Minkšti morkų keksiukai su meduolių prieskoniais ir medumi

Negi rudenį galima apsieiti be morkų keksiukų? Na o kaipgi kitaip įprasminti gausų morkų derlių? Nuo vaikystės esu ištikima šių daržovių gerbėja. Kartais taip gera, kai tiesiog maišai tešlą, apie kažką svajojant, jaučiant nuoširdų dėkingumą.

Lietinga ir lėta šeštadienio popietė, už lango apniukęs dangus ir vėjas drąskantis ryškiaspalvius medžių lapus ir be gailesčio juos plojantis prie žemės, esu įsitaisiusi patogioje lovoje sutvarkytuose namuose ir galiu daryti, ką tik noriu - kad ir įsistebeilyti į artėjančią naktį bei suvalgyti dar vieną nepaprastai gražų keksiuką. Tokios popietės tiesiog skirtos sustoti, patinginiauti, pasimėgauti tuo pabėgimo nuo darbų jausmu, kuriam paprastom dienom šiaip neprisiruošiu. Bet nustokime plepėti apie orą ir sugrįžkime prie keksiukų.

Tai gana seniai mano sukurtas receptas ir apie šiuos keksiukus jau esu rašiusi prieš keletą metų, bet šių ypač minkštų pyragaičių neįmanoma nenorėti. Jie puikaus skonio - sodrūs, aromatingi, gana drėgni ir panašūs į meduolius. Juos lengva iškepti, tik reikia dirbti keliais etapais - sutarkuoti reikiamą kiekį morkų, paruošti sausą miltų mišinį, iki vientisos masės sumaišyti skystą mišinį. Jei namuose atrandu sėklų, prieš pašaunant keksiukus į orkaitę, jų viršų dosniai apibarstau aguonomis, saulėgrąžomis (ir t.t.) ar jų mišiniu. Keksiukai kepa ilgokai, bet orkaitės temperatūra turi būti žema, kad morkos turėtų pakankamai laiko suminkštėti ir "ištirpti" tešloje. Kadangi tešla užmaišyta su medumi - keksiukai puikiausiai išsilaiko minkšti ir švieži net tris - keturias dienas, o, be to... man net skaniausia juos valgyti būtent kitą dieną, nei buvo iškepti. Su dideliu puodeliu nesaldintos arbatos.

Receptą rasite čia.

Anties kulšelės, lėtai troškintos raugintų kopūstų patale

Slidinėjimas senamiesčio takais, ieškant tos kepimo formos, ir vartymasis lovoje su knyga, kol paskausta šonus, risnojimas upių krantinėmis nušalusia nosimi ir skraidymas padebesiuose, kelionės autobusuose ir šildymasis virtuvėje, kepant antį, šuoliavimas iš komforto zonos ir arbatos gurkšnojimas apklotų forte bei kiti laimės bangas viduje keliantys veikimai - kad ir stebėjimas kaip krinta sniegas (mano naujausiai atrasta sena meilė), leidžia pajusti gyvenimo stebuklą. Suvokti gyvenimą kaip stebuklą ypač svarbu, tada nustoji skubėti, imi gyventi sąmoningiau, įvertinant kiekvieną akimirką. Ir tuo pačiu lėčiau, gal net kiek neįprastai šiems laikams.

Pavyzdžiui, aną sekmadienį nerami stovėjau sausakimšoje parduotuvėje, nekantriai laukiau savo eilės. Iš tikrųjų laukiamo daikto ilgu laukt: su neslepiamu susierzinimu šnairavau į laikrodį ir į klientę, baisiausiais žodžiais koneveikiančią pardavėją ir svarsčiau, ar nepereiti į kitą eilę, o, jei pereisiu, ar ši neims judėti, dėliojausi, kokius darbus dar reikės nuveikti vakare. Kažkodėl man darėsi liūdna, baisu ir gaila savęs. Mano galva buvo užkimšta "šiukšlėmis" - visiškai nereikšmingais, antraeiliais dalykais, ir taip pamačiau save kaip kokį drugelį, kuris kaktomuša trankosi į šviestuvo sienas, vietoj to, kad apsidairyčiau, atsiverčiau aplinkai ir pasimėgaučiau akimirka. Tuo, kad esu gyva. Tada nusiteikiau tiesiog būti čia ir dabar. Atkreipiau dėmesį į kvėpavimą, įkvėpiau pilnus plaučius oro, kelioms sekundėms jį sulaikiau ir ilgai iškvėpiau, uodžiau šviežių bandelių kvapą, iš lėto išlyginau kaktą, ištiesinau ir atpalaidavau pečius, nusišypsojau, klausiausi garsų, įsižiūrėjau į žmonių veidus, pajutau, kaip šilta pėdoms minkštuose žieminiuose batuose. Tiesiog nenuspėjama ir gera, kiek yra visko pastebėti, branginti, klausytis, pamatyti ir pajusti. Kai atėjo mano eilė, buvau sklidina ramybės ir dėkingumo, o grįžusi namo, niekur neskubant, troškinau antį raugintų kopūstų patale.

Lėtas - trijų valandų, anties kepimas iš pirmo žvilgsnio gali kelti nusistebėjimą, gal net gąsdinti, kol, pagaliau prisiruošus ir pabandžius bei, žinoma, paragavus, ateina mintis, kad daugiau kitokiu būdu anties kulšelių ir neberuoši. Ilgas ir lėtas kepimas žemoje temperatūroje suintensyvina anties skonį ir ji tampa tiesiog tirpstanti burnoje. Kopūstai irgi labai geri - tiesiog pasaka, kokie geri. Susimaišę su sultiniu ir anties riebaliukais ir lėtai kepę, suminkštėja bei sušvelnėja; nereikia nei saldinti - visiškai nerūgštūs. Kopūstų galite drąsiai pasigaminti daugiau, kaip kad kartais darau aš, imdama visus 700 g dviem anties kulšelėms, o tada juos vartoti su visomis kitomis mėsytėmis ar tiesiog po orkaite keptomis bulvėmis. Tai va, mano mieli, jei šaldytuve turite anties kulšelių ir raugintų kopūstų, šis patiekalas, mano šviesia galvele, yra kaip tik tai, ką vieną šaltą žiemos vakarą derėtų išbandyti.

2 valgytojams reikės:

4 didelių česnako skiltelių
1 arbatinio šaukštelio džiovintų čiobrelių
1/2 valgomojo šaukšto druskos
1/4 arbatinio šaukštelio malto imbiero
1/8 arbatinio šaukštelio maltų gvazdikėlių
1/4 arbatinio šaukštelio šviežiai tarkuoto muskato riešuto
1/2 arbatinio šaukštelio maltų baltųjų pipirų
2 lauro lapelių
2 valgomųjų šaukštų sviesto "ghee"
2 šviežių "Lapino puota" ančiukų kulšelių

1 didelio svogūno
2 didelių česnako skiltelių
500 g kokybiškų raugintų kopūstų (geriausiai naminių, smulkiai supjaustytų, kietų, ne per rūgščių, su morkomis. Jei kitokių nei rūgščių raugintų kopūstų neturite, tuomet perplaukite juos keletą kartų šaltu vandeniu)
300 ml sultinio (antienos, vištienos ar daržovių)
2 lauro lapų
10 juodųjų pipirų žirnelių
Gero žiupsnio kmynų

Anties kulšelės, lėtai troškintos raugintų kopūstų patale

1. Sumaišykite 2 valgomuosius šaukštus ištirpinto sviesto, čiobrelių lapelius, smulkiai sulaužytą lauro lapą, sutarkuotas česnako skilteles, imbierą, gvazdikėlius, muskato riešutą ir baltuosius pipirus.
2. Kulšeles nuplaukite ir nusausinkite popieriniu rankšluosčiu. Įtrinkite kulšeles paruoštu sviestu, palikite marinuotis per naktį šaldytuve. 
3. Įkaitinkite orkaitę iki 130 C. Kol orkaitė šyla, imkitės paruošiamųjų darbų. Pirmiausia, įtrinkite kulšeles druska.
4. Keptuvę įkaitinkite iki vidutinio lygio, nenaudojant riebalų. Kulšeles dėkite oda žemyn į įkaitintą keptuvę ir kepkite nujudindami apie 3 minutes, kol odelė dailiai apskrus, tada apverskite ir kepkite dar 2 minutes.
5. Kol kulšelės kepa, svogūną supjaustykite 1-2 cm. dydžio kubeliais, česnaką sutarkuokite. Išimkite iš keptuvės kulšeles į lėkštę ir išsiskyrusiuose riebaluose pakepkite svogūną su česnaku, kol suminkštės.
6. Į kepimo indą sudėkite kopūstus, pakeptus svogūnus, lauro lapus, kmynus, pipirų žirnelius, užpilkite sultiniu - jis turėtų apsemti kopūstus, ir išmaišykite. Ant viršaus uždėkite kulšeles. Jų sultinys neturi apsemti.
7. Indą kruopščiai uždenkite folija ir kepkite 2 valandas.
8. Po 2 valandų orkaitės temperatūrą padidinkite iki 180 C ir kepkite 30 minučių, tada atidenkite, atsargiai kulšeles aplaistykite sultimis, ir kepkite dar 15 minučių, kol odelė dailiai apskrus.
9. Patiekite su orkaitėje keptomis bulvytėmis.

Pieniška ryžių dribsnių košė su trešnėmis

Jei tik dažniau nustotume žvalgytis aplinkui ir atkreiptume dėmesį į tai, ką turime, pastebėtume, kad taip paprasta rasti laimę, jos neieškant. Jei tik dažniau nustotume atsiprašinėti už tarp šonkaulių ir nuostatų įkalintas laukines širdis ir leistume joms riaumoti, pajustume, kad niekas, visiškai niekas, negali mūsų sustabdyti, siekiant savo svajonių.

Galime visą dangų ištapetuoti tyliais norais ir apsimesti kažkuo kitu, nei esam, bet ateina tokia diena, kai reikia išdrįsti būti jautriems mažoms gyvenimo akimirkoms ir nesigėdyti dalykų, dėl kurių mūsų keistuolės sielos tampa laimingos. Išdrįsti būti tikrais, aistringais, nuoširdžiais, žaismingais, naiviais, mylinčiais ir mylimais, atsiribojant nuo teisinga, reikia, būtina. Vardan ko mes atsisakome savęs, savo veido ir savo gyvenimo? Vardan ko slepiamės už kaukių? Žinot, man viskas būna tvarkoj tada, kai išgirstu žodžius, kad į mane niekas rimtai nežiūrės, jei būsiu tokia gyva ir kintanti. 

Bet man ir nereikia griežtumo, tvarkingo sustabarėjimo, nepažeidžiamo įvaizdžio ar aukštų pozicijų, aš tik noriu išgręžti gyvenimą sausai, išreikšti save, užkopti į aukštą patyrimų kalną, o tada į dar aukštesnį. Noriu, kad viduje būtų ramu ir gera, jog neišdaviau savęs dėl spalvingų kitų sukurtų paveikslėlių, kaip turi atrodyti teisingas suaugusio žmogaus gyvenimas.

Kartą Dalai Lamos kažkas paklausė, kas jį labiausiai stebina šiame pasaulyje. Jis atsakė: „Tai žmogus. Nes jis aukoja savo sveikatą, kad uždirbtų daugiau pinigų. Paskui jis aukoja pinigus, kad atstatytų savo sveikatą. O tada būna taip susirūpinęs dėl savo ateities, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas: žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis gyvena taip, tarsi niekada nemirtų. Ir galiausiai numiršta taip, tarsi nebūtų gyvenęs."     

 

O dabar über-super-duper skanios (pastiprintos trešnėmis, jei tik norisi, jei sode nuo prisirpusių uogų linksta medžių šakos ir yra laiko kauliukams išiminėti) ryžių dribsnių košės receptas! Naiviems, žvaliems, įkvepiantiems rytams, nes kalnus verčiančios energijos ši košė suteikia bent kelioms valandoms į priekį, o išverda per mažiau nei 10 minučių nuo to momento, kai į prikaistuvį supili vandenį.
Ir dar man smalsu, kokias košes vasarą verdate Jūs?

2 valgytojams reikės:

140 g ryžių dribsnių (1 puodelio, kurio talpa - 250 ml)
375 ml pieno (1 puodelio su puse)
375 ml vandens (1 puodelio su puse)
1 šaukšto medaus
1/8 arbatinio šaukštelio druskos
1 puodelio trešnių, išimtais kauliukais (galima keisti kitomis mėgstamomis uogomis)
 

Pieniška ryžių dribsnių košė su trešnėmis

1. Ant vidutinės ugnies užvirkite vandenį ir pieną. Į verdantį vandenį ir pieną suberkite druską, sudėkite medų ir vėl užvirkite.

2. Suberkite ryžių dribsnius, trešnes, išmaišykite kuo vienodžiau, užvirkite, sumažinkite ugnį iki mažos ir, vis pamaišant, bet ne per dažnai, virkite 5 minutes.

3. Nukelkite puodą nuo ugnies. Uždenkite ir palikite 3-5 minutėms išbrinkti. Praėjus keletui minučių, galima imti ragauti. Skanaus! 

Virtinukai su varške ir špinatais

Kiek daug laiko prarandame, nevertindami to, ką turime, o ruošdamiesi gyventi ateityje. Iš tiesų reikia gyventi tuoj pat ir kurti gėrį, net kai kas nors nesiseka.

Tada gyvenimas tampa paprastas. Lėtai ruoškite arbatą ir pajuskite nepaprastai malonią jos šilumą. Būkite šokdinami stebuklingos lietaus muzikos. Dėkokite už komplimentus. Beatodairiškai įsimylėkite. Tikriausiai patirsite kančios, bet mylėdami galime viską ir tampame geresniais.

Kurkite. Neatsisakykite siūlomo saldainio ar šokolado gabalėlio. Išnaudokite progas, net jei bijote. Kai nežinote, klausinėkite. Klyskite, o iš klaidų, jei tik pavyksta, mokykitės. Mylėkite save. Paleiskite, kas skaudina. Ir aukite. Bei gaminkite maistą sau ir savo žmonėms.

 

Pavyzdžiui, kad ir kokių skanių virtinių galite įsigyti parduotuvėje, juose, tikrai ir šventai pasakius, neaptiksite tiek meilės, šilumos ir dėmesio, kiek turi savo rankomis pagaminti virtinukai. Vien tik tešlos iškočiojimas - ko vertas.

Labai, net labai, neblogas skonių derinys bei geras būdas pasimėgauti špinatų sezonu - tai virtinukai su varške ir špinatais bei pakepintos kedrinės pinijos. Todėl šių tobulų virtinukų dažniausiai darau daug. Lengvi, kvepiantys česnakais ir šviežiai tarkuotu muskatu, pagardinti tirpintu sviestu ir parmezanu virtinukai akimirksniu išgaruoja iš lėkščių, taigi, nevisad ką ir užsišaldyti lieka. O turėti užsišaldžius vieną kitą saujelę naminių virtinukų yra visiškas gėris. 

Geltona spalva virtinukų tešlą nudažo naminių kiaušinių tryniai... kuri man labai gražiai žiūris su žalia, ryškia špinatų spalva. Mmm!

4 valgytojams reikės:

Tešlai
450 g miltų (405 D)
1 didelio kiaušinio
1 trynio
160 ml šilto vandens
1/3 arbatinio šaukštelio druskos

Įdarui
350 g špinatų
1 valgomojo šaukšto sviesto
2 česnako skiltelių
1/4 arbatinio šaukštelio šviežiai tarkuoto muskato
3/4 arbatinio šaukštelio druskos
400 g pusriebės varškės
1 trynio
Maltų juodųjų pipirų

Patiekimui
4 valgomųjų šaukštų ištirpinto sviesto
Sausoje keptuvėje pakeptų pinijų
Parmezano
Natūralaus jogurto/grietinės

 Virtinukai su varške ir špinatais

1. Miltus su druska persijokite į didelį bei platų dubenį. Jei mėgstate sūresnį maistą, druskos galite įberti truputį daugiau. Viduryje padarykite didelį ir gilų "šulinį", paliekant šiek tiek miltų ant "šulinio" dugno. Į "šulinį" įmuškite kiaušinį, trynį ir supilkite vandenį. 
2. Atsargiai - nenugriaunant "šulinio sienų" - šakute išplakite kiaušinius su vandeniu. Tada lėtai įmaišykite į plakinį miltus, po truputį juos verčiant į vidurį, kol gausite lipnią (grietinės tirštumo) masę. Taip, įmaišant vis daugiau miltų, užminkykite tešlą.

3. Gautą tešlą padėkite ant miltais pabarstyto paviršiaus ir minkykite, kol gausis vienalytė ir elastinga tešla. Tai užtruks apie 15 min. 

4. Minkyti reikėtų taip: viena ranka prilaikykite tešlos kraštą, o kitos rankos delno apačia stumkite tešlą nuo savęs, kad ji išsitemptų.

5. Taip ištemptą tešlą perlenkite ir vėl stumtelėkite ir vėl perlenkite ir t.t. Tešlos rutulį įvyniokite į maistinę plėvelę ir palikite šaldytuve apie vieną valandą "pailsėti". Poilsis BŪTINAS :) Kol tešla ilsisi, ruošiame įdarą.

6. Gamindami įdarą, didelėje keptuvėje ištirpinkite sviestą, sudėkite špinatus, užtarkuokite česnako skilteles ir kepkite, kartais pamaišydami, ant vidutinės ugnies keletą minučių, kol špinatų lapeliai sukris. Kai špinatai sukris, įmaišykite muskatą ir nuimkite nuo ugnies. Špinatus nusunkite sietelyje ir susmulkinkite. Varškę sumalkite mėsmale arba gerai sutrinkite šakute. Dideliame dubenyje sumaišykite varškę, špinatus, trynį ir druską. Papipirinkite.

7. Supjaustykite tešlą į 6 gabalus, suvoliokite rutulius, juos suvyniokite į maistinę plėvelę ir laikykite, kol prireiks. Imkite vieną rutulį ir iškočiokite kuo plonesnį tešlos lakštą. Geriausia 1 - 2 mm storio. Imkite stikliuką ir juo išspauskite skritulėlius. Ant vienos skritinėlio pusės dėkite šaukštelį įdaro, skritinėlio kraštus aptepkite šaltu vandeniu, kita puse šį įdarą užklokite, tvirtai užspauskite kraštelius. Virtinius laikykite uždengtus maisto plėvele.

8. Virtiniams virti pasirinkite kuo platesnį puodą ir įpilkite į jį 2/3 vandens. Užvirus vandeniui, įberkite druskos. 1 litrui imu apie šaukštelį ar šaukštelį su puse druskos. Vienu kartu virkite ne daugiau nei 15 virtinių. Užvirus virtiniams, švelniai pamaišykite, virkite 2-3 minutes. Išvirusius virtinius supilkite į kiaurąsamtį, kad nuvarvėtų vanduo. Gerai nuvarvinkite ir išmaišykite su ištirpintu sviestu. Pabarstykite pakeptomis pinijomis bei užberkite šiek tiek parmezano. Jei mėgstate, galite užkrėsti šaukštą jogurto ar grietinės, nedelsiant patiekite.

Juodos duonos sumuštiniai su sviestu, ridikėliais ir lašišų ikrais

Ir visgi ko žmogui reikia, kad jis būtų laimingas? Ar niekada nepastebėjote, kad norėdami kažką pakeisti, galvojate, jog tam turite sulaukti "tinkamo meto"? Kodėl žmogus taip dažnai tiki, kad tikrasis gyvenimas jo dar tik laukia? 

Kad ir kaip norėtume, žmogaus gyvenimas nėra jam skirta upė, kuri teka į jo laukiančią jūrą. Kad ir kaip nenorėtume, žmogus pats turi pasirinkti kelią, kaip pasiekti jo laukiančią jūrą. O jei mes pasiduodame "tinkamo laiko" mitui? Tada, žmogų nuneša kasdienybės srovė į jūrą, tik, deja, laukiančią ne jo.

Tinkamas laikas yra dabar. Jis nepriklauso nei nuo amžiaus, nei nuo aplinkybių, nei nuo galimybių. Ši sekundė, kurioje dabar esi, ir yra tinkamas metas pradėti įgyvendinti savo gyvenimo planą, o ne tada, kai turėsi daugiau pinigų, susirasi antąją pusę, užaugs vaikai ar pasibaigs darbai. Žinoma, daug lengviau gyventi ateityje, nes taip išvengiame atsakomybės už esamą gyvenimą. Bet ar teisinga atidėlioti gyvenimą - didžiausią stebuklą, kuris mums yra padovanotas?

Įsipilkite į puodelį kvapnios arbatos ar kavos. Pajuskite, kaip svaigina šiltas aromatas, it ankstyvoje vasaros saulėje džiūstantis šienas. Mėgaukitės drąsiai, jausdami saldžią laimę... o jei ant stalo pribiro cukraus, surinkite jį, baksnodami drėgnu piršto galiuku. Po to susitepkite sumuštinių ir būtinai pakvieskite jais pasimėgauti savą žmogų. Užkrėskite jį gyvenimu :)

P.S.: šiandien bėgsiu su šia:

 

1 valgytojui reikės:

2 riekelių juodos duonos

Kambario temperatūros sviesto

2 ridikėlių

95 g lašišų ikrų

Šviežiai maltų juodųjų pipirų

Juodos duonos sumuštiniai su sviestu, ridikėliais ir lašišų ikrais 

1. Gerai įkaitinkite keptuvę. Duonos riekeles iš abiejų pusių labai plonai aptepkite sviestu. Paskrudinkite duoną sausoje keptuvėje iš abiejų pusių ant didelės ugnies po 1-2 minutes. Nusausinkite duonos riekeles ant popierinio rankšluosčio ir leiskite atvėsti.

2. Kol duona vėsta, plonais griežinėliais supjaustykite nuplautus ir nusausintus ridikėlius.

3. Atvėsusias duonos riekes labai plonai aptepkite sviestu. Sudėliokite ridikėlių griežinėlius. Ant ridikėlių užklokite ikrus, papipirinkite ir valgykite.

Vištų kepenėlių, keptų paprikų ir džiovintų slyvų salotos

Šiandien man, kaip gana dažnai nutinka, pasakė, kad ir aš vieną dieną turėsiu užaugti, surimtėti, o tada gyvenimas taps įprastas ir nepastebimas, savaitės dienos susilies į vieną uždangą, it anklodę užklojančią vienus metus po kitų. Niekad neįsižeidžių po tokių ar panašių žodžių, tik šiek tiek nustembu, kodėl dažnas taip nori, kad gyvenimas sustingtų, kai iš tiesų jis yra nuolatinis kitimas. Taip, toks virpantis, svyruojantis, džiuginantis, pravirkdantis, keliantis, numetantis ir nelaukiantis. Bet toks yra gyvenimas. Kam reikia užsimerkti prieš tai, kad kita akimirka gali, apskritai, ir neateiti, pasmerkiant save saugiam egzistavimui. Kam reikia padaryti gyvenimą užtikrintą, nutildžius širdies balsą, o paskui graužtis, kad galėjau gyventi... jei norite šypsotis, šypsokitės čia ir dabar. Jei norite pagirti, pagirkite čia ir dabar. Jei norite mylėti, mylėkite čia ir dabar. Jei norite šokti, šokite čia ir dabar. Atsistokite ir šokite. Būkite upe. Tekėkite.  

Apie vištų kepenėlių, keptų paprikų ir džiovintų slyvų salotas

Tai vienos iš mano mėgstamiausių stiprių salotų - jei mėgstate kepenėles ir keptus svogūnus, paragaukite. Jos puikiai tinka pietums, kadangi yra sočios, paprastai pagaminamos ir maistingos. Toks tikrai geras geležies šaltinis. Nebijokite žaisti su ingredientais: papriką galite pakeisti obuoliu arba figomis, netgi grybais. Skaniausia valgyti šiltas. Mmmm... So good!  

2 alkaniukams reikės:

2 vidutinio dydžio mėlynųjų svogūnų
1 vidutinio dydžio saldžiosios raudonosios paprikos
10 vištienos kepenėlių
100 g džiovintų slyvų
70 g špinatų
Augalinio aliejaus kepimui
Graikinių riešutų aliejaus salotoms
Druskos
Maltų juodųjų pipirų
Balzaminio acto kremo

Vištų kepenėlių, keptų paprikų ir džiovintų slyvų salotos

1. Svogūnus nulupkite, padalykite perpus ir supjaustykite pusės centimetro storio juostelėmis.

2. Papriką ir džiovintas slyvas taip pat supjaustykite pusės centimetro storio juostelėmis.

3.  Nuplaukite vištų kepenėles po šaltu tekančiu vandeniu, žirklėmis nukarpykite sausgysles, jei jų yra, paskui nusausinkite popieriniu rankšluosčiu. Šiek tiek kiekvieną kepenėlę paspauskite mėsos muštuku.

4. Špinatus nuplaukite ir nusausinkite.

5. Keptuvėje įkaitinkite 1 šaukštą augalinio aliejaus. Kepkite svogūnus su 1/3 arbatinio šaukštelio druskos ant vidutinės ugnies 8-10 minučių, kartais pamaišydami, kol suminkštės ir šiek tiek parus. Sudėkite į dubenėlį ir atidėkite į šalį.

6. Keptuvėje įkaitinkite 1/2 šaukšto augalinio aliejaus. Kepkite papriką su 1/6 arbatinio šaukštelio druskos ant vidutinės ugnies 4-5 minutes, kartais pamaišydami, kol suminkštės ir šiek tiek parus. Sudėkite į dubenėlį ir atidėkite į šalį.

7. Keptuvėje, padidinus ugnį, įkaitinkite 1 šaukštą augalinio aliejaus. Kai jis bus karštas, sudėkite vištų kepenėles, pabarstykite druska ir maltais juodaisias pipirais, nevartydami kepkite 2 minutes, kad užsitrauktų paviršius, tada apverskite ir maišydami kepkite dar 5-6 minutes, kol kepenėlės dailiai parus ir iškeps.

8. Suberkite slyvas, įpilkite gerą valgomąjį šaukštą balzaminio acto kremo ir kepkite maišydami dar 1-2 minutes, kol peršils slyvos. Jei reikia, pagardinkite druska ir maltais juodaisiais pipirais.

9. Sudėliokite špinatus į lėkštes, palaistykite graikinių riešutų aliejumi. Tarp lėkščių padalykite svogūnus, kepenėles su slyvomis bei paprikas. Užpilkite dar šiek tiek graikinių riešutų aliejaus ir balzaminio acto kremo, užberkite žiupsniuką pipirų ir druskos, jei reikia, ir tuoj pat patiekite. Koks skanumas!

Apie kugelį ir budrią sąmonę

Apie budrią sąmonę

Per rugsėjo mėnesį labai aiškiai supratau, kad vienintelis tikras, įkvepiantis, jaudinantis momentas - dabarties momentas, kuriame yra ir praeitis, ir ateitis. Po darbo dienos maloniai pavargusi ir mieguista, laikrodžio rodyklei artėjant link vidurnakčio, esu naktibalda, - kambaryje tamsu, skamba Janet Devlin ir kvepia kugeliu ir spaliu, ir stipria kava. Susisupusi į didelį megztinį, sėdžiu ant seno fotelio, - o priešais mane pro užuolaidomis neužtrauktą langą, apsisiautusi savuoju juodu ir didžiuliu apsiaustu, plūsta naktis. Aš esu čia. Ir dabar.

Visai neseniai perskaičiau JAV Harvardo universiteto paskelbtą tyrimą apie tai, kiek mažai laiko mes praleidžiame dabartyje. Šio tyrimo dalyvių buvo paprašyta po keletą kartų per diena mobiliuoju telefonu pranešti, ką jie tuo metu veikia, apie ką galvoja ir kaip jaučiasi. Tyrimo rezultatai parodė, kad dalyviai 47 proc. laiko veikė vienus dalykus, o galvoju visai apie kitus. Tai yra beveik pusę laiko jie nebuvo čia ir dabar. Klaidžiojo kažkur praeity arba ateity.   

Apie kugelį

Man tai labai naminis ir jaukus maistas - toks, kurį skaniausia valgyti tiesiai iš kepimo formos. Kai pirmą kartą iškepiau šį kugelį, mano žmogus atsakingai pareiškė, kad tai viskas, ko jam reikia, ateinant šaltiems orams. Taip ir kepu dabar kiekvieną savaitę - su spirgučiais! Užplikytą verdančiu pienu. Pamaniau, kad, ir jūs, kai grįžtat namo, norit ko nors karšto, paprasto pavalgyti. Todėl dalinuosi, o receptas čia.  

Daug linkėjimų! Tūkstantį kartų ačiū, kad skaitot.

P.S.: Janet Devlin - Whisky Lullabies

Sidre troškintas triušis su morkomis ir grybais bei leistinukais

Sekmadienio vakaras.
Tykšt tykšt tykšt...

Viskas prasideda nuo veidu riedančių lietaus srovelių. Kartkartėmis bėgu pasislėpti, kur būčiau neperlyjama, bet ne šį kartą - einu ramiai, iš krepšio netraukiu skėčio ir girdžiu, kaip lietus užgriūva visu smarkumu. Tai tiesiog jaukus jausmas. Kaip šilto, ką tik pamelžto pieno ragavimas iš molinio ąsočio. Kaip visokių tarp šonkaulių duriančių eilėtaščių skaitymas ir mokymasis atmintinai.

"Aš jau žinau: kai man atrodo,
Kad laikas baigiasi visai,
Kad žvaigždės kraustosi iš proto,
Iš proto kraustausi patsai."

Jonas Strielkūnas  

Šią rugpjūčio pavakarę pro mane pravažiuoja mašinos, aš praeinu pro namus, kurių languose užgęsta ir įsižiebia šviesos. O man nereikia prieglobsčio ir neturiu nuo ko slėptis. Lietus perlyja kiaurai ir ima vaidentis, kad teku kartu su lietaus vandeniu į žemę. Kad susijungiu su begaline visata ir esu kaip niekad gyva. Lūpos pusgarsiai dėlioja, kaip dainavo The Smiths:

  

"...this night has opened my eyes
and I will never sleep again..."
 

Kai tik grįžtu į namus, lendu po karštu dušu, tarp pirštų tirpsta medumi kvepiantis muilas, užsimerkiu, uodžiu medų, tą saldų kvapą, kuriame kažkas yra: skausmo prisiminimas, kai bitė įgelia į padą, kai basomis kojomis, eidama per pievą, užmini ant jos, bet ir rūpesčio prisiminimas, kai mama į dubenį pripila karšto karšto vandens skaudančiam padui mirkyti ir šalia padeda minkštą rankšluostį bei kojines. Jau seniai nebijau nei laimingų, nei skaudžių sielos būsenų, net neprisimenu, kada supratau, kad žmogus susideda iš visų vidinių judesėlių ritmų. Žinai, saugok, kiekvieną pajutimą, kiekvieną išdrįsimą, kiekvieną įžengimą į rojų ir kiekvieną suklupimą, išeinant iš jo, bei nusibrozdinimą net ašaras. Visa tai esi Tu. Vienintelis ir nepakartojamas.

Pirmadienio pietūs.
Triušį paprastai troškinu su sausu baltu vynu ir morkomis, kažkodėl neiėškodama naujų skonių. Bet šiandien truputį suimprozavau, kai prisiminiau nuo sekmadieninio draugų susibūrimo likusį santūriai burbuliuojančio natūralaus sidro buteliuką, o ir voveraitės jau prašėsi būti sunaudojamos. Komfortas ir jaukumas prikaistuvyje, kitaip šio troškinio neapibūdinčiau. Net nesulaikiau savęs nuo leistinukų žvejojimo tiesiai iš prikaistuvio. Tai taip kabina, bet prisipažinsiu, jog į taurę įsipylus šlakelį lengvo raudono vyno, štai kada saikas tikrai dingsta.

P.S.: šįryt draugė atsiuntė labai teisingą trumpąją žinutę - Marcinkevičiaus mintį: "Žmogus bent sykį privalo parodyti liežuvį savo baimei".

6 valgytojams reikės: 

Troškiniui reikės:
Triušio, supjaustyto gabalais (apie 1,5 kg.)
Druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų
120 g miltų
Aliejaus
2 vidutinio dydžio svogūnų
4 didelių česnako skiltelių
250 ml natūralaus obuolių sidro
5 vidutinio dydžio morkų
300 g miško grybų
6 puodelių vištienos sultinio
2 lauro lapelių
14 juodųjų pipirų
Keleto šviežio čiobrelio šakelių
Petražolių

Leistinukams reikės:
250 g miltų
1/4 arbatinio šaukštelio druskos
3 kiaušinių
60 ml aliejaus
8-9 valgomųjų šaukštų šalto vandens

Sidre troškintas triušis su morkomis ir grybais bei leistinukais

1. Padalykite perpus svogūnus, nulupkite ir supjaustykite griežinėliais. Nulupkite ir susmulkinkite mažais gabalėliais česnako skilteles. Nuskuskite morkas ir supjaustykite jas pusės centimetro griežinėliais. Nuvalykite grybus. Mažus grybus palikite sveikus, didesnius stambiai supjaustykite.

2. Nusausinkite mėsą popieriniu rankšluosčiu. Tada gausiai pabarstykite iš abiejų pusių kiekvieną gabalėlį druska ir maltais juodaisiais pipirais. Pavoliokite mėsos gabalėlius miltuose. Miltų perteklių nukratykite. Keptuvėje pakaitinkite 2 valgomuosius šaukštus aliejaus, kol pradės čirškėti. Kai tik aliejus įkais, kepkite mėsą ant vidutinės ugnies iš abiejų pusių po 2-4 minutes, kol įgis aukso atspalvį. Nesugrūskite visos mėsos į keptuvę vienu metu, geriau kepkite per keletą kartų, kad kiekvienas gabalėlis gražiai apskrustų. Iškepusius gabalėlius dėkite į prikaistuvį, kuriame ketinate troškinti. Jei reikia, tarp kepimų vis įpilkite aliejaus.

3. Kai išimsite paskutinius mėsos gabalėlius, į keptuvę įpilkite vieną šaukštą aliejaus, sumažinkite ugnį iki mažos, suberkite svogūnus, žiupsnelį druskos, kepkite 5 minutes maišydami, kol svogūnai suminkštės. Tada suberkite česnakus ir vis pamaišydami kepkite 3 minutes. Pagardinkite druska.

4. Padidinkite ugnį. Į keptuvę pas svogūnus ir česnakus supilkite sidrą ir užvirkite, maišydami ir gramdydami kepimo nuosėdas, pavirkite 6-7 minutes. Tada suberkite morkas ir grybus, išmaišykite, troškinkite apie 10 minučių, kol grybai ir morkos suminkštės. Jei reikia, pagardinkite druska.

5. Supilkite visą keptuvės turinį ir skystį į prikaistuvį pas triušį. Supilkite sultinį. Suberkite lauro lapelius, pipirus ir čiobrelius. Išmaišykite. Mėsos gabalėliai turi būti gausiai apsemti skysčiu. Užvirkite ir troškinkite ant mažos ugnies pusiau pridengę puodą apie vieną valandą su puse.

6. Tuo metu paruoškite leistinukų tešlą: miltus sumaišykite su druska, o vandenį ir aliejų gerai išplakite su kiaušiniais, tada į miltus supilkite plakinį ir sumaišykite tirštą, lipnią tešlą. Palikite pastovėti šaldytuve, kol troškiniui liks troškintis pusvalandis.

7. Taigi, kai iki troškinio gaminimo pabaigos bus likęs pusvalandis, laikas formuoti leistinukus: į verdantį troškinį arbatiniu šaukšteliu leiskite tešlos gabalėlius. Leistinukai išvirs per 20 minučių. Stenkitės per daug troškinio nemaišyti, kad nesuardytumėte leistinukų.

8. Petražoles nuplaukite, nusausinkite ir supjaustykite. Petražolių imkite tiek, kad susmulkinus išeitų bent du valgomieji šaukštai. Suberkite į troškinį ir pakaitinkite dar minute. Pagardinkite druska ir maltais juodaisiais pipirais, jei reikia.

9. Sudėkite triušieną, daržoves ir leistinukus į gilias lėkštes, gausiai užpilkite padažu ir tuoj pat patiekite.

Trinta rudųjų pievagrybių sriuba

Mėgstu tą nesustabdomą metų laikų kaitą, jutimišką, tapybišką, tekančią, nevaržomą, tiesiog be aiškios pradžios ir pabaigos, be datų. Dėsningumai. Šviesos ir tamsos kova. Ir viltis. Ta viltis - prasmės pajutimas. Gamtos ratas sukasi it prisukamas vilkelis, atnešdamas įkvėpimą ir žadindamas fantaziją. Visada kartoju, kad metų laikų kaita - tai ne tik sumažėjusios ar padidėjusios sąskaitos už butą. Reikia tik budrumo, o tada užgniaužia kvapą per kraštus į orą putojanti žaluma ar į skruostus gnybiantis šaltis.

Visada galima pasirinkti, kaip nori gyventi, ką nori pastebėti, kuo nori džiaugtis šiame pasaulyje. Visada galima atsimerkti, einant per gyvenimą, ir leistis į nuotykius. Kuo daugiau išdrįsti, kuo atidžiau žiūri, kuo labiau džiaugiesi, tuo daugiau turi dalykų, už kuriuos norisi dėkoti su laimės ašaromis akyse. Jei ne žiemą keičiantis pavasaris, pavasarį keičianti vasara, vasarą keičiantis ruduo, o rudenį - žiema, jei ne ši metų laikų kaita, būtų tikrai sunkiau atgimti iš naujo, prisipildyti jėgų, pakilti parkritus. Kai Tau pavasarį labai liūdna, padaryk, kad kažkam, kam irgi liūdna, būtų lengviau kvėpuoti. Koks stebuklingas tai vaistas!  

Tai viena iš mėgstamiausių mano sriubų; su skrebučiais nepaprastai tinka vėjuotą vasario dieną. Sriuba išverda tamsios spalvos ir sodraus skonio, kuriuos šiek tiek, labai teigiamai, sušvelnina pačioje virimo pabaigoje įmaišomas pienas, todėl nebijokite jo įpilti. Sriuba soti, šildanti - puikus pagrindinis patiekalas vakarienei.   

2 dubenėliams sriubos reikės:

1 didelės morkos
1 didelio svogūno
350 g rudųjų pievagrybių
1 valgomojo šaukšto miltų
1 valgomojo šaukšto + 1 arbatinio šaukštelio sviesto
1 arbatinio šaukštelio aliejaus
1 puodelio pieno
500 ml daržovių sultinio
Druskos, maltų juodųjų pipirų ir džiovintų čiobrelių

Trinta rudųjų pievagrybių sriuba

1. Užvirkite sultinį su įmaišytu arbatiniu šaukšteliu džiovintų čiobrelių.

2. Nulupkite ir supjaustykite svogūną. Nuskuskite morką ir supjaustykite mažais gabalėliais. Grybus nuplaukite ir supjaustykite ketvirčiais.

3. Puode įkaitinkite 1 arbatinį šaukštelį aliejaus ir 1 arbatinį šaukštelį sviesto. Morkas su svogūnais pakepinkite ant mažesnės nei vidutinės ugnies, kol suminkštės (apie 8-10 minučių). Sudėkite grybus ir kepkite, kol išsiskirs sultys (apie 5 minutes).

4. Užpilkite sultiniu, išmaišykite ir, uždengus puodą, virkite ant mažos ugnies 25 minutes. Sutrinkite nuo ugnies nuimtą sriubą, kol bus panaši į kremą.

5. Mažame prikaistuvyje ištirpinkite sviestą (1 valgomąjį šaukštą), maišant suberkite miltus, ir kepkite maišant, kol miltai taps gelsvi (apie 1 minutę), miltus atskieskite puse puodelio pieno, maišant užvirkite.

6. Pieno padažą įmaišykite į grybų sriubą, supilkite likusį pieną, išmaišykite, užvirkite ir pavirkite 1-2 minutes.

7. Pagardinkite sriubą druska ir maltais juodaisiais pipirais bei čiobreliais. Sriubą patiekite su skrebučiais. Labai skanu.

Kaip išsikepti skanią picą namuose?

Šį rytą elektroninio pašto dėžutėje radau laišką su klausimu: "Kaip gaminti skaniai?". Iš pradžių pagalvojau, kad toks klausimas reikalauja analizės ir plataus paaiškinimo, bet po pusryčių ėmusi minkyti tešlą picai, supratau, kad viskas - daug paprasčiau.   

Su meile ir džiaugsmu. Pastebėjau, kad kai ruoši maistą, ne tik gamini, ne tik apdoroji produktus, Tu taip pat dirbi su savimi ir įtakoji patiekalų skonį bei valgančiųjų nuotaiką. Jei būni susinervinęs ar įsitempęs, tada visas neigiamas emocijas sudedi į maistą, o to maisto energiją sugeria valgantieji. Kad ir kaip klišiška tai yra, bet tokia tiesa, kad meilė mano virtuvėje - pagrindinė visų patiekalų sudedamoji dalis. Gaminant valgį, pyktį, susierzinimą, įkyrias mintis atidėkite į šalį ir pasidžiaukite, kad visai netrukus save ir mylimus žmones palepinsite naminiu maistu. Kas gali būti geriau už tai?
Be baimės ir dėmesingai. Valgio gaminimo baimę padeda įveikti dėmesingumas. Kai Tu minkai tešlą, minkyk tešlą. Kai pjaustai pomidorus, pjaustyk pomidorus. Kai ragauji sūrį, ragauk sūrį. Tiesa, skamba labai paprastai, bet daryti tai, ką darai, būnant čia ir dabar, nėra taip paprasta. Gaminant mes dažnai nematome maisto akimis, nejaučiame jo rankomis, darbus darome beveik automatiškai, viena akimi žiūrėdami filmą per televizorių ar mąstydami apie padarytus ir nepadarytus darbus ir panašiai. Taigi, ruošiant maistą tokiu būdu ne tik nejauti malonumo, neįdedi meilės, bet ir negauni trokštamų rezultatų. Atvirkščiai - maistas pridega, gaunasi per sūrus, namiškiai kritikuoja, nusivili ir bijai iš viso gaminti. Gaunasi kažkoks užburtas ratas. 

Rinktis kokybiškus produktus. Gaminimas iš kokybiškų produktų - tai meilė savo ir kitų valgančiųjų kūnui, pasirinkimas gyventi sveikiau. Lengviausia ir pigiausia tai įgyvendinti, remiantis sezoniškumu, vis apsilankant turguje. Žiemos vidury net pats įmantriausias maisto gamybos triukas nepaslėps pomidoro "plastmasės" skonio. Taip, kokybiški produktai, jei jų neužaugina tėtis, mama ar teta kainuoja brangiau, bet juos ir tausojame labiau, mėgaujamės mažesniais kiekiais ir likučių neskubame išmesti į šiukšliadėžę.

Pica - tikriausiai vienas iš mėgstamiausių daugelio patiekalų; bent aš pažįstų tikrai daugiau nei dešimt ištikimų picos mėgėjų. Šiems picų valgytojams kepu įvairias picas: ir paprastas, o kartais, ir su per daug produktų - tikrų tikriausius pyragus. Man pačiai skaniausia plonai iškočiotos, iškilusiu kraštu picos su keletu sudedamųjų dalių: paprastai, tai - pomidorai, mocarela, miško grybai ar svogūnai.
Geriausias būdas, neturint krosnies, iškepti kuo panašesnę į tikrą, traškiu, trapiu papločiu picą yra naudoti keptuvę, kurią galite pašauti į orkaitę.
 

Pagrindinei picos tešlai (2 picoms) reikės:

5 g šviežių mielių

2/3 puodelio drungno vandens

2 arbatinių šaukštelių cukraus

2 valgomųjų šaukštų aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus

250 g "00" rūšies kviečių miltų (aš dažniausiai kepu iš rupių miltų, pagamintų iš pilnagrūdžių minkštųjų kviečių)

3/4 arbatinio šaukštelio smulkios jūros druskos

Tešlos paruošimas

1. Mieles ištrinkite su cukrumi, kol gausite vientisą tyrelę. Supilkite kūno temperatūros vandenį ir išmaišykite. Vanduo turi būti drungnas, t.y., įmerkus pirštą, vos vos jaučiasi maloni šiluma. 

2. Į dubenį suberkite miltus ir druską, išmaišykite. Viduryje padarykite duobutę, į ją supilkite mielių, cukraus bei vandens mišinį bei aliejų.

3.Šakute sukdami ratu lėtai įmaišykite miltus į vandenį ir aliejų.Sukite toliau, kol įmaišysite visus miltus.

4. Kai tešla pasidarys per kieta maišyti šakute, vos vos pasimiltuokite rankas ir suformuokite iš jos rutulį. Palikite 10 minučių, uždengę plėvele, pastovėti.

5.10-15 minučių minkykite pailsėjusią tešlą, kol gausite ją minkštą ir elastingą. Darykite taip: tešlos gabalą perlenkite per pusę, kaip matote nuotraukoje: perlenktos tešlos kraštai prieš jus. Uždėkite pirštus, o delnas turi kabėti ore.

6. Ridenkite delną, spausdami ir tempdami tešlą, pirmyn nuo savęs, kita ranka galite prilaikyti tešlą.

7. Kol delnas bus ant tešlos, o pirštai kabės ore.

8. Perlenkite tešlą, taip kaip matote nuotraukoje. Tešlos kraštai turi būti prieš jus ir kartokite viską iš pradžių. Minkant naudokite kiek įmanoma mažiau miltų.

9. Gerai išminkyta tešla neturi lipti prie rankų, ji turi būti lanksti ir minkšta.

Tešlos pakilimas

1. Dubenį ir tešlos rutulį patepkite alyvuogių aliejumi. Į dubenį dėkite tešlos rutulį. Tešlą uždenkite plėvele ar rankšluosčiu, kad nesukietėtų paviršius ir palikite 2 valandoms kilti.

2. Pakilusią tešlą padalykite į dvi vienodas dalis ir suformuokite du rutuliukus. Suformuotus rutuliukus sudėkite ant aliejumi išteptos lentelės, uždenkite ir palikite 1-2 valandoms, kad tešla pakiltų antrą kartą.

Formos suteikimas

1. Tešlai pakilus antrą kartą, išimkite vieną bandelę ir padėkite ant plonu miltų sluoksniu pabarstyto stalo, kad bandelė neliptų prie jo paviršiaus.

2. Judesiais - iš centro į išorę, rankų pirštų pagalvėlėmis ir delnais spausdami bandelę, kelis kart apverčiant, suformuokite skritulį, kurio vidurinės dalies storis būtų apie 0,5 cm, o kraštų storis ir plotis 1-2 cm. Nepasiduokite pagundai naudoti kočėlo.

Kai jau turite paruoštą paplotį, belieka tik nuspręsti, ką dėti ant jo. Aš rinkausi vieną iš paprasčiausių variantų - beveik picą "Margaritą". 

Ši pica patiks pomidorų, bazilikų ir mocarelos derinio mėgėjams. Ji skaniausia tik ištraukta iš orkaitės - sultinga ir kvapni, traškiu papločiu, ir valgoma rankomis. Jeigu norite sotesnio patiekalo, uždėkite kumpio griežinėlių.

2 picoms pagardinti reikės:

400 g skardinės pomidorų be žievelių

200 g mocarelos sūrio

1 arbatinio šaukštelio džiovintų bazilikų

10 g pirmo spaudimo alyvuogių aliejaus + kepimui

3/4 arbatinio šaukštelio jūros druskos

Pica su mocarela ir bazilikais

1.Pomidorų padažui iš skardinės ištraukite pomidorus, sulčių nereikės. Pomidorus sutrinkite šakute, kol gausite tyrelę, paskaninkite druska ir bazilikais.

2. Gerai įkaitinkite keptuvę, kurią galima naudoti ir orkaitėje, įpilkite 1-2 arbatinius šaukštelius aliejaus, sumažinkite ugnį iki vidutinės ir į keptuvę įtieskite picos paplotį. Kepkite 3-4 minutes, dėl karščio ims veikti mielės ir iškils burbuliukai. Papločio apversti nereikia.
3. Praėjus 3 - 4 minutėms, sumažinkite ugnį iki mažos, į papločio vidurį šaukštu sudėkite pusę pomidorų padažo ir spiraliniu judesiu šį padažą paskirstykite po plonąjį papločio paviršių.

4.  Ant pomidorų sluoksnio išdėliokite pusę griežinėliais supjaustyto sūrio.Galite mocarelą ir užplėšyti.

5. Spiraliniu judesiu, pradedant nuo centro, užpilkite 5 g alyvuogių aliejaus.
6. Keptuvę įdėkite į orkaitę, įkaitintą iki 220 C., ir kepkite 8-10 min., kol apskrus. Keptuvę atsargiai ištraukite, išimkite picą, supjaustykite ir nedelsiant ragaukite. Tik nenudekite liežuvio.