Na, pagaliau, ir vėl sveiki. Koks geras jausmas - sugrįžti. Jaučiu nuoširdų dėkingumą ir pilnatvę, kad turiu šią kūrybinę erdvę, kurioje galiu dalintis senais prisiminimais ir naujais įspūdžiais. Iš tiesų ypatinga ir labai nostalgiška sugrįžti ten, kur laukia. Vėl noriu rašyti ir fotografuoti. Viliuosi, kad dar prisimenu, kaip tai daroma. Taip pat viliuosi ir vėl savo įrašais įkvėpti jus gyventi žaismingai ir su šypsena veide, nes, tiesa ta, kad kartais imame ir apribojame savo galimybes puikiai jaustis, o tada taip norisi, kad kas iš šono suteiktų stiprybės. Svajonės pildosi, bet tik tada, kai jomis iš tiesų patiki.
Nežinau, ar esu minėjusi, bet prieš gerus du metus leidykla "Smaguris" turėjo išleisti mano knygą apie Japonijos virtuvę. Nemeluosiu, kai pradėjau kurti Mukataną, kartais pasvajodavau apie tai, kaip būtų nuostabu parašyti knygą, tačiau, šiai svajonei virstant realybe, širdis plakė vis stipriau. Pusę metų kiekvieną laisvą minutę, o, spaudžiant terminams, ir naktimis dirbau prie knygos, gyvenau ja, o kai ją pridaviau leidyklai, atrodė, jog iki svajonės išsipildymo daugiau nieko ir nebetrūksta. Buvau tokia laiminga. Visgi leidykla neskubėjo jos spausdinti, bet aš vis dar tikėjau, kad viskas bus gerai. Tad, užuot liūdėjusi, aš laukiau ir vis įsivaizdavau, kaip knygynuose vartau savo knygą.
Po kurio laiko pažadai, kad „kažkada išleisime jūsų knygą“ ir po jų sekanti tyla, man be galo įkyrėjo. Įkyrėjo melas, įkyrėjo laukimas, įkyrėjo rašyti leidyklai laiškus ir nesulaukti atsakymų. Norėjosi kuo greičiau viską išmesti iš galvos, taigi nutraukiau sutartį ir susigrąžinau autorines teises. Beveik pavyko save įtikinti, kad nesijaučiu nelaiminga, o gailiuosi tik vieno, kad tiek ilgai tikėjau ir greičiau visko neužbaigiau. Visgi giliai viduje man skaudėjo ir vis labiau ėmiau jausti, kaip dėl neišsipildžiusios svajonės širdyje veriasi žaizda. Kurį laiką gailėjau savęs. Knygynuose aplenkdavau kulinarinių knygų skyrius ir, kaip pastebėjote, vis mažiau laiko ėmiau praleisti prie Mukatano.
Tas vakaras, kai nutraukiau sutartį, skendi tarsi migloje. Šiek tiek dar prisimenu, kad, grįžus namo po ilgo pasivaikščiojimo, jaučiausi labai alkana, o šaldytuvas buvo beveik tuščias. Šaldiklyje aptikau gyjozų, kurių receptą buvau sukūrusi knygai. Nubraukusi ašaras, stovėjau prie viryklės ir ėmiausi darbo. Į įkaitintą keptuvę įpyliau šaukštą aliejaus ir šiek tiek sezamų aliejaus, tada išdėliojau virtinius. Leidau jiems šiek tiek pakaisti, įpyliau verdančio vandens ir uždengiau dangčiu kokioms penkioms minutėms. Rašant knygą, buvau tiek kartų ruošusi gyjozas, kad puikiai žinojau, jog viso šito reikia, kad virtinių apačia būtų apskrudusi ir traški, įdaras - karštas bei sultingas, na o viršutinės tešlos klostės - putlios ir minkštos. Virtinius, pamirkydama į miso pastos padažą, valgiau tiesiai iš keptuvės ir tai buvo tikras paguodos maistas.
Ruošdama knygą apie Japonijos virtuvę daug bandžiau, improvizavau, siekiau išsiaiškinti, kas kiekvieną patiekalą daro tobulą. Taip sukūriau daugiau nei šimtą receptų. Ta proga Mukatane pristatau naują skiltį Japonijos virtuvė, kurioje visi jie ir suguls. Pirmoji mano užduotis buvo išrinkti, nuo kurio patiekalo pradėti - kaip supratote, pasirinkau tą, kuriuo beveik prieš metus lepinau savo kūną ir nuliūdusią sielą, tą, kuris bent trumpam pataisė mano nuotaiką. Kas žino, galbūt jei mano šaldiklyje būtų buvę daugiau gyjozų atsargų, būčiau greičiau išdrįsusi sugrįžti.
Šie virtiniai galbūt ir nėra japoniška klasika, bet - pati skaniausia odė šiuolaikinei vegetariškai Japonijos virtuvei - tai tikrai. Perregimos tešlos pagalvėlės, kruopščiai užpildomos tofu, smulkiai kapotomis daržovėmis ir grybais. Būtinai paruoškite šiuos virtinius patys, kad pajustumėte koks maistingas, pilnas skonio ir aromato yra šis įdaras. Beje, gaminti juos yra tiek pat smagu, kiek ir valgyti - svarbiausia, nesijaudinti dėl formos. Viskas daug paprasčiau, nei atrodo. Didžiosiose parduotuvėse - šaldikliuose, rasite specialių apvalių plonos tešlos lapelių gyjozoms. Aš net einu lažybų, kad vos pirmųjų virtinių tešlos kraštelių suklostymas eisis lėtokai, o likusius virtinius sulipdysite vos per keliolika minučių. Kai pajusite šių virtinių dvasią, kūrybiškai keiskite įdaro sudėtines dalis, pagal tai, ką turite šaldytuve. Tik jokiu būdu nepasiduokite pagundai sutaupyti laiko ir sudėti viską į virtuvės kombaino indą - peiliu susmulkintos daržovės yra visai kitokios konsistencijos ir tikrai labiau džiugina.
Šie virtiniai galbūt ir nėra japoniška klasika, bet - pati skaniausia odė šiuolaikinei vegetariškai Japonijos virtuvei - tai tikrai. Perregimos tešlos pagalvėlės, kruopščiai užpildomos tofu, smulkiai kapotomis daržovėmis ir grybais. Būtinai paruoškite šiuos virtinius patys, kad pajustumėte koks maistingas, pilnas skonio ir aromato yra šis įdaras. Beje, gaminti juos yra tiek pat smagu, kiek ir valgyti - svarbiausia, nesijaudinti dėl formos. Viskas daug paprasčiau, nei atrodo. Didžiosiose parduotuvėse - šaldikliuose, rasite specialių apvalių plonos tešlos lapelių gyjozoms. Aš net einu lažybų, kad vos pirmųjų virtinių tešlos kraštelių suklostymas eisis lėtokai, o likusius virtinius sulipdysite vos per keliolika minučių. Kai pajusite šių virtinių dvasią, kūrybiškai keiskite įdaro sudėtines dalis, pagal tai, ką turite šaldytuve. Tik jokiu būdu nepasiduokite pagundai sutaupyti laiko ir sudėti viską į virtuvės kombaino indą - peiliu susmulkintos daržovės yra visai kitokios konsistencijos ir tikrai labiau džiugina.
6 porcijos (po 6 gyjozas kiekvienam valgytojui)
Virtiniams reikės: 150 g itin smulkiais kubeliais supjaustytų shiitake grybų (arba pievagrybių)
100 g (apie 1 vidutinio dydžio) itin smulkiais kubeliais supjaustyto svogūno
60 g (apie 1/2 vidutinio dydžio) smulkiais kubeliais supjaustytos saldžiosios paprikos
200 g (apie 2 vidutinio dydžio) smulkiai (sūrio tarka) sutarkuotų morkų
200 g smulkiais kubeliais supjaustyto baltojo gūžinio kopūsto
1 valgomojo šaukšto ir 1 arbatinio šaukštelio aliejaus kepimui
4 valgomųjų šaukštų karšto vandens
1/2 arbatinio šaukštelio druskos
2 didelių česnako skiltelių
1/2 arbatinio šaukštelio nulupto ir smulkiai sutarkuoto imbiero
1 su 1/2 valgomojo šaukšto sojų padažo
2 valgomųjų šaukštų smulkiai supjaustytų svogūnų laiškų
250 g kietojo tofu (ne šilkinio; aš paprastai renkuosi paskanintą krapais ir petražolėmis)
36 apvalių gyjozų tešlos lapelių (tikrai rasite didžiosiose parduotuvėse)
Virtinių kepimui ir garinimui reikės:
Aliejaus kepimui
Sezamų aliejaus
Karšto vandens iš virdulio
Miso pastos padažui reikės:
2 valgomųjų šaukštų (30 ml) šviesios miso pastos
4 valgomųjų šaukštų (60 ml) šalto vandens
1/2 itin smulkiai supjaustyto čili pipiro (jei nemėgstate aštrumo, būtinai išimkite sėklytes)
1/2 arbatinio šaukštelio sezamų aliejaus
1/2 arbatinio šaukštelio nulupto ir smulkiai sutarkuoto imbiero
1 nedidelės sutarkuotos česnako skiltelės
1 arbatinio šaukštelio šviesaus skysto medaus
1/2 valgomojo šaukšto saldaus ryžių vyno "Mirin"
1 arbatinio šaukštelio ryžių acto
1/2 valgomojo šaukšto smulkiai supjaustytų svogūnų laiškų
Keptuvėje kepti ir garinti virtiniai („Yaki Gyoza“) su tofu, daržovėmis ir grybais
1. Pirmiausia, taip kaip nurodyta virtinių ingredientų sąraše, paruoškite grybus ir daržoves (svogūną, papriką, morkas ir kopūstą).
2. Didelėje keptuvėje ant vidutinės ugnies pakaitinkite 1 arbatinį šaukštelį aliejaus. Suberkite grybus ir vis pamaišydami kepkite apie 8 minutes, kol jie įgaus aukso atspalvį. Išimkite grybus iš keptuvės į didelį dubenį ir atidėkite į šalį.
3. Į keptuvę supilkite 1 valgomąjį šaukštą aliejaus, sudėkite svogūną ir kepkite apie 5 minutes ant vidutinės ugnies, kol suminkštės.
4. Pas svogūnus suberkite papriką ir kepkite apie 3 minutes, tada suberkite morkas, supilkite 4 valgomuosius šaukštus karšto vandens, viską išmaišykite ir kepkite kokias 5 minutes.
5. Tada, padidinę ugnį, sudėkite kopūstą, druską ir, vis pamaišydami, kepkite dar 7 minutes. Apkeptas daržoves sudėkite pas grybus į dubenį ir išmaišykite. Įtarkuokite česnako skilteles, sudėkite imbierą, svogūnų laiškus, supilkite sojų padažą, išmaišykite. Palikite atvėsti.
6. Kol vėsta daržovės, paruoškite tofu. Jį apie 15 minučių palaikykite apdengę keletu popierinio virtuvinio rankšluosčio sluoksnių tarp dviejų pjaustymo lentelių. Tada dar papildomai nusausinkite popieriniu rankšluosčiu. Svarbu kuo kruopščiau nusausinti tofu. Nusausintą tofu smulkintuvu sutrinkite iki vientisos masės ir įmaišykite į daržovių mišinį. Paragaukite įdaro, jei reikia, paskaninkite druska. Jei įdaras dar šiltas, palikite jį visiškai atvėsti.
7. Dėkite ant delno tešlos lapelį, į jo vidurį - vieną valgomąjį šaukštą įdaro. Aptepkite tešlos lapelio kraštelius trupučiu šalto vandens. Sulenkite tešlos lapelius per pusę (suformuodami pusmėnulius) ir sugnybkite per vidurį. Pirmiausia aptepkite vandeniu vieną virtinio briauną ir palei kraštą suformuokite mažas raukšleles, po to tą patį padarykite su kita virtinio puse. Kartokite šį procesą, kol paruošite visus virtinius. Paruoštus virtinius laikykite ant kepimo popieriumi ištiestos lėkštės/lentelės/padėklo.
8. Gerai įkaitinkite didelę nesvylančią keptuvę. Kai keptuvė įkais, įpilkite vieną šaukštą aliejaus kepimui (pvz. rapsų, saulėgrąžų, žemės riešutų), tolygiai jį paskirstykite po keptuvės dugną. Sudėkite trečdalį gyjozų ir kepkite vidutiniškai kaitindami, kol jų apačia apskrus (tai užtruks apie 20-30 sekundžių). Kai gyjozų apačia parus, supilkite ant jų tiek karšto vandens (apie 150-190 ml), kad gyjozos iki pusės būtų apsemtos vandeniu. Uždenkite keptuvę gerai priglundančiu dangčiu ir taip, padidinę ugnį, garinkite 5-6 minutes, paskui nudenkite ir paskrudinkite dar 2 minutes, po minutės skrudinimo apšlakstydami 1 valgomuoju šaukštu sezamų aliejaus. Taip pat iškepkite ir likusias gyjozas. Tiekite dar karštas, garuojančias su padažu.
9. Padažui dubenėlyje gerai sumaišykite miso pastą, sezamų aliejų, česnaką, svogūno laiškus, imbierą, medų, ryžių vyną, ryžių actą, vandenį ir čili pipirą.
