2011 m. liepos 26 d., antradienis

Apie grybų medžiokles

Mano pirmuosius namus supa miškai. Būdavo gera išeiti į juos ilgiems pasivaikščiojimams, besigėrint saulėlydžiais. Pro mus, skubančius sutikti mėlynų sutemų ar balzganos ūkanos, iš lankų keldamos ne mažą triukšmą sugrįždavo karvės... Miškai, atvirkščiai, augo tyliai. Taip ramiai ramiai... Eidami gerdavom vasarą, kiek tik galėdavom. Puikiai atsimenu visus takus, daug vaikystės ir paauglystės prisiminimų jais klaidžioja.
Apie pievas sklidinas rasos. Apie raudonus žemuogių lašus. Apie langų geltonas šviesas. Apie pirmuosius nedrąsius jausmų prisipažinimus. Apie rugių bangas. Apie grybų medžiokles.
Kai kurie prisiminimai nesugaunami kaip salės mirgėjimas vandenyje, bet jie yra - geri ir įkvepiantys. Toks buvo ir praeitas šeštadienio rytas vaikystės namuose. Pro langus veržėsi vasaros skaidrumas ir neleido ilgai miegoti. Ilgai miegoti neleido ir tėtis.
- Važiuojam grybauti! - išgirdau jo skardų balsą.
Mišką pasiekėme dar prieš septynias. Nepakartojamas jausmas klaidžioti po mišką, rasti grybų, būti su mylimais žmonėmis ir apie nieką kitą negalvoti.
Tokiu laiku beveik nesutiksi žmogaus, daugelis mėgaujasi šeštadienio miegu. Atrodo, grybavome tik mes. Lyg būtume pasaulio pakrašty...
Pasaulio pakrašty, kuriame tiltais auga voveraitės ir kas keletą minučių pritupi nusiskinti mėlynių.
Nesu prisiekusi grybautoja kaip tėtis. Man grybų medžioklės reikia nedaug - tiktai kelioms valandoms. Kol uodai nespėja visos sugelti. O ir mušti juos mėlynių sultimis išteptomis rankomis ne itin didelis malonumas.
Grįžę lauke valgėme pusryčius ir žvelgėme į du kibirus voveraičių. Kaiminystėje buvo girdėti muzika. Grojo Hiperbolė's Vasara. Tai buvo pati tinkamiausia muzika klausytis. Įdomu, kiek žmonių, išgirdę šios dainos žodžius, prisimena kažką malonaus. Nuo šiol aš būsiu viena iš jų. 

 Grybų rinkimo taisyklės, kurių išmokau iš tėčio:   
1. Geriausias metas grybauti - ankstyvas rytas, kol miške dar vėsu, tada grybai būna sodresnių spalvų, todėl geriau matomi.
2. Jei suradot vieną voveraitę, neskubėkit keliauti toliau, geriau labai įdėmiai apsidairykit. Dažniausiai būna taip, jog jei radai vieną, vadinasi, kad rasi dar kelias.
3.  Nerinkite grybų, kurių gerai nepažįstate.
4. Grybus sutvarkykite tą pačią dieną, kurią juos surinkote.
5. Grybams rinkti visiškai netinkami polietileniniai maišeliai.
6. Grybaujant vasara po vasaros atrandi savo voveraičių augimo vietas. Tikrai stebuklinga, kai sugrįžus į tą pačią vietą kitais metais, vėl randi grybų.
Taigi, vos sugrįžę į Kauną, išsikepėm šviežių voveraičių su tirštu grietinėlės ir žolelių, su meile užaugintų tėvelių darže, padažu. Šauniausia yra tai, kad voveraitės ne tik turi daug D vitamino, baltyminių ir mineralinių medžiagų, bet yra labai skanios ir jas galima kepti neapvirtas. Netgi rekomenduoju - tada aromatas ir skonis bus tiesiog dieviški.
Voveraites kepėm pačiu paprasčiausiu ir greičiausiu bei gardžiausi būdu, kurį prisimenu dar iš vaikystės. Naudojau žoleles, kurias radau darže ir kurios, mano manymu, itin dera su voveraitėmis. Jei pasiilgote jaukaus, šilto, naminio, vasara kvepiančio maisto... šis receptas tikrai jums.
Keptos voveraitės grietinėlės ir šviežių žolelių padaže

Keptos voveraitės - vienas mano mėgstamiausių vasaros valgių. Jį iš vaikystės prisimenu kaip patiekalą, kurį ruošdavo mama, kai norėdavo mane palepinti: voveraitės pakeptos su namine grietine, svogūnais ir krapais, patiektos šalia šviežių bulvių. Mmmm, gardu :)  

4 išalkusiems grybautojams reikės

700 g apvirtų (nors apvirti nebūtina) voveraičių (galima pakeisti ir kitais grybais)
80 g sviesto
2 valgomųjų šaukštų aliejaus
2 vidutinio dydžio svogūnų
150 g grietinėlės
200 g grietinės
keleto šakelių šviežių petražolių (apie 5 g)
ryšelio šviežių krapų (apie 15 g)
didelės gelsvės šakelės (apie 5 g)
2 valgomųjų šaukštų grybų sultinio miltelių
šviežiai maltų juodųjų pipirų
Šlakelio vandens

1 žingsnis: Svogūnus nulupkite ir susmulkinkite kubeliais. Krapus nuplaukite ir plonai supjaustykite.

2 žingsnis: Petražoles bei gelsvę nuplaukite ir susmulkinkite.

3 žingsnis: Didelę keptuvę užkaiskite ant vidutinės ugnies, kliustelkite į ją aliejų, įdėkite sviestą ir jį beveik išlydykite. Kai sviestas ims rusvėti, sudėkite svogūnus. Kepkite apie 6-8 min., kol šie suminkštės ir pagels. Kai svogūnai apkeps, suberkite patražoles ir gelsvę, kepkite 1 min.

4 žingsnis: Suberkite voveraites ir gerai išmaišykite, kad jos apsivoliotų sviestu. Suberkite grybų sultinį ir įpilkite šlakelį vandens bei vėl viską išmaišykite. Užvirkite, tada sumažinkite karštį ir troškinkite apie 6 minutes (jei neapvirtos - 10-15 min.). Pagal skonį atsargiai pagardinkite šviežiai maltais juodaisiais pipirais.

5 žingsnis: Sudėkite grietinę, grietinėlę, krapus, išmaišykite, užvirkite ir minutę - dvi leiskite burbuliuoti. Jei reikia pagal skonį pasūdykite, pagardinkite pipirais. Tiekite karštas ant šviežių bulvių arba įmaišytas į karštus išvirtus makaronus.

3 komentarai:

Indrė rašė...

Grybai tiesiog puikūs. Taip ir vilioja eiti į turgelį šviežių voveraičių :)

Asta rašė...

Dievinu taip paruoštus grybus. O kadangi voveraitės man vieni iš pačių pačiausių grybų, tai norisi tiesiog iš kompiuterio ekrano tą lėkštę čiupt. Ar kaip Indrei - bent jau į turgelį žygiuot. Arba laukti savaitgalio ir paskirti dalį jo pasivaikščiojimui po miškus :)

Simona rašė...

Indre, ačiū ačiū ;) Aš ir labai mėgstu voveraites, galiu taip paruoštų visą dubenį suvalgyti :D

Asta, sutinku su Tavim, kad ir grieko verta, bet labai labai skanu :) jei tik būtų įmanoma, tai tikrai pavaišinčiau :)