Žiauriai šokoladiniai blynai

Nepaisant to, kad turiu tikrai daug kuo pasidalinti: visas sąrašas neatsiklausomos muzikos, atsitiktinai į rankas patekęs naujas Alessandro Baricco perliukas ir pavasario vėjai išpūtę žmones iš namų į laukus, bet tai neįsivaizduoju, kaip įrašo apie tris naktis iš eilės sau leistus kirsti blynus nepradėti nuo kokių nors riebaluotais pirščiukais nučiupinėtų vaikystės prisiminimų? 

Mano močiutė, su kuria gyvenau nuo mažumės, gaminti nemėgo, o tai reiškė, kad paprastai pietums valgydavome dar ryte iš po vištų surinktus kiaušinius, kuriuos tereikėdavo iškepti ar išvirti, mutinį iš juodos duonos, šalto šulinio vandens ir žiupsnio cukraus, virtą mėsą arba sūrokus kotletus bei miežinių kruopų sriubą su morkomis ir virtas bulves, visad patiekiamas su rūgpieniu nuo pečiaus iš molinio ąsočio. Dažni pietūs būdavo ir tie išsipūtę, šiek tiek paskrudę švilpikai, kurie itin smarkiai man patiko: ne vieną kartą meldžiausi už vakarykštes bulves. Išskyrus auseles, kurių kepimas reikalavo daugiau laiko ir pastangų, ir vėdarus, mes valgėme paprastą bei greitai paruošiamą maistą. Aišku, visų svarbiausia, viskas buvo gaminama iš šviežių, naminių produktų, o šaldytuve nebuvo nei margarino, nei parduotuvinio pieno, nei majonezo ar kitokių panašių dalykų. 

Nors močiutei gaminti maistą buvo tikras košmaras, ji man atrodė kaip kokia blynų užkalbėtoja, galinti miltus, pieną ir kiaušinius paversti pačiais skaniausiais blynais šioj Žemėj. Ji ne kartą juokais yra pašnabždėjusi, kad visa blynų paslaptis - žiupsnelis druskos. Močiutės virtuvėje blynai buvo kepami sunkioje špižinėje keptuvėje ant kiaulės taukų. Prisiminimuose vis dar matau, kaip ji iškilusius ir purius blynelius sudeda į lėkštę ir apibarsto žiupsneliu cukraus. Girdžiu alkį keliantį čirškėjimą, tirštą tešlą šaukštu krečiant į keptuvėje burbuliuojančius taukus, ir užuodžiu gardžiai riebų blynų kvapą. Kaip kad sako Jonas Mekas: „Blynus juk geriausia kepti ant taukų. Jeigu jų nėra, tuomet tinka ir sviestas. Viskas turi būti pagaminta rankomis." Kai pagalvoju, nieks nesuskaičiuos, kiek šimtų blynų buvo iškepta močiutės rankomis... Prisiekiu - ji mokėjo puikiai iškepti blynus.

Kai man suėjo dvylika metų, per darbų ir darbelių pamoką išmokau kepti lietinius blynus, perteptus nusikalstamu braškių uogienės ir plaktos grietinėlės kiekiu. Iš tiesų tą vasarą, prieš krentant į lovą, nusinešdavau į vasarinę virtuvėlę miltų ir kepdavau pusryčiams kalnus blynų. Naminė grietinėlė buvo itin riebi, bet aš su sese kraudavome ją ant lietinių net nesusimąstydamos apie kalorijas. Mes įklimpome. Ypač aš - blynai ne kartą galbėjo mane nuo bado, kai, iki vėlumų prisivažinėjus riedučiais, žvėriškai užsimanydavau valgyti. Kaip jau supratote, esu suvalgiusi begalę blynų. O kur dar čirviniai ir mieliniai blynai... Dabar patys pačiausi - taip mūsų vadinami: žiauriai šokoladiniai blynai.

Šie blynai praeitą savaitę mano naktipiečių tope pasiekė pirmą vietą: drėgni, saikingai saldūs ir pilni su kaupu šokoladinio sodrumo. Trumpai tariant, jie - tai toks tarpinis variantas tarp šokoladinio pyrago be miltų ir labai kakavinių lietinių. Pusryčiams šiuos blynus valgome su mažu lydyto sviesto gumulėliu, aplietus tiršta aviečių uogiene - taip, pernelyg tobula, kad nepasiduoti vaikiškam džiūgavimui. Jie tokie "oho"!!! Keletas blynelių, užsigeriant stipria kava arba pienu, suteikia pasitenkinimą ir pilveliui, ir širdžiai.

Šių blynų sudėtyje nėra kvietinių miltų ir pieno, taigi negaliu visiškai neabejodama parašyti, kokia mano močiutės nuomonė būtų apie juos, bet yra žiupsnelis druskos. O ji ir šokoladas tikrai tinka vienas kitam. Dar viena gudrybė yra naudoti elektrinį plaktuvą kiaušiniams išplakti, kad su jais į tešlą patektų kuo daugiau oro. Ir būtinai neperkepti! Tokiu būdu blynų vidus bus minkštas ir klampus, o paskrudusi ir šiek tiek karamelizavusis išorė - traški. Jei mėgstate juodą šokoladą su apelsinais taip, kaip - aš: tada mane suprasite, jog šie blynai nusipelnė, kad, juos kepant, su jais šiek tiek užsiimtumėte ir pažaistumėte. 

4 valgytojams pasilepinti reikės:

160 g juodojo šokolado (šokolado masėje kakavos sausųjų medžiagų ne mažiau kaip 70 proc.)
120 g lydyto sviesto Ghi arba paprasto sviesto
4 kiaušinių
4 valgomųjų šaukštų rudojo cukraus "Demerara"
3 valgomųjų šaukštų migdolų miltų
3 valgomųjų šaukštų Amisa mišinio blyneliams, be glitimo arba kvietinių miltų
1/8 arbatinio šaukštelio druskos
1 apelsino nutarkuotos žievelės
Kepimui:lydyto sviesto Ghi

Žiauriai šokoladiniai blynai
 

1. Šokolado plyteles susmulkinkite nedideliais gabalėliais. Į prikaistuvį įpilkite karšto vandens. Maždaug pusę prikaistuvio. Ant prikaistuvio viršaus uždėkite dubenėlį, kurio dugnas neturi siekti vandens. Į dubenėlį sudėkite šokoladą ir sviestą. Kaitinkite prikaistuvį ant mažos ugnies. Tirpstantį šokoladą ir sviestą truputį pamaišykite. Neleiskite vandeniui po dubenėliu kunkuliuoti, nes šokoladas taip gali perkaisti. Kai šokoladas ir sviestas ištirps, taps vienalyte, blizgia mase, iš karto nukelkite dubenėlį nuo prikaistuvio ir atidėkite į šalį šokolado ir sviesto masę šiek tiek atvėsti.

2. Tuo metu atskirkite kiaušinių baltymus nuo trynių. Elektriniu plaktuvu išplakite trynius su cukrumi. Plakite apie 5 minutes, kol plakinys bus lengvas ir purus. Šį plakinį įmaišykite į šiltą šokolado ir sviesto masę. Paskui įmaišykite migdolų miltus, miltus ir druską bei apelsino žievelę. Maišykite tik, kol neliks sausų miltų kruopelių.

3. Išplakite baltymus, kol bus standūs ir blizgūs. Į tešlą įmaišykite didelį šaukštą baltymų, paskui švelniai įmaišykite likusius baltymus. Atidėkite tešlą į šalį 15 minučių išbrinkti.

4. Įkaitinkite orkaitę iki 200 C. Į keptuvę įdėkite pusę šaukšto sviesto, ištirpinkite ant vidutinės ugnies. Nuimkite įkaitintą keptuvę nuo ugnies. Valgomuoju šaukštu pilkite į keptuvę tešlą, iš dviejų valgomųjų šaukštų išeis vienas blynas. Suformuokite tokių keletą. Tada grąžinkite keptuvę ant ugnies, kepkite 30 sekundžių, tada pašaukite keptuvę 30 sekundžių į orkaitę, kai ištrauksite keptuvę iš orkaitės, blynų viršuje iškils pūslelių, apverskite mentele, kepkite dar 30 sekundžių. Labai svarbu blynų neperkepti. Viduje turi išlikti minkšti ir drėgni.

5. Iškepusius blynus sudėkite į lėkštę, keptuvę išluostykite popieriniu rankšluosčiu, vėl tirpinkite sviestą, dėkite tešlą, nuėmus keptuvę nuo ugnies, ir kepkite. Taip iškepkite visus blynus. Tiekite nedelsdami, ant viršaus užkrėtę šaukštelį sviesto ir mėgstamos uogienės.

Sultenių salotos su tunu, avokadais, saulėje džiovintais pomidorais ir minkštai virtais kiaušiniais

Ech, ta neįveikiama meilė kalbėti, galvoti, rašyti apie maistą. Šaldytuve taip pat visada yra nesuvalgyto maisto likučių, kuriuos tereikia pasišildyti. Dar, pravėrus šaldytuvo dureles, galima rasti stiklainį tėvų marinuotų baravykų ir paprastos kaip du kart du! naminės uogienės. Man patinka pasmaguriauti skaniais patiekalais, jausti ragavimo malonumą. Beveik visą laiką bandau kurti prie viryklės, pagal nuojautą, iš akies įmaišant tą ir aną. Aišku, išskyrus tuos atvejus, kai gaminu biskvitinę ar smėlinę tešlą ir visas sudėtines dalis reikia pasverti tiksliai. Taip, taip. Kartais būtina ne tik žinoti, bet ir laikytis taisyklių.

Visgi tenka pripažinti, kad esu išranki valgytoja ir mėgstu valgyti "savo maistą". Vaikystėje atsidarius šaldytuvą dažnai nerasdavau, kuo čia pasilepinti vakarienei: tarkim, ten slėpdavosi rūkytos dešros gabaliukas, keletas dešrelių, užmirštas lašinių šmotelis, indelis silkių filė - štai ir nėra nieko valgomo. Iš tikro, nors nevalgau daug ko - ir pirmo, ir antro, ir trečio, man labai lengva įtikti ir tam nereikia nieko prašmatnaus. Pavyzdžiui, užtenka sunokusio avokado su geru žiupsniu druskos ir žalios citrinos sultimis. 

Kalbant apie "savo maistą", negaliu nepaminėti Elenos, su kuria susipažinau pirmaisiais studijų metais informatikos paskaitoje. Kaip žinia, tais laikais visiškai nevalgiau mėsos ir ji buvo pirmasis žmogus, kuris nepaklausė "tai ką Tu valgai?". Gyvendama Lietuvoje ji man gamindavo ryžių pudingą, kurį paprastai atvėsusį valgydavome iš plastikinių indelių, atsisėdusios ant Soboro laiptų. Ir ne visai paprastas tas ryžių pudingas būdavo, o praturtintas kiaušinių tryniais. Buvo dar ir karštų sumuštinių su pesto padažu, sūriu ir kaparėliais etapas. Turbūt nereikia net sakyti, kaip stebuklinga lapkričio viduryje įsitaisyti ant suolelio ir traukti iš termoso šiltą maistą.

Taip pat, kaip ir Elena aš mėgstu kiek neįprastus derinius, kuriuos su ja ir atradau. Ji išgramdydavo indelius su minkšto ožkos sūrio ir lydyto tepamo sūrio likučiais, sumesdavo juos į prikaistuvį su garuojančiais makaronais bei sauja brokolių žiedynų ir tadam! - kertame net ausys linksta. Desertui turguje pastverdavo keletą braškių, susmulkindavo jas ir sumaišydavo su bazilikų lapeliais. Elena ir dabar yra tas žmogus, kuris dar vis, kaip ir pirmame kurse, nesidažo blakstienų ir bet kurioje virtuvėje suranda ką nors, iš ko sukonstruoja skanias salotas. Kad ir iš sultenių lapelių, tuno, saulėje džiovintų pomidorų, minkštai virtų kiaušinių ir avokado. Tokias gaminau begalę kartų.    

Kaip kad šiltą praėjusio sekmadienio vakarą, kai kiekviename vėjo gūsyje galėjai įkvėpti pavasario ir šašlykų. Kai, pažibinus saulei, labai aiškiai matėsi purvinas virtuvės lango stiklas. Kol kaimynas gramdė iš rūsio atsigabentą šašlykinę, aš paruošiau didžiulę lėkštę salotų. Nuploviau ir nusausinau keletą saujų sultenių ir špinatų, ant jų netvarkingai išmėčiau (šiek tiek nuspaustus) saulėje džiovintus pomidorus ir sunokusios avokado riekeles, kurios salotoms visad suteikia puikios riebios tekstūros. Tada ketvirčiais supjausčiau nuo pusryčių likusius kiaušinius, šakute susmulkinau tuno gabalėlius ir viską suvilgiau saulėgrąžų aliejumi iš tuno skardinės. Salotas uždariau žaliosios citrinos sultyse marinuotais mėlynaisiais svogūnais, mažyčiu šlakeliu alyvuogių aliejaus, druska ir šviežiai maltais juodaisiais pipirais.

Už grožį mano žmogus šioms salotoms kaskart rašo dešimtuką ir juokauja, kad jei nežinotų, kokios šios salotos - skanios, būtų gaila valgyti. Aš šioms salotoms dešimtuką rašau už tai, kad lengva jas ir pagaminti, ir skrandžiui virškinti. O dar tas mažas malonumas paskutiniu skrudintos čiabatos riekelės kąsniu išdažyti lėkštę.

Na, jos mums neatsivalgomos. Toks visiškas "mano maistas". Receptą išgyrė ir jį išbandžiusi draugė. Todėl, žinoma, nieko nelaukus, ir dalinuosi šia salotų idėja. Skanaus!

2 valgytojams reikės:

1 mažo raudonojo svogūno
1 laimo (žaliosios citrinos) sulčių
3 minkštai virtų kiaušinių
50 g sultenių lapelių
30 g špinatų
8 saulėje džiovintų pomidorų puselių (saulėgrąžų aliejuje)
1 didelio avokado
1 skardinės (185 g) tunų gabaliukų saulėgrąžų aliejuje
Ypač tyro alyvuogių aliejaus
Druskos
Šviežiai maltų juodųjų pipirų
4 čiabatos riekių

Sultenių salotos su tunu, avokadais, saulėje džiovintais pomidorais ir minkštai virtais kiaušiniais

1. Svogūną nulupkite ir supjaustykite plonais pusžiedžiais. Pusžiedžius sudėkite į platų dubenėlį. Ant svogūnų išspauskite laimo sultis ir stipriai rankomis juos pagniaužykite. Atidėkite į šalį marinuotis.

2. Gerai nuplaukite sultenių lapelius ir špinatus bei nusausinkite. Jei norite, pasmulkinkite džiovintų pomidorų puseles, pavyzdžiui, į keturias dalis.

3. Nulupkite avokadą ir supjaustykite plonais griežinėliais. Nulupkite kiaušinius ir padalykite ketvirčiais.

4. Didelėje lėkštėje paskleiskite sultenių lapelius ir špinatus. Ant viršaus išdėliokite pomidorus, avokadų griežinėlius, kiaušinių ketvirčius, tunų gabaliukus BŪTINAI su visu aliejumi ir pamarinuotus svogūnus.

5. Salotas apibarstykite druska ir šviežiai maltais juodaisiais pipirais, bei šiek tiek pašlakstykite alyvuogių aliejumi.

6. Patiekite su apskrudintomis čiabatos riekelėmis.     

Avižinių dribsnių košė su keptų moliūgų tyre, klevų sirupu ir pekanų riešutais

Avižinių dribsnių košė - dažniausias mano pusryčių patiekalas, kurį sunku pakeisti kažkuo kitu. Geriausia, verdant šią košę, yra tai, kad paruošimo procesas - visiškai nekaprizingas: reikia imti dvigubai daugiau vandens ir neužmiršti kartas nuo karto maišyti. Avižinių dribsnių košė man patinka ir tuo, kad ją lengva skaniai pagaminti be pieno produktų. Be to, avižinių dribsnių košės receptas labai lankstus - priedų yra įvairių įvairiausių, galima įmaišyti bananų ir žemės riešutų sviesto, mėlynių, tarkuotų obuolių ir medaus arba keptų moliūgų tyrės ir klevų sirupo, kaip šį sykį aš ir padariau. Tikrai gera gavosi: košė - minkšta, ne per saldi ir tokia "naminė".

Šis receptas gimė todėl, kad taip jau išėjo, jog iki dabar ant spintelės puikavosi tėvų užaugintas moliūgas. Nenuluptus moliūgų gabalėlius iškepiau šeštadienį, t.y. iš vakaro, o jiems atvėsus šį sekmadienio rytą šaukštu iškabinau minkštimą ir sutryniau. Kad moliūgo skonis išryškėtų dar labiau, skyriau daugiau laiko ir moliūgų tyrę pakaitinau atskirame nedideliame prikaistuvyje. Orandžinę, gardžiai kvepiančią moliūgo tyrę sudėjau, košei baigiant virti, likus kokioms trims - keturioms minutėms iki pabaigos. Dar pagardinau geru žiupsneliu cinamono, o dėl saldumo - medumi ir klevų sirupu. Tik pažiūrėkit, kaip švelniai ir skaniai pageltonavo košė.

Ši košė ir viena yra pakankamai sodri ir gardi. Arba užbarstykite pekanų riešutais, o gal saujele graikinių riešutų - valgytojus dar labiau papirks. Nuostabu! Baigus valgyti, net norisi aplaižyti šaukštą. Aš taip ir padariau.

P.S.: Vis iš naujo klausausi:

Sinead O'Connor - I Don't Know How To Love Him

Tuck & Patti - Time After Time

Tuck & Patti - Let's Stay Together

Snow Patrol - Chasing Cars

Snow Patrol - Set The Fire To The Third Bar

P.P.S.: "Kaip mėnulis, išnirkite iš už debesų. Ir nušviskite!" Buda 

 

3 - 4 valgytojams reikės:

1 puodelio (250 ml) keptų moliūgų tyrės
1/2 arbatinio šaukštelio cinamono
3 puodelių su puse (875 ml) vandens
1 puodelio su puse (375 ml) stambių avižinių dribsnių
1/4 arbatinio šaukštelio druskos
2 valgomųjų šaukštų šviesaus medaus
3-4 valgomųjų šaukštų klevų sirupo
150 g pekanų riešutų

Avižinių dribsnių košė su keptų moliūgų tyre, klevų sirupu ir pekanų riešutais

1. Į prikaituvį suberkite avižas, supilkite vandenį, įberkite druskos ir užkaiskite ant vidutinio karščio, užvirkite.

2. Šiek tiek sumažinkite ugnį ir 15 minučių, kuo dažniau maišydami, virkite.

3. Kol košė verda, į atskirą prikaistuvį supilkite moliūgų tyrę ir maišant kaitinkite, kol šiek tiek sutirštės (apie 6-8 minutes).

4. Likus 3-4 minutėms iki košės virimo pabaigos, supilkite pakaitintą moliūgų tyrę, suberkite cinamoną ir pasaldinkite medumi bei klevų sirupu.

5. Tiekdami ant košės užberkite pekanų riešutų.

Pagardinta migdolais organizmą valanti trinta brokolių sriuba

Tikra meilė sau prasideda nuo savo sielos muzikos garsų išgirdimo. Taigi, nėra ko nenustebti, jei vieną rytą pabusi ir pajusi, kad esi svetimas sau, nes vaikštai delnais užspaudęs ausis. Kiek dėl to neparašytų laiškų ir knygų priklauso tik idėjų pasauliui. Kiek dėl to nenubėgtų kilometrų ir neperplauktų ežerų slepiasi už patogaus silpno kūno pasiteisinimo. Kiek dėl to visa širdimi išjaustų svajonių pasilieka kažkur toli tarp žvaigždžių ar debesų. Kiekviena tobulybės pagal supančios aplinkos normas siekimo akimirka kuria aplinkinių pritarimo ieškotoją ir apkurtina naivų, drąsų ir save mylintį vidinį vaiką. Atvira, minkšta, pašėlusiai pulsuojančia širdimi.  

Ingrid Michaelson - Can't Help Falling In Love
Hozier - Work Song 
Dillon - Thirteen Thirtyfive 
Daughter - Get Lucky
Florence + The Machine - You've Got the Love

Atrasti, kas esi, - tai suprasti, kad pirmiausia esi savo, prieš būdamas kitų. Ar pastebėjai, kad kartais tiesiog pasidaro per daug užduočių, kurias reikia atlikti, problemų, kurias prisiėmei išspręsti ir tamsos? Kaip tada pažinti tuos ištisus pasaulius, kuriuos nešiojies savyje, kaip išgirsti jų intymius šnabždesius? Taip gerai Tau pažįstamus ir raminančius. O suaugusiam žmogui juk viską mesti ir išeiti sau į šviesą, į kitokį gyvenimą, labai neatsakinga ir ką kiti pasakys? Be to, tiek daug pasekmių reikia apgalvoti. Bet, ar tikrai, neišdrįsęs būti savimi, galėsi būti laimingu? O jei nebūsi laimingu, ar nors kiek atneši laimės tiems, kurie šalia?

A Fine Frenzy - Almost Lover
Daughter - Medicine 
Jessie Ware - Wildest Moments
Emeli Sande - Clown 
Jessie J Cover (Ed Sheeran) - Who You Are

Dažnai mūsų įsivaizduojamos aukos neatneša tiek naudos, kaip mums atrodo. Dažnai mūsų įsivaizduojamos aukos yra tik dėl mūsų pačių. Kaip paprasta kažką apkaltinti, kad negali gyventi tokio gyvenimo, kokio nori, ir kaip sunku už tai prisiimti atsakomybę pačiam. Kaip paprasta apsimesti ir atidėlioti. Juk būna taip, kad visą laiką galvodami apie kitus ir nenorėdami jų sutrikdyti, iš tikrųjų nenorime sutrikdyti savęs. Bijodami kitų žmonių nepasitenkinimo ir kad niekas mūsų nemylės.

Ed Sheeran - Make You Feel My Love 

Glen Hansard and Marketa Irglova - If You Want Me 

Enya - Only Time     

Žinau, žinau, tai jau girdėjai šimtą kartų, bet leisk dar sykį Tave apgaubti ta sena, susipūkavusia, visai paprasta, paprastų žodžių skara - mylėk save. Mylėk tuos, kurie yra su Tavimi, už tai, kas jie yra. Išgirsk savo sielos muziką ir nesistenk perkurti kitų žmonių sielų melodijų.

2 išalkusiems valgytojams reikės:

600 g brokolių žiedynų (apie 2 brokoliai)
20 migdolų
Vandens
Druskos
Maltų juodųjų pipirų

Pagardinta migdolais organizmą valanti trinta brokolių sriuba

1. Nuplaukite brokolių žiedynus.

2. Dideliame prikaistuvyje užvirkite 2 litrus vandens. Įmaišykite 2 arbatinius šaukštelius druskos ir brokolių žiedynus. Užvirkite ir virkite apie 6-7 minutes, kol žiedynai taps minkšti, bet nepervirs.

3. Nukoškite brokolius, pasilikdami 2 puodelius (500 ml) vandens, kuriame jie virė.

4. Atsidėkite keletą brokolių žiedynų, kitus brokolius su pasiliktu nuoviru išplakite virtuvės kombainu ar plaktuvu į vientisą tyrę. Pagardinkite puse arbatinio šaukštelio druskos ir maltais juodaisiais pipirais. Aš mėgstu gausiai papirinti.

5. Susmulkinkite migdolus.

6. Išpilstykite sriubą į lėkštes, papuoškite susmulkintais migdolais ir atsidėtais brokolių žiedynais. Aš juos irgi išskirstau. Skanaus!