2012 m. spalio 9 d., antradienis

Apie visai paprastą laiką būnant su savimi

Dienomis kaip tyčia viskas, ko man reikia, yra pabėgimas nuo pasaulio ir pabuvimas su savimi. Būnant su savimi, aš įsiklausau į jau nutilusius pokalbius, į aplankytų vietų šurmulį, į savo svajones. Vienatvė išgydo nuo per skubėjimą atsiradusio aklumo "pabarstukams" - gyvenimo mažmožiams, kurie vienas per kitą stumdosi būti pamatyti.
Rudenį aš vis prisimenu E. Lawrence žodžius: "net jei turite daugybę nepadarytų darbų, raskite laiko ramiai pasėdėti ir stebėti, kaip tyliai sukdamiesi krenta lapai". Tada išsivedu save pasivaikščioti, neskubant, negalvojant apie rūpesčius, neplautus indus ar pinigus. Išsivedu save pasivaikščioti ir pasisemti įkvėpimo. Kartais tai būna penkiolikos minučių kelias iki parduotuvės, o kartais kelios valandos klajonių po svetimą miestą. 
 

Po tokių pasivaikščiojimų pasijuntu, kaip vėl sugrįžusi į savo Kelią. Vienatvė padeda subrandinti idėjas ir iš naujo atrasti svarbius turimus dalykus, prie kurių taip pripranti, jog net užmiršti juos vertini ir jais džiaugtis. Pavyzdžiui, jei, grįžusi po pasivaikščiojimo, nieko neradusi namie, galiu, įsisupus į apklotą, išgerti didžiulį puodelį arbatos, pasiklausyti tylos ir nuoširdžiai nusišypsoti, nors danguje nėra nei mažiausio saulės gabalėlio, vadinasi, viskas sustojo į savo vietas.
Dabartį geriausiai pajuntu būtent tyloje, todėl kai susiklosto aplinkybės taip, jog tenka kurį laiką praleisti vienai, visada už tai jaučiuosi dėkinga. Tas visai paprastas laikas, kai esu tik aš, dažnai popieriaus lapas ir pieštukas bei arbata ar kelias prieš mane, viduje sukelia švelnius jausmus imti ir padaryti, ką nors ypatingo ir gero sau ar aplinkiniams. 

Man patinka vienatvė, bet taip pat patinka ir bendravimas. Klausytis, apkabinti, juoktis drauge, pasakoti, prajuokinti, žiūrėti į akis, dalytis. Juk ko žmogui reikia? Argi ne kito žmogaus? Trumpėjant dienoms ir vėstant orams, atsiranda poreikis ne tik pabuvimo su savimi, bet ir artumo. Ar esate sutikę tokį žmogų, kurio artumas toks artimas, kad net būnant vienatvėje jį jaučiate? Taip, tokio artumo aš jums ir linkiu šįvakar.

P.S.: Ačiū, kad esate, kad sugrįžtate, kad įkvepiate.
       
Atėjusio rudenio proga ne tik draugauju su vienatve, geraisiais žmonėmis, bet ir kepu obuolių pyragus. Cinamonas, rudasis cukrus, sviestas ir, žinoma, obuoliai praeitą savaitgalį karaliavo mano virtuvėje, kai oras už lango tiesiog nepaliko kito pasirinkimo, kaip tik įjungti orkaitę, jog sušiltų virtuvė, namai ir siela.
Ar atsimenate tokią ploną knygutę "Viskas iš obuolių"? Ši knygutė pasiekė knygynus, kai dar net nebuvau gimusi, bet nuo jos ir prasidėjo mano draugystė su obuolių pyragais.
Šio pyrago idėja kilo iš dviejų pyragų: apversto karamelinio rabarbarų pyrago ir graikiško pyrago iš manų kruopų - rupaus ir minkšto. Kaip ir tikėjausi, kepdama jį pirmą kartą, šis pyragas puikaus skonio. Jei pyragą valgysite šiltą, o tai daryti labai rekomenduoju, tai ant jo gabalėlio dėkite gerą šaukštą ledų ir tada jau nerkite į skonių jūrą.
   








 
Maždaug 12 gabalėlių pyrago reikės:

Įdarui reikės:
3 vidutinio dydžio obuolių
4 valgomųjų šaukštų minkšto sviesto
½ puodelio rudojo cukraus
½ puodelio paprasto cukraus
1 arbatinio šaukštelio cinamono

Tešlai reikės:
1/3 puodelio manų kruopų
½ puodelio verdančio vandens
115 g sviesto
½ puodelio rudojo cukraus
1 valgomojo šaukšto vanilinio cukraus
2 kiaušinių
1/3 puodelio pieno (apie 5 valgomųjų šaukštų)
1 puodelio miltų
1 kupino šaukštelio kepimo miltelių
Trupučio druskos

Puodelio talpa – 250 ml
 
Šį pyragą esu kepusi jau tiek kartų, kad atrodo galėčiau jį iškepti užrištomis akis, žinoma, taip yra todėl, kad vos suvalgius pyragą vėl imi apie jį svajoti, o tada imi ir išsikepi.

Apverstas karamelinis obuolių pyragas su manų kruopomis

1. Obuolius gerai nuplaukite, nulupkite. Supjaustykite obuolius apie 1 cm pločio gabalėliais. Ištirpinkite prikaistuvyje sviestą ir suberkite susmulkintus obuolius, rudąjį ir paprastą cukrų bei cinamoną. Užvirkite, maišant kaitinkite apie 7 minutes. 26 cm skersmens kepimo formą išklokite kepimo popieriumi ir ištepkite sviestu. Supilkite į ją įdarą.Įdaras gausis skystas,todėl būkite ramūs, viską darote teisingai.
2. Manų kruopas užpilkite verdančiu vandeniu ir gerai išmaišykite. Tada sudėkite sviestą ir gerai išmaišykite, kol sviestas nuo karštų manų išsilydys. Būkite kantrūs ir cukrų bei vanilinį cukrų įmaišykite tik tada, kai neliks sviesto gumulėlių. Įmaišę cukrų, įmaišykite po vieną kiaušinį. Galiausiai įmaišykite pieną.
3. Atskirame inde sumaišykte miltus, kepimo miltelius ir nedidelį žiupsnelį druskos. Miltų mišinį įmaišykite į manų, kiaušinių ir sviesto masę, kol neliks sausų miltų. Šaukštu uždėkite tešlą ant obuolių įdaro. Kepkite 190 C laipsnių orkaitėje apie 35-45 minutes. Kiek praaušusį pyragą apverskite ant didelės lėkštės. Patiekite su vaniliniais ledais.

4 komentarai:

Unknown rašė...

Taip taip taip! "Viskas is Obuoliu".
Mano vaikystes daugiausiai sklaidyta receptu knyga :) Kaip smagu.
Artimas artumas. mirkt*

Simona rašė...

Koks jaukumas tavo žodžių, Živile :) Labai gera tokius skaityti. ačiū :)

Simona rašė...

Šitas pyragas tikrai nuostabus, aš irgi jį esu jau kepusi daugybę kartų. Šiandien atsiverčiau receptą rudens sezono pradžiai paminėti. Tavo blogas nuostabus! Jeigu man prireikia įkvėpimo ar tiesiog detalaus ir patikimo aprašymo, kaip pagaminti kažką, kad ir gal paprasto (paprasto labiau patyrusiems kepėjams/virėjams), visada pirmiausia vartau Tavo blogą! Ačiū!

Simona rašė...

Simona, atsiprašau, kad tik dabar atrašau, bet labai noriu padėkoti :) Kai perskaičiau Tavo laiškelį, man taip smagu pasidarė. Kartais rašau ir galvoju, ar čia tik dėl savęs, ar dar kažkas išbando receptus ir pritaiko juos savo namų virtuvėse. Dabar taip jauku ir gera, labai smagu dalintis ir jausti ryšį :) Ačiū