2015 m. liepos 4 d., šeštadienis

Braškių ir mangų salotos su medumi

Yra istorijų, kurios kaip geras medus, niekada nesensta, net jei jas pasakotum diena iš dienos. Iš tiesų nuo pat vaikystės nieko nemėgau labiau nei rinkti ir pasakoti istorijas. Štai ir dabar papasakosiu istoriją apie savo tinklaraščio vardą. Dažnam smalsu, kas yra Mukatanas ir kodėl šis tinklaraštis neturi įprasto vardo. Iš tiesų niekas nežino, kodėl, kai tik išmokau kalbėti, pavadinau save Mukatanu ir kai kas nors meiliai kreipdavosi į mane vardu aš atsakydavau, jog esu ne Simutė, o - Mukatanas.




Prieš keletą metų sužinojau, kad Kenijoje yra Mukatano slėnis (gal kažkada ten gyvenau, šito nežinodama?). Norėčiau nuvykti į tą nuošalų pasaulio kampelį ir stebėtis nepažįstamais dalykais. Vien galvojant apie juos, vaizduotėje iškyla gražiausi vaizdai: klajonės po šniokščiančias džiungles, pasivaikščiojimai visuomet žaliojančiais, pirmapradžiu rūku apsigaubusiais takais. Stoviniavimai prie krioklių pasigrožėti krentančiu vandeniu. Įsiklausymai į laukinės gamtos ūžesį. Kalnų viršūnių stebėjimas. Ir galbūt ištarčiau: "kaip sava!", daugiau nieko nepasakydama, nes būčiau nustebusi, kaip nurimo siela... tarsi, suradusi namus.



Kai ką Tau prisipažinsiu, mano skaitytojau, iš svahilų kalbos išvertus Mukatan reiškia susitikimo vieta. Labiau už viską norėčiau, kad mūsų susitikimai, kai skaitai mano parašytus žodžius ar išbandai receptus, prašypsintų Tave ir įkvėptų džiaugtis gyvenimu bei būti savimi. O, užvertus tinklaraščio langą, širdyje liktų taip ramu ir jauku, it ką tik būtum apsikabinęs su geriausiu draugu.   

Kai kurias istorijas geriausia maišyti su namie pagamintais desertais. Grįždama namo po rytinio pabėgiojimo po karštą liepos orą, kaip jau tapo įprasta, vis nusiperku braškių. Atgaivindama rankas, jas nuplaunu po lėtai tekančiu šaltu vandeniu. Tada braškes, stengdamasi jų nesuvalgyti, dar prieš papuolant į salotas, supjaustau į keturias dalis. Atsargiai nulupu prinokusio mango žievelę, dar atsargiau mažais gabalėliais supjaustau jo sultingą minkštimą.  


Susmulkinu tėvų darže užaugintos gaivios mėtos lapelius. Minkštą, šiek tiek drėgną vanilės ankšties puselę perskeliu į dvi dalis ir peilio galiuku nugramdau sėklytes. Mažame prikaistuvyje ištirpdau medų. Po virtuvę pasklinda jaukus ir saldus kvapas. Viską sumaišau dubenėlyje ir dedu į šaldytuvą.



Sau iš lengvo basomis kojomis nupėdinu į vonią, numetu prakaitu permirkusius drabužius ir palendu po vėsiu dušu. Įkaitęs miestas lieka kažkur ten, anapus vandens srovių. Pasijuntu kaip naujai gimusi. Susisuku į švarų rankšluostį, dar nespėjusi užsitempti drabužių, iš šaldytuvo traukiu salotas ir, pirštais sužvejojusi braškės gabalėlį, ragauju. Na, ir skanu! Kiekviename kąsnelyje slepiasi šviežuma...


1 alkaniukui reikės:
1 mango
1 saujos braškių (apie 100 g)
4 mėtų lapelių + keleto lapelių papuošimui
1/2 valgomojo šaukšto medaus
1/2 vanilės ankšties

Braškių ir mangų salotos su medumi

1. Nuplaukite braškes ir supjaustykite jas į keturias dalis. Jei labai stambios - į šešias.
2. Nulupkite mango žievelę ir supjaustykite minkštimą mažais gabalėliais (apie 1,5 cm). Susmulkinkite mėtos lapelius.
3. Išlydytą medų sumaišykite su vanilės ankšties sėklytėmis. Viską sumaišykite dubenėlyje. Apie pusvalandį palaikykite šaldytuve. Prieš patiekdami, papuoškite mėtų lapeliais.

Komentarų nėra: