Aš teikiu pirmenybę ne regimam grožiui, o tam, kuris reiškiasi dvasinėmis vertybėmis.R. Tagorė.
Jei jautiesi negraži (-us), pirmiausiai,  nusišypsok. Ar esate matę besišypsantį veidą, kuris būtų negražus?  Stenkitės šypsotis natūraliai, iš visos širdies.
Tada sutelk žvilgsnį į paprastus, bet  gražius dalykus, kurių paprastai nepastebi: rausvus saulėlydžius, ilgus  vakarinius pokalbius su brangiais žmonėmis, nuodėmingus pasilepinimus  drėgno pyrago gabalėliu, besikeičiančius vaizdus pro nešvarų autobuso  langą, knygų lapų šnaresį. Apie kuriuos gali papasakoti, parašyti žinutę  ar laišką draugui. Apie kuriuos gali pamąstyti, nufotografuoti ir tada  tas grožis įsismelkia kaip kažkokia šiluma, kurią gali pajusti ir kiti.
Taip pat apkabink žmones, jei reikia  laikyk juos glėbyje daugiau nei minutę, neatsitraukiant ir stipriai  laikant. Stebuklinga kaip jaukus apkabinimas padeda pasijausti geriau.
Pabūk su kitais, kai jie liūdi ar jiems  negera: atnešk vaistų, kai jiems ką nors skauda; apsiausk apklotu, kai  šalta; palepink šiltais pyragėliais ir pienu, kai jiems skauda ten  giliai širdutėje. Atrodo, nieko čia tokio, bet nuoširdžios smulkmenos,  būnant su kitais, labai svarbu. Padedant kitiems, gimsta grožis, nes  randi tai, kas yra tikra ir nedirbtina.
Tik tai, kas tikra, yra gražu, todėl būk  savimi. Kiekvienas žmogus - unikalus. Kiekvienas turime unikalius veido  bruožus, unikalią figūrą, unikalų balsą, unikalias manieras. Tik  išmokusi (-ęs) priimti savo unikalumą, tapsi iš tikrųjų gražūs. Aš į  nieką pasaulyje nemainyčiau savo strazdanų ant nosies; apvalių skruostų;  šveplavimo ir drebančių rankų susijaudinus; ašarų, kurios nevaldomai  nuteka apvaliais skruostais, klausantis Queen  ar žiūrint filmus bei  skaitant knygas; net to, kad per vakarą be savigraužos galiu išgerti 6  milžiniškus puodelius saldžios kakavos.
Man atrodo, jog besaikis dietų  laikymasis, puošimasis susijęs su vidine tuštuma - juk reikia ją kažkuo  užpildyti. Kai esi graži (-us) siela ir mintimis, kai myli save, tokią  (-į), kokia (koks) esi, kai didžiuojiesi savo unikalumu ir gėriesi kitų  žmonių išskirtinumais, kai padedi kitiems, tampi iš tikrųjų gražiu.
Puikiai prisimenu vieną šaltą rudens rytą, kurį daugiau nei prieš 5  m. šventėme su Giedre: valgėm vos iš orkaitės išimtas paprastas bandeles  su sviestu ir namine uogiene, dėvėdamos pižamas ir nerūpestingai  svajodamos apie ateitį. Tų bandelių minkymas, kepimas, kvapas buvo  kažkas ypatingais gražaus. 
  PUSRYČIŲ BANDELĖS
Kai draugai lieka pas jus nakvoti, iškepkite  jiems iš ryto šių bandelių. Jos puikiai tinka prie puodelio kavos ir  pokalbio. 
12 BANDELIŲ REIKĖS:
2 puodelių miltų
2 šaukštelių kepimo miltelių
1/4 šaukštelio sodos
1/4 šaukštelio druskos
100 g šalto sviesto
3/4 puodelio šaltų pasukų
2 šaukštai pieno patepti
Puodelio talpa - 250 ml.
1. Įkaitinkite orkaitę iki 220 C. Persijokite miltus, kepimo miltelius, sodą bei žiupsnelį druskos į dubenį ir viską gerai išmaišykite. Įdėkite šaltą gabalėliais supjaustytą sviestą ir sutrinkite jį su miltais.
2. Miltų, sutrintų su sviestu, krūvelės viduryje įspauskite duobelę ir supilkite šaltas pasukas. Švelniai maišykite kelias sekundes, kol tešla sulips į vieną masę. Labai svarbu nepermaišyti.
3. Iškrėskite masę ant  miltuoto paviršiaus ir minkykite kelias sekundes, kol beveik neliks  gumulėlių. Labai svarbu neperminkyti. Tešlą iškočiokite į maždaug 2,5  cm. storio paplotį. Stikline padarykite tešlos skritulius ir juos  sudėliokite į miltuotą kepimo skardą, aptepkite pienu. Kiekvieno  skrituliuko centrą paspauskite nykščiu. Kepkite orkaitės viduryje 15  min., kol dailiai parus.













