2011 m. sausio 29 d., šeštadienis

Vienatvės įkvėpti: kepti varškėčiai

Virš manęs - vėl į pietus išskrendantys paukščiai ir plinkančios medžių galvos, kurių šešėliai ilgėja su kiekviena diena. Ir dygūs lietūs. Į sielą su jais mažais žingsneliais grįžta vienatvė. Ne bet kokia, ne juoda ir ne depresiška,  ne baisi ir ne slegianti, o labai laukiama.
Atveriu visas širdies duris, tegul lietus atnešą gydančią vienatvę, apsivalymą nuo visuotinio skubėjimo ir truputį panirimų į prisiminimus. Truputį vidinių dialogų, truputį meditacijos, truputį praleistų skambučių, truputį smaguriavimo, suvalgant visą šokolado plytelę, truputį neišplautų puodelių, truputį nemigo naktų, žvakių šviesoje rašant laiškus, truputį knygų, kurių puslapiai išteplioti šokoladu, truputį pasivaikščiojimų, kai girdi savo žingsniavimą, truputį važinėjimosi viešuoju transportu be tikslo, truputį svajonių, truputį karšto vyno ir truputį minios pasiilgimo.
Šią naktį grožiuosi vienatve tarsi romantikė su fotoaparatu, pakabintu ant kaklo, krintančiomis žvaigždėmis.  Bijau pražiopsoti. Jei reikėtų nutapyti tai, kuo gėriuosi, paveiksle matytumėt džiaugsmą, laimę, prasmę ir ramybę. Ir dar truputį gaivaus nakties oro. Bei įkvėpimo. Tokia - laukiama - vienatvė padeda augti.
Virš manęs - vėl plaukia pilki sunkūs debesys. Atkeliavo tikras - vėsus ir lietingas, ruduo, todėl nusprendžiau jums pasiūlyti šiltą ir jaukų, gardų ir skrandžio neapkraunantį receptą. Juk, grįžus į šaltą butą, kur vis rečiau užklysta saulės spinduliai, norisi kažko paprasto ir gal truputį nostalgiško bei karštut karštutėlio. Teisybė? Kadangi nuo pat ryto jaučiuosi įkvėpta maišyti, plakti, kepti, ieškoti laimės virtuvėje, siūlau jums šiandieninių manopusryčių stalo žvaigždes - keptus varškėčius.
Kepant juos nejučia imi džiaugtis rudeniu ir norisi net pradėti šokti prie keptuvės, stebint obuolių dėžei. Kiekviena diena mums suteikia daugybę galimybių į gyvenimą pažvelgti kuo linksmiau, imtis veiksmų, siekiant svajonės, ir augti. Tik nereikia sėdėti nukabinus nosį ir sudėjus rankas, nes pati tikriausia tiesa yra ta, kad jei nepanorėsim ir nepajudėsim - svajonės ir liks tik svajonėmis. Man patinka jausti, kaip visapusiškai augu, ir net įsignybti sau, kai pajuntu, kad aptingau. Man patinka mėgautis vienatve ir storose kojinėse šylančios kojos. Tokio aptingimo akimirkomis nesižnaibau :)
 KEPTI VARŠKĖČIAI

Vienas žmogutis (kuris labai labai mėgsta varškėčius) galės skanauti pusryčiams, pietums ir vakarienei, o jei vyks dalybos - gardžiai pusryčius pavalgys 4 valgytojai.

4 VALGYTOJAMS REIKĖS:
Tešlai
1/2 kg pusriebės arba riebios varškės
2-3 kiaušinių
1 šaukšto vanilinio cukraus
1-2 šaukštų ištirpinto sviesto
6-8 šaukštų miltų
1 šaukšto grietinės
1/2 stiklinės cukraus
3 - 4 šaukštų mano kruopų
Kepimui
Aliejaus












1. Manų kruopas užpilkite nedideliu kiekiu karšto vandens ir palikite 10 min. išbrinkti.
2. Varškę sumalkite arba pertrinkite per sietą. Įmaišykite kiaušinius, ištirpintą sviestą, cukrų, vanilinį cukrų, grietinę, miltus bei nuplikytas manų kruopas. Gerai išmaišius gausite tirštą tešlą.
3. Kad tešla mažiau liptų prie rankų, delnus sudrėkinkite vandeniu arba patepkite aliejumi. Formuokite nedidelius apskritus blynelius. Žinoma, galite tešlą į keptuvę dėti šaukštu.
4. Keptuvėje įkaitinkite nedidelį kiekį aliejaus ir iš abiejų pusių ant mažos ugnies apkepkite varškėčius, kol  šie parusvės. Trumpam padėkite varškėčius ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų aliejus.
5. Patiekite su vaisiais, jogurtu ir uogiene. Skanaus :)

Komentarų nėra: