Aš teikiu pirmenybę ne regimam grožiui, o tam, kuris reiškiasi dvasinėmis vertybėmis.R. Tagorė.
Jei jautiesi negraži (-us), pirmiausiai, nusišypsok. Ar esate matę besišypsantį veidą, kuris būtų negražus? Stenkitės šypsotis natūraliai, iš visos širdies.
Tada sutelk žvilgsnį į paprastus, bet gražius dalykus, kurių paprastai nepastebi: rausvus saulėlydžius, ilgus vakarinius pokalbius su brangiais žmonėmis, nuodėmingus pasilepinimus drėgno pyrago gabalėliu, besikeičiančius vaizdus pro nešvarų autobuso langą, knygų lapų šnaresį. Apie kuriuos gali papasakoti, parašyti žinutę ar laišką draugui. Apie kuriuos gali pamąstyti, nufotografuoti ir tada tas grožis įsismelkia kaip kažkokia šiluma, kurią gali pajusti ir kiti.
Taip pat apkabink žmones, jei reikia laikyk juos glėbyje daugiau nei minutę, neatsitraukiant ir stipriai laikant. Stebuklinga kaip jaukus apkabinimas padeda pasijausti geriau.
Pabūk su kitais, kai jie liūdi ar jiems negera: atnešk vaistų, kai jiems ką nors skauda; apsiausk apklotu, kai šalta; palepink šiltais pyragėliais ir pienu, kai jiems skauda ten giliai širdutėje. Atrodo, nieko čia tokio, bet nuoširdžios smulkmenos, būnant su kitais, labai svarbu. Padedant kitiems, gimsta grožis, nes randi tai, kas yra tikra ir nedirbtina.
Tik tai, kas tikra, yra gražu, todėl būk savimi. Kiekvienas žmogus - unikalus. Kiekvienas turime unikalius veido bruožus, unikalią figūrą, unikalų balsą, unikalias manieras. Tik išmokusi (-ęs) priimti savo unikalumą, tapsi iš tikrųjų gražūs. Aš į nieką pasaulyje nemainyčiau savo strazdanų ant nosies; apvalių skruostų; šveplavimo ir drebančių rankų susijaudinus; ašarų, kurios nevaldomai nuteka apvaliais skruostais, klausantis Queen ar žiūrint filmus bei skaitant knygas; net to, kad per vakarą be savigraužos galiu išgerti 6 milžiniškus puodelius saldžios kakavos.
Man atrodo, jog besaikis dietų laikymasis, puošimasis susijęs su vidine tuštuma - juk reikia ją kažkuo užpildyti. Kai esi graži (-us) siela ir mintimis, kai myli save, tokią (-į), kokia (koks) esi, kai didžiuojiesi savo unikalumu ir gėriesi kitų žmonių išskirtinumais, kai padedi kitiems, tampi iš tikrųjų gražiu.
Puikiai prisimenu vieną šaltą rudens rytą, kurį daugiau nei prieš 5 m. šventėme su Giedre: valgėm vos iš orkaitės išimtas paprastas bandeles su sviestu ir namine uogiene, dėvėdamos pižamas ir nerūpestingai svajodamos apie ateitį. Tų bandelių minkymas, kepimas, kvapas buvo kažkas ypatingais gražaus.
PUSRYČIŲ BANDELĖS
Kai draugai lieka pas jus nakvoti, iškepkite jiems iš ryto šių bandelių. Jos puikiai tinka prie puodelio kavos ir pokalbio.
12 BANDELIŲ REIKĖS:
2 puodelių miltų
2 šaukštelių kepimo miltelių
1/4 šaukštelio sodos
1/4 šaukštelio druskos
100 g šalto sviesto
3/4 puodelio šaltų pasukų
2 šaukštai pieno patepti
Puodelio talpa - 250 ml.
1. Įkaitinkite orkaitę iki 220 C. Persijokite miltus, kepimo miltelius, sodą bei žiupsnelį druskos į dubenį ir viską gerai išmaišykite. Įdėkite šaltą gabalėliais supjaustytą sviestą ir sutrinkite jį su miltais.
2. Miltų, sutrintų su sviestu, krūvelės viduryje įspauskite duobelę ir supilkite šaltas pasukas. Švelniai maišykite kelias sekundes, kol tešla sulips į vieną masę. Labai svarbu nepermaišyti.
3. Iškrėskite masę ant miltuoto paviršiaus ir minkykite kelias sekundes, kol beveik neliks gumulėlių. Labai svarbu neperminkyti. Tešlą iškočiokite į maždaug 2,5 cm. storio paplotį. Stikline padarykite tešlos skritulius ir juos sudėliokite į miltuotą kepimo skardą, aptepkite pienu. Kiekvieno skrituliuko centrą paspauskite nykščiu. Kepkite orkaitės viduryje 15 min., kol dailiai parus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą