2013 m. vasario 23 d., šeštadienis

Apie motyvaciją ir poreikius

Kodėl nusprendžiau šį vakarą parašyti apie motyvaciją? Atsakymas visai paprastas - kad imtumeisi veiksmų, turi turėti vidinį varikliuką, kuris Tave judintų. Vidinis varikliukas, kitais žodžiais tariant, aistra, energija, entuziazmas, yra būtinas, jei nori pasiekti ar pakeisti kažką. Gyvenime visada anksčiau ar vėliau ateina metas, kai tenka savęs paklausti: kur esu, o kur norėčiau būti?



Pati paprasčiausia motyvacijos išraiška ir yra poreikis. Būtent poreikis skatina veikti. Nors poreikiai yra universalūs, tačiau nėra vieno, kuris tiktų visiems, nes tik patys (ne tėvai, ne kaimynai, ne draugai) žinome, ko mums labiausiai reikia šiuo gyvenimo momentu: ar meilės, ar pinigų, ar sveikatos, ar priklausymo kam nors, ar namų, ar dvasinės ramybės ir t.t. Jei poreikis - ne mūsų, o primestas iš šalies, natūralu, kad nejaučiame jokios motyvacijos kažką daryti ir, žinoma, nedarome ar darome atbulomis rankomis. Taigi, ko Tau, būtent Tau, labiausiai reikia? Užmiršk visus nuogąstavimus, jog šio poreikio patenkinimas neįmanomas. Viskas įmanoma, tereikia eiti į priekį. Jei žmogus sugebėjo išlipti mėnulyje, vadinasi, galimi ir didesni dalykai, kuriuos gali pasiekti ir tam tikriausiai nereikia erdvėlaivio. 



Vadinasi, kai jau žinai, ko Tau reikia, turi imtis veiksmų, priimti sprendimus: koks yra geriausias būdas patenkintį šį poreikį? Kiek tam reikės įdėti jėgų? Ar šios jėgos bus vertos rezultato? Tokiu būdu galima išgryninti tikruosius poreikius gyvenime – išsiaiškinant vertę to dalyko, kurio siekiant turėsi sumokėti skausmo, jėgų, darbo. Pavyzdžiui sportininkai dažniausiai yra nepaprastai motyvuoti iškęsti visą skausmą, kad laimėtų medalį ar pagerintų rekordus.



Tarkime, Tu galvoji, kad tikrai nori sustiprinti savo fizinę ištvermę. Nusprendi, kad geriausias būdas to pasiekti yra bėgioti. Supranti, kad reikės įdėti daug pastangų, bet pagalvojus, kad galėsi dalyvauti maratone, nusprendi, kad kiekvienas išlietas prakaito lašas to vertas. Pradedi bėgioti, tačiau po savaitės vieną lietingą dieną praleidi bėgimą, kitą rytą susigalvoji, kodėl negali bėgti, o trečią rytą supranti, kad sustiprinti fizinę ištvermę buvo tik paviršutiniškas Tavo poreikis, kad tai nėra tavo gyvenimo "aukso medalis". Paviršutiniški poreikiai nemotyvuoja, kadangi jie neina iš vidaus. Taigi, ko Tau, būtent Tau, labiausiai reikia?
Galvodama apie tikruosius poreikius, prisiminiau Keistuolių teatro dainą "Maži jausmai":

Maži jausmai prašo
Valgyti, gerti, miegoti    
Dėvi ryškiais rūbais, spalvotais kaklaraiščiais
O didelis jausmas
Toli pievose gano karves
Draugauja su lauko našlaitėmis
Vakarais pavargęs pareina
Atsigeria pieno
Krenta ant šieno
Nubraukia veidu ropojantį vabalą
Ir jam nė motais, kad kažkas jo
Visą gyvenimą ieško.


Manau, ji labai čia tinka, nes kokia tiesa jos žodžiuose :)


Man patinka įvairios istorijos(mokykloje viena mano mėgstamiausių pamokų buvo istorija), susijusios su patiekalų receptų atsiradimu. Tikriausiai daugelis, net jei istorija ir nebuvo prikaustantis prie knygų dalykas, žino, kad Romos imperatorius Gajus Julijus neturi nieko bendro su Cezario salotomis. Apie kitus mitus ir tiesas, susijusias su šiomis salotomis, galite paskaityti čia. Tikrai įdomus nedidelis straipsnis.



Cezario salotas gamina beveik kiekviename restorane ar kavinėje, bet man jos "naminis" patiekalas: geriausios ir puikiausios, kai užsimaišau pati. Jei nebandėte - tikrai verta išmėginti. 
Tiems, kurie mėgsta parastus, kiek įmanoma, autentiškus patiekalus - čia esantis šių salotų receptas, turėtų patikti ir įtikti. Man tokios labiausiai ir patinka - be vištienos, be šoninės, be pomidorų, be agurkų - tik salotos, traškūs skrebučiai, sūris ir kreminis padažas. Su tais, kurie nesupranta, kaip pavyzdžiui mano vyras, kaip galima pavalgyti be mėsos, dalinuosi Aviatoriaus salotų su keptu čili viščiuku(ir labai skaniu kreminiu padažu su ančiuviais ir garstyčiomis) receptu. Ančiuviai ir garstyčios padažui suteikia papildomo stipresnio atspalvio. Tikrai gardu - galima liežuvį praryti. Paragaukite ;)
Kepdama viščiuką, rėmiausi receptu iš "Virtuvės mitų griovėjų" knygos "7 ingredientai draugams". Mano vyras sakė, jog šį viščiuką galėtų valgyti visas septynias dienas iš eilės. Be to, taip iškepti viščiuką labai lengva, todėl, jei tik jis panorės, galėsiu šį norą išpildyti. 



Padažui reikės:
3 česnako skiltelių
3 ančiuvių filė
2 arbatinių šaukštelių garstyčių
3 valgomųjų šaukštų citrinos sulčių
1 arbatinio šaukštelio Vorčesterio padažo
1 didelio kiaušinio trynio
100 ml alyvuogių aliejaus
40 g parmezano 

Salotoms reikės:
2 gūžių (apie 500 g) romaninių salotų
50 g parmezano

Skrebučiams reikės:
6 baltos duonos riekių (pvz.: čiabatos)
2 česnako skiltelių
2 šaukštų vynuogių kauliukų arba augalinio aliejaus
Druskos 

Keptam čili viščiukui reikės:
1 viščiuko (1,5 kg)
20 g šviežio imbiero
1 žaliosios citrinos sulčių
6 česnako skiltelių
1 aitriosios paprikos be sėklų
1 valgomojo šaukšto maltų aitriųjų paprikų
4 valgomųjų šaukštų aliejaus
1 valgomojo šaukšto rudojo cukraus
1 arbatinio šaukštelio rūkytos paprikos
1 valgomojo šaukšto prieskoninių daržovių mišinio su druska
Druskos ir juodųjų maltų pipirų
    
Aviatoriaus salotos su keptu čili viščiuku  

1. Visų pirma reikia pasiruošti viščiuką, nes svarbu, kad jis turėtų laiko pasimarinuoti. Idealu, jei jį užmarinuosite, prieš einant miegoti. Nuluptą imbierą, citrinos sultis, nuluptas česnako skilteles, išvalytą papriką, prieskonius, cukrų, aliejų, šiek tiek druskos (jei mėgstate sūriau), pipirų susmulkinkite smulkintuvu. Šia mase gerai įtrinkite viščiuką. Dubenį aptraukite maistine plėvele ir padėkite į šaldytuvą. Marinuokite 4 val., dar geriau - per naktį.
2. Viščiuką įdėkite į kepimo rankovę. Mėsa bus sultinga ir minkšta. Kepkite 180 C orkaitėje 40 minučių. Po to rankovę labai atsargiai prakirpkite, atidenkite viščiuką ir kepkite dar 20 minučių, kol apskrus. Pradėjus kepti viščiukui, laikas imtis salotų.
3. Išmeskite išorinius salotų lapelius, likusius nuplaukite, nusausinkite, suplėšykite ir sudėkite į salotinę.
4. Skrebučiai. Duonos riekes supjaustykite 1 cm kubeliais. Česnako skilteles nulupkite, sugrūskite ir sudėkite pas duonos kubelius. Maišant supilkite aliejų. Įberkite žiupsnelį druskos. Atsargiai išmaišykite. Keptuvėje įkaitinkite dar lašelį aliejaus. Suberkite duonos kubelius, kepkite maišydami, kol bus traškūs. Atidėkite į šalį. 
5.Padažas. Mažame puodelyje užvirkite vandens kiaušiniui. Česnakus nulupkite, sugrūskite ir sudėkite į dubenį, kuriame plaksite padažą. Smulkiai supjaustykite ančiuvius ir sudėkite į padažo dubenį, į jį taip pat sudėkite garstyčias ir viską gerai sutrinkite šakute. Kai vanduo užvirs, įdėkite kiaušinį ir virkite 1 minutę, paskui kiaušinį pakiškite po šaltu vandeniu. Kai kiaušinis atvės, atskirkite trynį nuo baltymo (jo nebereikės).Išplakite trynį su česnakų, ančiuvių ir garstyčių tyrele, po to, lėtai, labai lėtai, pilant alyvuogių aliejų, įplakite jį į šią masę. Kai aliejus ir trynys susimaišys į vientisą masę, įplakite citrinos sultis ir vorčesterio padažą. Galiausiai įmaišykite smulkiai sutarkuoto parmezano.
6. Užpilkite padažą ant salotų, sumaišykite, paskui sudėkite skrebučius ir vėl sumaišykite. Atpjaukite plonų parmezano juostelių, sudėkite jas ant salotų ir patiekite su kepto čili viščiuko gabalėliu.

2013 m. vasario 10 d., sekmadienis

O-tai-ką-Mukatanas-iš-tikrųjų-valgo

Taigi, pamąsčiusi keletą minučių, supratau - visų mėgstamiausių patiekalų neišvardinsiu, nes gautųsi labai ilgas ir labai ilgas sąrašas. Paprasčiau pasakyti, ko nemėgstu ir ką mėgstu plačiąja prasme :) Nemėgstu aš mėsos ir beveik jos nevalgau. Kai pasakau tai žmonėms, paprastai išgirstu klausimą: "Tai ką Tu tada valgai?". Valgau ir mėgstu aš daug ką: sriubas, košes, salotas, daržovių troškinius ir t.t. Kartais valgau ir mėsą, jei užsimanau. Apskritai, stengiuosi valgyti tai, ką man pakužda organizmas, jei jo nepaklausau, atrodo, kad maistas stovi skrandį ir kol nesuvalgau nors mažo kąsnelio to, ko geidžia skrandis, jaučiuosi apsunkus. Todėl, atėjusi į svečius, dažnai šeimininkus nustebinu, po sočių pietų ar vakarienės paprašydama šaukšto jogurto ar varškės ar salotos lapo. 
Kalbant apie salotas, jei noriu mėsos, tai beveik visada (truputį nuobodu, žinau) užsimaišau "karštąsias" salotas. "Karštosiomis" salotomis aš vadinu Cezario salotas, patiektas su vištiena-ką-tik--keptuvės ir ančiuviais. Kartais plius tarkuota morka ar susmulkintas pomidoras ar vienas kitas agurko griežinėlis. Kartais viskas vienoje didelėje lėkštėje.

Kitaip nei mėsą, košes galėčiau valgyti kas rytą ir kas vakarą, man jos niekada nenusibosta. Iš tiesų, taip ir darau. Mano košės visai paprastos, nebrangios, vos iš keleto sudedamųjų dalių. Kartais išsiverdu keturių grūdų košės, dar kartais - ryžių košės, bet dažniausiai - grikių košės su keptomis daržovėmis. Visada šią košę valgau su raugintais agurkėliais - jie čia taip tinka. Raugintų agurkėlių mūsų rūsyje, kaip ir svogūnų bei morkų, galima surasti visada. Dėkoju mylimiems tėveliams, prikraunantiems rūsio lentynas su meile užaugintomis daržovėmis. Pastebėjau, kad grikių košę geriausiai virti pilkomis apsiniaukusiomis žiemos dienomis, nes jos spalvos primena vasarą, žydinčias pievas, šilumą...Bet apie ką aš čia :)  

Dar labiau nei košes aš mėgstu varškę ir viską iš jos. Pasigaminti salotas yra visų paprasčiausias veiksmas. Ką gi reikia padaryti? Paimti apie 100 g grūdėtos varškės, smulkiai supjaustytą didelį pomidora, žiupsnelį druskos ir maltų juodųjų pipirų. Viską išmaišyti dubenėlyje. Iš tikrųjų, juk genialumas slypi paprastume. Jei norisi prašmatniau, plonomis riekelėmis supjaustau pusę avokado ir išdėlioju ant salotų. Kitas pietų valgis, kai nesinori nieko rimto, o tiksliau be galo norisi kažko saldaus (man taip nutinka ne retai) - į grūdėtą varškę įmaišyti šaukštą aviečių uogienės ir susmulkintą bananą.

Štai ir dabar pasiimu dubenėlį-drambliuką, gausiai prikrautą karštų varškėtukų, iš lėto skęstančių tirpstančiame svieste, pasiimu šaukštą ir įsitaisau prieš kompiuterį kartu su šeimyna pažiūrėti dar vieną kartą Draugų. Be minkštų virtų varškėtukų sunku įsivaizduoti vakarą po ilgos darbo dienos. Ir nenuostabu: jie lengvai ir greitai pagaminami, yra labai (tiesiog labai) jaukūs - it koks sielos balzamas. Jau po pirmos purios varškėtuko "pagalvėlės" vienas niekas nukreipti mintis į malonius ir gerus dalykus. Pavyzdžiui, kaip kepsiu varškės apkepą rytojaus vakarienei :)

P.S.: visiškai tuo nesidižiuoju:
1. Ką gamini, kai skrandis sako nežinau-ko-noriu-bet-noriu-čia-ir-dabar? Ant juodos duonos užsitepu majonezo.
2. Ar esi valgiusi cepelinų iš prekybcentrio šaldiklio? Ne, bet žuvies pirštelių kartais nusiperku, o prie jų vėl ant juodos duonos užsitepu majonezo.

P.P.S.: nesu išbandžiusi jokios dietos. Man labai patinka valgyti :) 



1 didelei porcijai reikės:
1 pakelio (180 g) varškės (9 proc. riebumo)
1 didelio kiaušinio
1/2 puodelio (puodelio talpa 250 ml) miltų tešlai + 2 kupinų valgomųjų šaukštų miltų užminkymui
Druskos
Padažui: gabalėlio sviesto, šaukštelio grietinės ir druskos 

Virti varškėtukai su grietinės ir sviesto padažu

1. Į dubenį sudėkite varškę ir žiupsnelį druskos, išmaišykite, paragaukite ar pakanka druskos.
2. Įmuškite kiaušinį ir gerai jį įmaišykite. Suberkite miltus ir išmaišykite, kad neliktų sausų miltų. Tešla gausis lipni.
3. Ant stalo paberkite gerą šaukštą miltų, užminkykite tešlą. Tai užtrunka ne daugiau nei pusę minutės. Paberkite kitą kupiną šaukštą miltų, suformuokite pailgas dešreles ir supjaustykite mažais gabalėliais. Jokiu būdu nepadauginkite miltų, nes varškėtukai gausis kieti.
4. Paruoštus varškėtukus sudėkite į užvirusį vandenį. Atsargiai pamaišykite, kad nepriliptų prie puodo dugno. Kai varškėtukai iškils į vandens paviršių, virkite dar 3-4 minutes.
5. Į dubenėlį įdėkite sviesto, grietinės ir ant viršaus nukoštus varškėtukus, atsargiai išmaišykite, kol sviestas ištirps, paskaninkite druska ir mėgaukitės. 


2 didelėms porcijoms reikės:
1 pakelio grikių (t.y. 100 g)
2 vidutinio dydžio svogūnų
2 vidutinio dydžio morkų
1/2 didelės paprikos
1/2 žalios aitriosios paprikos
4 valgomųjų šaukštų sviesto
1 valgomojo šaukšto aliejaus
1 kupino valgomojo šaukšto susmulkintų krapų
Druskos ir maltų juodųjų pipirų

Grikių košė su keptomis daržovėmis 
 
1. Įdėkite pakelį su grikiais į verdantį sultinį arba pasūdytą vandenį. 1 pakeliui reikia apie 1 litro skysčio. Virkite 25 minutes ant silpnos ugnies, uždengus dangčiu.
2. Kol grikiai verda nusilupkite ir kubeliais susipjaustykite svogūnus; nusilupkite ir brokine tarka sutarkuokite morkas, mažais kubeliais supjaustykite paprikas.
3. Įkaitintoje keptuvėje išlydykite 3 valgomuosius šaukštus sviesto su 1 šaukštu aliejaus, suberkite svogūnus, įberkite žiupsnelį druskos, išmaišykite, kepkite apie 4 minutes, kol svogūnai suminkštės. Tada suberkite morkas, įdėkite 1 valgomąjį šaukštą sviesto, išmaišykite, kepkite apie 6-7 minutes, kol morkos suminkštės. Kai morkos iškeps, berkite paprikas, aitriąsias paprikas ir krapus, kepkite apie 5-6 minutes, kol paprikos suminkštės. Pagal skonį pagardinkite druska ir maltais juodaisiais pipirais.
4. Kai grikiai išvirs, pakelį išimkite, nuvarvinkite nereikalingą sultinį (ar vandenį), prakirpkite maišelį ir grikius išberkite į keptuvę pas daržoves. Gerai išmaišykite, pakeitinkite viską dar 1-2 minutes. Jei reikia, paskaninkite druska ir maltais juodaisiais pipirais.
 

P.P.P.S.: į blog'ą dažniausiai patenka receptai patiekalų, kurie yra tapę mūsų mėgstamiausiais, ir norisi jų ragauti vėl ir vėl.

2013 m. vasario 2 d., šeštadienis

Gyvenimo kalnų viršūnės

Praėjusį savaitgalį tvarkiau studijų laikų užrašus. Daugybė jų nukeliavo į šiukšlių maišą, kadangi supratau, kad jie jau niekada nebus panaudoti. Didelėje popierių krūvoje radau ir psichologijos sąsiuvinį. Jį pasilikau. Įsiskaičiau. Paprastas ir ilgai neužtrunkantis pratimas, kurį radau šiame sąsiuvinyje, yra per 60 sekundžių surašyti kuo daugiau akimirkų, kada gyvenime jauteisi taip, lyg stovėtum kalno viršūnėje. Šios akimirkos yra ypatingos tuo, kad viduje likęs stiprus ir keistas laimės, tobulumo, pasididžiavimo, nuostabos jausmas. Tu tai padarei! 
Tai gali būti ir labai didelės akimirkos: vestuvės, vaiko gimimas, ir visai mažutės: užrašas ant veidrodžio mylimam žmogui, išsvajotos knygos gavimas. Svarbiausia, kad tą įvykį atsimeni taip, lyg jis būtų ką tik įvykęs.



Kai pagalvojau apie savo gyvenimo viršūnes, didžiai savo nuostabai, pasijutau itin laiminga, labiau savimi pasitikinti ir įkvėpta ką nors nuveikti. Kaip pastebėjo Markas Tvenas:"Po dvidešimties metų Tu būsi labiau nusivylęs dėl to, ko nepadarei, nei dėl to ką padarei. Taigi, atsikratyk pančių. Palik saugų uostą. Pagauk palankų vėją. Tyrinėk. Svajok. Atrask." Nusprendžiau, jau seniai, kad kuo dažniau nuotykiams, iššūkiams, galimybėms reikia sakyti taip ir net nepajusiu, kaip tapsiu tikrų tikriausia gyvenimo alpiniste.



Kartais, bet tik kartais, pagalvoju, kad, jei nesivadovaučiau Marko Tveno požiūriu, patirčiau mažiau gėdos jausmo, atrodyčiau rimtesnė, nereikėtų raudonuoti, negaučiau keistų pravardžių, turėčiau susitaupiusi daugiau pinigų. Tačiau, kai pabandau elgtis pagal tokį elgesio modelį, suprantu, kad tai nesu aš, kad nors man be galo patinka lygumos ir valandų valandas galėčiau jomis grožėtis, bet įkopti į viršūnes (savais būdais) patinka dar labiau.       
Keletas mano gyvenimo kalnų viršūnių, kurias prisiminiau pirmiausiai:
1) perplauktas mano kaime esantis tvenkinys;
2) iš pirmo karto išlaikytas egzaminas, kurį iš 100 žmonių išlaiko 20 - 25;
3) pirmasis meilės prisipažinimas vidury nakties, valgant šaldytas krabų lazdeles;
4) vestuvių šokis, kai atrodė, kad kojomis nejaučiu žemės;
5) maudynės naktį jūroje;
6) mažyčio besmegenio numezgimas ir padovanojimas Debesėliui;
7) ir t.t.   

O kada Tu jauteisi taip, lyg stovėtum kalno viršūnėje?



Kibbeh - vienas iš populiariausių Vidurio Rytų patiekalų. Naršant internete, supratau, kad yra daugybė būdų jam pagaminti. Paprastai, tai - iš "bulgur" kruopų, keptų svogūnų ir maltos jautienos ar avienos formuojami kukuliai, įdaryti malta jautiena, gausiai pagardinta prieskoniais, keptais svogūnais ir kedrinėmis pinijomis. Po to šie kukuliai gruzdinami ir iškart valgomi. Bet mane labiau įkvėpė kitas šio patiekalo paruošimo būdas - kepti pyragą:


Nors tai netradicinis Kibbeh pateikimo būdas, bet labai skanus ir daug paprastesnis. Ypač mane sužavėjo padažas iš "tahini" pastos, todėl nepabūkite būtinai jos įsigyti, jei kepsite šį pyragą.



Produktai, kurių gali tekti paieškoti:
"Bulgur" kruopos - tai pilno grūdo skaldyti kietieji kviečiai, ne mažiau populiarūs už ryžius Vidurio rytuose. Jos yra riešuto skonio, ilgiau kramtomos, sudėtyje yra daug geležies, todėl naudingos sveikatai. Šiam patiekalui naudojamos smulkios "bulgur" kruopos. Jų ieškokite sveiko maisto parduotuvėse.
"Tahini" pasta - tai skrudintų maltų sezamų sėklų pasta. Skoniu ji primena žemės riešutų sviestą, šiek tiek kartoka. Yra vitamino E šaltinis. Būtinai laikoma šaldytuve, sandariai uždaryta. Jos taip pat ieškokite sveiko maisto parduotuvėse.
Kedrinės pinijos irgi yra puikios vitamino E tiekėjos. Jos - labai aliejingos, šiam pyragui suteikia žaismingumo bei labai draugauja su "bulgur" kruopomis bei "tahini" pasta. Jų galite rasti didžiuosiuose prekybos centruose.   


Nepaprastai kvapnus. Po kepta malta jautiena atsidūręs "bulgur" kruopų pagrindas prisigeria gardžių mėsos sulčių. Visas pyrago gardumas atsiskleidžia jam šiek tiek atvėsus. Puiki vakarienė, kai norisi palepinti gurmaniškai nusiteikusią šeimyną ar draugus.  

Pagrindui reikės:
125 g "bulgur" kruopų (pilno grūdo skaldytų kietųjų kviečių)
200 ml vandens
1 didelio svogūno
2 valgomojų šaukštų aliejaus
Druskos
1/4 arbatinio šaukštelio maltų juodųjų pipirų 
2 valgomųjų šaukštų miltų
1/4 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

Įdarui reikės:
3 valgomųjų šaukštų aliejaus
2 vidutinio dydžio svogūnų
2 česnako skiltelių
1 žaliosios aitriosios paprikos
450 g maltos jautienos
1 arbatinio šaukštelio druskos
1 arbatinio šaukštelio cinamono
1/3 arbatinio šaukštelio maltų kvapniųjų pipirų
2 valgomųjų šaukštų susmulkintų petražolių
1 arbatinio šaukštelio susmulkintų kalendrų
1/2 maltų juodųjų pipirų 
30 g kedrinių pinijų

Padažui reikės:
50 g "tahini" pastos 
2 arbatinių šaukštelio citrinos sulčių
50 ml vandens
20 g kedrinių pinijų

Pateikimui reikės:
1/3 arbatinio šaukštelio cinamono
Gero žiupsnio susmulkintų kalendrų

"Kibbeh" - maltos jautienos ir "bulgur" kruopų, pyragas

Pagrindas: į dubenį supilkite 200 ml vandens, suberkite "bulgur" kruopas, sumaišykite ir tegu pastovi 40 - 50 minučių. Nulupkite ir supjaustykite smulkiai svogūną. Keptuvėje įkaitinkite šaukštą aliejaus, suberkite svogūną, 1/3 arbatinio šaukštelio druskos, maltuosius juoduosius pipirus ir kepkite ant mažos ugnies, kol suminkštės, apie 6 - 7 minutes. Tuo metu miltus sumaišykite su kepimo milteliais. Kai kruopos išmirks, nusunkite jas ir gerai sumaišykite su apkeptais svogūnais, miltais, 1/3 - 1/2  arbatinio šauktelio druskos ir 1 valgomuoju šaukštu aliejaus.
Įdaras: nulupkite ir supjaustykite svogūnus. Nulupkite ir supjaustykite česnako skilteles. Susmulkinkite, išėmę sėklas, aitriąją papriką. Keptuvėje įkaitinkite 2 valgomuosius šaukštus aliejaus, suberkite susmulkintus česnaką, svogūnus ir papriką bei 1/2 arbatinio šaukštelio druskos, kepkite ant mažos ugnies, kol suminkštės, vis pamaišant, apie 8 minutes. Tuo metu susismulkinkite petražoles ir kalendras. Apkeptus svogūnus, papriką ir česnaką išimkite į dubenėlį ir atidėkite į šalį. Keptuvėje įkaitinkite 1 valgomąjį šaukštą aliejaus ir ant didelės ugnies, vis maišant, apkepkite maltą jautieną, apie 5 minutes. Tada sudėkite atsidėtą svogūnų, česnako ir paprikos mišinį, suberkite pinijas, petražoles, kalendras, cinamoną, 1/2 arbatinio šaukštelio druskos, kvapniuosius ir juoduosius pipirus. Išmaišykite ir dar vieną minutę pakepkite.
Sluoksniavimas: įkaitinkite orkaitę iki 180 C. Kepimo formą, kurios skersmuo 18 - 20 cm, ištepkite aliejumi ir išklokite kepimo popieriumi. Kruopų pagrindą paskirstykite ant skardos dugno, vis šaukštu paspaudžiant, kad gautųsi vientisas be tuščių ertmių pagrindas. Ant jo suberkite įdarą, tolygiai paskirtykite ir taip pat "supresuokite" su šaukštu. Kepkite 20 minučių.
Padažas: dubenėlyje sumaišykite "tahini" pastą, vandenį ir citrinos sultis iki vientisos masės. Kai pyragas iškeps, šiuo padažu aptepkite jo viršų, užbarstykite pinijas ir kepkite dar 10-15 minučių, kol padažas šiek tiek sustings, o pinijos įgaus spalvos.
Patiekimas: pyragą apibarstykite cinamonu ir kalendromis. Palikite šiek tiek atvėsti ir sutvirtėti. Tiekite šiltą su salotomis.

Įkvėpimo šaltinis: čia.

P.S.: man šis pyragas labai gražus. Įsimylėjau jį iš pirmo žvilgsnio. Mmmm...