Gera pastebėti ir būti dėkingai

Jeigu sutelkiu dėmesį į tai, ko neturiu, imu galvoti apie viską, ko man trūksta ir kaip viskas negerai, bet, jeigu įvertinu viską, ką turiu, pasijuntu itin turtinga ir laiminga. Gryna tiesa yra ta, kad, jei nesijauti gerai su tiek visko, kiek turi, kas užgarantuos, kad pasijusi geriau, jei turėsi daugiau? Jei užmiršti, koks stebuklas yra gyvybė, ar dar vienas įsigytas daiktas atneš ramybę ir gerovę į Tavo širdį ir namus? Pastebėjau, jog pasaulis nuostabia vieta tampa tada, kai į jį pažvelgi dėkingomis akimis.

Kokia dėkinga šiandien aš jaučiuosi už:

- pilną dubenį tėvų darže užauginto moliūgo gabalėlių;

- krepšį vasara kvepiančių ir nuo peršalimo gydančių liepžiedžių, kuriuos sudžiovino vyro mama;

- pusę puodelio žaliosios arbatos, kurią jau išgėriau, ir likusią pusę, kuria dar mėgausiuosi;

- karštoje orkaitėje kepančius burokėlius;

- atidarą langą, pro kurį į kambarį įslenka sapnai;

- pieštuką, kuriuo parašiau draugei nuoširdų ir atvirą laišką;

- visus žmones, kurie padėjo man augti, kurie mane vaišino skanėstais, kurie apkabino ir lepino ir dovanojo gėles;

- apsirikimus, suklydimus, netobulumus kaip mažyčius kasdieninius nuotykius;

- laimingus namus su mylimu žmogumi.

Kodėl apie tai rašau? Visą vasarą pildžiau dėkingumo užrašus: atrodo, savaime atsirado vis nauji dalykai, kurie teikė džiaugsmą ar malonią nuostabą, ramybę ar susižavėjimą. O tomis dienomis, kai, regis, niekaip neidavo ištrūkti iš problemų rato, skaitydavau senas dėkingumo užrašų mintis ir apimdavo įkvėpimas tiesiog padėkoti už gyvenimo pamokas, kad ir sunkias. Dabar, kai jau vasara eina į pabaigą ir prirašyta pusė sąsiuvinio, galiu kiek poetiškai, bet drąsiai pasakyti, kad dėkingumas - kelias į stebuklą.  

Man patinka daugiaryžiai/risotto - taip paprastai pagaminami namie, kad galima jais lepintis ir dažniau, turint apie keturiasdešimt laisvų minučių. Šio patiekalo virimas tikrai nereikalauja daug įgūdžių, kaip yprasta manyti, - tereikia tik maišyti, o tai atpalaiduoja ir ramina. Šįvakar viriau paprastą, bet neįtikėtinai kreminį, švelnų it šilkas vanilinį moliūgų daugiaryžį su maskarpone. Taip, taip, vieni gardžiausių dalykų, kuriuos rekomenduoju įmaišyti į moliūgų daugiaryžį, - tai maskarponė ir vanilės ankšties sėklos. Tobula. Moliūgų daugiaryžį kartais paskaninu čiobreliais, bet tinka ir šalavijai, jeigu mėgstate.

Keletas patarimų, kaip išvirti tikrai skanų daugiaryžį/risotto:

1) Daugiaryžiui tinka „Carnaroli“, „Vialone Nano“ arba „Arborio“ ryžiai. Niekada neplaukite risotto ryžių, kadangi krakmolas būtent ir suteikia daugiaryžiui kreminį tirštumą.

2) Prieš pilant į ryžius vyną ir/ar sultinį pirmiausia juos, nuolat maišant, apkepkite, kol taps skaidroki.

3) Sultinį į ryžius pilkite po samtį, karts nuo karto pamaišydami ir lukteldami, kol visas įsigers. Puodo viduryje šaukštu padarykite duobutę, jei, suskaičiavus iki 3, jis vis dar lieka, laikas pilti naują samtį sultinio. Ištisai maišyti tikrai nereikia.

4) Sureguliuokite ugnį, kad ryžiai virtų palengva. Aš verdu ant truputį silpnesnės nei vidutinė ugnies.

5) Kai daugiaryžis jau paruoštas, uždenkite puodą ir leiskite keletą minučių pastovėti, o tada nedelsiant valgykite, kol daugiaryžis pasakiškai minkštas ir kreminis.

4 valgytojams reikės:

Moliūgų tyrei ir gabalėliams reikės:

800 g nulupto, išimtomis sėklomis moliūgo
60 g sviesto
1 vanilės ankšties
1 su puse valgomojo šaukšto šviesaus medaus
1 arbatinio šaukštelio druskos

Daugiaryžiui reikės:

300 g risotto ryžių

700 ml daržovių sultinio

2 vidutinio dydžio svogūnų

Sviesto

3 valgomojų šaukštų aliejaus
80 ml balto sauso vyno

60 g maskarponės sūrio

60 - 70 g šviežiai tarkuoto parmezano arba Džiugo 

Druskos ir maltų juodųjų pipirų 

Vanilinis moliūgų daugiaryžis/risotto su maskarpone  

1. Iš folijos iškirpkite keptuvės dangtį.
2. Supjaustykite moliūgą 1 cm kubeliais.
3. Keptuvėje ant nedidelės ugnies išlydykite sviestą, suberkite moliūgo kubelius ir kepkite 12 minučių, karts nuo karto pamaišant, kol jie taps labai minkšti.Kai nemaišote, laikykite keptuvę uždengtą folijos dangčiu. Po 6 minučių nuo kepimo pradžios pagardinkite druska ir medumi. Pusę moliūgo kubelių atidėkite į šalį, likusius dar karštus (būtinai dar karštus) su visu susidariusiu skysčiu sutrinkite iki vientisos masės.
4. Vanilės ankštį perpjaukite išilgai pusiau, peilio galu išgremžkite sėklas su minkštimu, sudėkite įmoliūgų tyrę, išmaišykite. Jei reikia, moliūgų tyrę pagardinkite druska. Moliūgų tyrę atidėkite į šalį. Moliūgų tyrės turėtų gautis apie 400 ml.

5. Užvirkite sultinį, įmeskite išskobta vanilės ankštį, sultinį laikykite ant itin silpnos ugnies, kad visą laiką būtų karštas.
6. Dideliame prikaistuvyje įkaitinkite aliejų (3 šaukštus) ir ištirpdykite sviestą (25 g). Nulupkite svogūnus, smulkiai supjaustykite ir kepkite ant mažos ugnies 5 min., kol suminkštės, bet neparus.

7. Padidinkite ugnį iki vidutinės. Paskui suberkite ryžius ir kepkite, nuolat maišant, kol grūdeliai pasidarys peršviečiami ir aplips aliejaus ir sviesto mišiniu.Tai užtruks apie 3 minutes. Tada supilkite vyną ir maišykite, kol vyno beveik nebeliks. 

8. Įpilkite samtį sultinio, sureguliuokite ugnį, kad ryžiai virtų palengva, ir kas 1 - 2 minutes maišykite, kol didžioji skysčio dalis susigers. Vis įpildami po samtį sultinio nuolat maišykite apie 20 min., kol ryžiai išvirs.Ryžiai turi išlikti standūs, bet mišinys - minkštas.
9. Supilkite moliūgų tyrę, išmaišykite ir maišant pakaitinkite apie 5 minutes. Įdėkite moliūgų gabalėlius, pakaitinkite dar minutę. Nukelkite puodą nuo ugnies, įmaišykite maskarponę ir suberkite parmezaną. Gerai išmaišykite. Tada įmaišykite 2 valgomuosius šaukštus sviesto. Paskaninkite druska (prireiks apie 1/2-1 šaukštelio) ir maltais juodaisias pipirais. Uždenkite ir palikite pastovėti keletui minučių.
10. Patiekite apibarstę čiobreliais arba šalavijais ir parmezano drožlėmis. Arba visai paprastai - tokį, koks yra. Skanaus!