2013 m. sausio 26 d., šeštadienis

Apie draugystę ir apie be galo skanų befstrogeną

Dažniausiai yra taip, jog pokalbis su artimu žmogumi yra viskas, ko Tau reikia, kad pailsėtum ir susigrąžintum įkvėpimą. Gera turėti šalia tokių draugų, su kuriais galiu dalintis ne tik džiaugsmais, bet ir problemomis, nes jais labai pasitikiu.
Kaip jau kažkada rašiau, esu labai dėkinga už tai, kad į mano gyvenimą ateina tokie ypatingi žmonės, net jei ir mūsų keliai, bėgant laikui, išsiskiria. Kaip tikiuosi, kad pakankamai dažnai jums sakau, kokie jūs man brangūs esate. Gal net per dažnai, kiek įkyriai, nes, man atrodo, kad gyvenimas per trumpas, jog nedrįstume prisipažinti, kas vyksta mūsų širdyse.
O mano širdyje tiek meilės, kad net sunku padėti telefono ragelį, girdint Tavo balsą, ar atsisakyti dar vienos taurės vyno, kai pasakoji man apie gyvenimą, sunku nulipti nuo sofos ir keliauti namo, kai įsijuokiam.
           
P.S.: vienintelis žmogus, su kuriuo reikia save lyginti, tai tas, kuriuo buvai vakar.

Befstrogenas ne kartą ir ne du jau garavo ant mūsų pietų stalo. Taigi, ir šiandien, šaltą žiemos dieną, susitvarkius namus, kai valgyti norisi sočiai, jaukiai ir kuo greičiau, rinkomės jį. Be to, befstrogenas nuostabus dar ir tuo, kad jį pagaminti visai nesudėtinga.
Yra daugybė įvairiausių šio patiekalo receptų - su pomidorų tyre, miltais, morkomis, vyno actu, vynu, paprikomis ir pan. Man skaniausia su marinuotais agurkėliais ir garstyčiomis. Bei nepagailiu grietinėlės, mano manymu, befstrogene padažo turi būti daug, nes jis TOKS skanus.
Marinuoti agurkėliai ir garstyčios befstrogenui suteikia gaivumo ir puikiai dera su jautienos pikantišku sodrumu. Kai pirmą kartą prieš gerus keletą metų pagaminau befstrogeną su marinuotais agurkėliais ir garstyčiomis, nebenoriu jo gaminti kitaip. Gal ir jums patiks. Labai skanu!
 

4 valgytojams reikės:
3 valgomųjų šaukštų aliejaus
1 valgomojo šaukšto sviesto
1 didelio svogūno
450 g pievagrybių
600 g jautienos nugarinės (arba, jei neturite, galite keisti kiaulienos nugarine)
2 valgomųjų šaukštų garstyčių
300 ml grietinėlės (arba, jei neturite, galite keisti grietine)
150 ml jautienos sultinio arba vandens (aš dažniausiai naudoju: 150 ml vandens + 28 g Knorr jautienos buljonetės, taigi, jei nesate prieš tai nusiteikę, rekomenduoju išbandyti - tikrai skanu)
190 g nuvarvintų mažyčių marinuotų agurkėlių
Šakelės petražolių
Druskos ir maltų juodųjų pipirų

Befstrogenas

1. Svogūną padalykite perpus, nulupkite ir supjaustykite juostelėmis. Nuplaukite grybus ir supjaustykite ketvirčiais. Supjaustykite jautienos nugarinę į plonytes juosteles skersai raumens skaidulų.
2. Didelėje keptuvėje ant didelės ugnies įkaitinkite šaukštą aliejaus. Sudėkite 1/3 jautienos ir kepkite 2-3 minutes, maišydami, kol vos vos parus, išimkite. Vėl įkaitinkite šaukštą aliejaus ir iškepkite antrą trečdalį jautienos, po to vėl įkaitinkite šaukštą aliejaus ir taip pat iškepkite likusią jautieną. Labai svarbu jautienos neperkepti, kitaip ji taps kieta. Ir nekepkite jokiu būdu visos jautienos vienu metu - ji nekeps, o troškinsis savo sultyse, dėl ko neapskrus ir nebus tokia minkšta, kokia turi būti. 
3. Į keptuvę, kur kepė jautiena, (jokiu būdu nevalykite keptuvės) įdėkite sviesto, ištirpinkite jį, sumažinkite ugnį iki vidutinės, sudėkite supjaustytą svogūną, užberkite pusę šaukštelio druskos ir kepkite maišant 2-3 minutes, kol suminkštės.
4. Į keptuvę sudėkite grybus, padidinkite ugnį ir kepkite maišydami apie 8 minutes, kol jie suminkštės ir išgaruos didžioji dalis skysčio.
5. Sugrąžinkite į keptuvę jautieną su visomis sultimis, maišydami kaitinkite apie 2 minutes.
6. Į keptuvę supilkite sultinį, grietinėlę, garstyčias, gerai išmaišykite, užvirkite ir švelniai troškinkite 5-7 minutes, kol padažas šiek tiek sutirštės.
7. Sudėkite agurkėlius, švelniai (ant kuo mažesnės ugnies) pakaitinkite 1-2 minutes, paskaninkite druska (jei reikia) ir maltais juodaisiais pipirais. Susmulkinkite petražoles ir užberkite ant jautienos. Nedelsiant patiekite su ryžiais, bulvių koše ar makaronais.     

2013 m. sausio 22 d., antradienis

Klaidžiojimai po IV fortą: o buvo taip...

Ilga ir šalta buvo savaitė. Jau ketvirtadienį taip norėjau atitrūkti nuo kasdienybės, atsipūsti. Penktadienio vakaras - pas Aušrą ir Vilių. Apsikabinimai ir draugiška šiluma kuteno paširdžius. Laikas lėkte lėkė, kalbantis, klausant senų koncertų, kepant picas ir jas ragaujant.


Šestadienio rytą gerai išsimiegoję, pamaitinti medaus tortu, buvome saugiai grąžinti namo (ačiū Jums, Mielieji) ir iš karto iškeliavome su sese ir jos draugu paklaidžioti po IV fortą. Krepšyje du termosai arbatos, prožektoriai ir šokoladas.   


Kalbant apie IV fortą, pirmiausia, reikia grįžti į XIX amžiaus antrą pusį, kuri nebuvo ramiausi laikai Europoje - ją vienas po kito drebino karai, susivienijo Vokietija. Tai lėmė, jog Rusija taip pat turėjo įvertinti savo strateginę padėtį - caras Aleksandras II nusprendė, jog reikia stiprinti gynybos liniją palei Nemuno upę ir apie Kauną pastatyti strateginės reikšmės tvirtovę su fortų sistema. Iš viso buvo įkurti 9 fortai.



IV fortas buvo pradėtas statyti 1883 m. ir po 6 metų baigtas. Seniausi forto statiniai - raudonų plytų, o modernizacijų metu pastatyti - betoniniai. 1941 m. užėjus vokiečiams, forte nuo rugpjūčio mėnesio pradėti naikinti žydai. Didžioji dalis čia atvesti iš Kauno geto. Statinių fasaduose matėme daugybę kulkų žymių. Sovietų valdžios metais fortas buvo naudojamas kaip sandėlys. Dabar fortas apleistas, užterštas šiukšlėmis. Tokį jį ir sutikom... 



Visose pusėse nuo forto snaudė purios sniego pusnys ir medžiai. Stogai, išdaužyti langai apkraštuoti milžiniškais varvekliais. Aplink - nė garso, tik vėjas medžių šakose. Paslėpę galvas po kepurėmis bei šalikais ir apsiginklavę prožektoriais, apžingsniavome beveik visą teritoriją - tiek vidų, tiek išorę. Ėjome tyliais koridoriais ir tuneliais, ieškodami įėjimų ir išėjimų. Požemiuose visiška tamsa.

Tik kai kur iš skylių liejosi blausi šviesa. Prisipažinsiu, nukrato lengvas šiurpulys, kai eini siauru tuneliu, beveik nieko nematydama, atsargiai aplenki užgriuvusius šulinius, pameti žvilgsnį baisiai ilgame ventiliaciniame kanale ar sliuogi ledu, po kuriuo plaukioja viena kita varlė (dėl pažeisto drenažo, kai kurie statiniai apsemti). Nori nenori pradedi svarstyti, o gal tikrai visi fortai yra sujungti tunelių sistema. Eini į gilumą, lyg tikėdamasi, kad ji nesibaigs ir surasi kelią į kažkur. Aišku taip neatsitiko. Visgi klaidžiojimai po IV fortą, šildantis arbata, buvo tikrai nepaprasti - tarsi įžengėme į kitą pasaulį po tuo pačiu Kauno dangumi. Nenuostabu, jog vakarienei norėjosi sriubos - daug daržovių sriubos. 



Sekmadienio pusryčiams - šilti, gausiai sotūs karšti sumuštiniai ir, susikrovus krepšį, vėl į paslaptingus klaidžiojimus po Kauną... kol visiškai sutemo. Ilgas, geras ir skanus buvo savaitgalis.



Kalbant apie karštus sumuštinius, susimąsčiau, kad jie labai gudrus ir teisingas atsakymas žiemos šalčiams ir pasisėdėjimams su draugais. Iš tiesų, mūsų mažytės šventės be karštų sumuštinių beveik neįsivaizduojamos, o aš dar nesu pristačiusi nei vieno recepto, kaip juos kepam. Taigi, kepam paprastai, greitai ir pagal spintelės turinį bei fantaziją, todėl galima susigalvoti kokį 1001 variantą, t.y. beveik 3 metus kiekvieną dieną valgyti vis kitokį karštą sumuštinį, svarbiausia tik kad sūrio nepritrūktų. Šie sumuštiniai yra beveik klasikiniai Montekristo sumuštiniai.



Tiksliau jų interpretacija su pomidorų padažu ir marinuotais agurkėliais be cukraus pudros, klevų sirupo ir kitokių saldumų. Man labiau patinka šių sumuštinių ir juodos saldintos arbatos derinys. Labai nostalgiškas...



6 sumuštiniams reikės: 
12 gardžios baltos duonos/batono/vos vos saldaus pyrago riekelių (apie 1 cm storio)
3 didelių kiaušinių
1/2 puodelio (125 ml) pieno
1 arbatinio šaukštelio džiovintų itališkų žolelių mišinio
1/3 - 1/2 arbatinio šaukštelio druskos (pagal skonį)
1/3 arbatinio šaukštelio šviežiai maltų juodųjų pipirų  
240 g sutarkuoto fermentinio sūrio (aš renkuosi ementalį arba brandintą čedario sūrį)
150 g - 250 g mažais kubeliais susmulkintų marinuotų agurkėlių (pagal skonį)
3 valgomųjų šaukštų kokybiško pomidorų padažo
12 riekelių kumpio
Sviesto kepimui

Beveik Montekristo sumuštiniai

1. Kiaušinius su pienu, itališkomis žolelėmis, druska ir pipirais gerai išplakite plokščiam dubenėlyje. Batono/duonos riekeles pamirkykite plakinyje - duona turėtų tapti sunki ir permirkusi, bet neturi irti. Įkaitinkite keptuvę, išlydykite apie 2 didelius šaukštus sviesto ir batono riekeles ant vidutinės ugnies apkepkite iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus (vienai pusei reikia apie 2 minučių). Jei visos riekelės netilpo į keptuvę, vėl ištirpinkite sviesto ir procesą kartokite.
2. Šešias apkeptas riekeles aptepkite pomidorų padažu (1 riekelei reikia apie pusės šaukšto). Riekelę, apteptą pomidorų padažu, apibarstykite sūriu, uždėkite pora kumpio riekelių, gerą šaukštą agurkėlių, vėl sūrio. Ant tokio sumuštinio uždėkite pomidorų padažu neapteptą riekelę, jos viršų dar truputį pabarstykite sūriu ir visą sumuštinį persmeikite dantų krapštuku.
3. Sumuštinius atsargiai sudėkite į skardą ir kepkite iki 180 C įkaitintoje orkaitėje, kol sūris išsilydys ir šiek tiek apskrus. Sumuštinius patiekite karštus, prieš tai ištraukus dantų krapštukus. Labai skanu ir paprasta. Taigi, pirmyn į virtuvę ruošti ir skanauti.

2013 m. sausio 16 d., trečiadienis

Ypatingas

 "Svarbiausioji sėkmės formulė - žinios, kaip elgtis su žmonėmis."
- Teodor Ruzvelt

Ištrauka iš A. Karaliaus Asmeninio patrauklumo taisyklių:
"Kiekvieną sutiktą žmogų laikykite pačiu svarbiausiu asmeniu, sutiktu tą dieną." 

Ar kada susimąstote apie tai, jog svarbiausi gyvenimo pokalbiai įvyksta, esant tam tikroms aplinkybėms ir sutikus tam tikrus žmones? Kaip, na, tiršto šilto kisieliau gėrimas (pirmas pasimatymas su mano žmogumi), užstrigimas kelioms valandoms kelių kilometrų ilgio automobilių eilėje (grįžimas iš Užgavėnių, vykusių Rumšiškėse) arba butelis mėgstamo vyno (ar ne, Zuikuti, mielas miško žvėriuk?). O jei į pokalbį įsitrauki su Viktorija, gaminant baklažanų suktinukus ir gurkšnojant žaliąją arbatą? Pamiršti viską aplinkui ir valandos prabėga lyg viena akimirka. Būna ir atvirkščiai, kai negelbsti nei aplinkybės, nei įdedamos pastangos, pradėtas pokalbis lyg drėgnos malkos rūksta, bet niekaip neįsidega.
Žinoma, kartais užtenka, kad kažkas pasakytų kažką labai paprasto ir visai nedaug, jog užpildytų širdyje atsivėrusią tuštumą. Tiesiog primintų, kiek daug grožio, gėrio ir laimės yra gyvenime. Tada supranti, kad mažiausi ir paprasčiausi dalykai yra svarbiausi: būti mandagiu, pasisveikinti, pasiūlyti padėti, atidaryti duris, nusišypsoti, pasakyti komplimentą ar tiesiog žodelį "ačiū". Viskas paprasta - žmogus, būdamas su jumis, turi jaustis ypatingu.

Kaip tai padaryti?

1. Rečiau sakykite "Aš";
2. Stenkitės ištisai nesiskųsti;
3. Neužmirškite žmonių vardų;
4. Nemokykite kitų, jei neprašo Jūsų patarimo;
5. Galvokite apie žmones teigiamai;
6. Priimkite skirtingą nuomonę;
7. Mokėkite pasijuokti iš savęs;
8. Pavaišinti paprastų paprasčiausiais bynais iš bulvių.

Bulves galiu valgyti kiekvieną mielą savo gyvenimo dieną: virtas, keptas, o ypač - košę. Virtų ir stambiai sutarkuotų bulvių blynas - tai mano pagrindinė, labai pigi bakalauro laikų pirmo kurso vakarienė - jokių kiaušinių, jokių miltų, jokio pieno. Mama su tėčiu iki šiol pasirūpina, kad rūsyje būtų bent vienas maišas bulvių. Dažniausiai, kepdama šį blyną, sunaudodavau vakarykštes virtas bulves. Taigi, jei iš vakaro išsivirsite bulvių ar jų atliks, kaip dažniausiai nutinka man, po pietų, kitą dieną per pusvalandį sukursite tikrą stebuklą, tik neužmirškite svogūno.
Į sutarkuotas bulves galite įmaišyti smulkintų rozmarinų ar čiobrelių - bus dar gardžiau. Šių blynų esmė - traškus, apskrudęs viršus ir apačia, o vidurys minkštas. Mėgstu šiuos blynus valgyti vienus, su salotomis arba kefyru, bet jie gali būti puikus garnyras prie kepsnio ar dešrelių. Išbandykite, aš tikiuosi, kad Jums patiks, ir taip pat taps tuo gelbstinčiu ir mėgstamu receptu, kai į parduotuvę eiti tingisi, o valgyti norisi labai labai.



Šį blyną kepu "iš akies". Jei norisi plonesnio, traškesnio blyno, imu 5-6 bulves, jei storesnio, "mėsingesnio", kaip šį sykį, apie 7-8 bulves. Mano keptuvės skersmuo - 26 cm. Taigi, 4-6 valgytojams reikės: 
  
1200 g bulvių (apie 8 vidutinio dydžio)
1 vidutinio dydžio svogūno
2 didelių česnako skiltelių
55 g sviesto
3 valgomųjų šaukštų aliejaus
2-3 arbatinių šaukštelių druskos į blyną ir užsibarstymui ant viršaus pagal skonį

 Virtų ir stambiai sutarkuotų bulvių blynas

1. Gerai nuplaukite bulves. Sudėkite jas į prikaistuvį ir užpilkite šaltu vandeniu. Užvirkite ir virkite ant nedidelės ugnies apie 30 minučių, kol bulvės taps apyminkštės. Nusunkite bulves ir palikite 10 minučių nugaruoti ir šiek tiek atvėsti. Dar šiltas bulves nulupkite, padėkite atvėsti į šaldytuvą bent 2 valandoms arba per naktį.
2. Sutarkuokite bulves per bulvinę tarką. Susmulkinkite svogūną ir česnako skilteles. Įkaitinkite keptuvę ant vidutinės ugnies, sudėkite 10 g sviesto ir 1 valgomąjį šaukštą aliejaus, kai sviestas išsilydys, sudėkite susmulkintus svogūnus ir česnako skilteles. Kepkite keletą minučių, kol svogūnas suminkštės. Tada įdėkite 20 g sviesto, 1 valgomąjį šaukštą aliejaus, kai sviestas išsilydys, išmaišykite, suberkite bulves, apibarstykite druska ir gerai išmaišykite, kad tolygiai pasidengtų riebalais. Naudodami mentelę, paspauskite bulves prie keptuvės. Kepkite ant vidutinės ugnies, pakratydami keptuvę, apie 15-20 minučių, kol blyno kraštai apskrus.
3. Uždenkite keptuvę lėkšte, prispauskite ir keptuvę atsargiai apverskite. Įdėkite 25 g sviesto, 1 valgomąjį šaukštą aliejaus, kai sviestas išsilydys, grąžinkite į keptuvę blyną neiškepusia puse. Kepkite apie 15-20 minučių, kol gražiai pagels. Supjaustykite, apibarstykite druska pagal skonį ir patiekite.

2013 m. sausio 6 d., sekmadienis

Gougeres - plikyti sūrio pyragaičiai

Man labai labai patinka plikytos tešlos kvapas - vos tik į užvirusį pieną supilu miltus, po virtuvę pasklidęs aromatas nukelia į vaikystę. Atgimsta visos tos popietės su Lietuvos radijos pirmąja programa, kurios klausydavosi diedukas, su koridoriuje pastatyta nedidele komoda slepiančia lengvus it pienės pūkas plikytus sausainėlius jau atskubantiems svečiams. Ir, atrodo, kad vėl ant pirštų galų, prisidengus garsiai skambančiomis Žiniomis, sėlinu keleto jų pagriebti - juk niekas nepastebės, kad trūksta dviejų. Kartais neatsilaikydavau plikytų sausainėlių švelniai saldžiai magijai ir vieną po kito į burną susimesdavau kokį dešimtį jų. Gal niekas nepastebės... Taip, labai skanu.

Atsiminimai išslįsta pro atidarą langą ir keliauja į pasaulio kraštą pažiūrėti į ten žiemojančius paukščius, elfus ir fėjas, aš toliau maišau tešlą, kol supuola į vieną gabalą ir atšoka nuo prikaistuvio sienelių. Palieku truputį atvėsti. Už lango draikosi smulkios snaigės - kaip gerai, pagaliau po visų lietų šąla. Laikau kumščius, kad miestas ir vėl paskęstų pūgos glėbyje.


Kai kepu saldžius sausainius, mano sesuo mielai pasivaišina, bet skanesni jai pikantiški sūrūs kepiniai, todėl šio sekmadienio popietę, galvodama apie ją, kepiau Gougeres - plikytus sūrio pyragaičius. Gougeres - tradicinis prancūzų pyragaitis. Šis paprastas skanėstas tinka visur: ir prie gaivių salotų, ir prie sultinio ir prie taurės vyno.


Plikyti sūrio pyragaičiai man skaniausi yra šilti, kai skanauju juos (nepaisydama realaus pavojaus nusideginti liežuvį) ką tik ištrauktus iš orkaitės. Lengvi kaip plunksna ar pienės pūkas (nes tuščiaviduriai), švelnūs ir šilkiniai viduje, o iš išorės traškūs. Kad ir kiek šių pyragaičių bekeptum, išgaruoja iš lėkštės jie akimirksniu ir visi nori dar. Išbandykite, ypač jei niekada nekepėtė pyragaičių iš plikytos tešlos... rezultatas - kvepianti virtuvė, pasididžiavimas savimi ir meiliai murkiantis pilvas.    




3 didelėms skardoms reikės:
1/2 puodelio pieno
1/2 puodelio vandens
110 g sviesto
1/2 arbatinio šaukštelio druskos
1 puodelio miltų
4 didelių kiaušinių
170 g kietojo sūrio, pavyzdžiui "Džiugas"

Puodelio talpa - 250 ml.

Gougeres - plikyti sūrio pyragaičiai  

1. Įkaitinkite orkaitę iki 220 C. Pieną ir vandenį supilkite į prikaistuvį, įberkite druską, sudėkite gabaliukais supjaustytą sviestą. Prikaistuvį su pienu, vandeniu ir sviestu, maišant, pakaitinkite ant didelės ugnies, kad sviestas ištirptų, o pienas užvirtų.
2. Kai tik pienas užverda (daugiau nei pusė pieno paviršiaus ima burbuliuoti), iškart vienu mostu supilkite miltus ir greitai maišykite. Kai neliks sausų miltų, sumažinkite ugnį iki mažos ir kaitinant apie 2 minutes intensyviai maišykite tešlą, kol supuls į vieną gabalą ir pradės šiek tiek blizgėti.
3. Išverskite tešlą į dubenį ir palikite 2-3 minutėms atvėsti, vis pamaišant. Kai tešla nebebus itin karšta, įmuškite pirmą kiaušinį ir gerai jį įmaišykite į tešlą, tik tada įmuškite antrą, jį vėl gerai įmaišykite ir taip toliau. Įmaišant kiaušinį, iš pradžių atrodys, kad to niekada nepavyks padaryti, bet nepasiduokite, maišykite ir gausite vientisą tešlą. Galiausiai įmaišykite smulkiai sutarkuotą sūrį. Pasilikite šiek tiek sūrio pyragaičių viršaus pabarstymui.
4. Skardą patepkite sviestu ir išklokite sviestiniu popieriumi. Tešlą sukrėskite į konditerinį maišelį ir spauskite nedidelius pyragaičius. Apibarstykite sūriu. Jei neturite konditerinio maišelio, pyragaičius galima formuoti tiesiog dviems arbatiniais šaukšteliais - skonis nuo to tikrai nenukentės.
5. Sumažinkite orkaitės temperatūrą iki 190 - 200 C ir kepkite 20-25 minutes, kol pyragaičiai pakils ir paruduos, nedarinėjant orkaitės durelių.    

2013 m. sausio 5 d., šeštadienis

Nauja pradžia

Miestas visas permirkęs ir paskendęs tirštose sutemose. Sėdžiu ant grindų atsirėmusi į šiltą radiatorių, klausausi lietaus ir laukiu, kada šals.
Artėja antros sausio savaitės pradžia: po truputį nurimsta šventinis šurmulys, gyvenimas grįžta į įprastas vėžes, o daugelio namų grindys nuklotos spygliais, nepaisant to, kaip dažnai jos šluojamos ar siurbiamos. Viduje, nukabinant nuo langų girliandas ir išmetant išsileidusius balionus, įsitvirtina jausmas, kad iš tiesų prasidėjo nauji metai.



"Pasitikime Naujuosius Metus - kupinus dalykų, kurių niekada dar nebuvo. <...> Turime priimti savąją būtį taip plačiai, kaip tik įmanoma; viskas, net neįtikėtini dalykai turi būti joje galimi." (Rainer Marie Rilke). Kai skaitau apie vaikišką džiaugsmą, apie tikėjimą keisčiausiais dalykais, susijusį su naujais metais, atrodo, pasakyčiau tą patį, ką rašė R. M. Rilke. Tikriausiai daugelis patiria tą patį jausmą - nuojautą, kad susidursime su įstabiausiais dalykais, kad užteks drąsos viską pradėti nuo pradžių, jei kažkas nepavyks. Įkvėpimą keistis ir augti. Juk kiekviena diena, kiekviena valanda gali būti nauja pradžia.



Reikia pripažinti, kad mano žmogus labai mėgsta mėsą ir įvairius troškinius. Žemiau pateiktą receptą sukūriau būtent jam, įkvėpta Adabo, Filipinuose gaminamo troškinio, susidedančio iš česnakų, kiaulienos, acto, sojų padažo, pipirų ir lauro lapų. Šio troškinio gamyba reikalauja šiek tiek darbo ir nemažai laiko, todėl jis skirtas savaitgaliams ir tiems, kurie mėgsta sukiotis virtuvėje:
1. Mėsos marinavimas su actu (nuo 1 val. iki 24 val.)
2. Mėsos virimas mažame kiekyje vandens, uždengus (1,5 val.)
4. Padažo paruošimas (25 min.)
3. Mėsos apkepinimas (2-3 min.)
4. Trumpas mėsos troškinimas (ne ilgiau nei 5 min.).
Tai tikrai jaukus ir gardus, tiesiog tirpstantis burnoje, patiekalas. Mėsa minkštut minkštutėlė. Neišsigąskite, kad jame tiek daug česnakų - troškinys dėl to nėra aštrus - tik aromatingas. Taigi, 4 valgytojams reikės...  



1 kg kiaulienos mentės
1/4 puodelio balto vyno acto (62 ml)
3 valgomųjų šaukštų sojų padažo (45 ml)
3-4 arbatinių šaukštelių rudojo (nerafinuoto melasos) cukraus (galima keisti medumi)
1-1/2 arbatinio šaukštelio stambiai sugrūstų penkių rūšių pipirų mišinio
10 česnakų skiltelių
2 lauro lapelių
1 vidutinio dydžio svogūno
3 arbatinio šaukštelio miltų 
2 puodelių vištienos sultinio
4 valgomųjų šaukštų aliejaus
Druskos ir maltų juodųjų pipirų

Per naktį marinuotos kiaulienos mentės troškinys

1. Dideliame dubenyje sumaišykite actą, sojų padažą, rudąjį cukrų, pipirus ir išmaišykite, kol cukrus ištirps. Peiliu šiek tiek sutraiškykite česnakų skilteles ir sudėkite į marinatą. Mėsą susmulkinkite vidutinio dydžio gabalėliais (apie 3 cm) ir sudėkite į marinatą. Gerai išmaišykite. Marinuokite, įdėję į šaldytuvą, nuo kelių iki 24 valandų.
2. Sudėkite mėsą, lauro lapelius ir supilkite marinatą į prikaistuvį ir įpilkite tiek vandens, kad apsemtų mėsą. Apie 2,5 puodelius. Užvirkite, nugraibykite putas. Uždenkite ir virkite ant mažos ugnies apie 1,5 valandos.
3. Nusunkite mėsą į dubenį. Pasilikite 1/2 puodelio šio sultinio. Sumaišykite jį su vištienos sultiniu. Prikaistuvyje įkaitintame aliejuje (2 šaukštai) pakepkite susmulkintą svogūną, kol suminkštės, tada įmaišykite miltus, dar minutę maišant pakepkite, supilkite sultinį ir virkite, kol pavirs tirštu padažu. Apie 25 minutes.
4. Tuo metu uždėkite virti ryžius ir keptuvėje pakaitinkite aliejų (2 šaukštai), pakepinkite kiaulienos gabaliukus su česnakais, kol jie apskrus (ne ilgiau nei 2-3 minutes) ir sudėkite juos atgal į sultinį. Troškinkite, sandariai uždarius, ant mažos ugnies keletą minučių, baigiant troškinti, įberkite maltų juodųjų pipirų ir druskos, jei reikia, ir patiekite nedelsiant su ryžiais. 

2013 m. sausio 2 d., trečiadienis

Ką esi, Keliautojau Gyvenimu, pasiruošęs daryti?

Su Naujaisiais Metais, Mielieji! Štai ir atėjo jie... su 365 naujomis dienomis savo svajonių siekimui, nuotykiams, meilei, žinoma, ir liūdesiui, ašaroms, sunkumams. Gyvendami be sunkumų mes tikriausiai nesuprastume, kas yra džiaugsmas ir kokie stiprūs galime būti. Kai pagalvoji, per metus pasaulyje ir kiekvieno iš mūsų gyvenimuose pasikeičia daug kas: fantazijos tampa realybe, atrandami dalykai, kurių iš viso nebuvo.
Kiekvienų metų pradžioje manyje kirba tūkstančiai klausimų: kaip aš noriu gyventi, kad būčiau laiminga; ar mano gyvenimas prasmingas; kas aš; iš kur žinoti, ar atlikti pasirinkimai teisingi? Tikriausiai ir jums į galvą ateina panašūs klausimai ir tikriausiai lygiai taip pat kaip aš labiau už viską, stovint ant Naujų Metų slenksčio, norėtumėte pažiūrėti sau į vidų. Kodėl sakau norėtumėte? Nes susitikti su savimi ne taip paprasta: tam reikia laiko, susikaupimo ir drąsos keistis. Dažniausiai žmonės pradeda galvoti apie tai, kas jiems iš tiesų svarbu, tik patyrę krizę. Bet ar būtinai į mūsų gyvenimą turi būti atsiųsta krizė, kad praregėtume?
O gal pabandykime jau šiandien surasti nors dešimt minučių susitikimui su savimi ir išsiaškinimui, koks tas mano svajonių gyvenimas. Kad gyvenimas būtų toks, apie kokį svajoji, turi žinoti, ko tiksliai nori ir turi pradėti imtis veiksmų, siekiant to, tiesiog dabar. Žengti mažus mažus žingsnelius, nieko nelaukiant, be baimės, atidėliojimų ir pasiaiškinimų ar išsisukinėjimų. Kaip sakė J. A. Shedd - "Laivui saugiausia stovėti uoste, bet juk laivai statomi ne tam."


Taigi, 2013 m. po truputį įsibėgėja, o aš ir toliau dalinuosi mėgstamiausių patiekalų receptais. Šį kartą Buffalo sparneliai. Taip paruošti vištų sparneliai yra vieni iš mano vyro mėgstamiausių ir skaniausių. Tokių, labai paprastai iškeptų, sparnelių jam teko valgyti Dubline ir jie nuo pirmo kąsnio užkariavo jo širdį.
Jie aštrūs, traškūs, su malonia rūgštele. Tikrai patiks tiems, kas mėgsta valgyti vištieną kiek nestandartiškai ir, žinoma, aštriai. Jų gaminimas irgi gana paprastas, idealu, kai labai skubate, - nereikia marinuoti, nereikia apvolioti džiūvėsėliuose ar miltuose. Svarbiausia yra odelė, kuri, kepant aliejuje, tampa traški. Todėl labai smagiai triuškinasi su kiekvienu kąsneliu. Kadangi sparneliai kepami trumpai, nepaisant to, kad jie nėra paniruojami, viduje išsaugomas sultingumas.
Gruzdinant vištienos sparnelius aliejuje, svarbu palaikyti kuo vienodesnę jo temperatūrą ir sparnelius sudėti tik į gerai įkaitintą aliejų.   

Keturiems valgytojams užkąsti arba dviems pavalgyti
 
Sparneliams reikės:
16 viščiukų sparnų
Vynuogių kauliukų aliejaus kepimui
85 g sviesto
1/2 puodelio aštraus pipirų padažo
1/2 arbatinio šaukštelio maltos uoginės paprikos

Mėlynojo sūrio padažui reikės:
100 g mėlynojo pelėsinio sūrio (pavyzdžiui, Vilkyškių pieninės "Memel Blue")
140 g jogurtinės grietinės (jei tokios neturite, sumaišykite per pusę grietinę su jogurtu)
2 valgomųjų šaukštų majonezo
Žiupsnelio maltų baltųjų pipirų 

Buffalo sparneliai su mėlynojo sūrio padažu

1.Vištienos sparnelius perplaukite šaltu vandeniu ir nusausinkite popieriniu rankšluosčiu. Sparnelius per sąnarius padalykite į tris dalis, pačių galiukų nenaudokite, iš jų galite išvirti sultinį.
2.Wok keptuvėje įkaitinkite aliejų iki 180 C. Baltos duonos gabalėlis tokioje temperatūroje apskrunda per 40 sekundžių. Aliejaus turi būti keptuvėje apie 5 cm. Kai aliejus pasieks reikiamą temperatūrą atsargiai sudėkite sparnelius ir kepkite apie 12 minučių (ne ilgiau), vartant, kol vištiena apskrus ir taps traški. Sparnelius kepkite dalimis, ne visus iš karto.Iškeptus laikykite šiltai orkaitėje (100 C), uždengus folija, kol iškeps kiti.
3. Kol sparneliai kepa, pasiruoškite mėlynojo sūrio padažą. Sūrį sumaigykite šakute į smulkius trupinius, sumaišykite su jogurtine grietine ir majonezu, pagal skonį įberkite pipirų.
4. Kai sparneliai iškeps, prikaistuvyje ištirpinkite sviestą, sumaišykite su aštriu padažu ir maltomis paprikomis, kol gausis vientisas padažas. Į šį padažą sudėkite sparnelius, išmaišykite, kol sparneliai visiškai pasidengs padažu. Patiekite su mėlynojo sūrio padažu, agurkų ar salierų lazdelėmis bei keptomis bulvytėmis, jeigu mėgstate. Neapsivalgykite :)