2016 m. gruodžio 18 d., sekmadienis

Kūčių vakarienė: avižų ir migdolų košė su razinomis

Būtų tiesiog nuostabu, jei turėtume galimybių vėsų ir šlapią pirmadienį niekur neiti iš namų, išsivirti karšto  šokolado, susirangyti lovoje po šiltu apklotu ir visą dieną žiūrėti kalėdinius filmus - ir batų nesušlaptume, ir apimtų tikrų tikriausias Kalėdų jausmas. Net jei ir ne itin mėgstate tokio žanro filmus, manau sutiksite, kad jie sukuria šventinę nuotaiką ir sentimentalų jaukumą. Šiuos filmus esu mačiusi ne kartą ir, artėjant Kalėdoms, vėl visų jų pasiilgstu:

The Family Man 
Elf
 





Patikinu, šie filmai skirti tiems kalėdotojams, kurie mėgsta filmus be sprogimų, muštynių, lėkštų juokelių ir mano, kad Kalėdos - tai laikas meilei ir gerumui. Kaip man patinka tokių filmų kalėdinis optimizmas, šiluma ir tai, jog juos pažiūrėjus, šypsaisi, pasijunti gerai ir prisimeni, kas yra tikra. Ir visai nesvarbu, kad jie negavo Oskaro ar Auksinės palmės šakelės ar kažkam jie visai nepatinka.




Prisipažinsiu, neįsivaizduoju kalėdinių filmų žiūrėjimo be kupino dubenėlio namie ruošto maisto. Artėjant Kalėdoms, prie puodelio žolelių arbatos ar stiklinės pieno visada norisi šiek tiek daugiau saldumo, kuris kvepia medumi, migdolais, razinomis ir vanile. Tokia yra dažnai mano verdama šventinė avižų košė. Ji yra labai lengvai pagaminama ir iš tiesų skani.


P.S: ši kalėdinė košė gali būti apibarstoma cinamonu, džiovintomis uogomis, pabarstukais; gali būti dovanojama, valgoma, dalinama, ragaujama, pasiliekama pusryčiams, užsigeriama pienu, arbata ar kakava; gali būti verdama ateinančias 6 dienas, kurios liko iki Kalėdų :)

2 valgytojams reikės:
60 g avižų kruopų
280 ml vandens
Žiupsnelio druskos
90 g migdolų + keleto migdolų papuošimui
500 ml avižų pieno + šlakelio patiekimui
50 g razinų
1/2 vanilės ankšties (arba 2 arbatinių šaukštelių kokybiško vanilinio cukraus)
150 g nulupto ir be sėklų obuolio (apie 1 vidutinio dydžio)
2-3 arbatinių šaukštelių šviesaus medaus patiekimui (man paprastai užtenka saldumo nuo razinų bei obuolio ir papildomai medaus nededu) 

Avižų ir migdolų košė su razinomis

1. Nuplaukite avižų kruopas. Puode užvirkite vandenį.
2. Į puodą su verdančiu vandeniu įberkite nuplautas avižų kruopas ir gerą žiupsį druskos. Nustatykite vidutinę kaitrą, užvirkite, tada sumažinkite ugnį iki mažos ir dažnai pamaišydami virkite 20-30 minučių, kol košė sutirštės ir neliks skysčio. Puodo, verdant avižas, uždengti nereikia.
3. Tuo metu, kol verda avižos, verdančiu vandeniu užpilkite migdolus, šiek tiek pamirkykite (apie 10 minučių)ir nuimkite odeles. Jei odelės nenusima, užpilkite dar sykį verdančiu vandeniu porai minučių.
4. Paruoštus migdolus maisto maišytuvu (geriausia kokteiline) suplakite su 300 ml avižų pieno, kol gausite vientisą masę, be migdolų trupinėlių - tokį tirštą pieną.
5. Gautą riešutų masę supilkite į išvirusią košę, suberkite razinas, supilkite likusį avižų pieną, įmeskite išilgai perpjautą vanilės ankštį arba vanilinį cukrų bei per burokinę tarką įtarkuokite obuolį.
6. Užvirkite ir vis pamaišant virkite ant mažos ugnies 15-20 minučių, kol gausite minkštą ir purią košę.
7. Nukaiskite puodą nuo ugnies, jei naudojote, išimkite vanilės ankštį ir įmaišykite medų, jei trūksta saldumo. Jei košė per tiršta, šliukštelėkite dar šiek tiek avižų pieno. Vėsdama košė tirštėja.   

4 komentarai:

Anonimiškas rašė...

Sveiki, o proporcijos tikrai teisingos??? 60 g avižų beveik 800 ml skysčių (500 ml avižų pieno ir 280 ml vandens)??? Pora šaukštų kruopų į beveik litrą skysčio??? :D Čia gi sriuba turėtų gautis... :D

Simona rašė...

Sveiki, taip, taip, viskas teisinga, pirmiausia, kai nemirkytas avižas verdi vandeny, jo nebelieka, gaunasi apvirtos avižų kruopos - tokia itin tiršta košė. Tada labai svarbi sudedamoji dalis yra migdolai, kuriuos reikia gerai sumalti su pienu, nuo kurių šis sutirštėja. Kaitinant avižos dar sugers skysčio, taip pat viską tirštins malti migdolai ir gausis košė. Galima tirštumą reguliuotis į avižas supilant iš pradžių tuos 300 ml pieno, o tada vis įpilant, pagal poreikį.

Dalia rašė...

Sveiki. Kaip pirmaklasė juokiausi iš savęs, svėriau viską tiksliai ir dvejojau, vos keturi šaukštai kruopų ir kas čia bus, kad tiek mažai. Ir finale labai džiaugiausi pavykusia koše, nors jų niekada nemėgau, bet šita man super, net mano vyrui patiko. Ačių už receptuką. Gražių švenčių:)

Simona rašė...

Dalia, noriu padėkoti už išbandytą receptą - mano širdis tiesiog plazdena :) Taip pat ačiū sakau už laiką, kurį skyrėte sugrįžti ir parašyti atsiliepimą - labai smagu jausti grįžtamąjį ryšį ir išgirsti, kaip viskas pavyksta, tada apima dvigubas įkvėpimas. Su mano žmugumi lygiai taip pat - ši košė gali būti kartojama ir kartojama, bet ją verdu tik gruodį (na, dar vieną kitą kartą sausį), kad išliktų ypatinga ir laukiama :D