Auksinis pienas (Golden milk)

Kartas nuo karto išgirsti apie „auksinį pieną“. Tai gali būti pašnekesio, besirutuliojančio ofiso virtuvėlėje, apie sveiką gyvenseną, nuotrupa; ryškiai geltono gėrimo nuotrauka, ties kuria užkliūva akys, nerūpestingai peržiūrint savo „Instagram“ ar „Facebook“ naujienas; kavos namų meniu, paskelbto ant lentos virš baro, intriguojanti žodžių eilutė ciberžolės latte, kurios taip ir neištari garsiai, vis nepasiryždamas aklai rizikuoti; ar straipsniai apie stebuklingą Pietų Azijos šalių gėrimą - prieskoniais skanintą pieną, veiksmingai slopinantį uždegimą. 

Aš pati su šiuo gėrimu susipažinau prieš keletą metų ir, tiesą sakant, kad ir kaip norėčiau, jog būtų buvę kitaip (žinote... dėl romantiškos istorijos apie meilę nuo pirmo gurkšnio), pirmuosius mėnesius nei iš tolo nebuvau pasiruošusi prisipažinti simpatiją auksiniam pienui. Pirmuosius kartus paragavusi auksinio pieno, nesupratau, kaip galima mėgautis šiuo drumzlėtu siaubingo skonio gėrimu, užtvindančiu burną garstyčių kandumu, nuo kurio ima ašaroti akys, ir kaip pajausti tą gomurį apgaubiantį jaukumą, apie kurį visi tik ir kalba.

Todėl iki šiol nesuvokiu, kas mane skatino su meile ir užsidegimu išbandyti vis naują ir naują receptą... kol neatradau šio. Ranką prie širdies pridėjus pasakysiu, kad pieno skonis gaunasi toks puikus, jog norisi juo mėgautis kiekvieną dieną. Migdolų ir ryžių pieno saldumas atsveria aitroką, karstelėjusį ciberžolės skonį, kuris taip pat sušvelnėja ir kai ciberžolė lėtai paverdama viena kita minute ilgiau. Taigi, paslaptis tokia - auksinio pieno skonis ir gydomoji galia priklauso nuo šių keturių veiksnių:

1. Recepto,
2. Sudedamųjų dalių kokybės,
3. Paruošimo proceso,
4. Ruošiančiojo nusiteikimo.

Panaršę internete rastumėte ne vieną auksinio pieno receptą. Maniškiam pagrindinės sudedamosios dalys yra ciberžolė, kurią sumaišau su migdolų ir ryžių pienu bei žiupsneliu šviežiai maltų juodųjų pipirų ir šaukšteliu kokosų aliejaus. Paprastai į šį gėrimą dar įberiu cinamono, imbiero ir kardamono, kurie suteikia saldžių, aromatingų tonų. Tik svarbu į pieną nepridėti per daug ciberžolės – tada gėrimas išeina kartus ir panašus į karį. Tas pats posakis: "kas per daug — tas nesveika", galioja kalbant ir apie kitų prieskonių kiekį, beriamą į šį gėrimą. Kiekvienas turi prisitaikyti gėrimą prie savęs, todėl ragaukite ir skaninkite pieną taip, kad atitiktų jūsų lūkesčius ir norus.

2 porcijoms reikės:

500 ml migdolų ir ryžių pieno (arba kito jūsų mėgstamo pieno)

1 arbatinio šaukštelio maltos ciberžolės

1/4-1/3 arbatinio šaukštelio malto Ceilono cinamono

1/4-1/3 arbatinio šaukštelio malto kardamono

1/4-1/3 arbatinio šaukštelio malto imbiero

Žiupsnio šviežiai maltų juodųjų pipirų

1 arbatinio šaukštelio kokosų aliejaus (nerafinuoto, šalto spaudimo)

Medaus, jei norisi saldumo

Auksinis pienas (Golden milk)

1. Supilkite pieną į nedidelį puodą.

2. Suberkite ciberžolę, cinamoną, kardamoną, imbierą ir juoduosius pipirus į pieną ir išmaišykite.

3. Užvirkite, vis pamaišydami, ant vidutinės ugnies, tada karštį visiškai sumažinkite ir leiskite pienui švelniai (vos, vos burbuliuojant) pavirti keletą minučių.

4. Nuimkite puodą nuo ugnies ir į pieną įmaišykite kokosų aliejų.

5. Nedelsdami, išpilstykite į puodelius, jei norisi saldumo, įmaišykite truputėlį medaus. 

Virti varškėtukai

Nuo vaikystės dienų virtus varškėtukus galėčiau valgyti ištisą dieną. Minkštus, purius, nesaldžius, su jaučiamu varškės skoniu. Tinkamai paruošti varškėtukai primena mažus lengvus debesis. Visgi jeigu nepagailima miltų, tešla perminkoma, o varškėtukai iki galo neišverdami, šios subtilios jų sąvybės išnyksta. Taigi:

Purių varškėtukų paslaptys

⮚ Varškėtukų tešlą svarbu minkyti tiek trumpai, kiek tik įmanoma (ne ilgiau nei pusę minutės), t.y. tik tiek, kol gaunasi minkštas, drėgnas tešlos rutulys. Tai neturi būti vientisa ir elastinga tešla.

⮚ Kaip minėjau, tešla gaunasi gana lipni ir klampi, bet atsispirkite pagundai į ją berti papildomų miltų, kad varškėtukai nebūtų per kieti. Ant medinės lentelės plačiai pabarstykite gerą šaukštą miltų, lengvai pasimiltuokite rankas ir suformuokite pailgas dešreles. Tokiu būdu bus lengviau paruošti dailius varškėtukus ir jie išliks minkšti.

⮚ Kai verdami varškėtukai iškyla į vandens paviršių, svarbu, pavirti dar 2-3 minutes, kol jie gražiai pasipučia, tampa blizgūs, tačiau nereikia virti per ilgai.

Gerai nukoštus varškėtukus patiekite su lydytu sviestu ir graikišku jogurtu bei žiupsneliu druskos, galbūt su šiek tiek skysto medaus ar svaigia cinamono dulksna. Žodžius "gerai nukoštus" parašiau ne veltui, tai paskutinis, bet ne mažiau svarbus žingsnis link gardžių varškėtukų. Jei paskubama ir varškėtukai į dubenėlius išgriebiami tiesiog šaukštu su vandens likučiais, sviestas ir jogurtas nuteka nuo varškėtukų, taip ir netapę kreminiu padažu.  

1 didelei - 2 mažesnėm porcijoms reikės:

1 pakelio (180 g) varškės (9 proc. riebumo)
1 vidutinio dydžio kiaušinio
1/2 puodelio (puodelio talpa 250 ml) šviesių speltų miltų tešlai + 2 valgomųjų šaukštų šviesių speltų miltų užminkymui
Druskos
Padažui: gabalėlio sviesto, šaukštelio graikiško jogurto (ar grietinės) ir druskos 

Virti varškėtukai su grietinės ir sviesto padažu

1. Į dubenį sudėkite varškę ir žiupsnelį druskos (apie 1/3 arbatinio šaukštelio), išmaišykite ir gerai ištrinkite, paragaukite ar pakanka druskos.

2. Įmuškite kiaušinį ir gerai jį įmaišykite. Suberkite miltus ir greitai, bet rūpestingai išmaišykite, kad neliktų sausų miltų. Kai tik nebematysite sausų miltų, daugiau nemaišykite. Tešla turi būti lipni.

3. Ant stalo paberkite gerą šaukštą miltų, užminkykite tešlą. Tai turi užtrukti ne daugiau nei pusę minutės. Minkykite tiek mažai, kiek tik įmanoma, t.y. tik tiek, kol gausite minkštos, drėgnos tešlos rutulį. Paberkite kitą šaukštą miltų, lengvai pasimiltuokite rankas, suformuokite pailgas dešreles ir supjaustykite mažais gabalėliais. Jokiu būdu nepadauginkite miltų, nes varškėtukai gausis kietoki, ne tokie purūs.

4. Paruoštus varškėtukus sudėkite į užvirusį, šiek tiek pasūdytą vandenį. Atsargiai pamaišykite, kad nepriliptų prie puodo dugno. Kai varškėtukai iškils į vandens paviršių, virkite dar 2-3 minutes. Virti reikia atidengtame puode.

5. Į dubenėlį įdėkite sviesto, jogurto/grietinės, o ant viršaus nukoštus, garuojančius varškėtukus, atsargiai išmaišykite, kol sviestas ištirps, paskaninkite druska, jei reikia, ir mėgaukitės.

Visų skoniui įtinkanti frittata su varške

Šiandien norėčiau jums pristatyti frittatą - vieną savo mėgstamiausių, nepamainomų omletų, kurį kepu bent kartą per mėnesį, o kartais ir dažniau. Paprastai sekmadienio vakarą, kaip kad vakar, ateinančios darbo savaitės pusryčiams ar popietiniam užkandžiui. Šis omletas yra ne tik greitai ir lengvai paruošiamas, bet svarbiausia skanus tiek šiltas, tiek šaltas, tiek pašildytas - šaldytuve tinkamai laikomas šviežias išlieka net keturias dienas. Argi tai ne žavingas pastangų ir naudos derinys? Man labai patinka, kai, prasidedant savaitei, šaldytuve turiu sveikų, gero skonio, o svarbiausia - jau paruoštų patiekalų.



Dažniausiai savaitei išsikepu gana nemažą skardą šio omleto - iš 8 kiaušinių ir dviejų pakelių varškės, kartais, jei valgome jo ir pačią kepimo dieną, pagaminu dvigubą porciją. Neabejoju, kad kartą jo paragavę, panašiai elgsitės ir jūs. Tik ką iškepęs omletas būna minkštas, lengvas, tiesiog tirpstantis burnoje, o atvėsęs įgauna tvirtesnę formą ir sodresnį skonį, bet vis tiek išlieka drėgnas bei purus. Labai tinka patiekti su trupučiu pomidorų salotų, gera duona ir kava.



Vienintelė taisyklė: nepasiduokite pagundai kepti šį omletą, kol parus. Kepti reikia tik tol, kol frittata sustandėja. Jei kepsite per ilgai, gausite kietą, kiek guminį, pavandenijusį omletą. Paprastai iškepa per 25-30 minučių, bet geriau patikrinti, kai praeis 20 min. Frittata yra iškepusi tada, kai jos krašteliai pakilę, tvirti, o centras dar šiek minkštas, paspaudus spyruokliuoja, bet, įpjovus plonu peiliu, iš jo neteka joks skystis.

8 porcijoms reikės:

200 g šaldyto daržovių mišinio (tinka bet koks, kokį mėgstate)
2 vidutinio dydžio svogūnų (nulupus, turi gautis apie 300 g)
4 česnako skiltelių
100 g špinatų
2 valgomųjų šaukštų aliejaus kepimui
1 su puse arbatinio šaukštelio druskos
1 arbatinio šaukštelio šviežiai maltų juodųjų pipirų
360 g 9 proc. riebumo varškės
125 g graikiško jogurto (galima keisti grietine)
8 vidutinio dydžio kiaušinių

Visų skoniui įtinkanti frittata su varške 

1. Iš anksto įkaitinkite orkaitę iki 180 C. Kepimo popieriumi ištieskite kepimo skardą (geriausia, kad ji būtų 28 x 22 cm dydžio).
2. Iš šaldiklio išimtas daržoves perliekite karštu vandeniu ir palikite nuvarvėti bei apdžiūti koštuve.
3. Nulupkite svogūnus ir česnako skilteles. Svogūnus supjaustykite plonais griežinėliais, o česnakus sutarkuokite smulkia tarka. Špinatus susmulkinkite 1 cm pločio juostelėmis.
4. Svogūnus sudėkite į didelę vidutiniškai įkaitintą keptuvę su aliejumi ir kepkite apie 10 minučių, kol svogūnai suminkštės. Vis pamaišykite.
5. Tada įmaišykite nuvarvėjusias daržoves, česnaką, pakepkite, nuolat maišant, 2 minutes, galiausiai suverskite špinatus, įberkite pusę šaukštelio druskos, pusę šaukštelio pipirų, pakaitinkite dar minutę, kol špinatai sukris.
6. Keptuvę su daržovėmis atidėkite į šalį, kad šiek tiek atvėstų. Dideliame dubenyje sumaišykite varškę su jogurtu, likusia druska ir pipirais. Tada įmaišykite kiaušinius. Maišykite tik tol, kol gausite vientisą masę. Lengviausia tai daryti plakimo šluotele.
7. Apkeptas, kiek atvėsusias daržoves suverskite į kiaušinių, varškės ir jogurto masę. Gerai išmaišykite. Gautą masę pilkite į paruoštą kepimo skardą.
8. Kepkite 20-30 minučių, kol frittata sustandės. 

Papildyta 2020-06-07: su smidrais

Aš be galo mėgstu per pastaruosius penkis metus Lietuvoje žaibiškai išpopuliarėjusius traškius ir salsvus smidrus (šparagus), kurie tiesiog stebuklingai sutaria su frittata. Man ši frittatos versija tokia skani, kad skubu ja pasidalinti, kol dar nesibaigė smidrų sezonas. Taigi, vietoj 200 g šaldytų daržovių imu jų per pusę mažiau, t.y. 100 g, ir 200 g smidrų. Susmulkintus smidrus įmaišau į suminkštėjusius svogūnus kartu su daržovėmis ir česnakais. Prieš smulkinant smidrus (apie 2 cm gabaliukais), visada nulaužiu jų apatinę sumedėjusią dalį. 

 

Kaip matote iš recepto, keptuvėje smidrus kaitinu ne ilgiau nei tris minutes, tokiu būdu jie neperkepa, taip išsaugodami savo skonį ir tekstūrą, o vėliau, šildami orkaitėje, nepradingsta frittatos skanybėje. Ar gali būti geriau?

Kokosinė kynvos košė "Obuolių pyragas"

Šį rytą prabudome vos prabrėškus, kai mūsų nedidelio kambario langą pasiekė pirmieji saulės spinduliai. Lovoje išgėrėme po puodelį dvigubo espreso, paskui po dar vieną, tik jau balintą karštu migdolų pienu. Šiandien sakysime sudie senajai kambario sienų spalvai. Nežinau kodėl, bet dažų kvapas man visad asocijuojasi su vasara. Kaip ir šaldiklio ištuštinimas.  

Ta proga antrą dieną iš eilės verdu kynvos košę, pagardintą obuoliais, kurie eksperimentiniais tikslais pernai vasarą buvo užšaldyti. Su prieskoniais apkeptus rūgštokus obuolius, pasaldinu medumi, užkraunu ant garuojančios košės, ant viršaus nepagailiu sezamų sėklų pastos. Visai nebloga dienos pradžia. Jei išbandysite šį receptą, būtinai papasakote, ar ir jums jis apsuko galvą ir širdį?

2 valgytojams reikės:

80 g kokosų pieno (rinkitės riebesnį (18 proc. riebumo) ir kaip įmanoma grynesnį)
160 g migdolų pieno (augalinį pieną rinkitės priekabiai, kad jame nebūtų pridėta cukraus)
1 cinamono lazdelės (arba 1/3 arbatinio šaukštelio malto cinamono)

Žiupsnio druskos
80 g bolivinių balandų (kynvos) sėklų
20 g razinų (jei norite, kad būtų saldžiau, imkite 30 g)

1 arbatinio šaukštelio kokosų aliejaus

1 vidutinio dydžio obuolio

1/3 arbatinio šaukštelio malto cinamono

1/6 arbatinio šaukštelio malto imbiero

1/6 arbatinio šaukštelio malto kardamono

1-2 arbatinių šaukštelių medaus
1-2 arbatinių šaukštelių sezamų pastos Tahini

Papuošimui (nebūtina): moliūgų sėklų, džiovintų šlkmedžio uogų, riešutų 

Kokosinė kynvos košė "Obuolių pyragas"

1. Į prikaistuvį supilkite kokosų pieną, migdolų pieną ir įmeskite cinamono lazdelę, išmaišykite. Šį mišinį užvirkite ant vidutinės ugnies, kartas nuo karto pamaišant. Tuo tarpu kynvos sėklas supilkite į tankų sietelį ir nuskalaukite po šaltu tekančiu vandeniu.

2. Nuskalautas kynvo sėklas, razinas ir žiupsnį druskos suberkite į prikaistuvį pas verdantį pieną, išmaišykite, užvirkite ir, vis pamaišant, virkite pridengę ant lėtos ugnies 15 minučių. Tada išjunkite ugnį. Palaikykite prikaistuvį uždengtą 5 minutes.

3. Tuo metu, kol košė verda, paruoškite obuolių pagardą. Obuolį, išėmę sėklas, susmulkinkite 2 cm kubeliais. 4-5 minutes pakepkite šiuos kubelius keptuvėje su kokosų aliejumi, kad šiek tiek suminkštėtų. Suberkite cinamoną, imbierą, kardamoną, supilkite medų ir pakaitinkite dar minutę.

4. Iš išvirusios košės išimkite cinamono lazdelę. Sukrėskite košę į dubenėlius, ant viršaus dosniai užkraukite obuolių ir apšlakstykite sezamų pasta Tahini.

Naujas būdas, kaip mėgautis glotnučiu, kol orai niekaip neatšyla

Yra daugybė dalykų, kurie pasimiršta, išsisklaido ir reikia labai stipriai susikaupti, kad bent dalį jų prisimintum. Nesvarbu - geri ar blogi tai dalykai, visi jie turi savo galiojimo laiką. Šitoj vietoj prisimenu, kaip atrodė, kad niekada nepamiršiu savo pirmosios meilės arba to proto aptemimo, kai antroji meilė neįsimylėjo atgal, o dabar ryškesnių šių įvykių prisiminimų reikia ieškoti paauglystės dienoraščiuose. Ir tokio neromantiško, šlapio ir vėsaus gegužės oro, nors tu ką, neprisimenu. Bet prisimenu, kaip pirmą kartą prieš kelis metus suporavau kokosinę kynvos košę su aviečių glotnučiu.     

Tai buvo ankstyvo pavasario šeštadienio (o gal sekmadienio?) rytas. Tiesą sakant, diena visai nesvarbu. Buvau ką tik grįžusi iš ilgo pasivaikščiojimo. Dangus atrodė taip, lyg būtų lapkritis - sunkūs debesys, kaip įmanydami, trukdė šviesti saulei, bet pavasario proga man labai norėjosi paruošti kažką spalvingo ir gaivaus. 

Aš prisimenu, kaip pirmasis šiltas šio derinio kąsnis palietė gomurį. Prisimenu košės karštį, tirštumą ir kaip glotnutis, lyg kokie aptirpę ledai, vėsino garuojančią košę, suteikė jai vasariško lengvumo. Kaip nuo to ryto įsimylėjau šaldytas avietes. 

Kalbant konkrečiau, šis receptas prasideda nuo to, kad puode užverdate kokosų pieną, sumaišytą su migdolų pienu, cinamonu ir druska. Tada į verdantį pieną sukrečiate nuplautas kynvas ir leidžiate mišiniui lėtai burbuliuoti apie ketvirtį valandos, kol kynvos sėklos išsipučia ir gaunate minkštą, kreminę košę. Tuo metu paimate likusį kokosų pieną, sunokusį bananą, sudedate juos į kokteilinę kartu su gera sauja šaldytų aviečių ir sutrinate. Išvirusią košę vos vos pasaldinate medumi ir išdalinate tarp dubenėlių, ant viršaus dosniai užliedami glotnučio.

3 valgytojams reikės:

315 g kokosų pieno (rinkitės riebesnį (18 proc. riebumo) ir kaip įmanoma grynesnį)
350 g migdolų pieno (augalinį pieną rinkitės priekabiai, kad jame nebūtų pridėta cukraus)
1 cinamono lazdelės

Žiupsnio druskos
175 g bolivinių balandų (kynvos) sėklų

1-2 arbatinių šaukštelių medaus
1 vidutinio dydžio banano (apie 150 g nulupus)
90 g šaldytų aviečių

Kokosinė kynvos košė su aviečių glotnučiu

1. Į prikaistuvį supilkite 175 g kokosų pieno, visą migdolų pieną ir įmeskite cinamono lazdelę, išmaišykite. Šį mišinį užvirkite ant vidutinės ugnies, kartas nuo karto pamaišant. Tuo tarpu kynvos sėklas supilkite į tankų sietelį ir nuskalaukite po šaltu tekančiu vandeniu.

2. Nuskalautas sėklas ir žiupsnį druskos suberkite į prikaistuvį pas verdantį pieną, išmaišykite, užvirkite ir, vis pamaišant, virkite pridengę ant lėtos ugnies 15 minučių. Tada išjunkite ugnį. Palaikykite prikaistuvį uždengtą 5 minutes. 

3. Tuo metu kokteilinėje išplakite likusį kokosų pieną(140 g) su bananu, į gautą masę suberkite šaldytas avietes ir dar sykį gerai išplakite, kol gausite vientisą glotnutį.
4. Iš išvirusios košės išimkite cinamono lazdelę, įmaišykite medų. Padalykite košę tarp dubenėlių, ant viršaus dosniai užliedami glotnučio.

Tradiciniai kepti varškėčiai

Varškėčiai, užminkyti iš varškės, kiaušinių ir miltų, tikrai nėra joks atradimas. Jei egzistuotų kultinis vaikystės patiekalas, perduodamas iš kartos į kartą, apipintas emocijomis ir prisiminimais, tai be abejonės būtų varškėtukai. Jie yra gyvas įrodymas, kad paprasti produktai, įdėjus meilės ir dėmesio, gali transformuotis į nepaprastą, stebuklingą maistą ir tam nereikia jokių globalių ingredientų. Kalbant apie varškėtukų valgymą, žmonės kartais nevalingai paiso prietarų, jog tai miltų, cukraus, riebalų ir, apskritai, kalorijų bombos, plaukiojančios uogienės ir grietinės jūrose. Tai visiška netiesa. Užtenka žinoti vos kelias paprastas taisykles, kaip tinkamai iškepti varškėčius, ir įdėti šiek tiek pastangų.  

Pagrindinė varškėčių kepimo taisyklė - nedidelis kiekis kiaušinių ir miltų (geriausia šviesių speltų miltų), tik tiek, kad sutvirtintų tešlą. Teisingai užmaišyta varškėčių tešla turi būti limpanti prie rankų.

Antra taisyklė - neįsijausti saldinant tešlą, jog saldikliai neužgožtų natūralios varškės skonio, be to jie skystina varškę, dėl ko gali prireikti daugiau miltų (žr. pagrindinę taisyklę).

Trečia taisyklė - gerai įkaitinta keptuvė ir šiek tiek mažesnė nei vidutinė ugnis, kad kepdami varškėčiai apsigaubtų tvirta plutele ir neišskystų į šalis, bet ir kad greitai neskrustų/nedegtų.

Ketvirta taisyklė - į keptuvę nėra būtina pilti daug aliejaus, užtenka nedidelio šaukštelio apkepimui, po to tereikia varškėčius pašauti į orkaitę, kad galutinai iškeptų.

Pats gaminimas paprastas - kuo sausesnę varškę sumaišai su medumi ir druska, gerai pertrinat šakute (galima tai padaryti ir rankiniu blenderiu). Įmuši kiaušinį, išmaišai, suberi miltus, taip pat išmaišai (būtinai šaukštu ir tik šaukštu), kol nebelieka sausų miltų ruožų. Pakabini tris šaukštus lipnios tešlos į drėgnus delnus, vos vos pavoliuoji miltuose, suformuoji 1,5-2 cm storio paplotėlį ir kartoji procesą nuo pradžių. Suformuotus varškėčius apkepi gerai įkaitintoje keptuvėje šlakelyje aliejaus, o tada dešimčiai minučių pašauni į orkaitę. Taip paruošti varškėčiai iškepa minkšti, pasipūtę, neprisigėrę daug riebalų, neapdegę, panašūs į pyragėlius. Tiems, kurie dar neturi savo laiko patikrinto varškėčių recepto, nuoširdžiai rekomenduoju šį, pagal kurį varškėčius kepu jau beveik 10 metų.

Iškepusius varškėčius sudėkite į lėkštę, o dar geriau paserviruokite su uogomis bei medumi saldintu jogurtu, tada neškite į stalą ir stebėkite, kaip varškėčiai išgaruoja iš lėkštės, nes taip nutinka visada ir nutinka labai greitai. Jie yra purūs, aukšti, minkšti, bet tuo pačiu drėgni, ne per saldūs, sodraus skonio - ragaujant pajusite ir sūrumo, ir šiek tiek lengvos varškiškos rūgštelės. Paskutiniuoju metu gana dažnai kepu šiuos varškėčius - kone kiekvieną sekmadienį, paprastai iš dvigubo ar net trigubo varškės kiekio, nesuvalgytus dedu į šaldytuvą darbo savaitės pusryčiams ar vakarienėms. Mes juos mėgstame ir atvėsusius, kai valgomi paprasčiausiai paėmus į ranką.

2 VALGYTOJAMS REIKĖS:

360 g pusriebės arba riebios varškės

15 g šviesaus natūralaus medaus
1/3 arbatinio šaukštelio druskos
1 vidutinio dydžio kiaušinio

50 g šviesių speltų miltų (apie 4-5 valg. šaukštų (be kaupo) miltų) tešlai + 15-20 g šviesių speltų miltų varškėčių formavimui/voliojimui

1-2 arbatinių šaukštelių aliejaus kepimui
Patiekimui: uogų, jogurto

Recepto eigą rasite, paspaudę ant veidelio: 😋

Saldžiųjų bulvių skrebučiai su karštai rūkyta antiena

Šiuos kiek netradicinius užkandžius galiu drąsiai priskirti skaniausio rudens sezono maisto kategorijai. Jie nepaprastai gardūs ir visada džiaugsmingai sutinkami. Dūmo prieskonis itin tinka su saldžiosiomis bulvėmis. Negaliu įsivaizduoti, kam galėtų nepatikti, net ir būdami mažumėlę keisti. Ypač norėčiau, kad paragautumėte, jei sakote, kad nemėgstate alyvuogių, figų, saldžiųjų bulvių ar rozmarinų. Tikrai turiu daug vilties, kad mėgausitės jais.

Sumeistrautais iš iki traškumo pakepintų saldžiųjų bulvių skrebučių, šiek tiek panašių į prancūziškus skrebučius, padengtų figų ir alyvuogių tapenada su ant viršaus uždėtais graikiniais riešutais ir karštai rūkyta antiena, apskrudusia ir mėsingai sodria. 

Kalbant apskritai, aš labai mėgstu tapenadą ir gaminu ją jau... nuo neatmenamų laikų, bet iš visų variacijų ir receptų ši gruboka figų ir alyvuogių tapenada, dangiškas, saldžiarūgštis užtepas, kuris ypač gerai dera su tirpstančia burnoje rūkyta antiena ir paskrudintais graikiniais riešutais, yra mano mėgstamiausia. Jos pagrindas yra gana standartinis, bet kai į jį įmaišai lipnias ir saldžias džiovintas figas, gauni kažką visiškai naujo, ypatingai patrauklaus gomuriui. 

Įdėję į burną pirmąjį kasnį, iš karto pajusite minkštą figų sėklų traškesį. Tik, prašau, jei galite, rinkitės kokybiškas, putlias figas, kurios džiovinant nemirkomos cukraus sirupe, ir vaisišką, lengvai pikantišką alyvuogių aliejų. Pastarasis itin gerai perteikia saldžiųjų bulvių skonį.

Šiaip, kas susiję su saldžiųjų bulvių skrebučius, aš niekada jais nekeičiu duonos, kaip dabar gana madinga daryti, todėl ir šiame recepte tai nėra alternatyva duonai, o labai svarbi užkandžio sudedamoji dalis. Orkaitėje kepami saldžiųjų bulvių griežinėliai įgauna medaus skonį, kuris itin gerai tinka su anties mėsa, bet mano skoniui tiesiog nesuderinamas, pavyzdžiui, su kiaušiniais. Nežinau, kaip dar labiau jus įtikinti išbandyti šį receptą, neturint galimybių duoti paragauti, bet aš laikau kumščius, kad nusprendę  pasilepinti greitu metu sugrįšite prie šio recepto. 

4 valgytojams prireiks:

Figų ir alyvuogių tapenadai:
90 g minkštų džiovintų figų
90 g žaliųjų alyvuogių, be kauliukų
1 nuluptos ir stambiai susmulkintos česnako skiltelės
1 arbatinio šaukštelio smulkių kaparėlių, gerai nusausintų
1 valgomojo šaukšto ir 1 arbatinio šaukštelio citrinos sulčių
2 arbatinių šaukštelių garstyčių
1/2 arbatinio šaukštelio smulkiai sukapotų šviežių rozmarinų
3-4 valgomųjų šaukštų ypač tyro alyvuogių aliejaus
Druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų

Saldžiųjų bulvių skrebučiams:
2 vidutinio dydžio saldžiųjų bulvių
1 valgomojo šaukšto aliejaus kepimui
Druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų

Taip pat:
100 g graikinių riešutų, apskrudintų sausoje keptuvėje ir stambiai sukapotų 
1 "Kitchen me" karštai rūkytos antienos filė su oda

Saldžiųjų bulvių skrebučiai su karštai rūkyta antiena

Figų ir alyvuogių tapenada
1. Nupjaukite figų kotelius ir padalykite į ketvirčius. Užpilkite paruoštus ketvirčius verdančiu vandeniu ir pamirkykite nuo 10 iki 20 minučių, kol figos dar labiau suminkštės.

2. Paimkite didelę lentelę ir gerą aštrų peilį. Pradėkite nuo alyvuogių ir česnako, suberkite juos ant lentelės vidurio ir maišydami, pagrūsdami kapokite, kol viską susmulkinsite į nedidelius gabalėlius (panašaus dydžio į moliūgų sėklas).
3. Lentelės šone stambiai sukapokite nusunktas ir nusausintas figas, sudėkite jas kartu su kaparėliais ant alyvuogių ir toliau kapokite, kol gausite rupų mišinį.
4. Šį mišinį iškrėskite į dubenį, supilkite citrinos sultis, sudėkite garstyčias, suberkite rozmarinus, supilkite aliejų ir gerai išmaišykite. Įberkite žiupsnį pipirų, išmaišykite, paragaukite ir paskaninkite druska. Palikite pastovėti, kol iškepsite bulvių griežinėlius, kad susimaišytų visi skoniai.

Saldžiųjų bulvių skrebučiai
1. Įkaitinkite orkaitę iki 210 C. Kepimo skardą iškolkite kepimo popieriumi.
2. Bulves palikite su lupena, bet labai gerai nuplaukite, šveisdami švaria kepminėle. Nuplautas bulves supjaustykite maždaug 1 cm pločio griežinėliais, sumaišykite su aliejumi, druska ir maltais pipirais.
2. Išdėliokite į kepimo skardą taip, kad griežinėliai tarpusavyje nesiliestų. Kepkite 15 minučių, tada apverskite griežinėlius ir kepkite dar 10 minučių. Išimkite iš orkaitės ir palikite atvėsti. Kol bulvės vės, paskrudinkite riešutus ir paruoškite antieną.

Patiekimas
1. Rūkytos antienos filė supjaustykite plonomis juostelėmis. Saldžiųjų bulvių griežinėlius dosniai aptepkite tapenada, ant viršaus išdėliokite antienos juosteles ir graikinius riešutus. Labai gražu tokius skrebučius apibarstyti rozmarinais, tik svarbu nepersistengti, užteks kelių lapelių. 

Visada tobulas obuolių pyragas iš to, kas po ranka

Šis obuolių pyragas man siejasi su savaitgalio popiete, kai nei iš šio, nei iš to užsigeidi kažko skanaus, pažįstamo ir virtuvės spintelėse bei šaldytuve imi ieškoti įkvėpimo. Iš pradžių, atrodo, kad ten nieko nėra, bet, apsižvalgius kiek įdėmiau, atrandi miltų, keletą nuo pusryčių likusio jogurto šaukštų, vieną kitą obuolį, iš stalčiaus gilumos ištrauki saujelę razinų, kažkada išrankiotų iš "Studentų maisto" ir nuo šventinio kepimo maratono, be jokios savigraužos, nekantraujantį vėl sužibėti cukrų.  

Taigi, pyrago esmė yra obuoliai, kantrybė ir kūryba. Nepagailėkite obuolių - obuoliai saldokam pyragui suteikia ne tik gaivaus skonio, bet ir prideda drėgmės. Didžiąją dalį obuolių supjaustykite kubeliais, o vieną-du, pačius gražiausius - plonais griežinėliais, jie bus skirti pyrago karūnai. Iš pradžių, kepdami pyragą nevarstykite orkaitės durelių, nors ir kaip norėtųsi - besipučiant tešlai, obuoliai ima minkštėti ir skleisti jaukų aromatą. Tik po gero pusvalandžio, kai pyragas bus beveik iškepęs, atsargiai jį ištraukite iš orkaitės, apibarstykite cukrumi, cinamonu ir kardamonu. Iš pradžių šis poelgis atrodys keistai, bet kai grąžinsite pyragą į orkaitę, cukrus iš lėto karamelizuosis, apgaubdamas šį lengvą ir minkštą pyragą traškia, cukruota ir dėl kardamono kiek pikantiška plutele. Ir dar - patiekdami šį pyragą atsispirkite pagundai (kaip ir su orkaitės durelių darinėjimu) atsipjauti jo iš karto. Aš mėgstu ir jums rekomenduoju leisti šiam pyragui atvėsti kepimo skardoje, kad obuoliai turėtų pakankamai laiko atskleisti savo magijai.

8-12 valgytojų prireiks:

80 g razinų

280 g viso grūdo spelta miltų

1 arbatinio šaukštelio cinamono + 1/2 arbatinio šaukštelio pabarstyti ant viršaus

1/2 arbatinio šaukštelio druskos

1/2 arbatinio šaukštelio sodos

1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

120 g cukraus + dar 1 vieno valgomojo šaukšto pabarstyti ant viršaus (tiks toks, kokį turite - paprastas baltasis, nerafinuotas rudasis cukranendrių, kokosų žiedų)

120 ml aliejaus

2 kiaušinių

1 valgomojo šaukšto citrinos sulčių

2 valgomųjų šaukštų graikiško jogurto (galite keisti grietine)

4  vidutinio dydžio obuolių

2 kiaušinių baltymų

1/4 arbatinio šaukštelio malto kardamono

Visada tobulas obuolių pyragas iš to, kas po ranka 

1. Įjunkite orkaitę - nustatykite 160 C temperatūrą. Kepimo popieriumi ištieskite apvalią 21 cm skersmens kepimo formą.

2. Razinas nuplaukite ir suberkite į nedidelį puodą, užpilkite karštu vandeniu iš virdulio ir užvirkite. Virkite ant nedidelės ugnies apie 5 minutes, kol taps minkštos. Nusunkite ir palikite atvėsti.

3. Miltus sumaišykite su 1 arbatiniu šaukštelio cinamono, druska, soda ir kepimo milteliais.

4. Dideliame dubeny cukrų sumaišykite su aliejumi ir plakite elektriniu plakikliu apie geras 3 minutes, tada po vieną įplakite kiaušinius, kad pasidarytų vientisa putota masė. Galiausiai į šią masę įplakite citrinos sultis ir jogurtą. Gavote taip vadinamą skystą masę.

4. 3 obuolius nulupkite ir supjaustykite 1 cm kubeliais. Įmaišykite į skystą masę. 

5. Miltų mišinį mediniu šaukštu įmaišykite į skystą masę su obuoliais, kol neliks sausų miltų (nepermaišykite). Tešla gausis gana tiršta.

6. Iki standžių putų išplakite baltymus ir įmaišykite į tešlą.

7. Į paruoštą kepimo formą sukrėskite tešlą. Likusį obuolį supjaustykite plonais griežinėliais ir juos gražiai apskritimu išdėliokite ant tešlos.

8. Pašaukite į orkaitę kepti. Tuo metu mažame dubenėly sumaišykite šaukštą cukraus su likusiu cinamonu ir kardamonu. Po 40 min. pyragą atsargiai ištraukite, apibarstykite cukraus ir prieskonių mišiniu ir kiškite jį atgal į orkaitę kepti dar 20-35 minutes. Iš viso pyragas keps apie 60-75 minutes. 

9. Patikrinkite, ar pyragas iškepęs mediniu pagaliuku ar plonu peiliu, jis turi būti tik vos drėgnas ir šiek tiek aplipęs trupinukais, bet jokiu būdu - ne tešla.

10. Leiskite atvėsti skardoje apie gerą valandą, o tada ragaukite.

Greitas sveikas maistas pavasarotojams

Oras nesustabdomai šyla. Pagaliau! Ar yra kažkas, kas, be ilgėjančių dienų, sietųsi su pavasariu labiau nei pažadai maitintis sveikiau ir išalkus neryti visko, kas papuola po ranka? Na, galbūt - galvas pametę įsimylėjėliai... Ak, koks aklas, jausmingas ir švelnus kartais būna tas pavasaris!

Bet net ir įsimylėjėliai, apsalusiomis širdimis, jei ne dėl savęs, tai dėl savo žmogaus, ima galvoti, kaip čia geriau savimi pasirūpinti, kad šiam neitų atitraukti nuo jų akių. Aš - ne išimtis, vis dažniau, paprastai kramtydama kokią ketvirtą ar penktą riešutų sviestu įdarytą datulę, susimąstau apie artėjantį maudymosi kostiumėlių sezoną. Žinau, kad net nepajusiu, kaip balandis persiris į birželį. 



Iš tiesų gerai, kad, šylant orams, lieka kiek mažiau laiko sukiotis virtuvėje ir stipriai sumažėja tikimybė vis kažką skanaus įsimesti į burną. Iš kitos pusės, naminis, su geromis emocijomis pagamintas maistas man be galo svarbus... todėl stengiuosi atrasti pusiausvyrą. Labai padeda, kai po ranka turiu kažką, jau paruoštą, pavyzdžiui savaitgalį išsiverdu didžiulį puodą kruopų, bet, kaip minėjau, artėjant vasarai su varlinėjimais gamtoje ir kelionėmis, ne visada tam lieka laiko. Štai žiūrėk ir vėl išdykėlės datulės merkia akį suvalgyti jų pietums, vietoj normalaus maisto.

Tokiomis akimirkomis, kai nieko nespėju, kai jaučiuosi tarsi įsukta į įvairiausių veiklų sūkurį, kai nėra galimybių viską daryti nuo pradžių, pirmoji pagalba, ruošiant sveiką ir pilnavertį maistą, virtuvės spintelėje turimos skardinės su avinžirniais, pupelėmis, pomidorais. 

Šiandien geros kokybės konservuotų produktų pasirinkimas yra didžiulis, bet, atradus Globus Vital linijos produktus, mano greitų, maistingomis medžiagomis prikimštų patiekalų repertuaras išsiplėtė kone dvigubai. Ir tai be galo džiugina! Jau paruoštos bolivinės balandos (kynvos), spelta grūdai, sojų pupelės, mišinys su speltų grūdais, lešiais, morkomis ir žirneliais suteikia daugiau erdvės improvizacijoms, naujiems skoniams ir tekstūroms.



Įsivaizduokite, nereikia: 

1. nieko perplauti (kynvas paprastai tenka skalauti bent keletą kartų),

2. mirkyti ir ilgai virti,

3. matuoti vandens ir kruopų(ar pupelių)santykio,

4. stebėti, kad neprisviltų ar neištežtų,

ir, vos atsidarę indelį, gaunate pusę, jei ne daugiau, tinkamai paruošto valgio. Tikiu, jog visiems, galbūt vieniems dažniau, o kitiems rečiau, bet tikrai visiems, reikia tokios fantazijos išsipildymo.  

Tiesa, pirmą kartą įsigijusi šių produktų, net pati nežinojau, ko tikėtis, nes niekada nebuvau pirkusi jau paruoštų kruopų. Pirmiausia paragavau kynvos, pradariusi jų skardinę maloniai nustebau - mane pasitiko aromatingos, birios, nei kiek nevandeningos kruopytės. Antras bandymas - spelta grūdai, taip pat nenuvylė - nesulipę, išvirti, kad būtų "al dente", t.y. valgant grūdų viduje jaučiasi stangrumas. Vėliau išmėginau ir sojų pupeles bei mišinį su spelta grūdais, bet apie juos kitą kartą. Mat labai nekantrauju su jumis pasidalinti dviem savo firminiais receptais, kur pagrindiniais smuikais griežia Globus kynva ir spelta grūdai.

1 porcijai reikės:
1 indelio (140 g) virtų Globus bolivinių balandų
25 g natūralaus riešutų sviesto (rinkitės tokį, kurį mėgstate - pvz., migdolų, žemės riešutų, anakardžių)
1/4 arbatinio šaukštelio cinamono
125 ml kokosų pieno
1 arbatinio šaukštelio medaus arba klevų sirupo
Žiupsnio druskos
Patiekimui: nesaldinto kokosų jogurto, šilauogių, pistacijų

Netikėtai greita bolivinių balandų košė pusryčiams

1. Į puodą suberkite bolivines balandas, sukrėskite riešutų sviestą, suberkite cinamoną, supilkite kokosų pieną ir užkaiskite ant vidutinio karščio, užvirkite.

2. Sumažinkite ugnį, kuo dažniau maišydami virkite uždengę apie 3 minutes, kad gautųsi tiršta minkšta košė.

3. Nukaiskite košę, pagardinkite medumi arba klevų sirupu ir žiupsneliu druskos. Tiekdami ant košės uždėkite pagardus. 

2 valgytojams reikės:

80 g anakardžių 

150 g apvirtų arba marinuotų miško grybų 

1/2 valgomojo šaukšto aliejaus kepimui

95 g nulupto svogūno

1/4 arbatinio šaukštelio druskos

1/4 arbatinio šaukštelio šviežiai maltų juodųjų pipirų

1 nuluptos didelės česnako skiltelės

170 ml šalto vandens

10 g maistinių mielių dribsnių

1/2 ekologiško daržovių sultinio kubelio

2 indelių (280 g) virtų Globus spelta grūdų

100 g atitirpintų šaldytų špinatų

1/2 - 1 valgomojo šaukšto šviežių čiobrelių lapelių

Spelta grūdų daugiakvietis su keptais grybais ir anakardžių kremu

1. Anakardžius suberkite į dubenėlį ir užpilkite verdančiu vandeniu iš virdulio. Palikite mirkti, kol prireiks.  

2. Marinuotus miško grybus siete skalaukite po tekančiu vandeniu apie minutę, tada nusausinkite. Jei reikia, grybus šiek tiek pasmulkinkite.

3. Įkaitinkite keptuvę ir supilkite aliejų. 4 minutes pagruzdinkite grybus ant didelės ugnies, kad pakeistų spalvą. Vis pamaišykite, kad nepridegtų. Kol grybai skrunda, mažais kubeliais supjaustykite svogūną.

4. Sumažinkite ugnį iki labai silpnos ir suberkite pas grybus susmulkintą svogūną, druską bei pipirus. Kepkite viską, vis pamaišydami, apie 5 minutes, kol svogūnai suminkštės, bet nepakeis spalvos.  

5. Tuo metu paruoškite anakardžių kremą: į kokteilinę sudėkite nusunktus ir perskalautus anakardžius, suberkite maistines mieles, sutrupinkite sultinio kubelį, įtarkuokite česnako skiltelę ir įpilkite 170 ml šalto vandens. Plakite, kol gausite vientisą, tirštą kremą. 

6. Kai svogūnai suminkštės, suberkite spelta grūdus, sudėkite špinatus, čiobrelių lapelius ir padidinkite karštį iki didelio. Spelta grūdai ims gruzdėti, tad vis pamaišykite. Po keleto minučių, kai viskas tolygiai išsimaišys ir perkais, supilkite anakardžių kremą, sumažinę ugnį, pakaitinkite vieną - dvi minutes, viską gerai išmaišydami.
7. Nuimkite nuo ugnies, paragaukite, ar netrūksta druskos, ar maltų pipirų, o gal čiobrelių. Valgykite kuo greičiau, kol daugiaryžis - kreminis ir minkštas.