Ar jauti poreikį sulėtinti savo gyvenimą?

Prieš du metus mano draugė Rita, svarankiškai dirbanti vertėja, ištekėjo už taip pat daug dirbančio ir uždirbančio vyro. Dabar su ja susitinkame du ar tris kartus per metus, kadangi ji visiškai neturi laiko. Vakar gavau nuo jos ilgą laišką, kas privertė mane susimąstyti, jog seniai tokio niekam nerašiau pati. Bet šį vakarą noriu papasakoti ne apie ilgesį laiškams, o apie poreikį sulėtinti įsibėgėjusį gyvenimo tempą.

"...kad ir ką bedaryčiau, nemoku, kaip tu sakai - būti čia ir dabar. Užmiršau net, kaip reikia įvertinti džiugius dalykus, nekalbu jau apie džiaugsmo paieškas, atliekant kasdieninius darbus. Štai šiandien visą dieną viena ranka valiau dulkes, ploviau indus, siurbiau kilimus, kitoje sūpavau mažylę, mintyse - neišversti tekstai, dovanos paieška pusseserei, neišvirti pietūs ir jokios laimės kibirkštėlės. Tik nuolatinis nerimas."

Ištrauka iš Ritos laiško   

           

Skaitydama draugės laišką, pagalvojau, jog pasaulyje yra sukurta daugybė laiką "taupančių" technologijų, tačiau reikalų kaip daugėjo, taip daugėja, o laiko - ne. Vienu metu imamės daugybės veiklų ir taip iškyla grėsmė prarasti gyvenimo džiaugsmą. O taip būti neturėtų! Juk reikia rasti laiko atokvėpiams, pertraukoms, leisti sau kartais tiesiog užmiršti, jog egzistuoja laikrodžiai.Ir kur mes taip skubame? Kieno nustatyti terminai mus spaudžia? Kokias vertybes kuriame?

Šiandien vieno netyčia sutikto pažįstamo paklausiau, ką jis mano apie poreikį sulėtinti gyvenimą.
- Sužlugtų mano gyvenimas - esu be galo užsiėmęs.
- O ar tu patenkintas savo skubėjimu? - paklausiau tada.
- O kam šiais laikais lengva, - atsakė jis, maigydamas telefono mygtukus ir taip norėdamas sutaupyti dar vieną sekundę.

O gal greitai gyventi patogiau, spartus gyvenimo būdas sąlygoja mūsų mąstymo trumparegiškumą - nereikia galvoti apie nieką kitą, tik kiek pinigų įmanoma uždirbti ir koks vertingas žmogus esam visuomenei, tiek daug dirbdamas. O smagumas... Nejaugi smagumas gyventi - tik romantikų kliedesiai?

Juk plauti nešvarius indus, kloti lovas, ravėti daržą, sulakstyti į parduotuvę, mokytis, atlikti savo pareigas darbe taip pat gali būti smagu, jei tik sustosim skubėti, tai darant. Lėtumas ir teisingas jo išnaudojimas yra veiksmingiausias būdas atrasti džiaugsmą mažuose kasdieniniuose dalykuose. Argi gali būti malonus greitas valgymas, greitas darbas, greitas susitikimas su artimaisiais, greita meilė? Ar mes norime būti nekantrūs, liguistai pikti, karštligiški, be kūrybinių ir fizinių jėgų? Tikrai ne! 

Todėl, kai įsibėgėju, aš dažnai sau sakau - nieko baisaus sustoti ir pasimėgauti akimirka...Pajusti, kad praeitas pirmadienis skiriasi nuo šio pirmadienio, o praeitas ruduo - nuo šio rudens. Būtent dabar mėgaujuosi šilkine ryžių koše, šiltu rugsėjo vakaro vėju ir neskubėjimu... Viduje toks didžiulis gerumo ir ramybės jausmas, kad noriu juo pasidalinti su Tavimi :)Giliai įkvėpk, nusišypsok ir pajusk, kaip sulėtėja laikas, leidžiant sau mėgautis tiesiog tuo, kad esi gyvas, kad turi galimybę būti čia ir dabar, kad turi galimybę rinktis, kaip nori gyventi.

 

O vienas iš puikių būdų sulėtinti gyvenimo tempą - virti ryžių košę išalkusiai šeimynai. Čia niekur nepriskubėsi, bet užtat gausi atlygį - beveik valandą malonios ir atpalaiduojančios meditacijos. Ryžių košei labiausiai tiks apvaliagrūdžiai ryžiai, todėl, kad, verdant košę, reikia, kad ryžiai sugertų daug pieno ir maloniai suminkštėtų, o būtent šios rūšies ryžiai turi nemažai krakmolo, kuris nulemia ryžių grūdelių kibumą.

Tiršta ryžių košė, pagardinta namine obuoliene 

Trims dideliems dubenėliams reikės:

1 cinamono lazdelės

3 arbatinių šaukštelių natūralaus medaus

1 stiklinės apvalių ryžių

1 valgomojo šaukšto ir 1 arbatinio šaukštelio vanilinio cukraus

1/3 arbatinio šaukštelio malto kardamono

3 stiklinių pieno

1 stiklinės vandens

Ryžius suberkite į verdantį vandenį ir, kartais pamaišant, ant mažos ugnies virkite 7-8 min, kol ryžiai truputį suminkštės.

Tada, supilkite pieną, įmeskite cinamono lazdelę, įberkite vanilinį cukrų, užvirkite ir, dažnai pamaišant, ant mažos ugnies virkite 20 min. Išimkite cinamono lazdelę, įmaišykite medų bei kardamoną ir virkite dar 20 min. Tik neužmirškite maišyti. Skanaus :) 

Tai tiek apie „bėgimą“, mėgavimąsi kiekviena akimirka ir jaukią ryžių košę. Gražaus vakaro, tikiuosi be  didelio skubėjimo :)

Traškūs dribsniai su medumi spalvingiems rudenio rytams

Švito blankus rytas, gesindamas paskutines žvaigždes. Senasis mūsų namas, apsiaustas tiršto rūko, dar saldžiai miegojo. Nors buvo gerokai prieš šešias, bet atsikėliau ir, ant pečių užsimetusi skarą, išėjau į balkoną. Pasižiūrėti į rūką. Atrodė, jog bobų vasara patiesė vėsų ir itin minkštą patalą, nunertą iš smulkių vandens lašų. Visas klonis jaukiai grimzdo į jį.
Paauglystėje mane buvo įtraukęs J. Biliūno kūrinių pasaulis. Kartkartėmis jį pakeisdavo koks nor kitas lietuvių literatūrinės bendruomenės atstovas, bet visuomet sugrįždavau prie J. Biliūno kūrybos rinktinės puslapių. Žvelgdama į rūką betonuose prisiminiau kažkada labai mano širdį užbūrusią ištrauką iš "Ant Uetlibergo giedra!":

Rados taip linksma ir lengva, kad norėjau šūkauti ir dainuoti, lakstyti po kalno viršūnes arba, nušokus nuo turėklų, nardyti ir plaukyti po šitą pūkų jūrą, kaip tat daro maži vaikai, lakstydami po kupečius šieno.

Man ši ištrauka skambėdavo nuostabiai, o šį rytą, atsistojusi balkone, pajutau tą lengvumą, kaip tik to pačio norėjau ir aš - plaukioti po rūką. Rūkas keri, truputį baugina, kartais prajuokina, yra švelnus ir nenuspėjamas.
Sušąlusi grįžau į virtuvę, kur laukė vyro paruošta garuojanti arbata. Patogiai įsitaisiau minkštame fotelyje su puodeliu obuolių arbatos. Guviai siurbtelėjau karšto gėrimo ir nuo palangės pasiėmiau didžiulį stiklainį su naminiais traškiais dribsniais. Mano ranka nedelsdama čiupo saują dribsnių, kvepiančių medumi, obuoliais, cinamonu ir vanile. Susigriebiau, kad niekada nesidalinau jų gamybos paslaptimis, o tai, tiesiog nedovanotina, nes, patikėk manim, skonio ir tekstūros sluoksniai užburia, o medus, avižiniai dribsniai, riešutai ir džiovinti vaisiai suteikia energijos, kurios taip reikia rudenio rytais.

P.S. Kaip seniai važiavau priekaboje prikrautoje kvepiančio šieno...
  

Keturios pagrindinės – tiesiog fundamentalios, traškių skrudintų dribsnių sudedamosios dalys yra: 1) grūdų dribsniai, 2) medus, cukrus, sirupai, 3) aliejai, sviestas ir 4) pagardai (įvairūs riešutai, džiovintos uogos ir vaisiai ir pan.)

Grūdų dribsniai 
Paprastai traškių skrudintų dribsnių pagrindą sudaro paprasti avižų dribsniai, bet aš mėgstu įmaišyti ir kitokių grūdų dribsnių: grikių, išpūstų kukurūzų ar greito paruošimo avižinių dribsnių. Pakepinti grikių dribsniai įgauna riešutų skonį ir suteikia papildomo traškumo, be to, tai yra visavertis mėsos pakaitalas, turintis daug įvairių rūgščių, kurios pagerina maisto pasisavinimą. Išpūsti ryžiai ar kukurūzų dribsniai traškius skrudintus dribsnius aprūpina lengvumu, o štai greito paruošimo avižiniai dribsniai padeda traškiems skrudintiems dribsniams geriau „supulti“ į mažyčius grumstukus. Santykis, patinkantis man, maždaug toks: keturios dalys avižų dribsnių ir viena dalis kitokių grūdų dribsnių (pagal gaminimo dienos nuotaiką). 

Medus, cukrus, sirupai

Vietoj cukraus ar sirupų visada geriau renkuosi natūralų švelnaus skonio medų, ne tik labai skanu, bet ir iš tiesų sveika, ypač artėjant šalčiams, kai būtina stiprinti imuninę sistemą. Jei nemėgstate natūralaus medaus arba jo neturite, galite rinktis rudąjį cukrų, dirbtinį medų, klevų sirupą, rudųjų ryžių sirupą ar cukraus sirupą ir pan. Štai mano draugė, ruošdama traškius skrudintus dribsnius, naudoja rudąjį cukrų ir kokosų sirupą santykiu "pusė ant pusės". Medaus (cukraus, sirupų) ir aliejaus (sviesto), verdant medaus sirupą, aš dedu maždaug lygiomis dalimis. 

Aliejai, sviestas

Jei norite sveikuoliškų traškių dribsnių, tai rinkitės aliejų, o jei truputį nuodėmingesnių - sviestą, o jei jūsų širdis trokšta tikrai rudeniško traškių dribsnių varianto, dalį aliejaus pakeiskite obuolių tyre. Aš perku obuolių tyrelę kūdikiams, kadangi ji būna vos vos saldinta. Arba, kai atsiranda laisva minutė, gaminu savo: sudedu nuluptus ir smulkiai supjaustytus obuolius į puodą, užpilu trupučiu vandens ir verdu, kol obuoliai visiškai suminkštėja, tada sutrinu į tyrę. Kalbant apie aliejų, dažniausiai rinkuosi neutralaus skonio sezamo sėklų, saulėgrąžų ar augalinį aliejų. Labai geras pasirinkimas yra ir žemės riešutų ar avokadų aliejus. Nenaudokite alyvuogių aliejaus, kadangi jis gali pakeisti traškių dribsnių skonį į nelabai skanią pusę.

Priedai

Renkantis priedus yra tik viena taisyklė, rinkitės tokius, kuriuos labiausiai mėgstate. Jei taip darysite, galutinis rezultatas niekada nenuvils. O pasirinkimas tikrai didelis:
riešutai (migdolai, graikiniai, lazdynų ir t.t.)
sėklos (moliūgų, saulėgrąžų ir t.t.)
džiovinti vaisiai ir uogos (razinos, spanguolės ir t.t.)
kokosų drožlės
šokoladas bei kakava
prieskoniai (cinamonas, malti gvazdikėliai bei imbierai ir t.t).
Svarbu atsiminti, jog džiovintus vaisius ir uogas reikia įmaišyti, kai dribsniai jau ištraukti iš orkaitės, o šokolado gabalėlius - kai dribsniai visiškai ataušę. 

Aš labai mėgstu naminius dribsnius. Traškius, puikaus vos juntamo saldumo, kvepiančius medumi bei cinamonu, aplietus jogurtu. Tiesiog idealu tuo atveju, kai norisi lengvos užkandos, pakylėjančių pusryčių ar skrandžio neapsunkinančios vakarienės. Paprastai dribsnius gaminu pagal receptą, pateiktą žemiau. Jis paprastas, gana greitas ir pakeliantis nuotaiką. Į dribsnius visada įmaišau ir meilės, nes ji jiems suteikia dar nuostabesnį skonį ;)

Traškūs dribsniai su medumi spalvingiems rudenio rytams

Grūdų dribsniai:
300 g avižų dribsnių
100 g greito paruošimo avižinių dribsnių

Priedai:
100 g migdolų drožlių
100 g nesaldintų kokosų drožlių
100 g moliūgų sėklų
70 g džiovintų abrikosų
70 g džiovintų spanguolių

ARBA

100 g nesaldintų kokosų drožlių
200 g žemės riešutų be luobelės
70 g džiovintų bananų
70 g džiovintų kriaušių 

Medaus sirupas:
140 g medaus
115 g obuolių tyrės
3 valgomieji šaukštai aliejaus 

Prieskoniai: 
1 arbatinis šaukštelis cinamono
2 valgomieji šaukštai vanilinio cukraus
Nedidelis žiupsnelis druskos
Nedidelis žiupsnelis tarkuoto muskato

Įkaitinkite orkaitę iki 180 C. Avižų dribsnius, greito paruošimo avižinius dribsnius, kokosų drožles, riešutus, sėklas (jei naudosite), cinamoną, vanilinį cukrų, druską, muskatą sudėkite į didelį dubenį ir gerai išmaišykite.

Prikaistuvyje sumaišykite medų, obuolių tyrę ir aliejų. Šią masę pašildykite, bet neužvirkite - ji turi būti vientisa ir šilta.

Sausų produktų mišinį apšlakstykite medaus, obuolių tyrės ir aliejaus sirupu bei gerai išmaišykite. Tada paskleiskite ant skardos, kuri turi būti išklota kepimo popieriumi. Skardą 30 - 40 min. pašaukite į įkaitintą orkaitę (per vidurį). Maždaug kas 10 min. dribsnius ištraukite, išmaišykite, išlyginkite ir vėl įkiškite į orkaitę. Kol dribsniai kepa, susmulkinkite džiovintus vaisius ir uogas. Kai dribsniai gražiai pagels (svarbu prižiūrėti, kad nesudegtų), ištraukite juos iš orkaitės, įmaišykite džiovintus vaisius ir uogas bei ataušinkite.
Jei naudojate šokoladą, palaukite, kol dribsniai atauš, o jau tada įmaišykite jo gabalėlius.

Atvėsusius dribsnius laikykite hermetiškame inde maždaug dvi savaites.

Kaip pasigaminti naminius koldūnus?

Su ankstyvu rudeniu, kai atslūgsta vasaros karščiai ir prinoksta geltonosios slyvos, man itin siejasi gardžių ir sveikų – be konservantų, skonio stipriklių, dažiklių ar kvapiklių - naminių koldūnų virimas. Nei mano mama, nei tėtis niekada nebuvo labai geros nuomonės apie pusgaminius, todėl koldūnus su tėčiu lipdydavome ir lipdome tik savo rankomis.Mažus - vos kąsnio dyžio - naudojant metalinę senovišką koldūnų formą, arba didelius, kurie man skaniausi iš skaniausių, į pagalbą pasikviečiant stiklinę.

Dažniausiai gamindavome įdarytus malta mėsa arba grybais ir, žinoma, vieną kitą slyvą apgaubdavo tešla. Dėl šios tėčio idėjos naminiai koldūnai man iki šiol yra itin žaismingas ir stebuklingas maistas. Vos prisiminus tuos momentus, kai aptikdavau arba kiti namiškiai aptikdavo laimingąjį koldūną įdarytą slyva, nusišypsau, ir sugalvok tu man taip!

Taigi, šį sykį nusprendžiau pasidalinti naminių koldūnų su moliūgų įdaru paslaptimis. Neslėpsiu, pasirinkimą lėmė besitęsianti meilė moliūgui.

         

Koldūnų tešlai reikės: 3 stiklinių (mano stiklinės talpa - 250 ml) miltų, 1 valgomojo šaukšto aliejaus, 2 kiaušinių, 10 šaukštų vandens ir 1 šaukštelio druskos. 
Miltus su druska persijokite į didelį bei platų dubenį. Jei mėgstate sūresnį maistą, druskos galite įberti truputį daugiau. Viduryje padarykite didelį ir gilų "šulinį", paliekant šiek tiek miltų ant "šulinio" dugno. Į "šulinį" įmuškite kiaušinius ir supilkite aliejų.

Atsargiai - nenugriaunant "šulinio sienų" - šakute išplakite kiaušinius su aliejumi. Tada lėtai įmaišykite į plakinį miltus, po truputį juos verčiant į vidurį, kol gausite lipnią (grietinės tirštumo) masę.

Į šią masę įpilkite po vieną šaukštą vandens, po kiekvieno šaukšto lėtai į plakinį įmaišant prie "šulinio" kraštų likusius sausus miltus. Gautą tešlą padėkite ant miltais pabarstyto paviršiaus ir minkykite, kol gausis vienalytė ir elastinga tešla. Tai užtruks apie 10 min. Jei reikia tešlą vis pasibarstykite trupučiu miltų, kad neliptų prie rankų. 

Minkyti reikėtų taip: viena ranka prilaikykite tešlos kraštą, o kitos rankos delno apačia stumkite tešlą nuo savęs, kad ji išsitemptų. Taip ištemptą tešlą perlenkite ir vėl stumtelėkite ir vėl perlenkite ir t.t.Tešlos rutulį įvyniokite į maistinę plėvelę ir palikite šaldytuve apie vieną valandą "pailsėti". Poilsis BŪTINAS :) Kol tešla ilsisi, ruošiame įdarą.

 

Moliūgų ir rikotos įdarui reikės: 800 g prinokusio moliūgo, 100 g rikotos sūrio, 80 g "Džiugo" sūrio, 2 šaukštų alyvuogių aliejaus, 2 česnako skiltelių ir druskos bei juodųjų pipirų.Rikotos sūrį galite pakeisti išsukta lengva varške, o, nemėgstantys "Džiugo", gali jį pakeisti fermentiniu sūriu.

Taigi, pirmiausiai įjunkite orkaitę ir nustatykite 200 C temperatūrą. Moliūgą nulupkite, išimkite sėklas ir supjaustykite nedideliais gabaliukais. Česnako skilteles nulupkite ir patraiškykite peiliu. Į kepimo skardą supilkite aliejų, sudėkite česnaką ir moliūgo gabalėlius vienu sluoksniu. Pabarstykite geru žiupsneliu druskos bei pipirų ir pamaišykite, kad moliūgo gabalėliai apsivoliotų aliejuje. Kiškite skardą į orkaitę maždaug valandai, kol gabalėliai gražiai pagels ir apskrus.

Šakute sutrinkite iškeptus moliūgus ir česnakus į vienalytę masę. Tada sumaišykite su rikota ir "Džiugo" sūriu. Paskaninkite druska ir pipirais.

Štai ir praėjo valanda! Laikas iš šaldytuvo traukti "pailsėjusią" tešlą... 

Pailsėjusią tešlą labai plonai iškočiojame. Man kuo ploniau, tuo skaniau. Imame stiklinę ir ja išspaudžiame skritulėlius. Kai skritulėliai paruošti, prasideda pati smagiausia koldūnų gaminimo vieta: ant vienos skritinėlio pusės dedame šaukštelį įdaro, kita puse šį įdarą užklojame ir, iš pradžių, pirštais, po to šakute užspaudžiame kraštus. Galiausiai vieną koldūno kamputį sulipdome su kitu.

Koldūnams virti pasirinkite kuo platesnį puodą ir į jį įpilkite apie 2/3 vandens. Užvirus vandeniui, įberkite į jį žiupsnį druskos ir įpilkite šaukštą aliejaus. Vienu kartu nevirkite daugiau nei 10-15 koldūnų. Sudėjus koldūnus į vandenį, atsargiai pamaišykite. Juos virkite apie 10-12 minučių. Išvirę koldūnai atsargiai supilami į kiaurasamtį, kad nuvarvėtų vanduo.

Padažui - svogūną supjaustau kvadratėliais. Prikaistuvyje ištirpinu nemažą gabalėlį sviesto, dedu svogūnus ir kepu, kol suminkštėja. Supilu grietinėlę, užverdu ir iš lėto leidžiu burbuliuoti apie 1 min. Įberiu žiupsnis druskos ir įtarkuoju muskato riešuto.Plakikliu sutrinu padažą į vienalytę masę ir įmaišau čiobrelių.

Ir galiausiai, kai visi mylimi namiškiai susėda prie stalo, koldūnus padalinu į lėkštes, apšlakstau padažu ir apibarstau tarkuotu "Džiugu"... skunumėlis! Ir kokia laimė matyti mylimukus, kurių burnos pilnos stebuklų :)

Man gražiausios rudenio dainos ir minkštutė moliūgų duonelė

Kiekvieno metų laiko pradžioje pradedu ieškoti nuotaiką atitinkančios muzikos. Šį rudenį daug negirdėtų dainų ieškoti nenorėjau. Norėjau, kad mane suptų senos, jaukios, daug kartų grotos melodijos. Iš pradžių užkliuvau už Freddie Mercury, Jason Mraz ir Katie Melua, mano mėgiamiausių vokalistų, pradėjau klausytis, pirma tyliai, nenorėdėdama trukdyti kaimynų ramybės, paskui garsiau ir garsiau. Laikas pradėjo eiti atgal ir visas aplinkinis pasaulis išnyko, jo vietoje mačiau šiltą, giedrą rudenį buvusį prieš aštuonis metus ir kaip išsišiepus per jį keliauju. Galiausiai neliko skirtumo tarp dabarties ir praeities, muzika mane nunešė į beribę laimingų akimirkų, svajonių ir vizijų erdvę. Aplinkui egzistavo daugybė praeities, dabarties ir ateities pasaulių. Dalinuosi dainomis, kurių man gera klausytis šį rudenį, gal ir Tu šiame sąraše atrasi kažką savą ir artimą:

1. Queen - The Show Must Go On
2. Eric Clapton - Autumn Leaves

3. Paolo Nutini - Autumn
4. Guns N'Roses - November Rain
5. Saulius Mykolaitis - Arbata
6. Ellie Goulding - Your Song
7. Aerosmith - Crazy
8. Jason Mraz - Please Don't Tell Her 
9. Radiohead - Creep

10.Katie Melua - A Happy Place

Kaip jau minėjau praeitame įraše, šį rudenį susirgau lengvute moliūgų manija. Moliūgų spalva, skonis, tekstūra - mane užbūrė viskas. Todėl dedu jau antrą iš eilės receptą, kuriame pagrindiniu smuiku griežia moliūgas. Dabar moliūgų galima rasti prekybos centruose, turguose ar pas močiutę kaime bei kainuoja jie visai nedaug. Taigi, tuo ir naudojuosi.

Į skaniausių saldžių duonelių sąrašą kartu su bananų bei obuolių duonelėmis įtraukiu ir minkštutę moliūgų duonelę. Ją šį rugsėjį kepiau jau tris kartus, o moteris, vardu Rita, kuri man pardavė puikų 6 kg moliūgą ir iš kurios gavau šį receptą, kepą ją jau daugiau nei vienas ruduo. Į duonelės tešlą galima įmaišyti razinų, džiovintų abrikosų, spanguolių ir netgi šokolado gabalėlių.

Jei nori greitai išsikepti skanios moliūgų duonelės, šis receptas kaip tik Tau, nes nereikės moliūgo nei virti, nei kepti. Kaip man tai patinka tomis akimirkomis, kai norisi ko nors skanaus greitai  arba netikėtai užklumpa naminių pyragų išsiilgę svečiai. 

Be to, nereikia net svarstyklių, užtenka 250 ml stiklinės ar puodelio.

Vienintelė taisyklė: viskas, kepant šią duonelę, turi būti daroma iš širdies. Bet juk kitaip mes ir nemokam, tiesa? ;) 

Minkštutė moliūgų duonelė, apklota traškiais moliūgų sėklų trupiniais

1 stiklinės smulkiai sutarkuoto moliūgo
1 stiklinės cukraus (aš naudojau rudąjį cukrų)
1/3 stiklinės augalinio aliejaus
2 kiaušinių
1/2 apelsino smulkiai nutarkuotos žievelės
2 stiklinių miltų (tik ne kupinų)
1/3 arbatinio šaukštelio druskos
1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
1/4 arbatinio šaukštelio sodos
1 arbatinio šaukštelio cinamono

Įkaitinkite orkaitę iki 160°C. Kepimo formą (21 cm ilgio) ištepkite sviestu (tam dažniausiai naudoju popierėlį, kuriame buvo supakuotas sviestas) ir išklokite kepimo popieriumi.

Smulkia „bulvių“ tarka sutarkuokite nemažą nuluptą moliūgo riekę. Susidariusių sulčių nenuspauskite. Turite pritarkuoti stiklinę „šlapios“, iš tiesų, itin „šplapios“ moliūgo masės. Aš vis neatsigrožiu ryškia tarkių spalva, kuria moliūgą nudažo beta karotinas - vienas iš antioksidantų, kuris mūsų ląsteles saugo nuo neigiamo aplinkos poveikio.

Viename dubenyje sumaišykite aliejų, cukrų, kiaušinius, moliūgo tarkius, smulkiai nutarkuotą apelsino žievelę, kitame sumaišykite miltus, druską, kepimo miltelius, sodą ir cinamoną. Sausų ingridientų mišinį įmaišykite į skystų ingridientų masę. Nepermaišykite - ilgai maišant, gluteinas, esantis miltuose, paverčia tešlą lipnia ir iškepusi duonelė gali būti kieta. Dėl gumuliukų nesijaudinkite, svarbiausiai, kad nebūtų likę sausų miltų.

Tešlą supilkite į paruoštą skardą. Kepkite apie 1 val ir 10 min. Ar duonelė iškepusi, patikrinkite su mediniu iešmeliu: smeikite jį į duonelės vidurį ir truputį pasukiokite. Jei pagaliukas apsivels šlapia tešla, reiškia, kad pyragą dar reikia kepti.

Iškepta duonelė(karšta)aptepama medumi, apdedama traškiais moliūgų sėklų trupiniais. Kartais valgau paprastai - apibarstytą cukraus pudra, plonai užteptą medumi.

Traškiems moliūgų sėklų trupiniam reikės: 1 kiaušinio baltymo, 4 valgomųjų šaukštų cukraus, ant šaukštelio galo mėgstamo prieskonio (ar cinamono, ar imbiero, ar gvazdikėlių), 100 g išlukštentų moliūgų sėklų. Lengvai išplakite baltymą su cukrumi ir žiupsneliu mėgstamo prieskonio, įmaišykite moliūgų sėklas. Didelę kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi ir ant jos tolygiai paskleiskite moliūgų sėklų masę. Kepkite iki 180 C įkaitintoje orkaitėje apie 5-7 min., po to apverskite ir kepkite dar tiek pat.  

Skanaus!