2011 m. lapkričio 15 d., antradienis

Morkų pyragas ir džiazas - atsakymas į visas pasaulio problemas

Ketvirtadienį buvau pakviesta į netikėtą pasimatymą - paklausyti pilno ieškojimų džiazo. Labai gražioje vietoje, jaukiame Kauno dramos teatre, kuris, jei gerai įsiklausai, visada alsuoja kūrybine šiluma. Savaitė ėjo į pabaigą, todėl tiesiog buvo būtina atsipalaiduoti ir kur nors išskraidinti pailsėti mintis. Kai klausau džiazo, man visada atrodo, kad realus gyvenimas nustoja egzistuoti ir patenku į kitą erdvę. Bet apie tai vėliau...

Nuotrauka Jono Petronio


Atsisėdome beveik pačiame pilnėjančios salės priekyje. Belaukdami koncerto pradžios, mes kalbėjomės apie tai, nuo ko prasidėjo mūsų meilės romanas su džiazu. Aš pradėjau klausytis džiazo dešimtoje klasėje. Žinote, tada buvo labai romantiška gauti kompaktinius diskus su dainomis, įrašytomis specialiai tau. Iš tikrųjų ir dabar norėčiau tokį gauti. Užsigeidžiau dainų, kurias klausant dovanojantis įsivaizduoja mane, besiklausant jų. Romantiška. Net neprisimenu, kaip tas kompaktinis diskas atrodė. Tačiau melodijas girdžiu, jos atmintyje dar gyvos, nė trupučio nepasikeitusios, nepametusios nei vienos natos.
Mano vyras su džiazu susidraugavo daug vėliau, kai susipažino su keletu džiazistų ir savo akimis išvydo kaip jie, apsipildami prakaitu, pasineria į muzikos kūrimą, kaip visai netikėtai gimsta melodijos, kurios niekada nebus pakartotos lygiai taip pat. Paskui kalbėtis baigėme ir prie mūsų netikėtai prisijungė sena pažįstama su drauge. Kai pagalvoji, gyvenime nutinka daugybė keistų dalykų. Linkėjimai Tau, spindinčioji Aušrine!

Dar vienas pažįstamas veidas, kurį išvydau tarp nepažįstamųjų, talentingo fotografo, kurio nuotraukomis su jumis ir dalinuosi. Ačiū, Jonai, labai! Esu nuoširdi Tavo darbų gerbėja ;) Visa tai, kas gražiausia pasaulyje, ką gali sukurti žmogus - fotografijos, kurios kalba ir atspindi užfiksuotos akimirkos tikrą jausmą. Nesuvaidintas emocijas.

Nuotrauka Jono Petronio

O dabar sugrįžkime prie džiazo. Važiuojant namo, vyras paklausė, ką aš jaučiu, klausant džiazo. Niekada apie tai nesusimąstydavau; tiesiog leidžiu muzikai tekėti per mane. Ir tiek. Keliauju ten, kur ji mane neša. Galbūt jaučiuosi...
Laisva...
... išlaisvinantis yra džiazas, toks išlaisvinantis, kokia išlaisvinanti yra tiesa ir džiaugsmas; salės šurmulį drąskantis saksofonas, visu kūnu formuojama melodija, tobula muzikantų improvizacija priešais besiklausančius.

Nuotrauka Jono Petronio



Išlaisvinantis įsiklausymas į muzikantus atspindinčius ritmus, lengvą braukimą pirštais per būgnų lėkštes, į kiekvieną natą, į kiekvieną oro gurkšnį - regis, susidėtum visus garsus į širdį, ir, išėjus į realų pasaulį už teatro sienų, ritmingai linksėtum galva... įsijautus.

Nuotrauka Jono Petronio

Šis vakaras - ypatingas, nes paaiškės knygelės laimėtoja. Pasiilgau, tikrai pasiilgau dovanoti! Per savaitę sulaukiau 9 labai nuoširdžių komentarų, ačiū už juos labai :) Kaip smagu buvo skaityti :) 

 

Taigi, laimėtoja Jūratė, kurios komentaras toks: "Ačiū už įkvėpiančius tekstus! O košes aš mėgstu :) Dabar dažniausiai verdu perlinių kruopų su morkomis ir miežinę. Dar labai patinka avižinių, tik čia jau mano draugas ištobulėjęs. Labai skaniai moka išvirti :)". 
Jūrate, iš visos širdies Tave sveikinu ir laukiu Tavo pavardės bei adreso pašto dėžutėje (mukatanas@gmail.com), kad pašto karvelis surastų Tavo namus.

Kadangi penktadienį vakare pas mus atkeliavo keletas puikių ir mylimų draugų, nusprendžiau juos palepinti namie keptu pyragu. Vakaro nugalėtoju, konkuruojant su daugybe kitų nuodėmės vertų pyragų, tapo Sabines morkų pyragas su riešutais (jau esu atskleidusi šios šaunios kepėjos itin šokoladinių brownių kepimo paslaptis). Drėgnas, sunkus, minkštas, tikras, maloniai saldus ir dieviško aromato.

Šis pyragas labai tinka prie arbatos arba prie taurės vyno, o su dideliu šaukštu ledų gali tapti tiesiog vienu mėgstamiausių vėlyvo rudenio (iš kada nors ragautų) morkų pyragų. Jį dažniausiai kepu, artėjant Kalėdoms, nes vis didesnė pagunda kyla į kepinius pridėti maltų gvazdikėlių, cinamono ir kitokių kvapnių gėrybių.  
 
Sabines morkų pyragas su riešutais

8 draugams pavaišinti šiuo pyragu reikės:

300 g miltų
3 kiaušinių
150 g sviesto
100 g grietinės
100 g graikinių riešutų
100 g rudojo cukraus
50 g paprasto cukraus
2 didelių arba 3 vidutinių morkų
1/2 arbatinio šaukštelio cinamono
1/4 arbatinio šaukštelio maltų gvazdikėlių
1/4 arbatinio šaukštelio malto kardamono
2 arbatinių šaukštelių vanilinio cukraus
1 kupino arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
1/3 arbatinio šaukštelio druskos
1 apelsino žievelės
Saujos saulėgrąžų

Įkaitinkite orkaitę iki 180 C. Skardą (skersmuo - 24 cm) patepkite sviestu ir išklokite kepimo popieriumi.

1) Atskirkite kiaušinių baltymus nuo trynių.
2) Graikinius riešutus kruopščiai susmulkinkite, nutarkuokite apelsino žievelę (atsargiai - be balto sluoksnio). 
3) Ištirpinkite sviestą, tada ištirpintą sviestą išsukite su ruduoju ir paprastu cukrumi rankomis arba elektriniu plakikliu, kol cukrus ištirps - tai užims apie 4 minutes. 
4) Po vieną įplakite kiaušinių trynius, suberkite apelsino žievelę bei supilkite grietinę ir viską gerai išmaišykite.
5) Smulkiai sutarkuokite morkas (su bulvine tarka). Sutarkuotas morkas ir riešutus įmaišykite į sviesto masę.
6) Kitame dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius, vanilinį cukrų ir prieskonius.
7) Kiaušinių baltymus su druska išplakite iki standumo.
8) Į morkų masę sudėkite pora šaukštų baltymų ir suberkite miltų mišinį. Viską gerai išmaišykite. Gausis tiršta tešla. Tada švelniai įmaišykite likusius baltymus į pyrago tešlą.
9) Šaukštu sukrėskite tešlą į paruoštą skardą, apibarstykite saulėgrąžomis ir dėkite į įkaitintą orkaitę maždaug 45 minutėms, kepkite, kol pagels. 

Paaušinkite pyragą bent 10 minučių skardoje, o tada jau ragaukite :)Labai skanus ir kitą dieną.

P.S.: Kai klausau šią dainą ir smaližiauju morkų pyragu, suprantu, kad viskas bus gerai.
 

5 komentarai:

Jurgita rašė...

O taip morkų pyragams. Su kuo daugiau meduolinių prieskonių :) Ir džiazui, žinoma. Ir pilniems vakarams su tikrais žmonėmis.

Neringa rašė...

Simona, noriu tau padėkoti už tai, kad rašai tokius nuostabius tekstukus, kurie ne tik labai malonūs skaityti, bet jie turi kažką daugiau, kažką magiško. Jie tasi praturtina tave, įkvepia kažko siekti.. Visada paskaičius tavo minčių ir patyrimų jaučiuosi kažko pasikrovusi ir tikrai tuomet atrodo pasaulis įgyja šviesesnių spalvų. Jau nekalbu apie tavo pateikiamus receptukus. Jie nuostabūs !!! Ir muzika kurią pasidalini su kitais. Labai labai tau ačiū, kad kaskart pamačius naują įrašą tavo bloge pasidaro gera, šilta ir šviesu :]]]

Vilma rašė...

Nuostabios Jono nuotraukos, gundantis pyragas ir grazios mintys. Ne karta jau Tau tai sakau, bet vis pramusa kazkas ir norisi tai kartoti vel ir vel.

Anonimiškas rašė...

Pritariu Vilmai, labai gražios Jono nuotraukos, kaip ir pats tekstas, jie taip vienas kitą papildo, jog pasijutau lyg ir aš toje salėje sėdėčiau. Ačiū :)

Lina

Simona rašė...

Jurgita, tikrai taip :) Kaip jaukiai susiskaitė Tavo komentaras, lyg kas būtų apkabinęs. Šilta :)

Neringa, labai ačiū už tiek daug tokių įkvepiančių ir gerųjų žodžių :) Net truputį susigraudinau. Ačiū Tau labai ;) Tikiuosi visada čia rasi, ko ieškai ;)Visada lauksiu apsilankant ;)

Vilma, dėkoju didžiuliausiai :) Labai mane prašypsinai, labai ;) Smagu, kad aplankai ;) Siunčiu šildančius linkėjimus :)

Lina, nesitikėjau tokio glėbio tokių šiltų minčių, sušalusią labai sušildė :) Ačiū :)