2011 m. liepos 26 d., antradienis

Apie grybų medžiokles

Mano pirmuosius namus supa miškai. Būdavo gera išeiti į juos ilgiems pasivaikščiojimams, besigėrint saulėlydžiais. Pro mus, skubančius sutikti mėlynų sutemų ar balzganos ūkanos, iš lankų keldamos ne mažą triukšmą sugrįždavo karvės... Miškai, atvirkščiai, augo tyliai. Taip ramiai ramiai... Eidami gerdavom vasarą, kiek tik galėdavom. Puikiai atsimenu visus takus, daug vaikystės ir paauglystės prisiminimų jais klaidžioja.
Apie pievas sklidinas rasos. Apie raudonus žemuogių lašus. Apie langų geltonas šviesas. Apie pirmuosius nedrąsius jausmų prisipažinimus. Apie rugių bangas. Apie grybų medžiokles.
Kai kurie prisiminimai nesugaunami kaip salės mirgėjimas vandenyje, bet jie yra - geri ir įkvepiantys. Toks buvo ir praeitas šeštadienio rytas vaikystės namuose. Pro langus veržėsi vasaros skaidrumas ir neleido ilgai miegoti. Ilgai miegoti neleido ir tėtis.
- Važiuojam grybauti! - išgirdau jo skardų balsą.
Mišką pasiekėme dar prieš septynias. Nepakartojamas jausmas klaidžioti po mišką, rasti grybų, būti su mylimais žmonėmis ir apie nieką kitą negalvoti.
Tokiu laiku beveik nesutiksi žmogaus, daugelis mėgaujasi šeštadienio miegu. Atrodo, grybavome tik mes. Lyg būtume pasaulio pakrašty...
Pasaulio pakrašty, kuriame tiltais auga voveraitės ir kas keletą minučių pritupi nusiskinti mėlynių.
Nesu prisiekusi grybautoja kaip tėtis. Man grybų medžioklės reikia nedaug - tiktai kelioms valandoms. Kol uodai nespėja visos sugelti. O ir mušti juos mėlynių sultimis išteptomis rankomis ne itin didelis malonumas.
Grįžę lauke valgėme pusryčius ir žvelgėme į du kibirus voveraičių. Kaiminystėje buvo girdėti muzika. Grojo Hiperbolė's Vasara. Tai buvo pati tinkamiausia muzika klausytis. Įdomu, kiek žmonių, išgirdę šios dainos žodžius, prisimena kažką malonaus. Nuo šiol aš būsiu viena iš jų. 

 Grybų rinkimo taisyklės, kurių išmokau iš tėčio:   
1. Geriausias metas grybauti - ankstyvas rytas, kol miške dar vėsu, tada grybai būna sodresnių spalvų, todėl geriau matomi.
2. Jei suradot vieną voveraitę, neskubėkit keliauti toliau, geriau labai įdėmiai apsidairykit. Dažniausiai būna taip, jog jei radai vieną, vadinasi, kad rasi dar kelias.
3.  Nerinkite grybų, kurių gerai nepažįstate.
4. Grybus sutvarkykite tą pačią dieną, kurią juos surinkote.
5. Grybams rinkti visiškai netinkami polietileniniai maišeliai.
6. Grybaujant vasara po vasaros atrandi savo voveraičių augimo vietas. Tikrai stebuklinga, kai sugrįžus į tą pačią vietą kitais metais, vėl randi grybų.
Taigi, vos sugrįžę į Kauną, išsikepėm šviežių voveraičių su tirštu grietinėlės ir žolelių, su meile užaugintų tėvelių darže, padažu. Šauniausia yra tai, kad voveraitės ne tik turi daug D vitamino, baltyminių ir mineralinių medžiagų, bet yra labai skanios ir jas galima kepti neapvirtas. Netgi rekomenduoju - tada aromatas ir skonis bus tiesiog dieviški.
Voveraites kepėm pačiu paprasčiausiu ir greičiausiu bei gardžiausi būdu, kurį prisimenu dar iš vaikystės. Naudojau žoleles, kurias radau darže ir kurios, mano manymu, itin dera su voveraitėmis. Jei pasiilgote jaukaus, šilto, naminio, vasara kvepiančio maisto... šis receptas tikrai jums.
Keptos voveraitės grietinėlės ir šviežių žolelių padaže

Keptos voveraitės - vienas mano mėgstamiausių vasaros valgių. Jį iš vaikystės prisimenu kaip patiekalą, kurį ruošdavo mama, kai norėdavo mane palepinti: voveraitės pakeptos su namine grietine, svogūnais ir krapais, patiektos šalia šviežių bulvių. Mmmm, gardu :)  

4 išalkusiems grybautojams reikės

700 g apvirtų (nors apvirti nebūtina) voveraičių (galima pakeisti ir kitais grybais)
80 g sviesto
2 valgomųjų šaukštų aliejaus
2 vidutinio dydžio svogūnų
150 g grietinėlės
200 g grietinės
keleto šakelių šviežių petražolių (apie 5 g)
ryšelio šviežių krapų (apie 15 g)
didelės gelsvės šakelės (apie 5 g)
2 valgomųjų šaukštų grybų sultinio miltelių
šviežiai maltų juodųjų pipirų
Šlakelio vandens

1 žingsnis: Svogūnus nulupkite ir susmulkinkite kubeliais. Krapus nuplaukite ir plonai supjaustykite.

2 žingsnis: Petražoles bei gelsvę nuplaukite ir susmulkinkite.

3 žingsnis: Didelę keptuvę užkaiskite ant vidutinės ugnies, kliustelkite į ją aliejų, įdėkite sviestą ir jį beveik išlydykite. Kai sviestas ims rusvėti, sudėkite svogūnus. Kepkite apie 6-8 min., kol šie suminkštės ir pagels. Kai svogūnai apkeps, suberkite patražoles ir gelsvę, kepkite 1 min.

4 žingsnis: Suberkite voveraites ir gerai išmaišykite, kad jos apsivoliotų sviestu. Suberkite grybų sultinį ir įpilkite šlakelį vandens bei vėl viską išmaišykite. Užvirkite, tada sumažinkite karštį ir troškinkite apie 6 minutes (jei neapvirtos - 10-15 min.). Pagal skonį atsargiai pagardinkite šviežiai maltais juodaisiais pipirais.

5 žingsnis: Sudėkite grietinę, grietinėlę, krapus, išmaišykite, užvirkite ir minutę - dvi leiskite burbuliuoti. Jei reikia pagal skonį pasūdykite, pagardinkite pipirais. Tiekite karštas ant šviežių bulvių arba įmaišytas į karštus išvirtus makaronus.

2011 m. liepos 22 d., penktadienis

Tuomet sekė tas gražus sezonas…Vasara…

Tuomet sekė tas gražus sezonas…Vasara… Oras buvo pripildytas svajingos ir magiškos šviesos. O klimatas tapo tokiu tarsi būtų sukurtas iš viso vaikystės gaivumo.
Henris Vodsvertas Longfelas

Rašydama šį įrašą, klausausi kaip po vakarykščio lietaus balose krykštaudami žaidžia vaikai. Jie nesuka sau galvos, jog sušlaps, išsimurzins ar sušals: jie būna tiesiog čia ir dabar. Ant rūku užkloto asfalto. Kartais būtinai reikia pasimokyti iš vaikų nerūpestingumo ir džiaugsmo mažomis smulkmenomis. Kartais būtina (visiškai nepriklausomai nuo amžiaus) tiesiog pažaisti! Išlaisvinti vaizduotę iš suvaržymų, loginių paaiškinimų, principo, ką pagalvos aplinkiniai.
Praeitą savaitgalį ankstyvą šeštadienio rytą, kai virš laužo virė burokėlių sriuba, šalia tyvuliavo nedidelis ežeriukas ir jaukiai skambėjo šiltų ir paprastų žmogučių juokas, suvokiau, kad gyvenimas vis dar šiek tiek paslaptingas ir spalvotas.
Nuostabu tai, kad darydami "salto" į vandenį, stebėdami nepaprasto grožio drugelius, išdykaudami prie laužo, perskrodžiančio tamsą, klaidžiodami po tankų mišką, patyrėme amžiams išliekančias vaikiškai lengvabūdiškas akimirkas, kurias nuolat nešiosimės savy.
Tik reikia nelaukti, kol iš dangaus Tau į glėbį nukris nepaprastas gyvenimo nuotykis, jį reikia susikurti, o kartais net surizikuoti savo garbingu vardu.
Kai visi suklupo prie itin skaniai kvepiančios burokėlių sriubos dubenėlių ir pradėjo ją aušinti pūsdami bei ragauti, mane apėmė įkvėpimas šią akimirką įamžinti. Tokios nuostraukos, kai esi sutrikęs ar nuliūdęs, gali išgelbėti pasaulį.

P.S. Ar dar prisimeni žole išteptus kelius, milžiniškas smėlio pilis, per pirštus nuvarvėjusius ledus, giliai po žeme užkastus "sekretus", debesų stebėjimą, važinėjimą dviračiu, tol kol nejauti kojų, akmenukų mėtymą į vandenį, miegojimą tiek,kiek telpa, ledų valgymo varžybas? Vaikystė, pertekus pasaulį gelbstinčių prisiminimų :) 
























Guacamole - tirštas avokadų padažas

Esu absoliuti tiršto avokadų padažo mėgėja: jį lengva pasigaminti, jo graži žalia spalva, jį valgyti galima kad ir su paprasčiausiu skrebučiu, o paskaninti, kaip tik geidžia širdis. Net galite pasigaminti visiškai paprastą variantą, naudojant tik avokadus, druską ir laimo sultis. Tik nesijuokit, bet kartais ir šaukštą grietinės įmaišau, jei būnu labai išalkusi. 

Kaip atrodo prinokęs avokadas?
Norėdami patikrinti, ar avokadas yra prinokęs, spustelėkite jį nykščiu: turėtų gana lengvai įsispausti ir likti mažas įdubimas. Jeigu nusipirkote kietų avokadų, geriausia išeitis - keletą dienų palaikyti juos kambario temperatūroje, neslepiant šaldytuve ar spintelėje. Guacamole gaminamas tik iš minkštų ir prinokusių avokadų.

Kaip paruošti avokadą?
Aštriu peiliu pjaukite avokadą išilgai aplink kaulą. Pasukite gautas puseles priešingomis kryptimis. Vienoje puselėje liks kaulas. Jei kaulas lengvai neišsiima, įsmeikite peilio ašmenis į kaulą ir pasukite. Avokado minkštimą išimkite šaukštu.
Gaminti guacamole geriausia beveik prieš pateikiant į stalą ir dar pageidautina iki to laiko šį padažą laikyti šaldytuve uždengtą maistine plėvele.

1 nedidelio raudonojo svogūno
1 vidutinio dydžio pomidoro
3 prinokusių avokadų
2/3 laimo sulčių
1 šaukštelio jūros druskos
1 valgomojo šaukšto itin susmulkintų šviežių kalendrų
Žiupsnelio aitriųjų paprikų miltelių
Kukurūzų traškučių 

1. Nulupkite ir mažais gabalėliais susmulkinkite svogūną. Taip pat smulkiai supjaustykite pomidorą ir petražoles.
2. Avokadus perpjaukite perpus, išimkite kaulus, šaukštu išskobkite minkštimą, kad liktų sveiki žievės "indeliai".
3. Avokadus šakute trinkite, kol bus beveik vientisa masė, tai yra su smulkiais gumuliukais. Į šią masę įmaišykite susmulkintus svogūną, pomidorą, kalendras, taip pat druską bei laimo sultis.
4. Šaukštu perkelkite kremą į avokadų žieveles, apibarstykite aitriųjų paprikų milteliais. Patiekite su kukurūzų traškučiais.Skanaus :)

2011 m. liepos 12 d., antradienis

Nuodėmingai sviestinis kondensuoto pieno keksas su šokolado gabaliukais

Jei nori pasidžiaugti vasara, ką daugiau gali daryti, jei ne mėgautis tiek karščiais, tiek lietumis. Ir ne tik lietumis, net liūtimis, įsitaisius kur po stogu, skėčiu ar medžiu. Su didžiuliu puodeliu arbatos. Arba termosu kakavos ar kitu šildančiu gėrimu.
Dabar pliaupia, sėdžiu ant palangės. Tegul pliaupia. Šalia kvepia nedidelis gabalėlis kekso. Viduje ramu. Tegul pliaupia - kaip jauku bus valgyti... Mmm...
Kai sinoptikai savo prognozėmis šiek tiek liūdina - stiprės vėjas, palis, oras atvės, pasak mano vienos brangios draugės, ateina metas kepti Nuodėmingai Sviestinį Kondensuoto Pieno Keksą Su Šokolado Gabaliukais. Nuodėmingai Sviestiniu šį keksą ji vadina todėl, kad tai tikrai sotus kepinys su daug – itin daug, sviesto. Be to, dėl to, jis puikiai laikosi ilgiau nei pora dienų: nepraranda nei minkštumo, nei drėgnumo, nei išvaizdos. Dar vienas šio kekso pliusas - jį visiškai nesudėtinga iškepti.
Taigi, prieš beveik metus pirmą kartą iškepiau šį keksą, pagal receptą iš draugės užrašų knygutės, kurią ji buvo paskyrusi receptų saugojimui. Kaip ir ji sakė, keksas buvo puikus. Tada, mes valgėme sėdėdami balkone, stebėjome, kaip guviai po orą narsto kregždės. Buvo labai gera.
Lygiai taip pat gera ir dabar - gal šis keksas turi magiškų galių? 
Aišku, jeigu laikotės griežtos dietos ir filmo „Džuli ir Džulija" herojės Džuli pasakymas „sviesto niekada nebūna per daug“ jums nesuprantamas, tada šis keksas tikriausiai nebus vienas mėgstamiausių, bet jei šiai grupei žmonių nepriklausote ir kartais leidžiate sau saldžiai nusidėti bei be sąžinės graužaties suvalgote spurgą – tai tikrai siūlau išbandyti šį kepinį.
Pirmiausia kepimo formą reikia ištepti sviestu - ir dugną, ir šonus. Tam dažniausiai naudoju popierėlį, kuriame buvo supakuotas sviestas. Tai puikus atradimas - paprastas, bet nepaaiškinamai puikus. Kai kepimo forma paruošta, imamamės tešlos: taigi, 200 g miltų sumaišome su 3/4 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių.
Tai padarius, 226 g kambario temperatūros sviesto išsukame su 1/2 arbatinio šaukštelio druskos (jei mėgstate saldžius kepinius, įmaišykite 100 g cukraus pudros). Sukite sviestą, kol jis taps purus ir lengvas. Po to įmaišome 239 g saldinto kondensuoto pieno. Kondensuotas pienas šiam keksui suteikia itin švelnią tekstūrą. Kai sviesto ir kondensuoto pieno masė tampa vientisa, įmaišome į ją miltus. Paskui įmaišome 3 kiaušinius (geriausia naminius) - dėl jų keksas būna sodriai geltonos spalvos. Draugė įspėjo, jog iš pradžių tešla, įmušus kiaušinius, "itin gerai neatrodys, bet reikia nepasiduoti - maišyti, maišyti ir dar maišyti, tada viskas išeis nepriekaištingai".
Kai tešla tampa vientisa ir be gumuliukų, į ją įmaišome 1 arbatinį šaukštelį vanilės ekstrakto ir 150 g susmulkinto pieniško arba juodojo šokolado. Šokoladą smulkinu "tvirtu" peiliu ant medinės lentutės.
Galiausiai tešlą sukrečiame į kepimo formą ir kepame 1 valandą iki 170 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. 
Ištraukę iš orkaitės, nepamirškite apibarstyti cukraus pudra. Skanaus :)

2011 m. liepos 6 d., trečiadienis

Apie lietų ir keptuvėje čirškinamus cukinijų blynelius

Tu, lietui lyjant, tyliai pravirksti, –
ir kregždės sukrebžda pastogėje virš lango...
Tie krūpčiojimai – ramūs, nepikti,
ir darosi nuo tavo verksmo lengva.

Be priežasties verki labiau vis ir labiau,
gal ką suvokus – amžina ir aukšta...
Taip nesulaikomai verki, kod net bijau
lyg kokią laimę tavyje užgniaužti.

M. Martinaitis

Kadaise, prieš daugiau nei dešimt metų, pažinojau mergaitę, kuri įsimylėjo lietui lyjant. Ji pasakodavo, kaip jie, nedrąsūs paaugliai, ėjo po vienu skėčiu, nors ji krepšy nešėsi dar vieną. Kaip klausėsi lietaus, kuris taškėsi į skėtį ir medžių lapus bei namų stogus. Įvyko visi tie stebuklingi dalykai, apie kuriuos rašoma knygose: nors gatve skubėjo dar būrys žmonių, du nedrąsūs paaugliai, pirmą kartą būdami taip arti vienas kito, tų žmonių nepastebėjo.
Kas suskaičiuos, kiek iš viso yra lietaus rūšių - lašnojantis, nuplaunantis, liūdinantis, lengvas, pliaupiantis, raminantis, įkvepiantis... Kas suskaičiuos, kiek iš viso žmonių po tais lietumis įsimylėjo, apsikabino, pasiilgo.
Lietus, kad ir koks bebūtų, būtinas. Privalomas. Išdžiūvusiai žemei, dobilams išdygti, šuliniams, žmonėms. Pradeda lyti, išsiskleidi skėtį arba ne, atsiduri kitame pasaulyje, ten viskas daug gražiau. Lietus ypač gražus, kai nebūna matyti nei namų, nei kelio į priekį. Nieko. Kaip norisi per tokį lietų šokti gatvėje. Šokti lėtai ir užsimiršus lyg klausantis Melody Gardot. Man net gražu ištižusi žemė po tokių liūčių. Man net gražu ta žeme apsitaškiusios nuogos blauzdos. Man net gražu bridimas murzina bala ir žmonės, kurie išdrįsta, tai padaryti basomis.
Liepa lieja ir lieja šaltą ir truputį liūdną lietų. Jau ne vieną kartą šią vasarą teko permirkti nuo galvos iki kojų, tiesiogine šio išsireiškimo prasme. Kai peršlapusiuose batuose klerksi vanduo. Kai kūnas apsunksta nuo visiškai sulytų drabužių. Kai šalta, labai šalta, bet jauti vien tik džiaugsmą, norą dainuoti ir svajoji apie kąsnelį šilto bei vasariško maisto. Iš tiesų tokią apsiniaukusią dieną yra visai paprasta susikurti mažą jaukią vasaros šventę, naudojant daržo gėrybes, su didžiule meile užaugintas tėčio ir mamos, keptuvėje čirškinant cukinijų, krapų ir "Feta" sūrio blynelius. Didžiausias šių blynelių pliusas būtent ir yra tai, jog už lango gali būti šalta ir lietinga diena, bet, vos jų paragavus, apima saulėtos liepos dienos jausmai.

Cukinijų ir "Feta" sūrio blyneliai

Cukinijų švelnumas atsveria "Feta" sūrio pikantišką skonį ir išeina puiki sąjunga. Šie blyneliai yra iš tiesų labai skanūs - sultingi, lengvučiai ir traškūs vienu metu. 

4 valgytojams prireiks:

900 g jaunų, neperaugusių cukinijų
5 svogūnų laiškų
200 g feta sūrio
15 g šviežių petražolių
20 g šviežių krapų
6 - 10 valgomųjų šaukštų miltų
2 kiaušinių
1-1,5 arbatinio šaukštelio druskos
šviežiai maltų juodųjų pipirų
70 g parmezano sūrio 
alyvuogių aliejaus

1. Cukinijas nuplaukite ir stambiai sutarkuokite burokine tarka. Labai gerai nuspauskite skystį.
2. Smulkiai supjaustykite svogūnų laiškus, petražoles bei krapus ir suberkite pas cukinijas. Taip pat pas cukinijas suberkite druską ir juoduosius pipirus.
3. Kiaušinius gerai išplakite iki putų ir supilkite pas cukinijas taip pat. Viską gerai išmaišykite. Į gautą masę įmaišykite miltus (iš pradžių 6 šaukštus), smulkiai sutrupinkite "Feta" sūrį ir įtarkuokite parmezano. Vėl viską gerai išmaišykite.
4. Keptuvėje įkaitinkite pora šaukštų aliejaus ir kepkite blynus iš maždaug vieno kupino šaukšto tešlos. Iš pradžių pabandykite kepti vieną blyną, jei tešla per skysta, neis blyno gražiai apversti, tada į tešlą įmaišykite dar pora šaukštų miltų. Gali būti, kad po kiek laiko tešla išskystės, galite tada įmaišyti dar pora šaukštų miltų. Tačiau labai svarbu nepadauginti miltų ir naudoti jų kiek įmanoma mažiau.
Skanaus :)

2011 m. liepos 2 d., šeštadienis

Sibelės įdarytos žalios saldžiosios paprikos

Prieš tris metus įdarytas paprikas gamindavau gana dažnai. Tai buvo paprikų manijos laikotarpis, kai į savaitę bent kartą jų nusipirkdavau ir šaldytuve jos neužsistovėdavo. Viena iš pagrindinių to priežasčių - itin žalios (paprikų) ir raudonos (pomidorų) spalvų išdykėliškas flirtas. Kai kurios maisto produktų kombinacijos yra tokios tobulos, jog sunku įsivaizduoti, jog įmanoma gaminti kitaip. Pavyzdžiui, paprikos, faršas, ryžiai ir pomidorų padažas.
Apie taip įdarytas paprikas pagalvojaus Vytauto parke. Ėjau siauru takeliu netoli karuselių, tą takelį vadinam "Orbitos" keliu ir veda jis autodromo automobiliukų link. Šis parkas keista vieta - spalvoti, tvarkingai išmėtyti "žaislai" žaliame fone, jie primena svajonę. Mąsčiau apie savo gyvenimo akimirkas ir kokios jos yra. Mąsčiau, kad vis dėlto gyvenimas beprotiškai gražus - dušnumas ir vėjas atnešė saldžių aromatų nuo pavėsiuose žydinčių augalų. Tikrai gražus. Kaip ir kiekviena mūsų išgyventa akimirka.
Galvojau, kad mes esame savo filmų kūrėjai. Viskas priklauso tik nuo mūsų fantazijos. Taip, netikėtai prisiminiau filmą - "Gegen die Wand", kuriame gyvenimu besidžiauganti Sibelė savo mylimam vyrui ruošia būtent įdarytas žalias paprikas.Tą minutę, kai prieš akis prabėgo be galo romantiška filmo maisto ruošimo ištrauka, jau žinojau, ką valgysim vakareinei liepos 1 d. aplytą vakarą.

Beje, čia kaip garnyras labai tinka marinuoti jalapeno pipirai, švieži agurkėliai ir karštos mažytės bulvytės. Pastaruoju metu vis dažniau ir dažniau apsilankau turguje, jau net susipažinau su vienu puikiu prekeiviu, pas kurį šviežios mažytės bulvytės tik po litą. Kadangi užsukau į turgų ir vakar, nusprendžiau nepatingėti ir nusiskusti šių mažųjų gėrybių. Jūs nusirašykite receptą, o aš keliauju smaguriauti vyšnių ir dar sykį peržiūrėti filmą, kuris prieš gerus 3 metus įkvėpė įdarytas žalias saldžiąsias paprikas :)

Sibelės įdarytos žalios saldžiosios paprikos

Nes kartais norisi kažko savo, paprasto ir neįmantraus. Kažko kas pasotintų ne tik kūną, bet ir sielą, kitais žodžiais tariant, jaukaus maisto. Tokios yra daugybei vakarienių ruoštos, romantiškai nuteikiančios įdarytos žalios saldžiosios paprikos. Taigi, dalinuosi šiuo kukliu receptu, kuris tikriausiai suras kelią ir į jūsų širdis.

250 g jautienos faršo
250 g kiaulienos faršo
1 nedidelio svogūno
2 šaukštų ledinio vandens
12 g šviežių petražolių
12 g šviežių krapų
1 arbatinio šaukštelio druskos
3 arbatinių šaukštelių maltos mėsos prieskonių (aš naudojau Saldvos)
100 g ilgagrūdžių baltųjų ryžių
2 valgomųjų šaukštai pomidorų padažo 
2 arbatinių šaukštelių česnakų ir aitriųjų paprikų padažo
7 vidutinio dydžio žalių saldžiųjų paprikų
1 vidutinio dydžio pomidoro

Padažui
1 didelio puodelio vandens
5-6 šaukštų pomidorų padažo
Žiupsnelio maltų juodųjų pipirų
1/2 šaukštelio džiovintų bazilikų
1 šaukštelio druskos

Pateikimui: pomidorų padažo.

1. Nuluptą svogūną smulkiai supjaustykite. Taip pat susmulkinkite petražoles ir krapus. Ryžius gerai nuplaukite po tekančiu lediniu vandeniu. Dubenyje sumaišykite faršą, susmulkintus svogūnus, petražoles, krapus, druską, maltos mėsos prieskonius, ryžius, pomidorų padažą, česnakų ir aitriųjų paprikų padažą bei vandenį.
2. Paprikas nuplaukite, paprikų viršų nupjaukite, vidų išvalykite ir prikimškite įdaru. Pomidorą padalykite į 7 skilteles ir po skiltelę susmeikite iki pusės į faršo masę. Įdarytas paprikas sudėkite į troškintuvą.
3. Padažui - vandenį prikaistuvyje sumaišykite su pomidorų padažu, juodaisiais pipirais, bazilikais ir druska bei 6-8 min., nuolat maišant, pavirkite. Įdarytas paprikas užpilkite karštu padažu. Troškintuvą uždenkite ir įdėkite į iki 200 C įkaitintą orkaitę. Troškinkite gerą valandą. Skanaus :)