Varškės ir pasukų blyneliai su mėlynių padažu, pagardintu džiovintais čiobreliais

"Yra toks dalykas, kai su kažkuo draugauji ir jį myli, ir jis tai žino, ir jis Tave myli ir Tu tai žinai... bet štai vyksta vakarėlis. Jūs abu kalbatės su kitais žmonėmis, juokiatės ir spindite. Staiga pagaunate vienas kito akių žvilgsnį. Bet ne todėl, kad pavydite ar norite suvilioti, o todėl, kad... tai jūsų žmogus šiame gyvenime. Tai linksma ir liūdna, bet tik todėl, kad šis gyvenimas baigsis. Ir yra šis slaptas pasaulis, egzistuojantis čia pat, viešumoje, nepastebėtas, apie kurį niekas kitas nežino. Tai tarsi, kaip sakoma, aplink mus egzistuojančios kitos dimensijos, kurių negalime suvokti. Tai štai, ko aš noriu iš santykių. Arba tiesiog iš gyvenimo."

iš filmo Frances Ha

"Maniau, kad aš jį suprantau, kad galėjau suvokti jį, bet iš tiesų ne. Tik to jausmo paliekamas dėmes; visa apimantį pusbrangį jo troškimą it rožinių šliurių šlepsėjimas. Nesupratau, kad kartais jis būdavo daugiau nei viskas..."

iš filmo Crazy Love

  

Būna taip, kad liūdime ir jaučiamės nusivylę, nes negauname meilės tiek, kiek norėtume, tačiau ne tik meilės trūkumas mus skaudina. Patiriame skausmą ir tada, kai nedrįstame ar nemokame priimti bei duoti meilės, kuri nuo gimimo kaupiasi kiekvienoje mūsų ląstelėje. Nekalbu apie visišką savęs atidavimą kitiems, o apie tuos mažus kasdieninius poelgius, kai apkabiname, pagiriame, pabučiuojame ar padrąsiname. Lygiai taip pat, kai apkabina, pagiria, pabučiuoja ar padrąsina mus, imkime tai žibančiomis akimis ir atvirais delnais, o ne kaip savaime suprantamą dalyką ar banalybę ar išmaldą, kad duodantis žmogus su mumis jaustųsi mylintis.

 

Nes mylintis žmogus atveria širdį, atiduoda dalelę savęs, kurios niekam nėra davęs ir niekada neduos, ir Tu jį įsileidi į tas sielos vietas, kurias kartais slepi net nuo savęs. Tikras jausmas tik atrodo, kad surandamas, iš tiesų jis kuriamas mažais žingsneliais, einant link vienas kito, pasilaikant vienas į kitą ir atleidžiant vienas kitam. Paglostant kiekvieną mylimo žmogaus klaidą, kvailystę, silpnybę ir priimant jį tokį, koks jis yra - netobulą, bet dėl to nepakartojamą. Mylėkim nebijodami. Kaip mokam. Mylėkim labai. Juk galiausiai - tai tikriausiai svarbiausias gyvenimo pilnatvės šaltinis.   

O vėlyvi savaitgalio pusryčiai lai pakvimpa varškės blynelių saldumu. Ir mėlynių padažu. Su čiobreliais. Man atrodo, kad šie blyneliai tiesiog negali nepavykti. Jie it debesies kąsneliai - purūs, minkšti ir tirpstantys burnoje. Pasisekimas tarp valgytojų turėtų būti milžiniškas. Gali būti, kad net plos jums katučių.

Kupinai lėkštei blynelių reikės:

4 kiaušinių

55 g cukraus

250 g pusriebės varškės

1 valgomojo šaukšto vanilinio cukraus

250 ml raugintų pasukų

225 g miltų

Aliejaus

Varškės ir pasukų blyneliai su mėlynių padažu, pagardintu džiovintais čiobreliais

1. Varškę ištrinkite šakute. Įmaišykite į varškę cukrų ir vanilinį cukrų. Atskirkite kiaušinių trynius nuo baltymų. Į varškės masę įmaišykite trynius.
2. Kai gerai įmaišysite trynius, supilkite pasukas ir išmaišykite. 

3. Suberkite miltus, maišykite tik tol, kol neliks sausų miltų.

4. Baltymus išplakite iki putų, atsargiai įmaišykite į tešlą. Leiskite tešlai pastovėti 5-10 minučių, tada įkaitintoje keptuvėje su trupučiu aliejaus kepkite blynelius ant vidutinės ugnies. Patiekite su pašildyta mėlynių uogiene, apibarstę džiovintais čiobreliais. 

5. Arba šaldytas mėlynes suberkite į nedidelį puodą, įberkite žiupsnelį cukraus. Užkaiskite ant vidutinės ugnies ir virkite, kol ištirps cukrus ir išsiskirs uogų sultys.