2013 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Pasaka apie Mažąjį Princą ir pirmasis sniegas

„Matyti galima tik širdimi. Svarbiausi dalykai akims nematomi,“ – tokią paslaptį Antoine de Saint-Exupery pasakoje Mažajam Princui atskleidžia lapė. Ši lakūno sukurta pasakų knyga, kurią pirmą kartą perskaičiau prieš beveik 15 metų, žydint pienėms, jau keletas metų iš eilės į mano rankas patenka prieš pat Kalėdas. Kai Laisvės alėjoje ant žibintų mirksi girliandos, kai namai pakvimpa džiovintų vaisių pyragais, kai vairuotojai burbėdami gramdo apledėjusius automobilių stiklus ir užsimanai sulėtinti tempą, įsiklausyti į save, ateina laikas apmąstyti savo gyvenimo prasmę, ar teisingu keliu eini. Kaip tik tam, atrodo, Antoine de Saint-Exupery ir sukūrė pasaką-kelionę, per kurią visą laiką lydi mažas svajingas kito pasaulio berniukui, nesugadintas suaugusiųjų teisingo gyvenimo normų ir požiūrių.
  



Įsitraukiu į kelionę po asteroidus ir pasakas apie vienišą karalių, garbėtrošką, girtuoklį, verslininką, žibintininką, geografą, išmintingąją lapę, avį baobabų krūmams nuėsti. Pasakas suaugusiems, kai šie buvo maži, tikėjo stebuklais ir tik vaizduotėje egzistuojančiomis šalimis. Pasakas, kurios pakylėja, skatina gėrį ir įkvepia žygiams dėl gražesnio pasaulio. Todėl nors trumpam įsileiskite Mažajį Princą į savo gyvenimą, ypač jei širdyje jaučiate ilgesį, jei pabėgo gebėjimas džiaugtis aplinkiniu pasauliu, ir, bebėgant kasdienybės rate, rožinius akinius pakeitėte į skepticizmo akinius. Antoine de Saint-Exupery žodžiais galiu drąsiai teigti, kad nenoriu, kad ši pasaka būtų skaitoma nerimtai. „Tiems, kurie supranta, kas yra gyvenimas, tai būtų atrodę panašiau į tiesą“.



Sekmadienio naktį ne tik pradėjau skaityti Mažąjį Princą, bet ir iškrito pirmas sniegas. Ryte brisdama per šerkšnu nudažytą sušąlusią žolę, pajutau, kad pagaliau atėjo žiema. Aš ištikrųjų džiaugiuosi, kai nuo šalčio poška medinės tvoros ir tenka kaklą apsirišti keletu šalikų. Nenustebsiu, jei po tokio prisipažinimo, užsimanysite mane apmėtyti sniego gniūžtėmis, bet sekundei sustokite, nes aš jums pirmo sniego proga turiu labai gardžią, gerai pažįstamą vakarienės idėją. Netgi kiek nostalgišką ir man tokią savą.
O prieš receptą - dar keletas šių salotų gaminimo subtilybių. 


Kaip orkaitėje iškepti burokėlius?
Vidutinio dydžio nenuluptus burokėlius kruopščiai nuplaukite ir nusausinkite, kiekvieną suvyniokite į foliją, taip, kad matinė folijos pusė būtų į vidų. Paruoštus burokėlius sudėkite į kepimo skardą ir pašaukite į orkaitę. 200 C laipsnių temperatūroje kepkite apie gerą valandą ar valandą su puse, kol burokėliai tamps minkšti.
Burokėlius nulupkite tik prieš naudojimą.



Kaip išvirti pupeles?
Pupeles prieš verdant būtina gerai išmirkyti - ne mažiau kaip 10-12 valandų. Pupelėms užvirus, vandenį nupilkite, vėl užpilkite šaltu vandeniu (vandens turi būti 3 kartus daugiau nei pupelių), įpilkite keletą šaukštų aliejaus ir uždengus virkite ant mažos ugnies apie 40-60 minučių. Druską berkite tik virimo pabaigoje.

Ką daryti, kad salotos "nepavandeniuotų"?
Susmulkintus marinuotus agurkus švelniai nuspauskite ir sudėkite į sietelį bent pusvalandžiui - valandai, kad nuvarvėtų.
Užpilą su paruoštais produktais sumaišykite ir druska pagardinkite, tik prieš tiekiant valgytojams.



4 valgytojams reikės:

1/2 puodelio 0,5 cm. kubeliais supjaustytų svogūnų (apie 1 vidutinio dydžio svogūnas)
1-1,5 puodelio virtų, atvėsintų pupelių
2 puodelių 1 cm kubeliais supjaustytų nuluptų virtų/orkaitėje iškeptų burokėlių (apie 3 vidutinio dydžio burokėliai)
1 - 1,5 puodelio 0,5 cm. kubeliais supjaustytų marinuotų agurkų (apie 4-5 vidutinio dydžio agurkėliai)
3/4 puodelio rapsų aliejaus
3 arbatinių šaukštelių skysto medaus
3 valgomųjų ir 3 arbatinių šaukštų citrinos sulčių
Druskos, džiovintų čiobrelių ir šviežiai maltų juodųjų pipirų

Burokėlių ir pupelių salotos su marinuotais agurkais, paskanintos rapsų aliejaus ir čiobrelių užpilu 

1. Pupeles, susmulkintus svogūnus, burokėlius ir marinuotus agurkus sudėkite į didelį dubenį.
2. Atskirame indelyje suplakite aliejų, skystą medų ir citrinos sultis su geru žiupsneliu džiovintų čiobrelių.
3. Ant paruoštų produktų užpilkite aliejaus ir čiobrelių užpilą, išmaišykite, pagardinkite pagal skonį druska ir pipirais, jei reikia, įberkite dar žiupsnelį čiobrelių. Paskui perkelkite į salotinę, labai skanu valgyti su juoda duona.

2 komentarai:

Vilma rašė...

Šias salotas mano mama visada ruošia Kūčioms. Jau laukiu :)

Simona rašė...

Vilma, manoji irgi... o dabar ruošiu ir aš, taip gera perimti tradicijas, receptus... idėjas :)