2014 m. rugsėjo 20 d., šeštadienis

Lietiniai blyneliai su kiauliena, karamelizuotais svogūnais ir marinuotais kelmučiais

Apie paleidimą
 
Verta suvokti, kad kai paleidi žmogų, situaciją, jausmą ir atleidi sau bei kitiems, pradedi gyti, o kai pagyji, pajudi iš vietos ir imi augti. Aš iš pradžių truputį nepasitikėjau išgijimu, maniau, kad viskas, ką išgyvenau, neteks prasmės, jei paleisiu, jei neišgyvensiu to iš naujo ir jei viduje nors šiek tiek nedilgčios skausmas. Laimei, suvokiau, kad paleisti nereiškia atsiriboti nuo praeities ar ją ignoruoti. Paleisti reiškia dėkingumą už tai, kas buvo, drąsą keistis, pajutimą, jog gyvenimas eina toliau ir jo nekontroliuoja neužgyjančios praeities žaizdos.  


Juk toks momentas gyvenime ateina daugmaž visiems, kai suvoki, jog užstrigai, jog dėl kažko, kas verčia Tave kentėti ir užgauna, per daug stengiesi ir kad vienintelis įmanomas pajudėjimo iš vietos būdas yra susitaikyti su pokyčiais ir liautis, bandžius išlaikyti tai, ko niekada nebus. Tiesiog palikti ramybėje. Nueiti. Ne dėl to, kad pasiduodi, ne dėl to, kad Tau nesvarbu, bet todėl, kad myli save ir esi stiprus, o laikytis į kažką, desperatiškai įsikibus, nėra stiprybės ženklas. Daug daugiau jėgų reikia paleisti. Kad vėl viskas taptų įmanoma.


Apie blynelius

Pirmiausia ir bene svarbiausia priežastis, kodėl aš mėgstu lietinius blynelius, yra jų traškūs, mezginiuoti krašteliai. Antra, pasirinkus tinkamą įdarą, lietiniai blyneliai įtinka beveik visų valgytojų skoniui. Rimtiems valgytojams į blynelius vynioju rimtą įdarą.


Jį gaminamu iš kiaulienos nugarinės. Kiaulienos nugarinę supjaustau plonomis juostelėmis, apskrudinu ir sumaišau su karamelizuotais svogūnais, tarkuotu sūriu bei marinuotais kelmučiais. Tokie blynai - sielos balzamas, kai norisi ko nors drūto.


16 blynelių reikės:
Tešlai:
3 didelių kiaušinių
260 g miltų
3 su 3/4 puodelių pieno
1 arbatinio šaukštelio cukraus
1/2 arbatinio šaukštelio druskos
Aliejaus

Įdarui:
1 kg kiaulienos nugarinės su kaulu ir oda
3 vidutinio dydžio svogūnų
2 valgomųjų šaukštų aštraus pomidorų padažo
150 g marinuotų kelmučių
240 g fermentinio sūrio
Žiupsnelio smulkintų petražolių
Druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų
Aliejaus

Lietiniai blyneliai su kiauliena, karamelizuotais svogūnais ir marinuotais kelmučiais

1. Blyneliams dubenyje lengvai išplakite kiaušinius, suberkite miltus, cukrų ir druską ir lėtai įmaišykite pieną. Tešla turi būti be gumuliukų. Gautą tešlą apie 30 - 40 min. palaikykite šaldytuve. Tuo metu pasiruoškite įdarą.
2. Ant vidutinės ugnies įkaitinkite keptuvę, išteptą aliejumi. Tešlą į įkaitintą keptuvę pilkite nedideliu samčiu, o pačią keptuvę, laikydami už rankenos, sukite, kad tešla plonu sluoksniu pasiskirstytų po visą keptuvės dugną. Blyneliai turi būti plonyčiai. Juos kepkite iš abiejų pusių - tai užtruks apie 3-5 min.
3. Įdarui: nuo kiaulienos nugarinės nupjaukite odą ir išpjaukite kaulą. Nugarinę supjaustykite nedidelėmis juostelėmis. Keptuvėje įkaitinkite 2 valgomuosius šaukštus aliejaus, suberkite mėsą ir kepkite ant didelės ugnies apie 10-12 minučių, kol ši gražiai apskrus ir iškeps. Jei neturite didelės keptuvės, kepkite per du kartus. Tuo tarpu juostelėmis susipjaustykite svogūnus. Kai mėsa iškeps, išimkite ją į dubenėlį, o į keptuvę suverskite svogūnus, sumažinkite ugnį iki mažos, užberkite žiupsnelį druskos ir kepkite svogūnus, vis maišydami, apie 15 min. Į iškepusius, karamelizuotus svogūnus įmaišykite pomidorų padažo ir pakepkite keletą minučių, tada sudėkite mėsą, pagardinkite druska, maltais juodaisiais pipirais ir pakaitinkite vieną kitą minutę. Praaušus mėsai, sudėkite gerai nusunktus grybus ir tarkuotą sūrį bei petražoles. Paragaukite, ar netrūksta druskos ir pipirų.
4. Įdarą suvyniokite į blynelius. Blynelius kepkite iš abiejų pusių keptuvėje įkaitintame aliejuje ant nedidelės ugnies, kol gražiai apskrus, o įdaras perkais. 

2014 m. rugsėjo 15 d., pirmadienis

Saldžiarūgštė vištiena su morkomis ir paprikomis

Šis patiekalas mūsų namuose vadinamas vištiena a'la kinietiška. Oi, kad žinotumėte, kaip man kartais būna sunku atsispirti antrai namie gamintų sultingų gruzdintų vištienos gabaliukų saldžiarūgščiame ir klampiame padaže porcijai. Ypač vėstant orams ir iš lėto įsigalėjant rudeniui, kai viskas, ko reikia iš maisto, yra turtingas, jaukus, bet dar vasariškai lengvas skonis. Šis padažas yra būtent toks: saldus, bet ne pernelyg, su kiek charakterio ir gaivumo suteikiančiais ryžių actu ir aštriu pomidorų padažu. O egzotiško skonio padažui priduoda sezamų aliejus, turintis daug saulės energijos. Taigi, vertas nuodėmės.     


Šis receptas gimė iš daugybės bandymų pagaminti lengvesnį nei kinų restoranėlių saldžiarūgštį padažą. Ir vieną dieną gavosi! Patiekalo idėja iš skanios knygos "Sushi nuo A iki Z". Mano receptas dėl vienų ingredientų pridėjimo, o kitų išėmimo skiriasi nuo originalaus recepto, bet dabar jis toks, apie kokį ilgai svajojau - priklausomybę galinti sukelti rūgštaus, saldaus, sūraus ir aštraus skonio dermė. Dažniausiai pagal jį ir gaminu, nesukdama sau galvos, o gudrybė visai paprasta - vištienos sultinys. 


Kuo daugiau spalvų dubenėlyje, tuo gražiau šis patiekalas atrodys - tinka raudonosios, geltonosios, oranžinės, o ypač gaiviosios žaliosios paprikos. Prie jo reikės tik paprastų ryžių garnyro. Bet ką čia ir daugžodžiauti, manau, reikia gaminti ir ragauti.


4 valgytojams reikės:
Vištienos marinatui reikės:
3 didelių česnako skiltelių
3 arbatinių šaukštelių sojų padažo
1 su 1/2 arbatinio šaukštelio ryžių vyno (nebūtina)
3 arbatinių šaukštelių kukurūzų krakmolo (galima pakeisti bulvių krakmolu)
1 arbatinio šaukštelio medaus arba rudojo cukraus
1/4 arbatinio šaukštelio druskos
Žiupsnelio šviežiai maltų juodųjų pipirų

Padažui reikės:
3/4 puodelio karšto vištienos sultinio
8-9 arbatinių šaukštelių sojų padažo
3 arbatinių šaukštelių sezamų aliejaus (nebūtina)
1 valgomojo šaukšto ryžių acto (galima pakeisti obuolių actu, tik pilti 3/4 šaukšto)
2 su 1/2 valgomųjų šaukštų aštraus pomidorų padažo
3-4 valgomųjų šaukštų rudojo cukraus arba medaus
3 arbatinių šaukštelių bulvių krakmolo

Dar reikės:
540 g vištienos filė
3 saldžiųjų paprikų
1 morkos
2 svogūnų
Aliejaus
Žiupsnelio sezamų (nebūtina)

Saldžiarūgštė vištiena su morkomis ir paprikomis

1. Supjaustykite vištieną 2,5 cm dydžio kubeliais.
2. Nulupkite ir sutrinkite česnako skilteles. Marinatui sumaišykite sutrintą česnaką, sojų padažą, ryžių vyną, krakmolą, cukrų, druską ir žiupsnelį maltų pipirų. Maišykite, kol ištirps cukrus. Vištienos gabalėlius sudėkite į marinatą, gerai pavoliokite ir atidėkite į šalį, kol paruošite daržoves ir padažą.
3. Padažui sumaišykite sultinį, sojų padažą, sezamų aliejų, ryžių actą, pomidorų padažą, cukrų ir krakmolą.
4. Paprikas supjaustykite 2 cm dydžio kubeliais. Morką nuskuskite ir supjaustykite plonais pusmėnuliais. Svogūnus nulupkite ir supjaustykite 1 cm dydžio kubeliais.
5. Wok arba paprastoje didelėje keptuvėje įkaitinkite 1 su 1/2 valgomojo šaukšto aliejaus ant didelės ugnies. Sudėkite vištieną ir daug nemaišant kepkite apie 5 minutes, kol pradės balti, vietomis šiek tiek apskrus. Viduje ji dar neturi būti visiškai iškepusi. Perkelkite vištieną į dubenį.
6. Į keptuvę supilkite 2 valgomuosius šaukštus aliejaus, suberkite svogūną, sumažinkite ugnį iki mažos ir, vis pamaišant, kepkite apie 3-4 minutes. Tada padidinkite ugnį ir suberkite paprikas bei morkas, vis pamaišant, kad neprisviltų, kepkite apie 8-10 minučių, daržovės turi likti šiek tiek traškios.
7. Grąžinkite vištieną į keptuvę, gerai išmaišykite, supilkite padažą, gerai viską sumaišykite ir kepkite keletą minučių, kad padažas sutirštėtų. Apibarstykite sezamais.

2014 m. rugsėjo 9 d., antradienis

Voveraičių sriuba

Gabriel Yared - The Unfeeling Kiss

Tvarkydama senus dienoraščius, viename iš jų radau dar prieš apsigyvenant Kaune užrašytą klausimą: kaip būti laimingam? Iš tikrųjų, nors tuo metu sau pateiktas atsakymas - atsibudus suprasti ir susitelkti į tai, jog kiekvienas rytas yra nuotykio, kurį netrukus patirsiu pradžia, ir kad dar niekas nėra šio nuotykio išgyvenęs, skamba gal kiek ir banalokai, tačiau juk nei vienas nesame per seni kasdieninėms pasakoms, o ypač būti savo pasakos herojumi.  



Rytais vėl į darbą keliauju pėsčiomis. Einu ir lyjant, man nieko tokio kartais sušlapti. Dar sykį įsitikinau, aš nesukurta ramiai sėdėti vienoje vietoje. Kamščius iškeitus į spartų ėjimą, netgi supratau, kad nereikia keltis valanda anksčiau, jog darbe būčiau laiku. Užtat teko pamiršti aukštakulnius batelius. Bet tai smulkmena. Daugiau klausausi muzikos (prieš išeidama iš namų užsidedu milžiniškas ausines), daugiau šypsausi ir galva šviesesnė. 


Mintys skaidrėja. Tiek daug ženklų, stumiančių į naują pradžią. Begaliniai aplinkinių lūkesčių planai, su kuriais kiekvieną dieną susiduriu, vis mažiau valdo mano mintis. Kiek turėjo praeiti metų, kad pagaliau meilė sau neleistų švaistyto energijos, nei tuos lūkesčius stengiantis pateisinti, nei juos bandant paneigti. 


Būna bijau, bandau susitarti su savimi dar palaukti, būti klusnia, tikinu save, kad reikia laiko mintims sugulti į lentynas, giliai kvėpuoju, bet tai nenuramina širdies ir manyje gyvenančios herojės. Tikinčios pasakomis, nuotykiais, meile, pasivaikščiojimais, o svarbiausia buvimu savimi. Ir tuo, kad geras gyvenimas matuojamas ne visuomenės lūkesčių išpildymu.  


Klausant savo širdies, turi būti išgyvenamas gyvenimas, mylint tai, kas esi. Nėra nieko svarbiau, kaip nebūti kurčiu sau, įsiklausius į kitų norus. Juk neprivaloma niekam nieko įrodinėti daiktais, pareigomis, sprendimais, draugų skaičiumi. Laimė kyla iš vidaus, jei eini savo keliu. 

Kai, išlindusi iš klasikinio kostiumėlio, po ilgos darbo dienos verdu saulėtais pušynais kvepiančią voveraičių sriubą, pasaulis nušvinta kitomis spalvomis... gal tai dar vienas ženklas, kaip toli nuklydau nuo savo kelio.


Jei išsipildytų mano keistuoliški norai ir įkurčiau jaukų mažytį restoraną, kuriame žmonės galėtų numalšinti ne tik fizinį, bet ir sielos alkį, į rudens meniu būtinai įtraukčiau šią sriubą. Šildykitės sriubomis, apkabinimais ir gerumu vienas kitam. Siunčiu geriausius linkėjimus į tą pasaulio kraštelį, iš kurio dabar skaitai šiuos žodžius - šypt!

4 valgytojams reikės:

2 valgomųjų šaukštų augalinio aliejaus
130 g karštai rūkytos šoninės
1 didelio svogūno
2 vidutinio dydžio morkų
250 g šviežių voveraičių
2 didelių bulvių
1500 ml daržovių arba vištienos sultinio
12 juodųjų pipirų
1 lauro lapo
1 česnako skiltelės
1 arbatinio šaukštelio džiovintų čiobrelių
Druskos ir maltų juodųjų pipirų

Voveraičių sriuba

1. Nuo šoninės nupjaukite odą ir supjaustykite šoninę nedideliais kubeliais. Nulupkite svogūną ir supjaustykite nedideliais kubeliais. Morkas nuskuskite ir sutarkuokite burokine tarka. Voveraites švariai nuvalykite. Bulves nuskuskite ir supjaustykite mažais gabalėliais. Česnako skiltelę nulupkite ir sutrinkite. Užvirkite sultinį.
2. Dideliame prikaistuvyje gerai įkaitinkite aliejų ir pora minučių ant didelės ugnies, nuolat maišant, pakepkite šoninę.
3. Tada sumažinkite ugnį iki mažos, suberkite svogūnus ir, vis pamaišant, kepkite 4-5 minutes.
4. Suberkite morkas ir kepkite ant mažos ugnies 4-5 minutes, kol suminkštės. Padidinkite ugnį iki vidutinės, suberkite voveraites ir kepkite apie 10 minučių.
5. Suberkite bulves, pipirus, lauro lapą, supilkite sultinį, išmaišykite, užvirkite ir ant nedidelės ugnies virkite 20 minučių.
6. Kai iki virimo pabaigos bus likusios 5 minutės, tada sudėkite česnaką. Baigiant virti, suberkite čiobrelius, jei reikia, pagardinkite druska ir maltais juodaisiais pipirais.

2014 m. rugsėjo 5 d., penktadienis

Keptų burokėlių salotos su šviežiu ožkos pieno sūriu, greipfrutais ir skrudintais lazdyno riešutais

Ar mėgstate burokėlių ir minkšto ožkos pieno sūrio derinį? Turiu prisipažinti, kad nuo to pirmo karto, kai „Bon Giorno“ tavernoje paragavau burokėlių carpaccio su ožkos pieno sūriu, įsiliejau į šios sąjungos fanų gretas. Mano galva, rudeniškai sodrus, saldus, žemiškas burokėlių skonis taip gražiai dera su šviežio kreminio ožkos pieno sūrio ryškumu, kad po kiekvieno burokėlio riekės kąsnelio palydimo ožkos pieno sūriu siela prisimerkia iš malonumo ir murkia lyg glostoma katė. Išties jau kone dvi savaites esu apsėsta minties apie burokėlius, nesvarbu kaip paruoštus: ir keptus, ir troškintus, ir paprasčiausiai virtus kiek pasūdytame vandeny.
 

Bet skaniausi yra maži, kepti su čiobreliais ant druskos patalo. Suvyniojus į foliją. Net skamba šiek tiek mįslingai. Nuostabiausia šio burokėlių ruošimo būdo ypatybė yra ta, kad druska sugeria drėgmės perteklių, todėl iškepę burokėliai būna sultingi, aromatingi, labiau koncentruoto skonio ir turi švelnaus karamelinio saldainio saldumo. Tvirta burokėlių oda apsaugo jų vidų nuo tapimo per daug sūriu - burokėliai prisigeria druskos tiek, kiek jiems reikia, bet būtinai naudokite rupią arba stambiakristalią druską. 



Užvakar gavusi dovanų naminių burokėlių, šiandien pagaliau prisiruošiau įgyvendinti savo svajonę ir, iškepus juos orkaitėje, susimaišyti salotų. Teko užsukti į parduotuvę nusipirkti greipfrutą ir lazdyno riešutų, kuriais aš visada ne prieš paįvairinti burokėlių ir ožkos pieno sūrio salotas. Pakepinti lazdyno riešutai suteikia malonaus riešutinio traškesio, o raudonojo greipfruto švelnus rūgštumas yra malonus kontrastas tiek burokėlių mėsiškumui, tiek aliejingiems riešutams.
 

O kas begali būti geriau už kone danguje sukurtą (man koks gražus, bet kartu ir koks juokingas šis išsireiškimas) burokėlių, ožkos pieno sūrio, greipfrutų ir paskrudintų lazdyno riešutų derinį, jei ne šis derinys suporuotas su medaus ir čiobrelių užpilu.


2 valgytojams reikės:

Ant druskos patalo keptiems burokėliams reikės:
600 g mažų, jaunų, neluptų burokėlių
200 g stambios jūros druskos
2-3 čiobrelio šakelių
 
Dar reikės:
100 - 120 g šviežio ožkos pieno sūrio, patrupinto
1 didžiojo raudonojo greipfruto
50 g lazdyno riešutų
2 valgomųjų šaukštų šalto spaudimo lazdyno riešutų aliejaus
1-3 arbatinių šaukštelių medaus, priklausomai nuo greipfruto rūgštumo
1 nutarkuotos žaliosios citrinos žievelės
Druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų
Čiobrelių

Keptų burokėlių salotos su šviežiu ožkos pieno sūriu, greipfrutais ir skrudintais lazdyno riešutais

1. Burokėlius gerai nušveiskite šepetėliu po tekančiu vandeniu ir nusausinkite popieriniu rankšluosčiu.
2. Į skardą įklokite didelį lakštą folijos, ant viršaus suberkite druską, paskirstykite ją tokiu pločiu, kad užtektų erdvės burokėliams vienas šalia kito suguldyti. Ant burokėlių paskirstykite čiobrelius. Kruopščiai užlankstykite foliją, kad gautųsi ryšulėlis ir garai iš jo nepabėgtų.
3. Pašaukite skardą su burokėliais į iki 180 C įkaitintą orkaitę ir kepkite apie valandą ar valandą su trupučiu, kol burokėliai taps minkšti.
4. Atsargiai išvyniokite folijos ryšulėlį, išimkite burokėlius į dubenį ir palikite šiek tiek atvėsti.
5. Kol burokėliais vėsta, sausoje keptuvėje keletą minučių paskrudinkite ant didesnės nei vidutinė ugnies riešutus. Nulupkite nuo riešutų luobeles ir juos šiek tiek pasmulkinkite.
6. Nupjaukite greipfruto viršų ir apačią, taip, kad neliktų nei žievės, nei baltojo sluoksnio. Padėkite greipfrutą nupjautu galu ant pjaustymo lentelės ir nupjaukite nuo jo žievę, taip, kad neliktų ir baltojo sluoksnio. Išpjaustykite greipfruto skilteles, palikdami jas skiriančias luobeles. Nukoškite skilteles į dubenėlį. Iš greipfruto graužtuko į ta patį dubenėlį taip pat išspauskite sultis. Turėtų gautis apie 5 valgomieji šaukštai greipfruto sulčių. Greipfruto skilteles supjaustykite nedideliais gabaliukais.
7. Šiltus burokėlius nulupkite. Nuluptus burokėlius supjaustykite 1 cm kubeliais.
8. Užpilui prikaistuvyje maišydami pakaitinkite greipfruto sultis su medumi, kol gausite vientisą masę. Nuimkite nuo ugnies suberkite 1 arbatinį šaukštelį pasmulkintų čiobrelių lapelių, žiupsnelį druskos, žiupsnelį maltų juodųjų pipirų, nutarkuokite žaliosios citrinos žievelę ir supilkite aliejų. Gerai išmaišykite, paragaukite, ar netrūksta druskos, pipirų, o gal medaus.
9. Atsidėkite keletą šaukštų užpilo, o likusį supilkite ant burokėlių ir gerai išmaišykite.
10. Į dubenėlius sluoksniuokite šiltus burokėlius, patrupintą ožkos pieno sūrį, vėl šiltus burokėlius, greipfrutų gabalėlius, vėl patrupintą ožkos pieno sūrį. Viršų apibarstykite riešutais ir čiobreliais. Apšlakstykite atsidėtu užpilu.
11. Tinka patiekti su skrudinta Ciabatta. Dar šilta.

2014 m. rugsėjo 1 d., pirmadienis

Makaronai su moliūgų padažu ir šonine, paskaninti lazdyno riešutų aliejumi

Sveikinu visus Rugsėjo pirmosios proga!
Kai ryte atmerkiau akis ir stebėjau pro langą vis didesniais pluoštais krintančią šviesą, prisiminimai mane nukėlė į tolimas rugsėjo pirmąsias, kupinas drugelių plazdėjimo pilve, neaiškaus nuotykių pažado ir jaudulio širdyje. Tamsiai rudų plisuotų suknelių, juodų kaproninių prijuosčių ir baltų iškrakmolytų apykaklių bei glėbių kardelių ir gvazdikų. O kur dar tie vadovėlių krepšiai, taip sunkiai tysiami namo, atstovėjus ilgiausias eiles prie mokyklos bibliotekos.


Bet į rugsėjo garbės lentos viršūnių viršūnę kiekvienais metais, nepastebimai trumpėjant dienoms, lėtėjant gyvenimo tempui ir susirenkant vasaros pievose, ežerų pakrantėse, soduose išbarstytą save, užtikrintai užkopdavo noras mokytis ir įgyti naujų žinių. Prisipažįstu, aš buvau moksliukė. Didžiąją laiko dalį atleista nuo kūno kultūros pamokų. Iki gilios nakties sprendžianti matematikos uždavinius, su didžiausiu įkvėpimu rašanti kūrinių interpretacijas, perrašinėjanti istorijos užrašus ir užmieganti, kartojant vokiečių kalbos žodžius. Ir dabar mano galvoje įkyriai sukasi mintys, ką čia pradėjus mokytis.


Na, kas gali būti geriau už mokinimąsi rugsėjį? Hmmm? Vienas dalykas yra. Tai makaronai su moliūgų padažu ir šonine, paskaninti lazdyno riešutų aliejumi. Nes...


Tai būtent tokie makaronai, kokie, mano manymu, ir turi būti patiekiami šeimyniškai rugsėjo darbo dienos vakarienei. Ne tik dėl to, kad jie lengvai ir greitai paruošiami, jei turite iš anksto pasigaminę moliūgų tyrės, bet šie makaronai dar ir jaukumą skleidžia. Aš dažniausiai gaminu su šonine: tada mano žmogus sunkiai atsitraukia nuo prikaistuvio, bet galite šoninę keisti ir rūkytu kumpiu, kas labiau patinka vaikams, o kai gaminu tik sau - vietoj šoninės į padažą beriu paskrudintus lazdyno riešutus. Visais atvejais nam - norisi kartoti, nam, todėl gaminkite moliūgų tyrę, susidorodami su jų pertekliumi, ir lepinkite mylimukus bei save šiais makaronais.      


2 išalkusiems valgytojams reikės:
250 g makaronų (ieškokite kietagrūdžių kviečių miltų makaronų)
1 valgomojo šaukšto sviesto
170 g šaltai rūkytos šoninės
1 vidutinio dydžio svogūno
1 česnako skiltelės
400 g moliūgų tyrės
60 ml graikiško jogurto arba grietinės
1/2 arbatinio šaukštelio sugrūsto džiovinto šalavijo
3 arbatinių šaukštelių šalto spaudimo lazdyno riešutų aliejaus
1/2 puodelio šviežiai tarkuoto parmezano + dar šiek tiek patiekimui
Druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų
1 valgomojo šaukšto susmulkintų petražolių + dar šiek tiek patiekimui

400 g moliūgų tyrės reikės:
3 kg moliūgo
7 valgomųjų šaukštų aliejaus

Moliūgų tyrę gaminam taip: įkaitiname orkaitę iki 180 laipsnių. Moliūgą supjaustome gabalėliais po 250 - 300 g. Gabalėlius lupam, išimame sėklas. Sudedame į didelį dubenį ir apvoliojame aliejuje. Į kepimo formą įtiesiame foliją, išdėliojame moliūgų gabalėlius ir užklojame folija, apkamšydami. Kepam apie vieną valandą, kol tampa minkšti. Iškepusius, dar karštus moliūgo gabalėlius sutriname šakute ar trintuvu ar kokiu kitu įrankiu. Moliūgų tyrę sudedame į kiaurasamtį, ištiestą keletu marlės skiaučių. Paliekame 2-4 valandoms, kad nuvarvėtų skysčių perteklius. Moliūgų tyrė turi būti nevandeninga ir tiršta.

Makaronai su moliūgų padažu ir šonine, paskaninti lazdyno riešutų aliejumi 

1. Į didelį prikaistuvį supilkite du litrus su puse vandens ir užkaiskite.
2. Nuo šoninės pašalinkite odą ir supjaustykite 1 cm kubeliais. Nulupkite svogūną ir supjaustykitepusės centimetro kubeliais. Nulupkite česnaką ir sugrūskite.
3. Į verdantį vandenį įberkite 7 g druskos, sudėkite makaronus, išmaišykite ir virkite ant didelės ugnies neuždengę 9-10 minučių, kol makaronai bus išvirę, bet standoki.
4. Kol makaronai verda, ruoškite padažą: keptuvėje išlydykite sviestą, ir kepkite šoninę ant kaitrios ugnies, dažnai pamaišydami, 2-3 minutes, kol apskrus. Šoninę perkelkite į lėkštę. Keptuvėje likusiuose riebaluose ant mažos ugnies 7 minutes kepkite svogūną ir česnaką, vis pamaišant, kol svogūnas suminkštės.
5. Grąžinkite šoninę į keptuvę, įmaišykite moliūgų tyrę, jogurtą arba grietinę, paskaninkite vienu arbatiniu šaukšteliu druskos, šviežiai maltais juodaisias pipirais ir puse arbatinio šaukštelio džiovinto sugrūsto šalavijo. Padažą gerai išmaišykite ir užvirkite.
6. Nukoškite makaronus, pasilikdami 1/2 puodelio vandens, kuriame virė makaronai. Grąžinkite makaronus į prikaistuvį. Uždėkite ant mažos ugnies. Atsargiai į makaronus įmaišykite moliūgų padažą ir pasiliktą nuovirą. Išjunkite ugnį. Supilkite lazdyno riešutų aliejų, suberkite sūrį, petražoles ir išmaišykite. Paragaukite, jei reikia, paskaninkite druska ir maltais juodaisiais pipirais.
7. Patiekite su šviežiai tarkuotu parmezanu ir petražolėmis.