Slidinėjimas senamiesčio takais, ieškant tos kepimo formos, ir vartymasis lovoje su knyga, kol paskausta šonus, risnojimas upių krantinėmis nušalusia nosimi ir skraidymas padebesiuose, kelionės autobusuose ir šildymasis virtuvėje, kepant antį, šuoliavimas iš komforto zonos ir arbatos gurkšnojimas apklotų forte bei kiti laimės bangas viduje keliantys veikimai - kad ir stebėjimas kaip krinta sniegas (mano naujausiai atrasta sena meilė), leidžia pajusti gyvenimo stebuklą. Suvokti gyvenimą kaip stebuklą ypač svarbu, tada nustoji skubėti, imi gyventi sąmoningiau, įvertinant kiekvieną akimirką. Ir tuo pačiu lėčiau, gal net kiek neįprastai šiems laikams.
Pavyzdžiui, aną sekmadienį nerami stovėjau sausakimšoje parduotuvėje, nekantriai laukiau savo eilės. Iš tikrųjų laukiamo daikto ilgu laukt: su neslepiamu susierzinimu šnairavau į laikrodį ir į klientę, baisiausiais žodžiais koneveikiančią pardavėją ir svarsčiau, ar nepereiti į kitą eilę, o, jei pereisiu, ar ši neims judėti, dėliojausi, kokius darbus dar reikės nuveikti vakare. Kažkodėl man darėsi liūdna, baisu ir gaila savęs. Mano galva buvo užkimšta "šiukšlėmis" - visiškai nereikšmingais, antraeiliais dalykais, ir taip pamačiau save kaip kokį drugelį, kuris kaktomuša trankosi į šviestuvo sienas, vietoj to, kad apsidairyčiau, atsiverčiau aplinkai ir pasimėgaučiau akimirka. Tuo, kad esu gyva. Tada nusiteikiau tiesiog būti čia ir dabar. Atkreipiau dėmesį į kvėpavimą, įkvėpiau pilnus plaučius oro, kelioms sekundėms jį sulaikiau ir ilgai iškvėpiau, uodžiau šviežių bandelių kvapą, iš lėto išlyginau kaktą, ištiesinau ir atpalaidavau pečius, nusišypsojau, klausiausi garsų, įsižiūrėjau į žmonių veidus, pajutau, kaip šilta pėdoms minkštuose žieminiuose batuose. Tiesiog nenuspėjama ir gera, kiek yra visko pastebėti, branginti, klausytis, pamatyti ir pajusti. Kai atėjo mano eilė, buvau sklidina ramybės ir dėkingumo, o grįžusi namo, niekur neskubant, troškinau antį raugintų kopūstų patale.
Pavyzdžiui, aną sekmadienį nerami stovėjau sausakimšoje parduotuvėje, nekantriai laukiau savo eilės. Iš tikrųjų laukiamo daikto ilgu laukt: su neslepiamu susierzinimu šnairavau į laikrodį ir į klientę, baisiausiais žodžiais koneveikiančią pardavėją ir svarsčiau, ar nepereiti į kitą eilę, o, jei pereisiu, ar ši neims judėti, dėliojausi, kokius darbus dar reikės nuveikti vakare. Kažkodėl man darėsi liūdna, baisu ir gaila savęs. Mano galva buvo užkimšta "šiukšlėmis" - visiškai nereikšmingais, antraeiliais dalykais, ir taip pamačiau save kaip kokį drugelį, kuris kaktomuša trankosi į šviestuvo sienas, vietoj to, kad apsidairyčiau, atsiverčiau aplinkai ir pasimėgaučiau akimirka. Tuo, kad esu gyva. Tada nusiteikiau tiesiog būti čia ir dabar. Atkreipiau dėmesį į kvėpavimą, įkvėpiau pilnus plaučius oro, kelioms sekundėms jį sulaikiau ir ilgai iškvėpiau, uodžiau šviežių bandelių kvapą, iš lėto išlyginau kaktą, ištiesinau ir atpalaidavau pečius, nusišypsojau, klausiausi garsų, įsižiūrėjau į žmonių veidus, pajutau, kaip šilta pėdoms minkštuose žieminiuose batuose. Tiesiog nenuspėjama ir gera, kiek yra visko pastebėti, branginti, klausytis, pamatyti ir pajusti. Kai atėjo mano eilė, buvau sklidina ramybės ir dėkingumo, o grįžusi namo, niekur neskubant, troškinau antį raugintų kopūstų patale.
Lėtas - trijų valandų, anties kepimas iš pirmo žvilgsnio gali kelti nusistebėjimą, gal net gąsdinti, kol, pagaliau prisiruošus ir pabandžius bei, žinoma, paragavus, ateina mintis, kad daugiau kitokiu būdu anties kulšelių ir neberuoši. Ilgas ir lėtas kepimas žemoje temperatūroje suintensyvina anties skonį ir ji tampa tiesiog tirpstanti burnoje. Kopūstai irgi labai geri - tiesiog pasaka, kokie geri. Susimaišę su sultiniu ir anties riebaliukais ir lėtai kepę, suminkštėja bei sušvelnėja; nereikia nei saldinti - visiškai nerūgštūs. Kopūstų galite drąsiai pasigaminti daugiau, kaip kad kartais darau aš, imdama visus 700 g dviem anties kulšelėms, o tada juos vartoti su visomis kitomis mėsytėmis ar tiesiog po orkaite keptomis bulvėmis. Tai va, mano mieli, jei šaldytuve turite anties kulšelių ir raugintų kopūstų, šis patiekalas, mano šviesia galvele, yra kaip tik tai, ką vieną šaltą žiemos vakarą derėtų išbandyti.
2 valgytojams reikės:
1 arbatinio šaukštelio džiovintų čiobrelių
1/2 valgomojo šaukšto druskos
1/4 arbatinio šaukštelio malto imbiero
1/8 arbatinio šaukštelio maltų gvazdikėlių
1/4 arbatinio šaukštelio šviežiai tarkuoto muskato riešuto
1/2 arbatinio šaukštelio maltų baltųjų pipirų
2 lauro lapelių
2 valgomųjų šaukštų sviesto "ghee"
2 šviežių "Lapino puota" ančiukų kulšelių
1 didelio svogūno
2 didelių česnako skiltelių
500 g kokybiškų raugintų kopūstų (geriausiai naminių, smulkiai supjaustytų, kietų, ne per rūgščių, su morkomis. Jei kitokių nei rūgščių raugintų kopūstų neturite, tuomet perplaukite juos keletą kartų šaltu vandeniu)
300 ml sultinio (antienos, vištienos ar daržovių)
2 lauro lapų
10 juodųjų pipirų žirnelių
Gero žiupsnio kmynų
Anties kulšelės, lėtai troškintos raugintų kopūstų patale
1. Sumaišykite 2 valgomuosius šaukštus ištirpinto sviesto, čiobrelių lapelius, smulkiai sulaužytą lauro lapą, sutarkuotas česnako skilteles, imbierą, gvazdikėlius, muskato riešutą ir baltuosius pipirus.
2. Kulšeles nuplaukite ir nusausinkite popieriniu rankšluosčiu. Įtrinkite kulšeles paruoštu sviestu, palikite marinuotis per naktį šaldytuve.
3. Įkaitinkite orkaitę iki 130 C. Kol orkaitė šyla, imkitės paruošiamųjų darbų. Pirmiausia, įtrinkite kulšeles druska.
4. Keptuvę įkaitinkite iki vidutinio lygio, nenaudojant riebalų. Kulšeles dėkite oda žemyn į įkaitintą keptuvę ir kepkite nujudindami apie 3 minutes, kol odelė dailiai apskrus, tada apverskite ir kepkite dar 2 minutes.
5. Kol kulšelės kepa, svogūną supjaustykite 1-2 cm. dydžio kubeliais, česnaką sutarkuokite. Išimkite iš keptuvės kulšeles į lėkštę ir išsiskyrusiuose riebaluose pakepkite svogūną su česnaku, kol suminkštės.
6. Į kepimo indą sudėkite kopūstus, pakeptus svogūnus, lauro lapus, kmynus, pipirų žirnelius, užpilkite sultiniu - jis turėtų apsemti kopūstus, ir išmaišykite. Ant viršaus uždėkite kulšeles. Jų sultinys neturi apsemti.
7. Indą kruopščiai uždenkite folija ir kepkite 2 valandas.
8. Po 2 valandų orkaitės temperatūrą padidinkite iki 180 C ir kepkite 30 minučių, tada atidenkite, atsargiai kulšeles aplaistykite sultimis, ir kepkite dar 15 minučių, kol odelė dailiai apskrus.
9. Patiekite su orkaitėje keptomis bulvytėmis.
2. Kulšeles nuplaukite ir nusausinkite popieriniu rankšluosčiu. Įtrinkite kulšeles paruoštu sviestu, palikite marinuotis per naktį šaldytuve.
3. Įkaitinkite orkaitę iki 130 C. Kol orkaitė šyla, imkitės paruošiamųjų darbų. Pirmiausia, įtrinkite kulšeles druska.
4. Keptuvę įkaitinkite iki vidutinio lygio, nenaudojant riebalų. Kulšeles dėkite oda žemyn į įkaitintą keptuvę ir kepkite nujudindami apie 3 minutes, kol odelė dailiai apskrus, tada apverskite ir kepkite dar 2 minutes.
5. Kol kulšelės kepa, svogūną supjaustykite 1-2 cm. dydžio kubeliais, česnaką sutarkuokite. Išimkite iš keptuvės kulšeles į lėkštę ir išsiskyrusiuose riebaluose pakepkite svogūną su česnaku, kol suminkštės.
6. Į kepimo indą sudėkite kopūstus, pakeptus svogūnus, lauro lapus, kmynus, pipirų žirnelius, užpilkite sultiniu - jis turėtų apsemti kopūstus, ir išmaišykite. Ant viršaus uždėkite kulšeles. Jų sultinys neturi apsemti.
7. Indą kruopščiai uždenkite folija ir kepkite 2 valandas.
8. Po 2 valandų orkaitės temperatūrą padidinkite iki 180 C ir kepkite 30 minučių, tada atidenkite, atsargiai kulšeles aplaistykite sultimis, ir kepkite dar 15 minučių, kol odelė dailiai apskrus.
9. Patiekite su orkaitėje keptomis bulvytėmis.
2 komentarai:
Esu valgiusi svečiuose labai skaniai keptą antį, keptą su kopūstais,o į mėsą švirkštu buvo prileista obuolių sulčių-rekomenduoju pamėginti:)
Koks įdomus anties patiekimas. Esu tiktai marinavusi žąsį obuolių sultyse, bet, spėju, kad čia žymiai intensyvesnis skonis. Ačiū už idėją
Rašyti komentarą