Varškė, cukrus ir mėtos - tai tikrai nostalgiškas, na, primenantis vaikystę, nors tu ką, derinys, tinkantis naminiams koldūnams įdaryti. Jei, siautėjant audroms, atrasite laiko ar pritrūksite jaukumo, nuo koldūnų su varške ir mėtomis gaminimo ir ragavimo garantuotai pasijusite geriau.
Ką dar galėčiau pasakyti apie naminius koldūnus? Mmm...? Pirmiausia tai, kad kai savo rankomis pagaminsite nuostabius koldūnus ir jų paragavę pajusite, kokie jie gardūs, užsimanysite ir vėl jų pagaminti, net jei tai ir kiek užtrunka. Antra, jausitės laimingi ir patenkinti savimi. Trečia, kad išsipildytų pirma ir antra, reikia laikytis tam tikrų paprastų taisyklių.
Koldūnus pradedu gaminti, su meile (būtinai su kantria meile) užminkydama tešlą iš miltų, vandens, kiaušinių ir aliejaus. Užminkyta tešla būna elastinga, tvirta ir tampri. Todėl reikia gerokai pasistengti minkant, nesigundant pilti daugiau nei vandens, nei miltų, nebent tešla itin labai limpa prie rankų. Darbas - tikrai ne lengvas, užtruksite apie 10 - 15 minučių, bet vertas rezultatų. Išminkytą tešlą reikia suvynioti į maistinę plėvelę arba rankšluostį ir palikti šaldytuve 30 minučių subręsti. Tešlos brandinimas reikalingas tam, kad ją būtų galima kuo lengviau iškočioti.
Taigi, kai tešla sau ramiai išsiguli, imuosi kočiojimo. Ant kočiojimo paviršiaus ir kočėlo pabarstau miltų ir, vartant tešlos lakštą, kočioju, kol iškočioju labai ploną tešlos blyną. Tada, nieko nelaukiant, apversta tradicinio dydžio stikline išspaudžiu apskritimus ir į jų vidurį dedu po kupiną arbatinį šaukštelį įdaro. Įdarą pasiruošiu, kol ilsisi tešla.
Mano manymu, pats svarbiausias žingsnis, gaminant koldūnus, yra rūpestingas užspaudimas. Apskritimų kraštai turi būti švarūs, juos reikia apvedžioti šlapiu pištu. Vanduo, į kurį mirkomas pirštas, turi būti šaltas. Koldūno kraštus reikia stipriai užspausti, išstumiant oro pūsleles, kad koldūnai patekę į verdantį vandenį nepradėtų irti. Jei neturite laiko koldūnų kraštelių užraityti, galite juos užspausti šakute. Labai svarbu paruoštus koldūnus, kol suformuosite kitus, dėti ant miltais pabarstytos lentelės, uždengti rankšluostuku, kad neapdžiūtų ir imami nesuplyštų.
Koldūnai dedami į verdantį vandenį, atsargiai išmaišomi, kad nepriliptų prie puodo dugno ir kai iškyla į viršų, verdami dar 3 minutes. Galiausiai, kai koldūnai jau išvirti, reikia juos atsargiai išgriebti dideliu šaukštu į kiaurasamtį, leisti nutekėti likusiam vandeniui ir tik po to koldūnus išdėlioti į dubenėlius. Jei taip nepadarysite, koldūnai bus šlapi, lipnūs ir neskanūs. Neįtikėtina, bet štai ir viskas. Belieka gardinti ištirpintu sviestu ir grietine. Kuo arčiau ruduo, tuo didesnė pagunda kyla vis dažniau gaminti koldūnus. Pabandykite, net jei niekad negaminote koldūnų, manau pagal šį receptą pavyks ir patiks ;)
4 valgytojams reikės:
Tešlai:
3 puodelių miltų (puodelio talpa - 250 ml)
1 arbatinio šaukštelio druskos
2 didelių kiaušinių
1 valgomojo šaukšto aliejaus
10 valgomųjų šaukštų šalto vandens
Įdarui:
5 pakelių po 180 g pusriebės varškės
1/4 puodelio ir 2 valgomųjų šaukštų cukraus
1 kiaušinio
3 arbatinių šaukštelių susmulkintų mėtų
Koldūnai su varške ir mėtomis
1. Miltus su druska persijokite į didelį
bei platų dubenį. Viduryje padarykite didelį ir gilų "šulinį", paliekant
šiek tiek miltų ant "šulinio" dugno. Į "šulinį" įmuškite kiaušinius ir
supilkite aliejų.
2. Atsargiai - nenugriaunant "šulinio
sienų" - šakute išplakite kiaušinius su aliejumi. Tada lėtai
įmaišykite į plakinį miltus, po truputį juos verčiant į vidurį, kol
gausite lipnią (grietinės tirštumo) masę.
3. Į šią masę įpilkite po vieną šaukštą vandens,
po kiekvieno šaukšto lėtai į plakinį įmaišant prie "šulinio" kraštų
likusius sausus miltus. Gautą tešlos gumulą padėkite ant miltais pabarstyto
paviršiaus ir minkykite, kol gausis vienalytė ir elastinga tešla. Tai
užtruks apie 10 min. Jei labai reikia tešlą vis pasibarstykite trupučiu miltų,
kad itin neliptų prie rankų. Nepadauginkite miltų.
4. Minkyti
reikėtų taip: viena ranka prilaikykite tešlos kraštą, o kitos rankos
delno apačia stumkite tešlą nuo savęs, kad ji išsitemptų. Taip ištemptą
tešlą perlenkite ir vėl stumtelėkite ir vėl perlenkite ir t.t.Tešlos
rutulį padalinkite į 4 dalis, kiekvieną dalį įvyniokite į maistinę plėvelę ir palikite šaldytuve pusvalandžiui "pailsėti". Poilsis BŪTINAS :) Kol tešla ilsisi, ruošiame įdarą. Įdarui ranka arba šakute gerai sumaišome varškę, kiaušinį, cukrų ir mėtas.
5. Pailsėjusią
tešlą labai plonai iškočiojame. Man kuo ploniau, tuo skaniau. Imame
stiklinę ir ja išspaudžiame skritulėlius. Kai skritulėliai paruošti,
prasideda pati smagiausia koldūnų gaminimo vieta:
ant skritinėlio vidurio dedame šaukštelį įdaro, kita puse šį
įdarą užklojame ir, iš pradžių, pirštais, po to šakute užspaudžiame
kraštus. Arba kraštus užraitome pirštais. Kol ruošite kitus koldūnus, jau paruoštus laikykite uždengtus.
6. Koldūnams
virti pasirinkite kuo platesnį puodą ir į jį įpilkite apie 2/3 vandens.
Užvirus vandeniui, įberkite į jį žiupsnį druskos ir įpilkite šaukštą
aliejaus (nebūtina). Vienu kartu nevirkite daugiau nei 10-15 koldūnų. Sudėjus
koldūnus į vandenį, atsargiai pamaišykite. Juos virkite apie 3
minutes, po to kai koldūnai iškils į vandens paviršių. Nepervirkite, kitaip koldūnai iširs, bus vandeningi. Išvirę koldūnai atsargiai supilami į kiaurasamtį, kad nuvarvėtų
vanduo.
7. Padalinkite virtinius į dubenėlius, pabarstykite mėtomis. Padažą koldūnams pagardinti paruoškite iš grietinės ir sviesto.
2 komentarai:
Man gavosi labai kieta tešla, net miltų visų nesudėjau. Žiurėsiu kaip eisis sulipinti.
Laura, iš pradžių, tešla ir turi gautis kieta, bet po truputį minkant ji tampa vis elastiškesnė ir elastiškesnė. Man labai patinka šis tešlos receptas. Dažniausiai pagal jį gaminu visus virtinius.
Rašyti komentarą