir cinamonas, padeda palaikyti tinkamą cukraus kiekį kraujyje, taip energija nenukrenta staiga ir jos užtenka visam rytui;
⮚ įdedu uogų (jose gausu antioksidantų) ar vaisių, kurie košei suteikia natūralaus saldumo.

NIEKADA:
⮚ neperku greitai paruošiamų, užplikomų avižinių dribsnių, taip pat tokių, kurie "pagardinti" pridėtiniu cukrumi, įvairiais skoniais;
⮚ nededu cukraus, džiovintų vaisių su pridėtiniu cukrumi;
⮚ nebalinu grietinėle, karvės pienu, vietoj jų renkuosi naminį migdolų/avižų pieną ar anakardžių grietinėlę.

1 pusryčiautojui reikės:

1 arbatinio šaukštelio nerafinuoto kokosų aliejaus
1/2 puodelio viso grūdo avižinių dribsnių
1/2 arbatinio šaukštelio malto cinamono (labai svarbi košės sudedamoji dalis)
2/3 puodelio verdančio vandens
1 puodelio mėgstamo augalinio pieno (pvz.: migdolų, avižų ir pan.)
Gero žiupsnio/dviejų druskos (dar viena labai svarbi košės sudedamoji dalis)
1/2 puodelio šviežių arba šaldytų mėlynių
1 arbatinio šaukštelio medaus (nebūtinai, man paprastai užtenka saldumo iš mėlynių ir cinamono)

Avižinių dribsnių košė su mėlynėmis

1. Vidutiniškai karštame nedideliame puode išlydykite kokosų aliejų ir į jį suberkite avižinius dribsnius. Pakepinkite, retkarčiais pamaišant, maždaug 3 minutes, kol pakvips ir avižų dribsniai lengvai pagels (bet nereikia apskrudinti).  
2. Į puodą pas apkepintas avižas suberkite cinamoną, supilkite verdantį vandenį (darykite tai atsargiai), išmaišykite, tada supilkite pieną, užvirkite, vis pamaišant, ant vidutinės ugnies.

3. Įberkite druskos, sumažinkite ugnį ir, vis pamaišant mediniu šaukštu, virkite apie 10 - 12 minučių, priklausomai nuo avižinių dribsnių rūšies, kol košė sutirštės ir suminkštės.
4. Į košę atsargiai įmaišykite mėlynes, kad jos nesusitrintų, užvirkite, uždenkite puodą dangčiu, nukelkite nuo ugnies ir leiskite košei keletą minučių pastovėti, kad taptų kremine ir puria.

5. Paragaukite, ar netrūksta druskos, cinamono. Jei norisi, paskaninkite trupučiu medaus.

P.S.: sukūriau trumpą filmuką, kaip išvirti šią košę: