2013 m. sausio 22 d., antradienis

Klaidžiojimai po IV fortą: o buvo taip...

Ilga ir šalta buvo savaitė. Jau ketvirtadienį taip norėjau atitrūkti nuo kasdienybės, atsipūsti. Penktadienio vakaras - pas Aušrą ir Vilių. Apsikabinimai ir draugiška šiluma kuteno paširdžius. Laikas lėkte lėkė, kalbantis, klausant senų koncertų, kepant picas ir jas ragaujant.


Šestadienio rytą gerai išsimiegoję, pamaitinti medaus tortu, buvome saugiai grąžinti namo (ačiū Jums, Mielieji) ir iš karto iškeliavome su sese ir jos draugu paklaidžioti po IV fortą. Krepšyje du termosai arbatos, prožektoriai ir šokoladas.   


Kalbant apie IV fortą, pirmiausia, reikia grįžti į XIX amžiaus antrą pusį, kuri nebuvo ramiausi laikai Europoje - ją vienas po kito drebino karai, susivienijo Vokietija. Tai lėmė, jog Rusija taip pat turėjo įvertinti savo strateginę padėtį - caras Aleksandras II nusprendė, jog reikia stiprinti gynybos liniją palei Nemuno upę ir apie Kauną pastatyti strateginės reikšmės tvirtovę su fortų sistema. Iš viso buvo įkurti 9 fortai.



IV fortas buvo pradėtas statyti 1883 m. ir po 6 metų baigtas. Seniausi forto statiniai - raudonų plytų, o modernizacijų metu pastatyti - betoniniai. 1941 m. užėjus vokiečiams, forte nuo rugpjūčio mėnesio pradėti naikinti žydai. Didžioji dalis čia atvesti iš Kauno geto. Statinių fasaduose matėme daugybę kulkų žymių. Sovietų valdžios metais fortas buvo naudojamas kaip sandėlys. Dabar fortas apleistas, užterštas šiukšlėmis. Tokį jį ir sutikom... 



Visose pusėse nuo forto snaudė purios sniego pusnys ir medžiai. Stogai, išdaužyti langai apkraštuoti milžiniškais varvekliais. Aplink - nė garso, tik vėjas medžių šakose. Paslėpę galvas po kepurėmis bei šalikais ir apsiginklavę prožektoriais, apžingsniavome beveik visą teritoriją - tiek vidų, tiek išorę. Ėjome tyliais koridoriais ir tuneliais, ieškodami įėjimų ir išėjimų. Požemiuose visiška tamsa.

Tik kai kur iš skylių liejosi blausi šviesa. Prisipažinsiu, nukrato lengvas šiurpulys, kai eini siauru tuneliu, beveik nieko nematydama, atsargiai aplenki užgriuvusius šulinius, pameti žvilgsnį baisiai ilgame ventiliaciniame kanale ar sliuogi ledu, po kuriuo plaukioja viena kita varlė (dėl pažeisto drenažo, kai kurie statiniai apsemti). Nori nenori pradedi svarstyti, o gal tikrai visi fortai yra sujungti tunelių sistema. Eini į gilumą, lyg tikėdamasi, kad ji nesibaigs ir surasi kelią į kažkur. Aišku taip neatsitiko. Visgi klaidžiojimai po IV fortą, šildantis arbata, buvo tikrai nepaprasti - tarsi įžengėme į kitą pasaulį po tuo pačiu Kauno dangumi. Nenuostabu, jog vakarienei norėjosi sriubos - daug daržovių sriubos.
Sekmadienio pusryčiams - šilti, gausiai sotūs karšti sumuštiniai ir, susikrovus krepšį, vėl į paslaptingus klaidžiojimus po Kauną... kol visiškai sutemo. Ilgas, geras ir skanus buvo savaitgalis.






Kalbant apie karštus sumuštinius, susimąsčiau, kad jie labai gudrus ir teisingas atsakymas žiemos šalčiams ir pasisėdėjimams su draugais. Iš tiesų, mūsų mažytės šventės be karštų sumuštinių beveik neįsivaizduojamos, o aš dar nesu pristačiusi nei vieno recepto, kaip juos kepam. Taigi, kepam paprastai, greitai ir pagal spintelės turinį bei fantaziją, todėl galima susigalvoti kokį 1001 variantą, t.y. beveik 3 metus kiekvieną dieną valgyti vis kitokį karštą sumuštinį, svarbiausia tik kad sūrio nepritrūktų. Šie sumuštiniai yra beveik klasikiniai Montekristo sumuštiniai.




Tiksliau jų interpretacija su pomidorų padažu ir marinuotais agurkėliais be cukraus pudros, klevų sirupo ir kitokių saldumų. Man labiau patinka šių sumuštinių ir juodos saldintos arbatos derinys. Labai nostalgiškas...

6 sumuštiniams reikės: 
12 batono riekelių
3 didelių kiaušinių
1/2 puodelio pieno (puodelio talpa - 250 ml)
1 arbatinio šaukštelio itališkų žolelių
1/3 - 1/2 arbatinio šaukštelio druskos (pagal skonį)
1/3 arbatinio šaukštelio penkių rūšių pipirų mišinio  
240 g sutarkuoto puskiečio fermentinio sūrio
250 g susmulkintų marinuotų agurkėlių
3 valgomųjų šaukštų pomidorų padažo
12 riekelių kumpio
Sviesto kepimui

Beveik Montekristo sumuštiniai

1. Kiaušinius su pienu, itališkomis žolelėmis, druska ir pipirų mišiniu išplakite dubenėlyje. Batono riekeles pamirkykite plakinyje. Įkaitinkite keptuvę, išlydykite apie 2 didelius šaukštus sviesto ir batono riekeles ant vidutinės ugnies apkepkite iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus (vienai pusei reikia apie 2 minučių). Jei visos riekelės netilpo į keptuvę, vėl ištirpinkite sviesto ir procesą kartokite.
2. Šešias apkeptas riekeles aptepkite pomidorų padažu (1 riekelei reikia apie pusės šaukšto). Riekelę, apteptą pomidorų padažu, apibarstykite sūriu, uždėkite pora kumpio riekelių, gerą šaukštą agurkėlių, vėl sūrio. Ant tokio sumuštinio uždėkite pomidorų padažu neapteptą riekelę, jos viršų dar truputį pabarstykite sūriu ir visą sumuštinį persmeikite dantų krapštuku.
3. Sumuštinius atsargiai sudėkite į skardą ir kepkite iki 180 C įkaitintoje orkaitėje, kol sūris išsilydys. Sumuštinius patiekite karštus, prieš tai ištraukus dantų krapštukus. Labai skanu ir paprasta. Taigi, pirmyn į virtuvę ruošti ir skanauti.

Komentarų nėra: