2017 m. lapkričio 20 d., pirmadienis

Advento virtuvė: su meile troškinti rauginti kopūstai, gardinti džiovintais grybais ir pupelėmis

Šiemet, parduotuvių vitrinoms po truputį virstant miniatiūrinėms Kalėdų pasakoms, įkalbėjau Barzdžių laikytis Advento pasninko. Oi... būsiu atvira: tikrai nemaniau, kad man tai pavyks. Tiesa, turiu pripažinti, kad pati dar visai neseniai nė už ką nebūčiau valgiusi mėsos. Esmė ne tame, jog galvojau, kad jis negalėtų mėnesiui atsisakyti mėsos, o tame, kad Barzdžius nei keleto dienų be jos neapsieina. Bet štai kaip neįtikėtinai viskas susidėlioja ir dėl to tik geriau. Taip, laimės nesuplanuosi, bet kai ką galima pakreipti norime linkme.


Jau penkis metus kiekvieną gruodį iki Didžiųjų Metų Švenčių aš laikausi griežto pasninko, atsisakau ne tik mėsos, kiaušinių ir pieno produktų, bet ir cukraus. Tai man yra laimė. Mėgaujuosi iš naujo atrasdama tradicinius, kone ritualinius, Advento valgius - paprastus, sveikus, pagamintus iš tėvų rankomis užaugintų produktų. Kita priežastis, kodėl laikausi pasninko, yra ta, kad šiluma, dėkingumas, tikrasis pasitenkinimo jausmas, draugiškas svečių sutikimas man už viską labiau siejasi ne su keptu kumpiu, o su minimalistine Advento virtuve, skatinančia nurimti, iš pagrindų save ištuštinti, kad šiame skubančiame, viskuo perpildytame pasaulyje atvira širdimi sutikčiau, naujomis akimis išvysčiau Šventes ir jomis pripildyčiau savo dienas, mintis ir įkvėpimus.


Dar nesu visiškai tikra, bet įtariu, kad ilgais ir šaltais lapkričio vakarais, už lango ūkaujant atšiauriam vėjui, sunku pranokti ant viryklės iš lėto burbuliuojantį skalsų daržovių troškinį, kuris namus pripildo kvapnios šilumos. Iš troškinių itin mėgstu žiemišką, intensyvaus skonio naminių raugintų kopūstų troškinį su džiovintais miško grybais, maltu kuminu ir miltingomis pupelėmis, užaugintomis tėvų darže. Reikia pažymėti, kad pupelės šiame troškinį atlieka ypatingą vaidmenį - jos pakeičia mėsos gabalėlius, kad troškinys nebūtų silpnokas ir ilgiau išliktų sotumo pojūtis.


Tiesa, troškintus kopūstus galima ruošti įvairiai (net su pomidorų padažu, bet man jo nepritrūksta šiame troškinyje) - man patinka iš pradžių atskirai ištroškinti raugintus ir šviežius kopūstus, o likus geram pusvalandžiui iki troškinimo pabaigos, sudėti pakepintas prieskonines daržoves. Kažkas magiško nutinka, lėtai troškinant raugintus kopūstus: jie suminkštėja (bet išlaiko tekstūrą), jų rūgštelė švelnėja, pats troškinys tirštėja, klampėja, o nugaravus skysčiui ir įmaišius džiovintų slyvų bei medaus, kopūstai pradeda karamelizuotis ir įgauna salsvumo bei apetitą žadinantį rusvą atspalvį. Šis troškinys būna dar gardesnis antrą arba trečią dieną, kai subręsta ir atsiskleidžia visų sudedamųjų dalių skoniai, todėl jį visada gaminu dideliais kiekiais. Barzdžius dar nebuvo matęs, kad kažkas su tiek meilės ir dėmesio būtų kada nors troškinęs kopūstus, todėl nujaučiu, kad šis fantastiškas patiekalas išliks kaip malonus prisiminimas, paskatinęs jį pasirinkti pasninką, man cypčiojant iš džiaugsmo. Tikrai kartosim ir dar ne kartą, tiršto padažo likučius prikaistuvy išdažant juodos duonos kąsneliais.

6 valgytojams prireiks:
45 g džiovintų grybų
500 g raugintų kopūstų
250 g šviežių kopūstų
1 litro karšto daržovių sultinio (gali prireikti dar apie 125 ml papildomo daržovių sultinio)
3 kvapniųjų pipirų žirniukų
2 laurų lapų
4 valgomųjų šaukštų aliejaus kepti
1 didelio svogūno
3 vidutinio dydžio morkų
90 g minkštų džiovintų slyvų
1/2 valgomojo šaukšto medaus
1/4 arbatinio šaukštelio malto cinamono
1/2 arbatinio šaukštelio malto kumino
400 g virtų pupelių
Druskos ir šviežiai maltų pipirų
Saujos smulkintų krapų
  
 Troškinti rauginti kopūstai, gardinti džiovintais grybais ir pupelėmis

1. Džiovintus grybus nuplaukite šiltu vandeniu, užpilkite 500 ml šalto vandens ir palikite mirkti maždaug 4 valandoms arba per naktį. Išmirkusius grybus išimkite iš vandens ir dar kartą perplaukite, o vandenį, kuriame mirko grybai, atsargiai perkoškite per tankų sietelį, kad į jį nepatektų ant indo dugno nusėdę nešvarumai. Grybus sudėkite į nedidelį prikaistuvį, užpilkite perkoštu vandeniu, kuriame mirko grybai, - grybai turi būti apsemti, jei trūksta skysčio, įpilkite šlakelį vandens. Virkite apie valandą uždengę ant mažos ugnies, kol grybai suminkštės.
2. Paragaukite raugintų kopūstų: jei rūgštūs, perskalaukite juos po tekančiu vandeniu, nuspauskite ir sudėkite į didelį prikaistuvį. Jei nerūgštūs - nuplauti nereikia: nuspauskite ir sukrėskite tiesiai į prikaistuvį. Šviežią kopūstą supjaustykite plonais šiaudeliais ir sukrėskite pas raugintus kopūstus, sudėkite kvapniuosius pipirus, lauro lapus, supilkite sultinį ir viską gerai išmaišykite. Uždėkite ant ugnies, užvirkite, nustatykite vidutinę kaitrą ar šiek tiek mažesnę nei vidutinė ir uždengę troškinkite apie 40 - 50 minučių, kol kopūstai suminkštės, o sultinys nugaruos. Troškinant pamaišykite, kad kopūstai nepridegtų.
3. Tuo metu nulupkite svogūną ir nuskuskite morkas. Svogūną supjaustykite nedideliais kubeliais, o morkas stambiai sutarkuokite.
4. Keptuvėje ant vidutinės ugnies įkaitinkite aliejų, suberkite svogūnus ir vis pamaišant kepkite 5 minutes, tada suberkite morkas, sumažinkite ugnį ir pamaišant kepkite dar 10 - 15 minučių, kol morkos taps minkštos. Likus 4-5 minutėms iki morkų kepimo pabaigos, įpilkite pas jas 4 valgomuosius šaukštus grybų nuoviro, kad šiek tiek patrokštų. Paruoštas morkas atidėkite į šalį, kol prireiks.
5. Džiovintas slyvas ir išvirusius grybus supjaustykite plonais šiaudeliais. Grybų nuoviro neišpilkite, jo dar prireiks.
6. Kai bus praėjusios (2 punkte minėtos) 40 minučių, pas suminkštėjusius kopūstus sudėkite apkeptas (su svogūnu) morkas, džiovintus grybus ir slyvas, supilkite 125 ml grybų nuoviro (stenkitės, kad nepatektų drumzlių), sukrėskite medų, suberkite cinamoną ir kuminą, viską gerai išmaišykite ir uždengę troškinkite ant mažos ugnies dar 30 - 40 minučių, kol paragavus grybai ir kopūstai tiesiog tirps burnoje. Likus 10 minučių iki troškinimo pabaigos, suberkite pupas ir, jei reikia (t.y. prikaistuvy likę labai mažai skysčio), įpilkite 125 ml sultinio, išmaišykite. Maišykite atsargiai, kad nesutraiškytumėte pupų. Troškinkite likusį laiką uždengę prikaistuvį.
7. Paragaukite, pagardinkite krapais, maltais juodaisiais pipirais ir druska, jei reikia.        

2017 m. lapkričio 15 d., trečiadienis

Tarpsezoninis pyragas "Pelėda"

Net nepajutau, kaip įpusėjo lapkritis: dar ne žiema, bet ir ne visai ruduo - toks keistas laiko tarpas tarp sezonų. Kai vėlai vakare, nutilus miesto ūžesiui, išeinu į balkoną ir po kojomis nešlama lapai, kaip būna dienomis, išgirstu tą tylą. Tokią bekraštę tamsių ir ilgų naktų tylą, jog rodos, kad niekada ir nečirpė svirpliai, ir nebuvo į medžių lajas sugrįžę paukščiai. Kai be paliovos lyja ir net pasnyguriuoja, bet, popiet pakaitinus saulei, ima atrodyti, kad storam vilnoniam paltui dar per anksti. Kai sugrįžta prisiminimai apie vienatvę ir neviltį, savęs ir šilumos paieškas, prieš keletą metų sugriuvus santuokai (net jei labai gražiai vienas kitą paleidom), ir apie pirmuosius pasimatymus su naujuoju mano žmogumi, Barzdžiumi, kartas nuo karto statant sienas aplink širdį ir suabejojant, ar jau laikas. Toks keistas laiko tarpas tarp rudens ir žiemos, paženklintas drąsa, skausmu, dėkingumu ir begaline meile.


Prisimenu, kaip prieš du metus, kai susipažinau su Barzdžiumi, sakydavau draugams, kad jei reikėtų įvardinti vieną dalyką apie jį, be jokios avejonės, tai būtų - pomėgis gaminti. Jau į antrą pasimatymą jis man atnešė savo keptų obuolių pyragėlių, į trečią atitempė maišą sausainių, kartą iš pačio ryto užėjo į darbą su kalnu bananinių blynelių, o kai sirgau išvirė puodą sriubos. Taigi nieko nuostabaus, kad po kurio laiko mūsų pasimatymai persikėlė į virtuvę, kuri tapo visa ko centras. Bet grįžkime prie pradžios - būtent šis tarpsezoninis pyragas su obuoliais, moliūgu ir apelsinais ir buvo pirmasis valgis, kurį paruošėme kartu žvakėmis apšviestoje virtuvėje.



Aš dar atsimenu, kaip tą vakarą dviese suvalgėme beveik pusę pyrago ir viskas aplinkui tapo daug geriau, kaip dienorašty prieš miegą užrašiau: "niekad netikėjau, kad mes surandame vienas kitą, jog suvaldytume laukines širdis, jog pakeistume tai, kas mums nepatinka vienas kitame, nes yra kaip tik atvirkščiai - susitinkame, jog širdis išlaisvintume, sukurtume intymumą ir jame pasikeistume patys, į tokius, kuriais norime būti." Parašius tokius žodžius, supranti, kad kelio atgal nėra, kad ir ką kalbėtų protas; o atėjus šiam lapkričiui, tvirtai žinojome, kad vieną vakarą būtinai ir vėl iškepsime šį pyragą. Jau trečią kartą. Iš visos širdies.


P.S.: Pats pyrago pagrindas yra trapus, bet tuo pačiu švelnus ir purus, labai lengvai tirpstantis burnoje, o įdaras, kuriuo užpildomas pagrindas, pastarąjį trumpai apkepus, minkštas, drėgnas, gaivus ir kvepiantis apelsinais.


2017 m. lapkričio 10 d., penktadienis

Čia tai bent dideli sausainiai su juodojo šokolado gabaliukais ir graikiniais riešutais

Yra sausainių, prieš kuriuos nublanksta visi kiti sausainiai, gaminti pagal įvairiausius receptus, kuriuos kepi ir kepi, kurie yra sausainių sausainiai ir, juos skanaudamas, užmiršti skaičiuoti kalorijas. Štai vieni iš jų. Vėlyvą praeitų metų rudens vakarą aš sėdėjau lovoje, viena akimi žvelgdama į "Youtube" vaizdo įrašus, kita - į už lango vėjo judinamus skalbinius, ir tuo metu pradėjo rodyti, kaip kepykloje "Levain" kepami milžiniški sausainiai su juodojo šokolado gabaliukais ir graikiniais riešutais. "Čia tai bent sausainiai!" - pagalvojau.


Iš išorės jie buvo įgavę auksinį gintaro atspalvį ir dosniai nusėti riešutų ir šiek tiek klampaus šokolado gabaliukais, atlaužiant kąsnį, girdėjau kaip įlūžta susikaramelizavusi plutelė, atverdama kelią į po ja esantį dar šiltą, drėgną, sviestinį ir minkštą vidų, pripildytą tirštų tamsaus šokolado lašelių. Tai sužadino mano smalsumą ir įkvėpė pamėginti pasigaminti tokių sausainių namie. Atlikdama parengtinį darbą ir jau kepdama pirmąsias sausainių partijas, dar penkis kartus peržiūrėjau šį "Youtube" vaizdo įrašą. Be šio įrašo, mano čia pateiktas receptas taip pat grindžiamas žiniomis, gautomis, atlikus kepyklos "Levain" sausainių receptų paiešką internete. 



Taigi sausainių pradžia - šaltas sviestas. Man prireikė net kelių bandymų, jog atrasčiau tinkamas miltų ir sviesto proporcijas, t.y. tokias, kad tešla kepdama per daug neišsileistų į šonus ir sausainiai viduje išliktų minkšti, bet tuo pačiu, kad tešlos kamuoliukai orkaitėje šiek tiek susiplotų ir sausainiai nebūtų itin pyragiški. Tešla turi gautis gana kieta, bet gerai limpanti prie rankų.



Antras svarbus žingsnis, prieš įmušant kiaušinius, - paprasto ir rudojo cukraus mišinys, kuris išsukamas su sviestu. Tik nekeiskite rudojo cukraus paprastu. Kaip matote, rudojo cukraus aš naudoju dvigubai daugiau nei paprasto, toks cukrų santykis sausainiams suteikia malonaus beveik karamelinio irisų saldumo ir užtikrina, kad sausainiai bus aukšti ir drėgni, būtent tokie, apie kokius svajodavome vaikystėje, nemačiomis atsignybę sausainių tešlos gabalėlį.  



Prisipažinsiu, kad tebeliko neatsakytas ir vis dar man ramybės neduodantis klausimas, iš ko tiksliai susideda sausų ingredientų mišinys. Išbandžiau pačias įvairiausius derinius ir galiausiai apsistojau ties skirtingą gliuteino kiekį turinčių miltų, druskos, kepimo miltelių, sodos ir kukurūzų krakmolo mišiniu. Krakmolą naudoju tam, kad sausainių minkštimo akutės būtų lygesnės ir labiau iškilę. Kaip jau supratote, tai receptas reikalaujantis žinoti ir pritaikyti keletą mažų gudrybių.



Tai taip pat receptas, kuris reikalauja kantrybės - paruoštą tešlą būtų idealu palikti pabręsti per naktį (ar bent keletą valandų) šaldytuve. Iš tiesų, tešlą šaldytuve galima laikyti dvi - tris paras.



Jokiu būdu (kaip ir rudojo cukraus atveju) neatsisakykite graikinių riešutų (juos galite pakeisti nebent kiek saldesniais ir ne tokiais aitriais pekanais), nes jie ir šie sausainiai ypač tinka vienas kitam, kadangi  graikiniai riešutai turi lipnaus, saldaus karamelės skonio, kokio turi ir sausainių pakraščiukai.



Tai štai. Šie sausainiai išlieka švieži, aromatingi bei drėgni ir atvėsę, ir kitą dieną, ir dar kelias kitas dienas. Atvėsusius sausainius tereikia perkelti į sandarų indą ar dėžutę.




Visgi jie – tokie didžiuliai, kad tiesiog skirti dalintis su mylimiausiais, laužiant sausainį per pusę, tačiau aš kuo puikiausiai suprasiu, jeigu užsimanysite visą sausainį ar du suvalgyti vienui vieni vienu ypu, tikriausiai pamirkant į nesaldinta arbatą ar šaltą pieną. 


11 didelių sausainių reikės:
320 g juodojo šokolado, kuriame yra 60 proc. kakavos
100 g graikinių riešutų
260 g šviesių speltų miltų (jei neturite, galite keisti 550 D miltais)
140 g ypač baltų kvietinių miltų (405 D)
2/3 arbatinio šaukštelio druskos
1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
1/4 arbatinio šaukštelio kepimo sodos
10 g kukurūzų krakmolo
200 g šalto sviesto (iš šaldytuvo)
100 g paprasto cukraus
200 g smulkaus rudojo cukraus
2 didelių šaltų kiaušinių

Dideli sausainiai su šokolado gabaliukais ir riešutais

1. Šokoladą supjaustykite mažyčiais kvadratukais. Aš vieną tradicinę šokolado plytelės skiltį padalynu į maždaug 16 dalių. Susmulkintą šokoladą atidėkite į šalį.
2. Graikinius riešutus stambiai sukapokite ir apskrudikite sausoje keptuvėje. Svarbu prižiūrėti, kad nesudegtų. Atidėkite į šalį atvėsti.
3. Speltų miltus gerai sumaišykite su 405 D miltais, druska, kepimo milteliais, kepimo soda ir kukurūzų krakmolu. Atidėkite į šalį.
4.  Šaltą sviestą supjaustykite mažais gabalėliais. Sumaišykite sviestą, paprastą cukrų ir rudąjį cukrų virtuvinio kombaino dubenyje. Maišykite pirmiausia nustatę kombainą ties žemo dažnio padala ir iš lėto didindami greitį iki vidutinio, kol gausite purų ir minkštą kremą. Tai užtruks apie 3-4 minutes.  Jei neturite virtuvinio kombaino, galite maišyti mediniu šaukštu arba elektriniu plakikliu.
5. Tada po vieną įplakite kiaušinius, kol masė taps vientisa. Įplakti vieną kiaušinį užtrunka apie minutę.
6. Supilkite miltų mišinį į sviesto ir kiaušinių masę ir pamaišykite, bet tik tol, kol miltai įsimaišys. Aš tai mėgstu daryti mediniu šaukštu. Pridėkite į tešlą šokolado ir riešutų ir vėl išmaišykite - geriausia tai daryti (atsargiai ir kruopščiai) rankomis, kad riešutai ir šokoladas vienodai pasiskirstytų. Stenkitės maišyti kuo mažiau.
7. Paruoštą tešlą uždenkite maistine plėvele ir įdėkite į šaldytuvą nakčiai.
8. Įkaitinkite orkaitę iki 200 C. Skardą ištieskite kepimo popieriumi. Padalykite tešlą į 11 vienodo svorio rutuliukų. Vienas rutuliukas svers apie 115 g. Stenkitės rutuliukų per daug nesuspausti, tegul jie būna nevisai taisyklingos formos, bet purūs ir šalti.
9. Pirmuosius 6 rutuliukus dėkite į skardą, palikdami tarp jų tarpus (jokiu būdu rutuliukų nespauskite, neplokite), kitus grąžinkite į šaldytuvą.
10. Kepkite 15-20 minučių orkaitės viduryje, kol įgaus rusvą spalvą (prižiūrėkite, kad sausainiai nesudegtų). Aš savo orkaitėje šiuos sausainius visad kepu 15 minučių. Palikite sausainius 10 minučių atvėsti skardoje (būtinai!), tada juos iškelkite į lėkštę ir lygiai taip pat iškepkite likusius (skarda turi būti atvėsus, dedant antrą sausainių partiją). Iškepę sausainiai bus minkšti, o atvėsę sutvirtės, todėl neperkepkite. 

2017 m. lapkričio 5 d., sekmadienis

Užkepti kukurūzų traškučiai ("Nachos")

Ar gali būti kas paprasčiau (pagaminama vos iš trijų sudedamųjų dalių) ir patogiau (visai be skubėjimo ir streso), paruošti draugų pasisėdėjimui, filmo žiūrėjimui ar šiaip, pavyzdžiui, romantiškiems šeštadienio naktipiečiams, nei užkepti kalną kukurūzų traškučių? Nachos - taip vadinamas šis patiekalas, esu ruošusi kokį šimtą kartų, skirtingose virtuvėse, naudodama skirtingų gamintojų sudedamąsias dalis ir visada jie man pavyksta kuo puikiausiai. Išties tai net ne receptas, o veikiau idėja.


nachos komplektuoju iš storų ir traškių kukurūzų traškučių, marinuotų jalapenų griežinėlių ir turtingo čederio, kuris be vargo per keletą minučių ištirpsta orkaitės karštyje ir lėtai, be formos nugrimsta į nachos gelmes. Ir nors ne kartą taip užkeptus kukurūzų traškučius esu valgiusi pačius vienus, jie tobulai susigroja su aštria namine gvakamole ir gaiviu graikišku jogurtu. Dėl to, kaip patiekti gvakamolę su jogurtu, nuspręskite patys, aš dažniausiai juos sukrečiu ant užkeptų kukurūzų traškučių viršaus, nes man taip gardžiau; bet galite šiuos padažus patiekti šalia, kad ir dviejuose plačiuose dubenėliuose.

Atkreipkite dėmesį, kad šie nachos - užkepti ne vienu sluoksniu, o sluoksnis po sluoksnio ir yra labiau panašūs į skruzdėlyną. Aš darau taip: visų pirma išsirenku kepimo indą, kuriame formuosiu kukurūzų traškučių statinį, jame kloju traškučių sluoksnį, pabarstau jį jalapeno griežinėliais ir sūriu, tada kepimo indą trumpam pašaunu į gerai įkaitintą orkaitę, kol sūris išsilydo, ir taip užkloju dar keletą tokių pat sluoksnių, kol pastatau norimo aukščio ir pločio kūgį.  

Gaunasi labai greitas ir puikus rezultatas - karšti, apskrudę, traškantys kukurūzų traškučiai, kuriuos norisi kuo greičiau paimti tarp pirštų, ištirpęs sūris ir šildantis aštrumas, jei sluoksniuojant negailėdami užbersite jalapeno griežinėlių. Kukurūzų traškučiai, apgaubti ištirpusiu sūriu, gvakamole bei jogurtu, kiek suminkštėja, todėl ragaujant, jauti ir traškumą, ir minkštumą. 

Tai nėra iš tų valgių, kurio likučius sudėsite į šaldytuvą ir godžiai surysite kitą dieną, tiesiog stovint prieš šaldytuvą, todėl nachos ruoškite tiek, kiek įveiksite daugmaž vienu prisėdimu.

4 valgytojams prireiks:
250 g kukurūzų traškučių (paprastų, be jokių papildomų skonių)
Marinuotų jalapenų griežinėlių (pagal skonį, aš naudoju apie gerą saują)
100 - 150 g čederio sūrio
Patiekimui: keleto šaukštų tiršto graikiško jogurto, naminės gvakamolės (receptą rasite čia: http://mukatanas.blogspot.lt/2011/07/tuomet-seke-tas-grazus-sezonasvasara.html)  

Užkepti kukurūzų traškučiai ("Nachos")

1. Iki 200 C temperatūros įkaitinkite orkaitę. Smulkesne arba "burokine" tarka sutarkuokite sūrį.
2. Į kepimo indą suberkite pusę kukurūzų traškučių, apibarstykite juos puse pasirinkto kiekio jalapeno griežinėlių ir puse sūrio. Pašaukite į orkaitę (per vidurį) 4-5 minutėms, kol sūris išsilydys.
3. Atsargiai ištraukite kepimo indą, sluoksniuokite toliau: dėkite pusę likusio kiekio traškučių, pusę likusio kiekio jalapenų ir pusę likusio sūrio. Vėl pašaukite į orkaitę (per vidurį) 4-5 minutėms, kol sūris išsilydys.
4. Galiausiai sukraukite likusius traškučius, dar šiek tiek jalapenų griežinėlių ir likusį sūrį ir pašaukite į orkaitę (per vidurį) 3-4 minutėms, kol sūris išsilydys, o traškučių pakraščiukai dailiai apskrus. Neperkaitinkite, kad sūris išliktų tąsus.
5. Patiekite dar karštus su gvakamole ir graikišku jogurtu.  

2017 m. lapkričio 2 d., ketvirtadienis

Beveik Monte Kristo sumuštiniai

Viską pasako pats pavadinimas. Tradiciškai šie sumuštiniai valgomi, apibarstyti cukraus pudra, su uogiene ar klevų sirupu. Jei dar prieš tai juos išvirsite gerai įkaitintuose riebaluose, turėsite Disneilendo Monte Kristo sumuštinius. O jeigu gaminsite ir patieksite taip, kaip darau aš, bus beveik Monte Kristo sumuštiniai - vos vos saldūs (jei pasirinksite salstelėjusią duoną/pagerintą mielinį pyragą), šiek tiek draugiškesni talijos linkiams, bet vis tiek pilni, sotūs, šimtabaliai; tokie minkšti, malonūs gomuriui, naminiai (sušildantys ir nuraminantys), be kurių, atrodo, sunkiai išgyventum vėlyvą rudenį ar žiemą, kai už lango be paliovos lyja ir siautėja žvarbūs vėjai.



Visada smagu gaminant maistą improvizuoti, nesilaikant griežtų taisyklių, ir vadovautis nuojauta bei skoniu. Kai šiek tiek paplakus kiaušinius su pienu, įberiu gerą žiupsnį džiovintų itališkų žolelių ir, keptuvėje tirpstant sviestui, ant spintelės išdėlioju dviejų dienų senumo duonos likučius, mano nuotaika iš karto pagerėja. Norėčiau, kad dabar užuostumėte tą svaigų tirštą kvapą, kuris pasklinda virš keptuvės, kai aplink sunkių, permirkusių duonos riekių kraštus ima burbuliuoti ir šnypšti putojantis sviestas



Blyškiai geltonas kiaušinių ir pieno plakinys įsigeria į nebešviežios duonos minkštimą ir suformuoja minkštą beveik kreminę tešlą, uždengtą plona, traškia, karštu sviestu kvepiančia plutele. Pusę dar karštų skrebučių apkloju pomidorų padažu, gerai besilydančiu sūriu, vienu kitu rūkyto kumpio bryzeliu ir marinuotais agurkėliais. Ant viršaus uždedu likusius skrebučius, ant kurių plonu sluoksniu pritarkuoju dar šiek tiek sūrio, kad išsilydęs pastarasis aptrauktų viršutinius skrebučius perregima it servetelė, apskrudusia sūrio kepure, ir įkišu į šimto aštuoniasdešimties laipsnių karštumo orkaitę.




Hmmm, marinuoti agurkėliai Monte Kristo sumuštiniuose? Skamba keistai, pati žinau, bet man marinuoti agurkai tiesiog būtini prie šių sočių sumuštinių - myliu jų suteikiamą traškumą ir kaip jie pagyvina skonį. Tiems, kam patinka saldaus ir sūraus derinys, vietoj pomidorų padažo ir agurkėlių, rekomenduoju ant skrebučių tepti aviečių ar bruknių uogienę.    


Kas dar? Monte Kristo sumuštinius tradiciškai poruoju su švelniu, pienišku ementalio sūriu, o mano Žmogus renkasi kiek aštresnį brandintą čederio sūrį. Svarbiausia taisyklė ruošiant šiuos sumuštinius, nesvarbu, su ementalio, čederio ar kitu fermentiniu sūriu, duona ir kumpis turi būti kokybiški - naudokite tuos, kuriuos mėgstate valgyti. Ir dar - patiekite šiuos sumuštinius būtinai karštus, kol tarp duonos riekių teka tąsi šilta sūrio "lava".



P.S.: taigi belieka tik išsikepti šių nepaprastų sumuštinių vėlyviems pusryčiams lovoje, net jei "juodai" tingite, o tada mėgautis. Čepsint, gardžiuotis, nes jie labai panašūs į laimę. Receptą rasite čia:

2017 m. spalio 26 d., ketvirtadienis

Iš kojų verčiantis keptų morkų pyragas (be pieno produktų ir miltų)

Ypatingas dalykas šis morkų pyragas: tarsi mandras tortas – tankus bei drėgnas, ir podraug kuklus saldumynas (visai be miltų ir pieno produktų) prie arbatos. Po ranka tik nedidelė desertinė šakutė. Tačiau šaldiklyje stingsta naminiai vaniliniai ledai iš natūralios grietinėlės. Net kremo aptepimui nereikia ir taip neįmanoma jam atsispirti – nebent atsiriekti rutuliuką ledų. 


Gera šaltuoju sezonu vis dažniau įjungti orkaitę. Regis, visi namai maloniai šilti tampa, visa laiptinė, jei langai uždarinėti, pakvimpa prieskoniais, saldžia karamele ir tuo pačiu metu ramuma. Jeigu mes išmokstame džiaugtis mažomis akimirkomis lyg reikšmingais stebuklais, tai mūsų gyvenimas būna laimingas ir apsuptas saugumo, nesvarbu, kas benutiktų.





Per praėjusį mėnesį šitą pyragą skirtingose orkaitėse kepiau keturis kartus. Valgytojams jis suteikia iš ties daug laimės. Neskubėdama atgnybiu dosnų, dar šiltą kąsnį, paragauju ir begalinis malonumo pojūtis užlieja širdį: suvokiu, kad ir vėl jį kepsiu – galbūt vežimuisi į svečius, o galbūt ir šiaip sau. Ant lūpų ir burnoje juntu išsiliejus cinamono, muskato, kardamono bei medaus aromatų šilumą.



Skrodžiu antrą minkštutį kąsnį. Skoniu primena meduolį. Pyragų – naminių, jaukių, išlauktų - valgymas dvelkia meditacine terapija, kurią patiri užmaišant tešlą. Šio pyrago receptas nėra labai paprastas, bet taip dar geriau, pavyzdžiui, kai per sietelį pertrini keptas morkas, atsargiai atskiri kiaušinių baltymus nuo trynių, akis įsmeigęs į rankas, kad nei lašelis trynio nepatektų į baltymus, staiga ima šviesėti galva, skaidrėja mintys.



Jeigu nežinote, ką skanaus nusivežti į svečius, kad visiems patiktų ir tiktų, kepkite šį pyragą su saldžia susikaramelizavusia graikinių riešutų karūna, net jei iš pradžių saldus pyragas su keptomis morkomis atrodo ne koks derinys. Tikrai labai skanus ir šiltas, ir šaltas - skalsus, rupesnės tekstūros nei įprastų miltų pyragai, bet kartą paragavus, užsimanai išsikepti dar sykį. Ypač kai į langus barbena lietus ir gyvenimas sulėtėja.



Kai lauke šalta ir beveik negraužia sąžinė, į lėkštę nutupdant dar vieną gabalėlį.



8-10 valgytojų reikės:

Pyragui reikės:
600 g morkų (nuskutus jas, turi likti apie 500 g)
90 g kokosų aliejaus + dar šiek tiek skardos ištepimui
1 apelsino
40 g šviesių razinų 
3 cinamono lazdelių (apie 9 g)
5 kardamono sėklyčių
100 g medaus
7 vidutinio dydžio kiaušinių
150 g graikinių riešutų

Graikinių riešutų karūnai reikės:
150 g graikinių riešutų
1/2 arbatinio šaukštelio malto cinamono
1/2 arbatinio šaukštelio malto muskato
3 valgomųjų šaukštų skysto medaus 

Iš kojų verčiantis keptų morkų pyragas (be pieno produktų ir miltų)

1. Įkaitinkite orkaitę iki 200 C. Nuplaukite ir nuskuskite morkas. Supjaustykite morkas skersai maždaug 6 cm ilgio gabalėliais, tada kiekvieną gabalėlį išilgai supjaustykite į 4 dalis.
2. Ištirpinkite kokosų aliejų. Nuo apelsino nutarkuokite žievelę ir atidėkite į šalį. Morkas sumaišykite su išlydytu kokosų sviestu, razinomis, cinamono lazdelėmis, kardamono sėklytėmis ir apelsino sultimis. Sudėkite į kepimo indą, sandariai uždenkite folija ir kepkite 30 - 40 minučių, kol jos suminkštės. Tada nuimkite foliją ir kepkite dar 10 - 15 minučių, kol morkos karamelizuosis.
3. Leiskite morkoms šiek tiek atvėsti, tuo metu išimkite cinamono lazdeles ir kardamono sėklytes. Sudėkite karštas morkas su razinomis ir visu skysčiu bei medumi į trintuvo indą ir sumalkite iki vientisos masės. Aš mėgstu dar papildomai pertrinti per sietelį. 
4. Atskirkite trynius nuo baltymų. Baltymai turi būti švariame inde, kad vėliau gražiai išsiplaktų. Baltymus atidėkite į šalį, o trynius po vieną įmaišykite į drungną morkų masę. Taip pat įmaišykite apelsino žievelę.
5. Riešutus (kavamale, smulkintuvu) sumalkite iki rupių miltų konsistencijos ir įmaišykite į tešlą.
6. Švariomis elektrinio plakiklio šluotelėmis iki standžių putų išplakite baltymus.Išplaktus baltymus per kelis kartus, atsargiai įmaišykite į tešlą. Tešla palengvės ir taps pilna oro. 
7. Apskritą 22 cm skersmens skardą patepkite trupučiu aliejaus ir išklokite kepimo popieriumi. Sudėkite tešlą į paruoštą skardą. Kepkite pyragą iki 180 C įkaitintos orkaitės viduryje 50-60 minučių, kol gerai iškils ir sustandės.    
8. Tuo metu graikinius riešutus šiek tiek pasmulkinkite ir sumaišykite su medumi bei prieskoniais.
9. Atsargiai paskirstykite juos ant pyrago viršaus ir kepkite dar 15 minučių, kol riešutų masė karamelizuosis.
10. Ataušinkite pyragą (kol bus šiltas ar visiškai atvės) ir ragaukite. Man skaniausias per naktį pabuvęs šaldytuve.