2012 m. spalio 26 d., penktadienis

Sėkmė - turėti tikrus draugus šalia

Praeitą savaitę tvarkiau nuotraukas, įsižiūrėjau į šią vasarą nufotografuotas mus tris (save, Zuikį ir Gražuolę) ir apėmė jausmas, kad, bėgant laikui, į prieš beveik 10 metų užsimezgusį mūsų ryšį įsimetė pelėsis. Truputį net išsigandau, kai supratau, jog paskutinį kartą visos trys (ir nieko daugiau) buvome susitikusios 2010 m. itin šaltą sausio mėnesio vakarą, kai Zuikis dar gyveno kambary su didžiule mėlyna lova, o Gražuolės plaukai buvo trumpi. Kilo klausimas, ar surasim laiko susibėgti ir pašėlti kaip anksčiau dar po 10 metų, jei dabar visos trys susitinkam tik ypatingomis progomis, kai šalia daugybė kitų žmonių?        
Visi žino, kad draugytė nesitęsia magiškai 100 metų, jei į ją neinvestuojama laiko, dėmesio, meilės, trupučio gerų darbų. Ji kažkiek panaši į taupymą, juk nesitiki, kad pabusi po 40 metų ir rasi prie lovos maišą pinigų, neatidedant po tam tikrą sumą kasmet. Kaip dažnai, draugystę mes laikome savaime suprantamu dalyku, užmirštame vienas kitam paskambinti, parašyti laišką, nors turime papasakoti begalę dalykų. Kaip pasakytų Bing Crosby:"Nėra nieko pasaulyje tokio, ko negalėčiau padaryti Bobui Hopui, ir nėra nieko tokio, ko jis negalėtų padaryti man... Taip ir gyvename nieko viens kitam nedarydami."
Zuikis ir Gražuolė į mano gyvenimą atėjo netikėtai ir nepaprastai, tokių susipažinimo pradžių užmiršti neįmanoma, jos palieka neištrinamą ženklą praeityje. Nuo pačių pirmųjų pažinties sekundžių jos man buvo tokios artimos, lyg aš pati esu sau. Galėčiau papasakoti daugybę istorijų, galėčiau aprašyti, kokios jos yra, bet bijau, kad net viso pasaulio žodžiai neapibrėžtų, kokios svarbios ir ypatingos šios mergaitės man. Siunčiu jums, mielosios, daugybę apkabinimų ir pažadą, kad padarysiu viską, kas mano jėgoms, kad iki šių metų pabaigos susitiktume pašėlti tik mes trys...kaip tais senais gerais laikais. 
 


Tiesa yra ta, kad aš aguonų pyragus mėgstu lygiai taip pat kaip obuolių. Man patinka tos juodais grūdeliais pasipuošusios valgytojų šypsenos, taip pat nostalgiškas ir sodrus riešutinis aguonų skonis, bet ypač neatsispiriu maloniam, kiek vaisiniam, aromatui, kuris pasklinda, malant nuplikytas aguonas. Todėl, kai Saulėtoje Virtuvėje netyčia suradau Japoniško Aguonų ir Obuolių pyrago receptą, įvertintą dideliu dešimtuku, supratau, kad kelio atgal nėra ir į pirkinių sąrašą įtraukiau aguonas.
Saulėta Virtuvė yra ta vieta, kurioje apsilankius vieną kartą, norisi vis ir vis sugrįžti. Jausmas, kuris lieka viduje, perskaičius Astos įrašus, yra labai labai jaukus. Net jaukesnis už tą, kurį pajunti, kai ledinį žiemos vakarą tiršta sriuba sušildo sušalusį pilvuką.
Taigi, pateikiu mano šiek tiek perdirbtą receptą, pritaikytą 24 cm skersmens torto formai. Originaliame recepte Asta vietoje 5 kiaušinių naudoja 4, truputį mažiau aguonų ir obuolių. Be to, įpila aliejaus ir neberia apelsino žievelės. Gilėjant rudeniui, aš vis dažniau ir dažniau prisimenu apelsinų žieveles, maltą cinamoną ir gvazdikėlius ir niekaip nesusilaikau, neįbėrus jų į patiekalą. Galiausiai, noriu patvirtinti, jog tai tikrai vykęs ir ypatingas aguonų pyragas. „Ir skaniausias jis - tikrai šaltas, todėl būkite geručiai, ir kažkaip – kad ir kaip būtų sunku, aš žinau žinau – išlaukite bent tas kelias valandėles, verta! (Asta, Saulėta Virtuvė).”



Pyragui reikės:
5 kiaušinių (kambario temperatūros)
125 g sviesto (kambario temperatūros)
250 g aguonų 
100 g cukraus
300 g sutarkuotų obuolių masės (trys nemaži obuoliai)
6 arbatinių šaukštelių manų kruopų
1/2 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
1 nutarkuotos apelsino žievelės 

Pyrago papuošimui reikės:
1 puodelio riebios grietinėlės
¼ puodelio skysto medaus
¼ puodelio cukraus
Riešutų ir džiobintų vaisių

Japoniškas aguonų ir obuolių pyragas

1. Iš vakaro: aguonas užpilkite verdančiu vandeniu, gerai išmaišykite ir vandenį nupilkite. Taip pakartokite 3 kartus. Dar kartą aguonas užpilkite verdančiu vandeniu, kad apsemtų, ir palikite per naktį.
2. Kitą dieną: į kiaurasamtį įklokite marlės, supilkite aguonas ir nuvarvinkite. Aguonas 3-5 kartus permalkite mėsmale arba sutrinkite elektriniu trintuvu – užtrunka apie 8-12 minučių (su pertraukėlėmis).Gerai sumaltos aguonos tampa lipnios, išsiskiria baltas „aguonų pienas“.
3. Gabalėliais supjaustytą kambario temperatūros sviestą labai gerai išsukite iki purumo. Atskirkite kiaušinių trynius nuo baltymų. Po vieną į sviesto masę įmaišykite trynius.
4. Nuplaukite obuolius ir sutarkuokite burokine tarka. Maišant į sviesto ir trynių masę, dėkite po šaukštą maltų aguonų ir tarkuotų obuolių.
5. Baltymus išplakite iki standžių putų ir atsargiai įmaišykite į tešlą. Iš pradžių, įmaišykite trečdalį baltymų masės, po to – likusią dalį.
6. Tada sudėkite manų kruopas, suberti kepimo miltelius ir nutarkuotą apelsino žievelę. Atsargiai išmaišykite. Gautą masę supilkite į kepimo popieriumi ištiestą kepimo formą. Kepkite iki 180 C laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 60-70 min.
7. Kai iki kepimo pabaigos bus likusios 20 min., į prikaistuvį supilkite grietinėlę, cukrų bei medų ir vis maišydami ant nedidelės ugnies išvirkite karamelę. Tik neužmirškite maišyti. Iškepusį pyragą apliekite šilta karamele, nes ji vėsdama kietėja, ir papuoškite riešutais bei džiovintais vaisiais. Per naktį pyragą palaikykite šaldytuve arba bent 3-4 valandas, kad aguonos susidraugautų su obuoliais.

P.S.: Su pirmuoju sniegu!!! Žinau, žinau, kad jis sukėlė keblumų vairuotojams, o kai kas (tame tarpe ir aš pati) sušalo kojas ir sušlapo batus, bet negaliu nesidžiaugti :) Ech, pirmas sniegas!  

4 komentarai:

Zivile rašė...

Oi kaip apsidziaugiau radusi si receptuka:) Kaip tik galvojau,ka cia tokio skanau ir nekasdienisko pagaminus savaitgaliui!!! Butinai pabandysiu! Aciu uz receptuka;) Tiesa, su pirmu sniegu:)

Agnė rašė...

Su pirmu sniegu!
Ahhh, kaip gerą skaityti ne tik puikius receptus, bet ir Jūsų mintis. Jauna ir žavinga siela. :)

Indrė rašė...

Heh tikrai taip - į draugystę reikia investuoti. Nors yra žmonių, su kuriais nesikalbėt ir nepabūt gali ilgia, o susitikus viskas kaip seniau :)
Pyragas be abejo puikus - mielai gabalėlį suragaučiau :)

Simona rašė...

Živile, tikiuosi, jei kepei pyragą, jis pavyko puikiai :) Tavo komentaro tokios geros emocijos, kad perskaičiusi jį šypsausi kaip maža mergaitė :) ačiū, ačiū Tau :)

Agne, kai šiandien iš ryto snigo, aš atrodo sukausi su tomis snaigėmis :) gaila, kad sniegas buvo netikras ir netrukus buvo tik balos, kaip jo atminimas :D ačiū už tokius gražius žodžius :) įkvepia...labai labai :)

Indre, visiška tiesa, ir kaip gera, kad yra tokių draugų, manau čia ir yra tas ypatingasis ryšys, kai jo negali nutraukti nei laikas, nei tylos valandos, nei atstumai. Mielai gabalėliu pavaišinčiau :)