2013 m. liepos 21 d., sekmadienis

Mano mamos šaltibarščiai

Suvakarėjęs sekmadienis - saulė jau nuslinkusi už lankos. Mes, vaikai, sutūpę ratu ant įkaitusių cementinių laiptų, gaubiami džiūvančio šieno kvapo ir dušnumo, graužiame ridikus, užsikąsdami juoda duona. Nutilus į tvartus grįžtančių karvių lenciūgų dardėjimui, atsisveikiname ir basomis murzinomis pėdomis su geru nuovargio jausmu įžengiu į virtuvę, kur ant pečiaus moliniame ąsotyje rūgsta pienas.


Močiutė, sulinkusi prie bulvių kašės, skuta šviežius šakniagumbius. Ji imasi šios ruošos kiekvieną vakarą, įdėdama tiek daug rūpesčio ir dėmesio, nors jau niekas nebesuskaičiuos, kiek bulvių šitaip nurengta. Įėjusi į virtuvę, tyliai atsisėdu prie stalo, neapsispręsdama, ar prakalbinti močiutę, svajingą, susikaupusią. Apžiūriu į dubenį subertas avietes, kurios primena ir kankorėžius, ir kepuraites. Susimaunu keletą jų ant pirštų galų ir kažką žaidžiu.


Vaikystėje dažnai mėgdavau taip įsitaisyti prie stalo ir mintimis iškeliauti kitur, vaizduotis visus tuos realybėje neegzistuojančius pasaulius, besisukančius pagal savus dėsnius. Kartais ir dabar aš pagaunu save, žvelgiant į nulytą langą ar debesuotą dangų, užsisvajojusią, atsiskyrusią, išėjusią.  


Tą vakarą, kai dušnumas traukė prie žemės, kai virtuvė kvepėjo verdamomis šviežiomis bulvėmis, kai nieko daugiau neįvyko, bet jis taip aiškiai įstrigo atmintyje, mama gamino šaltibarščius: išplakė rūgpienio gabalus, įpylė virinto atvėsinto vandens, įbėrė smulkiai supjaustytų agurkų, krapų, svogūną, svogūnų laiškų bei naminių marinuotų burokėlių, pagardino druska ir maltais juodaisias pipirais. 


Taigi, šaltibarščius gaminti išmokau iš mamos, jos receptu ir pasidalinsiu. Jis nuo tradicinio šaltibarščių recepto skiriasi tuo, jog į dubenį šalia svogūnų laiškų keliauja ir paprastas itin smulkiai supjaustytas svogūnas. Be jo man šaltibarščiams kažko trūksta. Aš visada leidžiu šaltibarščiams, prieš valgant, pastovėti bent valandą šaldytuve. Juk šaltibarščiai turi būti tikrai šalti... Žinoma, skaniausia su sviežiomis virtomis bulvėmis. Beje, juos ypač smagu valgyti su savo mylimiausiais geraisias žmonėmis. 

4 porcijoms
 
600 ml riebaus kefyro
250 - 300 g švelniai marinuotų burokėlių (geriausia naminių)
150 g agurkų (apie 2 vidutinio dydžio agurkų)
40 g svogūnų laiškų (apie 12 svogūnų laiškų)
1/2 nedidelio svogūno
15 g krapų (apie 2 kupinų valgomųjų šaukštų susmulkintų krapų)
1-3 valgomųjų šaukštų burokėlių marinato
1 valgomojo šaukšto balzaminio acto ar kitokio acto, jei trūksta rūgštumo
4-5 valgomųjų šaukštų virinto atvėsinto vandens
2 kietai virtų kiaušinių
Druskos, pipirų

Šaltibarščiai

1. Į kefyrą sudėkite burokėlius, smulkiais šiaudeliais pjaustytus agurkus, smulkiai supjaustytą svogūną, sukapotus krapus ir smulkiai supjaustytus svogūnų laiškus. Išmaišykite.
2. Įpilkite vandens, burokėlių marinato ir, jei trūksta rūgštumo, balzaminio acto. Išmaišykite.
3. Pagal skonį įberkite druskos ir maltų juodųjų pipirų.
4. Patiekdami apibarstykite tarkuotu arba supjaustytu kiaušiniu.

4 komentarai:

gyvenusumeile rašė...

Kaip keista yra skaityti kitą ir jo žodžiuose (kuriais jis išreiškė savo mintis ir emocijas) atpažinti šitiek daug savęs (ir savo minčių bei emocijų). Rodos, lygiai tai ir mano išgyventa...Rodos, buvom skirtingose vietose, skirtingi žmogučiai, bet šitaip, vos ne lygiai taip pat...(nes be abejo, ir išorinių, ir vidinių skirtumų buvo, kaip ir yra). Vis užsuku Tavęs paskaityti. Karts nuo karto. Kai pati nerašau, o panašaus į savo sielą pasiilgstu.

Linkėjimai iš mano širdies. Laimingai. Net jei viena kitos ir nepažįstam :)

Silva rašė...

Jauku ir gera skaityti Tavo blogą.. Pritariu "gyvenusumeile" mintims.. Ačiū. Gražios likusios vasaros ;)

Simona rašė...

Gyvenusumeile, kai perskaičiau Tavo žodžius, manau, kad truputį pakilau nuo žemės ir pradėjau abejoti trauka. Ačiū Tau už laimės būseną, kurią padovanojai, baigiantis dienai, bijau, kad neišeis užmigti be šypsenos. Užsukau į Tavo elektroninius namus ir vieną po kito skaičiau įrašus, ačiū už juos. Štai taip ir susitinka žmonės :)

Simona rašė...

Silva, jūs, kaip susitarusios, mane lepinate ir man belieka tik labai plačiai šypsotis ir dėkoti už tą žodžių šilumą. Ačiū, ačiū Tau :) Vakaras jau tikrai daug daug gražesnis :D Nedėkosiu už palinkėjimą gražios likusios vasaros, kad ji tokia ir būtų. Tikiuosi, Tavo irgi bus puiki.