Tegul jūsų Velykos būna kupinos meilės

Pradedant obuolių vidurių išskobimu ir baigiant kepenėlių pašteto išsukimu bei kiaušinių dažymu - kai jau taip nebetoli margosios Velykos, viską daryti labai lengva ir norisi. Aš mėgstu prieš šventes kuo daugiau laiko su artimaisiais praleisti virtuvėje. Rinkti svogūnų lukštus, kepti varškės pyragus ir linksmų formų sausainius, namus papuošti beržų šakelėmis, ant kurių skleidžiasi pumpurai - nepaprastai suartinanti ir jausminga veikla. 

Kai šiandien ryte pažvelgiau pro virtuvės langą, nustebau, po nakties visur drybsojo sniegas ir tikrojo pavasario, kuris man neatskiriamas nuo Velykų, nesimatė nei ženklo. Staiga į virtuvę įėjo Loreta, užkaitė virdulį kavai ir pradėjo svajingai pasakoti, ką reikia šiandien padaryti, o kai nuploviau 50 kiaušinių, mane visiškai apėmė šventinė nuotaika ir ja dabar gyvenu.  

Jaučiuosi laimingai pavargusi ir tiek keptų obuolių nevalgiau jau seniai. Iš tiesų mes visi tiek keptų obuolių nevalgėm jau seniai ir nebuvome tokie artimi vienas kitam. Mano žmogus išėjo susitikti su vaikystės laikų draugu. Mano žmogaus tėtis kuria krosnį, kad visiems užtektų šilto vandens išsiprausti ir po to šiltai užmigti. Mano žmogaus mama lanksto servetėles rytojaus pusryčių stalui. Norėtųsi, kad ir kiti mano mylimi žmonės būtų šalia. Aš jiems siunčiu taikiausias mintis ir jausmus ir artumą. Myliu Jus, mano bendražygiai. 

Tad tegul Jūsų Velykos būna kupinos meilės. O jei kažkas - ne taip, jau seniai pastebėjau, kad didelės meilės ašaros pramuša sunkumą, užstrigusį krūtinėje. Nebijokite jausti. Ir dar tegul Jūsų Velykos būna kupinos nuoširdaus rūpesčio kitais, nes jis gydo ne prasčiau nei vaistai ir dėmesį suteikiantį, ir jį gaunantį. Šiltas žodis ir prisilietimas - dažnai svarbiau už brangią dovaną.  

 

Be to, neliūdėkite, jei stropiai neatlikote "namų darbų" ir namai nėra tobulai sutvarkyti ar iškepti visi skanumynai, apie kuriuos svajojot. Nebandykite persiplėšti ir visko padaryti. Patirkite, kuo daugiau malonumo ir žavingų akimirkų, būdami su tais, kurie jums svarbūs ir myli Jus, tokius, kokie esate. Pamatykite vienas kitą. Nepraleiskite Velykų dienos šiaip sau.

Rytoj ketinu išeiti į lauką, susirasti supynes, pasisupti, visus, kuo daugiau apkabinti, žiūrėti į dangų, ištrūkti iš kasdienybės, dalintis margučiais, patylėti, neskubėti, truputį pašvęsti prie stalo, pasimelsti, įsiklausyti į paukščių balsus, šypsotis ir mylėti.

Valgyti šį velykinį varškės pyragą, pagamintą pagal Loretos receptą. Pyragas labai labai skanus ir ypatingas tuo, kad jį gaminant galvota apie brangiausius ir mylimiausius. Jei ir Jūs taip darysite, o aš neabejoju, kad darysite, nepavykti šis pyragas tiesiog negali. 

Tešlai:
3 didelių kiaušinių
400 g kambario temperatūros sviesto
300 g cukraus
900 g miltų
1 kupino arbatinio šaukštelio sodos
1 valgomojo šaukšto acto
1 valgomojo šaukšto vanilinio cukraus  

Įdarui:
600 g varškės
150-200 g cukraus
1 valgomojo šaukšto vanilinio cukraus
2 didelių kiaušinių
Saujos razinų

Aptepimui:
1 kiaušinio
1 valgomojo šaukšto vandens

Velykinis Loretos varškės pyragas

1. Sviestą išsukite su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki purios masės.

2. Po vieną įmaišykite kiaušinius. Puodelyje išmaišykite sodą su actu ir įmaišykite į sviesto ir kiaušinių masę. Įberkite 2/3 miltų, išmaišykite, suberkite likusius miltus, rankomis užminkykite tešlą. Minkykite tik tol, kol viskas sueis į vieną tešlos rutulį.

3. Tešlą įvyniokite į maistinę plėvelę ir laikykite šaldytuve bent valandą. Galite palikti per naktį.

4. Įdarui ištrinkite mediniu šaukštu varškę su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Po vieną įmaišykite kiaušinius. Galiausiai įmaišykite razinų.

5. Tešlą padalykite į dvi dalis. Pirmą dalį iškočiokite į lakštą didesnį už kepimo formą. Kepimo formą (matmenys: 32 x 25 x 7 cm) ištepkite aliejumi ir įtieskite kepimo popieriaus. Padenkite tešlos lakštu pasiruoštą skardą (dugną ir kraštus). Ant viršaus paskirstykite įdarą. Iškočiokite antrą tešlos dalį ir ja uždenkite varškės įdarą.

6. Kiaušinį išplakite su vandeniu ir šiuo plakiniu aptepkite pyrago viršų. Šakute pribraižykite dryželių.

7. Kepkite 40-50 minučių iki 180 C įkaitintoje orkaitėje.Jei pyragas kepa per greit, viršų uždenkite folija. Ataušinkite skardoje.     

Apie Velykas ir klasikinį prancūzišką pyragą "Quiche Lorraine" ant jų stalo

Noras tvarkyti namus apima pačioje gavėnios pabaigoje - maždaug savaitė prieš Velykas. Turbūt širdies gilumoje iš vaikystės yra įstrigęs apsivalymo ritualas, kai su mama sutvarkydavome visus namus, kad tas Kažkas, kas Velykų rytą ateina pas kiekvieną šeimą, surastų šviesą ir jaukumą. Dulkių valymas, langų blizginimas tapdavo savotiška šventės pradžia. Kartais kalbėdavomės, o kartais tiesiog būdavau su savimi beveik be minčių. 

Šiandien, švarindama spintą, pagalvojau, kad apskritai didžiausią stebuklą padaro ne nuodugnus tvarkymasis, o ta teigiama vidinė šviesa, kuri užlieja besitvarkančius. Gal truputį keistai nuskambės: Velykos man -, visų pirma, šviesos šventė. Namų šviesos. Žmonių šviesos. Gamtos šviesos. Šviesos, kuri prasimuša pro nusivylimus, liūdesus, baimes, šlapdribą ir kitus nemalonius kritulius.

Tikiu, kad ta šviesa įkvepia čiulbėti paukščius niekaip nepradedančiuose žaliuoti medžiuose, dovanoti pavasarines gėles, perrištas spalvotais kaspinėliais, dalintis velykinių pyragų receptais ir mylėti.

Iškeptį šį pyragą reikia šiek tiek pastangų, tačiau rezultatas to tikrai vertas. Labai gardus ir šiltas su lengvomis salotomis, ir atšalęs kaip užkandis, ir net kitą dieną pusryčiams prie arbatos ar kavos puodelio. Jį tikru gardumynu daro trapus sviestinis tešlos paplotis, kurioje viduje purus bei minkštas omletas su švelniai salstelėjusiais svogūnais, sūriu ir šonine. Nors pyragas visai paprastas, jis labai greitai dingsta iš lėkščių, todėl tikrai nepadarys gėdos Velykų ar kitos ypatingos šventės vaišių stalui. 

Papločiui:
300 g miltų
120 g sviesto
1 - 2 valgomojų šaukštų ledinio vandens
1 didelio kiaušinio
1 arbatinio šaukštelio druskos

Įdarui: 
1 didelio svogūno
2 valgomųjų šaukštų sviesto
1 arbatinio šaukštelio aliejaus
150 - 200 g kiaulienos šoninės
4 didelių kiaušinių
100 g tarkuoto sūrio "Džiugas"
125 ml grietinėlės
125 ml pieno
Maltų juodųjų pipirų
1/4 arbatinio šaukštelio malto muskato
Druskos

Klasikinis prancūziškas pyragas "Quiche Lorraine"

1. Pirmiausiai, pasiruošiam paplotį. Atšaldytą sviestą mažais gabalėliais įpjaustom į sviestą. Įberiam druskos ir pirštų galais įtrinam sviestą į miltus. Turi nebelikti sviesto gabalėlių ir sausų miltų. Masė turi būti panaši į smulkius trupinius. Į šiuos trupinius supilame su vandeniu lengvai išplaktą kiaušinį, pirmiausiai viską pamaišome šaukštu, paskui rankomis suspaudžiame į vieną gabalą. Keletą kartų perminkome, bet tik tiek, kol masė sulimpa į vieną skritulį.

2. Skritulį suvyniojame į plėvelę ir 1 valandą palaikome šaldytuve.

3. Toliau pasiruošiam skardą (apie 27 cm. skersmens). Ją ištepame sviestu ir apibarstome miltais.

4. Kai tešla pailsi, išimame ją iš šaldytuvo ir leidžiame pastovėti kambario temperatūroje apie 15-20 minučių, kad būtų lengviau kočioti. Iškočiojame lakštą, didesnį už kepimo formą. Padengiame juo pasiruoštą skardą (dugną ir kraštus). Skardą su tešla dedame į šaldytuvą ir palaikome ten apie pusvalandį.

5. Įjungiame orkaitę ir nustatome 190 C temperatūrą.

6. Kol tešla šąla, pradedame ruošti įdarą. Svogūną supjaustome nedideliais kubeliais, tada juos dedame į įkaitintą keptuvę su sviestu ir aliejumi ir ant nedidelės ugnies pakepiname, kad suminkštėtų. Nedideliais gabalėliais supjaustome šoninę, beriame ją pas svogūnus ir kepame dar apie 5 minutes. Pabaigoje įberiame šiek tiek maltų juodųjų pipirų.

7. Tešlos paplotį subadome šakute. Ant papločio įtiesiame kepimo popierių, ant jo beriame žirnių ar pupelių ir dedame į orkaitę kepti 20 minučių, paskui atsargiai išimame popierių su žirniais ar pupelėmis ir kepame dar apie 15 minučių, kol paplotis įgauna švelnų rusvą atspalvį.

8. Kol paplotis kepa, dubenyje gerai suplakame pieną, grietinėlę, kiaušinius, 1/4 arbatinio šaukštelio druskos, 1/4 arbatinio šaukštelio malto muskato, 1/4 arbatinio šaukštelio maltų juodųjų pipirų. Į plakinį įmaišome sūrį.

9. Ant apkepusio papločio sudedame ir paskirstome šoninės ir svogūnų įdarą. Ant įdaro atsargiai užpilame gerai išmaišytą grietinėlės, pieno ir kiaušinį plakinį.

10. Kepame 170 C orkaitėje apie 35-40 minučių, kol pyrago viršus truputį paruduoja.

Filmas "Celeste and Jesse Forever" sielai su žirnienės dubenėliu skrandžiui

Pirmadienio vakarą labai užsimaniau pažiūrėti kokį mukatanišką filmą, po kurio apima ne visada lengvas, bet nuostabus kažko atradimo jausmas. Kaip tik paskambino Ramunė ir išgirdusi apie mano norus rekomendavo "Celeste and Jesse Forever". Prisipyliau dubenėlį garuojančios žirnienės ir įsitaisiau prieš kompiuterį.

Vos įsijungus filmą, prieš akis bėga džiaugsmingos Celeste ir Jesse draugystės akimirkos, atrodo, jog jie iš tų, kurie tiesiog sutverti vienas kitam. Matai, kaip jie kartu dainuoja mašinoje, sako viens kitam myliu ir išdykauja kavinėje, rinkdamiesi, ką čia suvalgius. Žvelgiant iš šono, kai kurie jų santykių ritualai - juokingi ir nesuprantami aplinkiniams, bet ypatingi tuo, kad abiems teikia džiaugsmą.

Širdis šokteli iš nuostabos (gerai, kad šaukštas lieka sriuboje), kai nepraėjus nei 10 filmo minučių, paaiškėja, jog jie jau 6 mėnesius gyvena nebe kartu ir ruošiasi skyryboms. Celeste ir Jesse susipažįsta dar mokykloje, įsimyli vienas kitą, jauni susituokia ir užauga žmonėmis, žiūrinčiais skirtingomis kryptimis. Jai svarbu karjera ir pasiekimai, jis gyvena šia diena, deklaruodamas šilčiausius jausmus nieko neveikimui.

Vis dėlto Celeste nenori ir/ar negali atsisveikinti su Jesse taip lengvai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, ir nejučiomis, žiūrint filmą, kyla klausimas, ar įmanoma išsikyrus likti draugais? Numalšinti potraukį vienas kitam? Nebepavydėti?

Filmas man iš tiesų patiko. Aišku, neapsieita be holivudiškų priekonių, kurie kartais per daug pasaldina kuriamą kasdienišką intymumą, visgi filme daug daugiau scenų, kurios artimos, pažįstamos ir savos.

Ypač mane sužavėjo scenos su vestuvėmis. Celeste stovi tamsoje prieš palapinę, kurioje vyksta šventė - šviesi ir šilta (lyg ne savo vietoj), atrodo, nieko ypatingo, bet akyse pajunti ašaras, užsimanai, kad Celeste ir Jesse būtų kartu. Amžinai kartu.

Kai vis labiau prisilieti prie šių žmonių meilės istorijos, taip trūksta atsakymo į klausimus, kodėl žmonės taip nori vieni kitus pakeisti, kodėl vieniems pavyksta tai padaryti, o kitiems ne? Kodėl mylintys asmenys poroje pradeda vienas kito nebeįkvėpti? Vienas aišku, jei myli, verta pasistengti ir pakovoti dėl to.

Jei noriu palepinti savo žmogų, vakarienei ruošiu kažką iš mėsos arba žirnių sriubą. Jei noriu kartu palepinti ir save - tada būtinai žirnių sriubą. Tai kaimiška, žieminė (į žirnienę visada dedu bulvių dėl stiprumo) ir paprasta sriuba, ja pasisotini; pats tas po ilgos dienos.

Verdu šios sriubos daug (iš 2 litrų sultinio), kad užtektų ir kitai dienai, pastovėjusi ji tampo itin gardi. Man patinka, kai šaldytuve yra sriubos ir galiu bet kada jos pasišildyti.

Svarbiausia taisyklė, verdant šią sriubą, virimo metu negalima pripilti papildomo skysčio. Verdant žirniams, sultinys tampa malonios švelnios konsistencijos. Sudėtinga nustatyti, kiek vandens nugaruos, kadangi tai priklauso nuo žirnių, visgi, jei, kaip aš, mėgstate skystesnę sriubą, 1 puodeliui žirnių imkite 8 puodelius sultinio, jei tirštesnę: 1 puodeliui žirnių - 6 puodelius sultinio.      

Šešiems asmenims

 Ruošimo laikas: 50 minučių

Pagardinti galima: duonos riekele, paskrudinta šonine, šlakeliu grietinės

1 puodelio žirnių
1 didelio svogūno
1 saliero stiebo
2 valgomųjų šaukštų aliejaus
2 valgomųjų šaukštų sviesto
1 didelės morkos
8 puodelių vištienos sultinio
2 lauro lapelių
10 juodųjų pipirų
3 vidutinio dydžio bulvių
1 arbatinio šaukštelio susmulkintų petražolių
1 arbatinio šaukštelio susmulkintų krapų
Druskos

Skaidri skaldytų žirnių sriuba

1. Žirnius suberkite į kiaurasamtį ir gerai nuplaukite. Suberkite į dubenėlį ir užpilkite vandeniu, kad apsemtų, palikite 1 val.

2. Nulupkite svogūną ir supjaustykite kubeliais. Salierą taip pat supjaustykite nedideliais kubeliais. Dideliame prikaistuvyje palengva įkaitinkite aliejų ir ištirpinkite sviestą. Atskirame puode pašildykite sultinį. Susmulkintą svogūną ir salierą suberkite į prikaistuvį, kepkite ant vidutinės ugnies, vis pamaišant, kol lengvai parus.

3. Nuskuskite morką ir supjaustykite nedideliais gabalėliais. Sumeskite į prikaistuvį ir kepkite, kol suminkštės.

4. Nusunkite žirnius ir suberkite į prikaistuvį. Supilkite sultinį, įberkite pipirų, įmeskite lauro lapelius, išmaišykite ir užvirkite. Sumažinkite ugnį ir lėtai virkite apie 30 minučių. Nugraibykite baltas putas. Stenkitės nenugraibyti paviršiuje atsiradusių riebalų, kurie sriubai suteikia labai gerą skonį.

5. Bulves nuskuskite ir supjaustykite kubeliais. Kai bus praėjusios 30 virimo minučių, sudėkite bulves, vėl užvirkite ir lėtai virkite 10-15 minučių, kol bulvės bus minkštutės.

6. Įberkite krapų ir petražolių, dar minutę pavirkite. Jei reikia, pagardinkite druska pagal skonį. Patiekti galite su šlakeliu grietinės ar pakepintais šoninės gabalėliais, o mums skaniausia visai paprastai, tokia kokia yra, tiesa, mano žmogus neatsisako riekės juodos duonos.

Apie bulvių košę su kopūstais

Kol vėjas negailestingai brozdina skruostus ir ausis, o už nesibaigiančio sniego slepiasi šilumos ilgesys, mes verdame sriubas ir košes. Jos tikras išsigelbėjimas tokiu oru. Puri bulviu košė su minkštomis - pakepintomis svieste, svogūnų ir kopūstų juostelėmis yra kažkas panašaus į apklotą. Gal net geriau, jei esi ne tik sušalęs, bet ir išalkęs. Negaliu apsakyti, kaip paprasta, valgant šią košę nepykti, jog žemė niekaip nepabunda iš po gilaus žiemos miego. 

Ši iš Airijos kilusi košė ruošiama iš itin paprastų produktų, bet yra gardi, soti ir jauki. Ji tinka ir kaip pagrindinis patiekalas - aš ją tiesiog kabinu šakute vieną, ir kaip garnyras. Svarbiausios bulvių košės vingrybės: pirma, bulvių jokiu būdu nemaišykite elektrine trintuve, nes gausite ne purią, o lipnią masę; antra, neužmirškite krapų, kurie itin draugiškai poruojasi su bulvėmis.

Gaminu šią košę be recepto: paprastai imu 8 - 9 vidutinio dydžio bulves, 2 didelius svogūnus ir apie ketvirtį nemažo kopūsto. Tikslumas neturi didelės reikšmės, nebūtina visus produktus sąžiningai pasverti, todėl drąsiai galite pabandyti išsivirti šią košę, net jei tik pradedate atrasti virtuvės paslaptis ir (ar) neturite svarstyklių.

Nemėgstantys svogūnų gali juos pakeisti porais, taip pat, jei norite sotesnio patiekalo, galite įberti skrudintos maltos kiaulienos ar šoninės gabalėlių.   

Keturiems asmenims

Ruošimo laikas: 40 - 50 minučių

 Tinka: prie mėsos patiekalų

 

1 kg bulvių
350 g kopūstų
2 didelių svogūnų
2 arbatinių šaukštelių aliejaus
250 ml pieno
Sviesto
Krapų (pagal skonį)
Druskos
Maltų baltųjų pipirų

Bulvių košė su kopūstais

1. Bulves nulupkite ir gerai nuplaukite po šaltu vandeniu. Bulves perpjaukite išilgai per pusę. Supjaustytas bulves užpilkite nedideliu kiekiu šalto vandens (tik tiek, kiek reikia,kad apsemtų). Į vandenį įberkite šaukštą druskos ir įpilkite 1 šaukštelį aliejaus. Užvirkite, uždengtas bulves virkite ant nekaitrios ugnies 25 - 30 min., kol taps itin minkštos.

2. Nulupkite ir susmulkinkite juostelėmis svogūnus.

3. Keptuvėje ištirpinkite 2 valgomuosius šaukštus sviesto, įpilkite 1 šaukštelį aliejaus ir vis pamaišant ant nedidelės ugnies 7-8 minutes kepkite svogūnus su žiupsneliu druskos, kol jie bus minkšti.

4. Kol kepa svogūnai, kopūstą taip pat supjaustykite juostelėmis. Susmulkinkite krapus.

5. Į svogūnus įdėkite dar 1 šaukštą sviesto ir kopūstus, įberkite druskos, ir vis pamaišant kepkite apie 15 - 20 minučių, kol kopūstai lengvai pagels ir suminkštės. Baigiant kepti pagardinkite druska, smulkintais krapais ir pipirais.

6. Iki bulvių virimo pabaigos turėtų būti likusios apie 5 min., nedideliame prikaistuvyje išlydykite 25 g sviesto. Į išlydytą sviestą supilkite pieną. Pieną beveik užvirinkite, nuolat maišant. Prikaistuvį su pienu nukelkite nuo ugnies ir atidėkite į šalį.

7. Bulvėms išvirus, nupilkite nuo jų vandenį ir jas nugarinkite (apie 1 min.), intensyviai maišant mediniu šaukštu. Po to nuimkite nuo ugnies ir sugrūskite. Į sugrūstas bulves supilkite karštą pieną, įberkite šaukštelį druskos ir šaukštu viską gerai išmaišykite (apie 30-50 sek.).

8. Į bulvių košę greitai įmaišykite šiltą kopūstų ir svogūnų mišinį, taip pat nepermaišykite. Patiekite su sviesto gabalėliu.

 

P.S.: kaip manote, kada prasidės tikrasis pavasaris?

Vienuoliktoji iš 33 laimės akimirkų

Vienuoliktoji iš 33 laimės akimirkų...

...Galų gale kiek tvarkingiau apsidėliojau mintis į lentynėles! Apsibrėžiau, ką noriu padaryti iki metų pabaigos; įsitikinau, kad to noriu dėl savęs, o ne dėl kitų įtakos; ėmiausi veiksmų ir dabar šiek tiek ramiau „ant širdies“.

Kambaryje ant sienų laipioja pavasarinės saulės ruoželiai, prasiskverbę pro debesis, lyg linksmai kalbindami, atliepdami į tai, ką jaučiu. Šalia mėgstamiausiame mano puodelyje – didžiuliam, raudonam, garuoja neseniai paruošta žalioji arbata. Taip gera tiesiog pabūti, pasvajoti apie laukiančias galimybes, neatrastus stebuklus, neaplankytas vietas ir nesutiktus žmones, žvelgiant į arbatžolių šokį. Niekaip neįsigyju arbatinuko, todėl arbatžoles užplikau tiesiai į puodelį.

Po pirmo gurkšnio jaučiu kaip kūną užieja šiluma, jaukumas, tyla ir net nenoriu, kad greičiau ištirptų sniegas. Puikiai žinau: ateis pavasaris, ims tirpti sniegas ir aš truputį pasiilgsiu pūgų ir spiginančio šalčio, nuo kurio poška medinės tvoros. Prisimenu, kaip bet kokiomis oro sąlygomis mane lydėdamas namo Modė sakydavo: tegul gamta gyvena pagal savo kalendorių, o aš šalia jos džiaugsiuosi tuo, kaip yra, ką turiu ir kas esu čia ir dabar. 

Ne kartą teko susimąstyti apie tai, kokia dėkinga esu už žmones, kurie buvo ir/ar yra mano gyvenime, su kuriais - gera dalytis davimo ir gebėjimo priimti meilę, dėmesį, pagalbą, džiaugsmą, žinias patirtimi. Ak, ar tai nėra laimė?...

Mano šeimyna salierus mėsta visomis formomis: lapus, lapkočius ir gumbus. Man pačiai itin patinka salierams būdingas švelnus anyžiaus prieskonis ir tai, kad juose subalansuotai susipina saldumas, sūrumas ir kartumas. Salierų lapkočiai labai tinka su karamelizuotomis kriaušėmis ir mėlynuoju palėsiniu sūriu. Keletas susmulkintų obuolių, smulkiai supjaustytas saliero lapkotis, saujelė graikinių riešutų ir šaukštelis majonezo puikus garnyras prie keptos vištos, o kaip dera salierai vištienos sultinyje.

Salierų gumbai yra nauja mano meilė, kurią atradau, kai tėtis pavaišino jų gaivinančiomis ir traškiomis salotomis. Tikius, kad ir Jūsų nenuvils šios salierų gumbų salotos su morkomis ir obuoliais. Tai tikrai geras derinys. Jos yra puikus vitaminų ir tonizuojančių medžiagų šaltinis. Be to, jas pagaminti labai paprasta: pirmiausia greitai greitai pasidarau naminį majonezą, tada sutarkuoju morkas, obuolius ir salierą, galiausiai viską sumaišau ir paskaninu citrinos sultimis, druska bei maltais pipirais. Salotos baigtos! Sugaišta ne daugiau kaip pusvalandis, o valgant net ausys linksta.  

Gaminant majonezą negalima pamiršti dviejų taisyklių: visi produktai turi būti kambario temperatūros, o aliejų reikia pilti iš lėto, nuolat maišant šluotele.

 
2-4 valgytojams reikės:
 
Majonezui reikės:
1 arbatinio šaukštelio garstyčių
1 didelio kiaušinio trynio
150 ml rapsų aliejaus
1/2 valgomojo šaukšto šilto vandens
1/2 valgomojo šaukšto citrinos sulčių
1/4 arbatinio šaukštelio cukraus
1/4 arbatinio šaukštelio druskos
1-2 susmulkintų česnako skiltelių

Salotoms reikės:
100 - 150 g saliero gumbo
200 g obuolių
200 g morkų
2-3 arbatinių šaukštelių citrinos sulčių
Juodųjų pipirų ir druskos

Salierų, morkų ir obuolių salotos su naminiu majonezu

1. Mažame puodelyje užvirinkite vandenį. Įdėkite kiaušinį ir virkite 1 minutę. Paskui kiaušinį išimkite ir pakiškite po šaltu vandeniu. Kiaušinio trynį atskirkite į dubenį. Įdėkite šaukštelį garstyčių. Kiaušinio trynį su garstyčiomis gerai išplakite šluotele. Nuolat plakant pilkite aliejų po lašelį. Supilkite plakant vandenį ir citrinos sultis. Sudėkite susmulkintas česnako skilteles, cukrų bei druską ir gerai išmaišykite. Kol paruošite salotas, laikykite majonezą šaldytuve.
2. Morkas nuplaukite, nuskuskite ir sutarkuokite su burokine tarka į didelį dubenį. Į tą patį dubenį sutarkuokite su burokine tarka nuplautą obuolį. Nulupkite saliero gumbą ir taip pat sutarkuokite. Uždėkite majonezo, supilkite citrinos sulčių, išmaišykite. Pagal skonį paskaninkite druska ir maltais juodaisiais pipirais. Nedelsiant patiekite ir skanaukite.      

Kaip reikia teisingai priimti kritiką?

Šią savaitę, kol dar žiema neužleido vietos pavasariui, viską (uogienę, medų, sultis, kakavą ir t.t.) kombinuodama su karštu vandeniu, įkvėpta Rimos komentaro, vis pagalvodavau, kaip aš reaguoju į kritiką, o kaip reikia teisingai ją priimti.

Taigi, pirmiausia, apsibrėžkime, kas yra kritika? Kritika - tai vertinimas. Tai rėmimasis tam tikrais veiksniais, prieš nusprendžiant, ar dalyko turinys atitinka tikslą. Žieminės pirštinės turi apsaugoti rankas nuo šalčio. Geras draugas - nepalikti nelaimėje. Tačiau realybėje dalyko turinys ne visada atitinka jo tikslą. E. Hubbard rašo: "jeigu norite išvengti kritikos, nieko neveikite, nieko nesakykite, o dar geriau būkite niekas".

Visi žino, kad nėra filmo, knygos, patiekalo, dainos ir panašių dalykų, kurie patiktų visiems, todėl logiška, kad pasaulyje egzistuoja kritika. Visi daiktai, kurie yra sukurti, gali būti įvertinti, išvardinant jų gerąsias bei blogąsias sąvybes( priklausomai nuo vertintojo požiūrio). Tai kodėl į kritiką, tokį natūralų dalyką, reaguojame įsižeizdami, nuvertindami save, supykdami?

Atsimenu, kai pirmą kartą pagaminau Adabo, Filipinuose gaminamą troškinį, susidedanti iš česnakų, kiaulienos, acto, sojų padažo, pipirų ir lauro lapų pagal internete rastą receptą. Šio troškinio gamyba (su mėsos marinavimu ir virimu) pareikalavo iš manęs iš viso apie 24 val.Pateikiau su meile paruoštą troškinį vyrui ir klausiu: ar skanu? Iš jo veido supratau, kad tai nėra vienas iš skaniausių patiekalų, kurį jam tekę valgyti. Jo nuosprendis buvo, kad į marinatą pripyliau per daug acto ir mėsa per rūgšti. Kokiam pusvalandžiui aš nuliūdau.  
Po pietų jis manęs paklausė: ko aš tokia nuliūdusi? Atsakiau: kad jis sukritikavo mano pastangas? Štai tuomet aš supratau, kad jo kritiką priėmiau neteisingai. Jis sukritikavo ne mano pastangas ir ne mane, kas esu, o receptą ir tai, jog aklai juo vadovaudamasi, neapgalvojau, kaip didelis kiekis acto paveiks mėsos skonį. Taigi, nors iš pradžių sukritikuota ir nuliūdusi, pasižadėjau sau daugiau šio troškinio negaminti, suvokusi, kur iš tiesų pakastas šuo, jau po poros dienų vėl jį gaminau, pakoreguodama produktų kiekius - mėsa buvo puiki. Vadinasi, teisingai priimta kritika yra postūmis į priekį.

Pagrįstą kritiką tikrai reikia vertinti ir būti atviram kitų žmonių patarimams, tačiau visada verta įsiklausyti į savo nuojautas. Gali atsitikti taip, kad kažką pakeitus, kad įtikti vieniems, atsiras kiti, kuriems neįtiksi dėl atliktų pakeitimų. Pavyzdžiui, kažkada paruošiau darbe ataskaitą, kuriai, pasak vieno mano bendradarbio, trūko asmeninės patirties. Viduje tylus balselis kuždėjo, kad nieko keisti nereikia, bet aš jį užtildžiau dėl nepakankamo pasitikėjimo savimi ir ataskaitą pakeičiau. Kai ataskaitą pristačiau vadovui, jis paklausinėjo truputį ir pasakė, kad ji turėtų būti objektyvesnė. Taigi, netgi konstruktyvi kritika gali ir turi būti visada įvertinta, prieš pradedant kažką keisti.   
Ne visa kritika yra gera ir motyvuojanti, būna ji ir žeminanti, kylanti iš pykčio ir pavydo. Tokiai kritikai reikia ugdyti atsparumą. Tai yra sudėtinga, kadangi kiekvienas iš mūsų turi "vidinį" kritiką. Taigi, jei jūs manote, kad turite negražią nosį, ir dar kažkas nemandagiai pasako, kad jūsų nosis nedaili, kaip gi čia neatsiras nusivylimo jausmas. Įveikti jį sunku, todėl kartais tikriausiai geriausia priimti tokius jausmus, kokius išgyveni, tik neilgai, kokią valandėlę, o tada nusišypsoti, suprasti, koks nelaimingas yra kritikuojantis, ir mėgautis gyvenimu toliau, siekiant savo tikslų. 
Šiandien dalinuosi paprasto kapotos tešlos trupiniuočio su uogiene receptu.Pyragas yra skanus, purus, trapus ir visada puikiai gaunasi, jei tešla gerai atšaldoma ir neperminkoma. Puikus sprendimas, kai taupote arba šaldytuve tuščia tuščia, o į namus žada užsukti svečiai. Pyragas tikrai didelis, užteks nemažai grupei išalkusių valgytojų. 
Šiam pyragui dažniausiai naudoju cukraus pudrą, bet jei jos neturite, galite įberti cukraus, o pelsinų sultis galite pakeisti puse stiklinės vandens. Tešla nėra saldi, todėl, jei mėgstate pasmaližiauti ar uogienė yra rūgšti, tada įberkite papildomai dar keletą šaukštų cukraus pudros arba cukraus. 

500 g miltų
200 g sviesto
6 valgomųjų šaukštų cukraus pudros
1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
1 apelsino sulčių
3 kiaušinių
Vanilinio cukraus
Apie pusės litro tirštos uogienės
 

 Pyragas su uogiene. Apibarstytas trupiniais

1. Šaltą sviestą supjaustykite kubeliais. Sviesto kubelius sudėkite į miltus, kubelius atsargiai juose apvoliokite, dubenėlį įvyniokite į maistinę plėvelę ir padėkite į šaldiklį maždaug pusvalandžiui.

2. Apelsino sultis supilkite į nedidelį stiklainį ir taip pat padėkite į šaldiklį.

3. Iš šaldiklio ištraukiame miltus su sviesto kubeliais ir ledines apelsino sultis. Dviem peiliais kantriai sviestą kapokite į miltus, kad susidarytų smulkūs grumsteliai. Suberkite cukraus pudrą, kepimo miltelius ir trindami nykšty į kitus pirštus sviesto ir miltų grumstelius sumaigykite su cukrumi, kad susidarytų trapus mišinys. Tai turi užtrukti apie 2 minutes. Tada į šį miltų ir sviesto mišinį šakute įmaišykite šiek tiek išplaktus kiaušinius bei apelsino sultis. Švelniai maigykite, kol gausite tešlos rutulį. Tai neturi būti vientisa ir elastinga tešla, minkykite tik tol, kol susiformuos gražus rutulys - per daug minkyti nevalia. Įvyniokite į maistinę plėvelę ir padėkite į šaldiklį 2-5 valandoms.

4. Prieš kepant, skardą išklokite kepimo popierium, ištepkite sviestu. Sustingusią tešlą trupinkite tiesiog į skardą riešuto didumo gabalėliais, vienodai juos paskleidžiant. Sutrupinus 2/3 tešlos, uždėkite uogienę. Ant jos sutrupinkite likusią tešlą ir tuoj kepkite apie 30 minučių iki 190 C įkaitintoje orkaitėje. Apibarstykite vaniliniu cukrumi ir patiekite su ledais.Skanaus :)

Pasitikėti savo jėgomis

"Tik pasitikėdamas savimi gali pradėti svajoti apie didelius dalykus, nes norint ką nors pasiekti, pirmiausia reikia labai to norėti. Pasitikėjimas savimi reiškia, kad aš tikiu, kad esu vertas tų didelių dalykų, apie kuriuos svajoju, ir dėl to niekada nesijaučiu kaltas, nes esu jų vertas."
E. Daunienė
 
Kalbėdamos su Viktorija, pripažįstame tą faktą, kad pasitikėti savimi ne visada yra taip jau paprasta, kaip norėtųsi, o juk kiekvienam iš mūsų - labai svarbu pasitikėti savo jėgomis. Susidoroti su problemomis ir tikslus lengviausia pasiekti tada, kai tiki tuo, ką darai ir tuo, kas esi. Jei iš tikrųjų manai, kad gali, tada pusė darbo yra padaryta.
Pasitikėjimas savo jėgomis - nepaprastas vidinio augimo būdas ir meilės sau išraiška. Kad išmoktume save mylėti, reikia dėmesio sau ir drąsos atsimerkti prieš save ir priimti save tokį, koks esi. Nepykti ant savęs, kad kartais būni žioplas apsigavėlis, o įžvelgti tame žavesio, jog nesi tobulas. Mes galime tapti draugu sau tik tada, kai suvokiame, priimame ir gerbiame savo silpnumą ir savo netobulumą bei nustojame nuvertinti ir lyginti save su kitais.
Dėmesys sau prasideda nuo žodelio "ne", būtina jį išmokti pasakyti tada, kai turite krūvas darbų. Jei esi nuolankus, jautrus, stengiesi atjausti kitus žmones, gali net nepastebėti, kad kiti Tavimi naudojasi, nepalikdami laiko Tau. Tokiu atveju blogiausias priešas sau gali būti pats.

Pastebėjau, jog išsiugdyti pasitikėjimą savo jėgomis yra sudėtinga ne tik dėl to, kad reikia pačiam priimti save tokį, koks esi, mums svarbu, kad ir kiti mus pripažintų, suteiktų teigiamą grįžtamąjį ryšį. Dažnai tėvai ir mokytojai nuo vaikystės mus moko nemylėti savęs, po to šį vaidmenį perima darbdaviai, antrosios pusės, netgi draugai, žinoma, ir mes patys mokome kitus nemylėti savęs. Tikriausiai esate pasakę kažką panašaus:
- Aš negaliu Tavimi pasitikėti, viską turiu padaryti pati (pats).
- Tu beviltiškas (-a).
- Pažiūrėk, kaip gražiai atrodo Onutė ir Tau reikėtų susirūpinti dėl išvaizdos.
- Mano draugės vyrą jau paaukštino, o Tu net po daugelio metų nieko nepasieksi.
- Pažiūrėk, kokie kiti...

Pripažinimo reikia kiekvienam šalia esančiam. Gebantis duoti pritarimą kitam, lengviau susitaiko su savim pačiu, mažiau jaučia pykčio ir, apskritai, geriau jaučiasi. Jei sunku pasitikėti savimi, padėkite augti kitam, išdrįskite kuo dažniau apkabinti, tuos kurie šalia - mamą, tėtį, draugą, sesę, bendradarbį, padrąsinti. Pastebėjau, jog tai daro stebuklus.O stebuklai yra gerai...ir mažiems, ir dideliems jų reikia. Nesakau, kad lengva prieiti prie žmonių ir užkrėsti juos laime, kai pats nesijauti dar atradęs jos paslapčių, kai gali būti atstumtas, kai nežinai, ar padėsi, bet pabandyti verta. Man labai patinka P. McWilliams žodžiai, kurie dažnai padrąsina:

 "Mylėti yra rizikinga.

Kas bus, jei nieko iš to neišeis?

Ech, bet jei išeis."

Ir maži, ir dideli mėgsta trupininius pyragus. Mokyklos laikais mano suolo draugė atsinešdavo jos mamos kepto trupininio pyrago su uogiene. Kai studijavau, vis kažkur jo taip pat paragaudavau - kavinėje ar vakarėlyje. Vieną popietę prieš keletą metų, kai labai užsimaniau kažko saldaus, nusprendžiau, kad atėjo laikas ir man pradėti kepti trupininius pyragus. Tada iškepiau visai parastą, su juodųjų serbentų uogiene. Šį sykį ant palangės gulėjo pusė kilogramo obuolių, nusprendžiau juos sunaudoti. Tobulas trupininis obuolių pyragas man privalo būti tik toks: jo pagrindas minkštas ir purus, prisigėręs obuolių įdaro sulčių, o viršus sudarytas iš stambių trapių cinamoninių trupinių, žinoma, su riešutais.

Lazdyno riešutai labai tinka prie obuolių. Galite juos naudoti su luobelėmis arba be jų. Pakepinus sausoje skardoje apie 10-15 minučių, supilkite riešutus ant rankšluostuko, sandariai užlankstykite ir patrinkite, luobelė suplyšinėja ir atšoka nuo branduolio.

Kodėl turėtumėte išbandyti šį receptą? Paruošti šį pyragą visiškai nesudėtinga ir labai smagu, ypač panardinti pirštus į miltus ir ruošti trupinius. Jis gardus ir šiltas su ledais, ir atvėsęs, kai viršus tampa pačio to traškumo. Tai vienas puikiausių trupininių pyragų iš visų (kepant cinamonu, obuoliais ir kardamonu pakvimpa visi namai), kuriuos man yra tekę ragauti. Nam, nam... Einu įsipilti stiklinę pieno ir suvalgyti dar vieną gabalėlį.

Tešla:
120 g kambario temperatūros sviesto
240 g miltų
1/2 valgomojo šaukšto kepimo miltelių
1/3 arbatinio šaukštelio druskos
120 g cukraus
1 valgomojo šaukšto vanilinio cukraus
1 kiaušinio
2/3 (160 ml) puodelio pieno

Trupiniai:
180 g miltų
80 g cukraus pudros
1 arbatinis šaukštelis cinamono
1/2 arbatinio šaukštelio kardamono
1/2 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
1/3 arbatinio šaukštelio druskos
170 g šalto sviesto
100 g susmulkintų lazdyno riešutų

Obuolių įdaras:
400 g obuolių (sveriame nuluptus ir išimtomis sėklomis)
250 g sutirštinto pieno Rududu

Trupininis obuolių pyragas su Rududu  

1. Pirmiausia pasiruošiame trupinius: dubenyje sumaišome miltus, cukraus pudrą, cinamoną,kardamoną, kepimo miltelius ir druską. Šaltą sviestą supjaustome kubeliais. Trindami nykštį į kitus pirštus sviestą švelniai sumaigome su miltų mišiniu, kad susidarytų trupiniai, per ilgai neminkykite. Įmaišome riešutus. Dubenį uždengiame maistine plėvele ir padedame trupinius į šaldytuvą stingti, kol paruošime tešlą ir obuolių įdarą.

2. Antra, imamės obuolių įdaro: obuolius nulupame, išimame sėklas ir supjaustome apie 2 cm. kubeliais. Sudedame į prikaistuvį su Rududu ir kaitinant ant mažos ugnies maišome, kol Rududu išsilydo. Tai užtruks šiek tiek laiko. Atvėsiname.

3. Po to pasiruošiame tešlą: viename dubenyje sumaišome visus sausus ingridientus - miltus, druską, vanilinį cukrų ir kepimo miltelius, išskyrus cukrų. Į kitą dubenį sudedame sviestą ir cukrų, plakame, kol gauname vienalytę masę. Įmušame kiaušinį ir gerai išmaišome. Supilame 1/3 miltų mišinio, įmaišome, tada supilame pusę pieno, vėl įmaišome 1/3 miltų mišinio, tada likusį pieną ir galiausiai likusius miltus.

4. Įjungiame orkaitę - temperatūra 180 C. Į kepimo popieriumi išklotą kepimo skardą supilame tešlą, ant jos sudedame obuolius, o ant viršaus užbarstome stambių trupinių sluoksnį.

5. Kepame apie 60 - 70 minučių, kol ant pyrago viršaus pradeda puikuotis rusvi traškūs trupinukai. Geriausias būdas patikrinti, ar pyragas jau iškepė, yra įbesti į pyrago vidurį medinį pagaliuką: jei ištraukus jis sausas - pyragas iškepė. Jei ne, dar pakepkite. Skanaus ;)