2012 m. rugpjūčio 24 d., penktadienis

Džiaugsmo kelias ir devintoji iš 33 laimės akimirkų


Devintoji iš 33 laimės akimirkų...
...Šiandien - rugpjūčio 24 d. Iki vasaros pabaigos liko mažiau nei aštuonios dienos, todėl reikia, tiesiog būtina, šias dienas kuo prasmingiau išnaudoti. Viena puiki mano draugė vakar paskambino ir pasakė, jog ji net nespėjo susigaudyti, kad jau baigiasi vasara, kol bendradarbės nepradėjo kalbėti apie rugsėjo pirmąją ir priešmokyklinį apsipirkimą. Dar ji pasakė, kad pradingo visas įkvėpimas šypsotis, nes vasara, kurią ji taip mėgsta, iš tiesų tuoj tuoj pasibaigs, o nei laiko, nei pinigų ištrūkti kur nors nėra.
Jei ir jūs taip jaučiatės, turiu vieną pasiūlymą, kuriuo kaip tik pasidalinau su drauge. Vieną rugpjūčio popietę paskirkite „Džiaugsmo keliui“ ir pamatysite, kaip pasaulis nusidažys šiltesnėmis spalvomis. Aš su vyru išbandėme ir tikrai iš šios mažytės kelionės grįžome labai džiugiai nusiteikę. Ak, ar tai nėra laimė?...

1.  Aleksoto apžvalgos aikštelė
Savo kelionę pradėjome nuo Aleksoto apžvalgos aikštelės, nuo kurios atsiveria viena iš gražiausių Kauno ir Nemuno panoramų. Čia užlipus mane visada apima nuoširdus nuostabumas - šimtais stogų nužymėtas slėnis driekiasi į tolį, o širdis po 300 laiptukų tikrai garsiai tuksi. Buvau ne tik nustebinta, bet ir apkabinta, pabučiuota, apdovanota ir netgi pavalgydinta. "Senovėje dabartinis Aleksoto kalnas buvo meilės deivės Mildos, vadintos Aleksota, karalija. Į šį kalną iš visos Lietuvos rinkdavosi mergaitės, kurios atnešdavo Mildai aukas, degindavo jai smilkalus iš gintaro ir mėtydavo jos garbei į Nemuną gyvų gėlių vainikus."

2. Vytauto didžiojo tiltas
Meilės deivės garbei apsisukę ratu, nusileidome nuo kalno ir perėjome per Vytauto didžiojo tiltą, kuris lūžo nuo mašinų. Greitai sugalvojome po norą ir paaukojome Nemunui po monetą, naiviai tikėdami, jog po 13 mėnesių mūsų troškimai išsipildys. "XIX a. - XX a. pradžioje šis medinis pontoninis tiltas per Nemuną buvo "ilgiausias" pasaulyje. Taip jį praminė vietos gyventojai, nes norint juo pereiti iš vieno Nemuno kranto į kitą prireikdavo net 13 dienų. Ne, ne, Nemunas nebuvo taip stipriai patvinęs, tiesiog vienoje tilto pusėje stūksojo Prūsijos teritorijoje atsidūręs Aleksotas, o kitoje - tuo metu Rusijai priklausęs Kaunas. Ir juos skyrė ne tik šis tiltas - dėl kalendorių skirtumo iš Kauno išėjęs rugsėjo pabaigoje Aleksotą pasiekdavai jau spalį." 

3. Žibalinė
Pakelkite rankas, kas žinote, kur Kaune randasi Žibalinė? Mes sužinojome visai neseniai, bet jei šio klausimo būtų paklausę prieš gerus pusę metų, būtume tik kilstelėję pečiais - hmm... "Dažnas praeivis, žingsniuodamas M. Valančiaus gatve ir pastebėjęs nedidelį apvalų namelį, susimąsto, iš kur šis į grybą panašus statinys išdygo ir kokia jo paskirtis. Kalėdų laikotarpiu mažasis namelis tampa išskirtinių šios gatvės dekoracijų dalimi. Kauniečiai atsimena, kad po Nepriklausomybės atkūrimo jame būta meno galerijos. Žurnalistai dėl niekam nežinomų priežasčių pavadino jį „Budelio“ nameliu – galbūt dėl tokios neįprastos jo išvaizdos. Na, o iš tiesų šis paslaptingas statinys M. Valančiaus gatvėje, kur tuo metu veikė tikrų tikriausias žuvų turgus, išdygo XIX a. pab.–XX a. pr. ir buvo skirtas žibalui pardavinėti. Sakoma, kad tai buvusi vienintelė žibalinė visame senamiestyje, tad žmonių iki šiol, net ir po šimtmečio, gerai žinoma. Tuomet žibalą naudojo žibalinėms lempoms pildyti, kad tamsiais ir ilgais žiemos vakarais namuose būtų šviesu ir šilta."

4. A. Perkovskio kavinė

Kita džiaugsmo kelio stotelė - be abejonių, jei tik būčiau gyvenusi tais laikais, būtų mėgstamiausias mano prieglobstis, kai norėčiau ko nors saldaus.
"Ar galite įsivaizduoti, kad 1915 m. vasarą šiame pastate įsikūrusi kavinė buvo vienintelė, veikusi visame Kaune, ir kad joje okupuoto miesto gyventojai rinkdavosi sužinoti paskutinių naujienų? Toji kavinė – 1896 m. bajoro Aleksandro Perkovskio įkurta Cukrainė ir šokolado bei pyragaičių dirbtuvė. Dirbtuvė buvusi rūsyje, o pirmajame aukšte – pailga, kukli, bet stilinga cukrainės salė ir biliardo patalpa. Šiame pastate saldumynais kvepėjo net 38 metus, kol A. Perkovskio kavinė persikėlė į kitas patalpas. Susikaupk, užsimerk ir pabandyk uosle pagauti tą nepaprastą kvapą – jis tikrai dar sklando ore!"

5. Kauko laiptai
"Ši nepaprasta vieta mena trijų dalių baseiną, fontaną, galintį pakilti net iki 6 m. aukščio, auksines žuveles, lelijas ir, lyg to būtų maža – Kauno ponias su vientisais maudymosi kostiumėliais ir skrybėlėmis nuo saulės, tyliai besišnekučiuojančias ir besijuokiančias saulės atokaitoje ar vėsiame baseino vandenyje... Pagrindinis Kauko alėjos akcentas – 1936 m. pavasarį pradėti ir rudenį baigti statyti laiptai, kurie sujungė du miesto rajonus – Žaliakalnį su Naujamiesčiu. Kauko laiptai, apsodinti patvariaisiais ligustrais ir svyruokliais uosiais – vienas gražiausių architektūrinių sumanymų, išsiskiriantis darnia vandens, granito ir augmenijos jungtimi. Tai buvo tikra ramybės ir poilzio oazė viduryje didelio miesto."

P.S.: Jei kas nors išbandysite šį kelią ir širdyje parsinešite džiaugsmo, būtinai parašykite čia, juk labai smagu dalintis geraisiais jausmais :) Siunčiu geriausias mintis šio kelio sukūrėjams ir idėjos autoriams :)

Grįžus namo, užkaičiau didelį puodą vandens ir ėmiau ruošti paprastą, aromatingą ir truputį itališką vakarienę. Įkvėpta makaronų formų ir padažų gausybės, kuriuos reikia išbandyti, jau kelios dienos iš eilės iš spintelės traukiu makaronus. Šįkart labai paprastas, vasariškas ir tradiciškas receptas, kuris tikrai neatima daug jėgų ir neištuština piniginės. Nenustebsiu, jei kartą paragavę šiuos makaronus, gaminsite juos vėl ir vėl. Jie tikrai to verti. Jie tiesiog nuostabūs.





























4 porcijoms reikės:
Pomidorų padažui:
1 kg šviežių ir prinokusių pomidorų
2 valgomųjų šaukštų alyvuogių aliejaus
4 česnako skiltelių
1 vidutinio dydžio svogūno
2 arbatinių šaukštelių cukraus
4 didelių bazilikų lapelių
2 valgomųjų šaukštų pomidorų tyrės
1/3 arbatinio šaukštelio džiovintų čiobrelių
Druskos ir maltų juodųjų pipirų

250 g makaronų
20 g sviesto
2 didelių bazilikų lapelių
2 kupinų valgomųjų šaukštų tarkuoto parmezano

Papuošimui: bazilikų lapelių, parmezano ir vyšninių pomidoriukų

Puikus valgis besibaigiančios vasaros vakarui ir tiems, kurie be galo mėgsta pomidorus, dar kitaip - meilės obuolius - pomme d'amour. Be to, jei nežinote, kur panaudoti pernokusius pomidorus, šis patiekalas atsakymas jums.  

Makaronai su naminiu pomidorų padažu

1.Pirmiausia, nors tikrai nebūtina, bet labai rekomenduoju nulupti pomidorų odeles ir išimti sėklas (ko nepadarysi dėl tobulo pomidorų padažo).  Užvirkite tiek vandens, kad pakaktų apsemti pomidorus ir pasiruoškite dubenį su šaltu šaltu vandeniu. Kiekvieno pomidoro apačioje įpjaukite negilų, bet platų kryželį. Sumeskite pomidorus 30 sekundžių į verdantį vandenį. Nedelsiant ištraukite ir sumeskite pomidorus į šaltą vandenį, kad atvėstų. Staigiai pasikeitus temperatūrai, pomidorų odelė sutrūksta. Taigi, nulupkite pomidorų odeles. Supjaustykite pomidorus ketvirčiais ir išpjaukite sėklas, bet jų neišmeskite. Pomidorų sėklas nusunkite ir truputį patikrinkite per sietelį, gautas sultis supilkite pas apdorotus pomidorų ketvirčius.
2.Dideliame prikaistuvyje įkaitinkite aliejų. Nulupkite svogūną, česnako skilteles, smulkiai supjaustykite ir kepkite ant vidutinės arba mažos ugnies 3-4 min., kol suminkštės, bet neparus.
3.Susmulkinkite bazilikų lapelius. Pas suminkštėjusius svogūnus sudėkite pomidorų ketvirčius (su visomis sultimis), susmulkintus bazilikus, cukrų, pomidorų tyrę, pusę arbatinio šukštelio druskos bei žiupsnelį maltų juodųjų pipirų. Gerai išmaišykite. Ant vidutinės ugnies, neuždengę prikaistuvio dangčiu, pomidorus troškinkite apie 35 minutes, karts nuo karto juos atsargiai patrindami ir išmaišydami rankiniu, tuo pačiu paprasčiausiu, bulvių trintuvu, kol gausite maždaug vientisą pomidorų padažą su mažais pomidorų gabalėliais. Kai bus praėjusios maždaug 15 minučių nuo troškinimosi pradžios, suberkite čiobrelius ir išmaišykite. Pačioje troškinimosi pabaigoje, paskanaukite padažo, jei reikia įberkite dar druskos, cukraus ar maltų juodųjų pipirų.
4. Makaronus geriausia pradėti virti, likus 15 minučių iki padažo troškinimosi pabaigos. Puode užvirkite mažiausiai du litrus vandens, į stipriai burbuliuojantį vandenį suberkite makaronus ir šaukštelį druskos. Dangčiu uždengę puodą laikykite tik tol, kol vanduo vėl užvirs. Vis pamaišykite: makaronai nesulips ir neprikibs prie puodo dugno. Idealiai išvirę makaronai turi būti šiek tiek kietoki, vadovaukite ant pakuotės nurodytu virimo laiku bei ragaukite. Makaronus nusunkite, pasilikdami pora šaukštų vandens, kuriame virė makaronai. Jokiu būdu makaronų neperplaukite vandeniu.
5. Suberkite makaronus į puodą, supilkite pasiliktą vandenį, pomidorų padažą, sudėkite sviestą bei susmulkintus bazilikų lapelius ir keletą minučių (3-5 min.) maišant makaronus virkite ant vidutinės ugnies. Išjunkite ugnį, ir po šaukštą įmaišykite sutarkuotą sūrį. Jei norite, makaronus išdėliotus lėkštėse papuoškite ir kuo greičiau kvieskite valgytojus. Skanaus :)

6 komentarai:

Neringa rašė...

Oo, kaip gerai :] Kaip tik dabar taip susiklostė, kad kurį laiką teks pagyventi Kaune, tai šis maršrutėlis bus tikrai išbandytas, nes ir miestą pažinti norisi, ir patirti įkvėpimo, džiaugsmo, kai nebūsiu savo gimtąjame mieste. Tikrai labai ačiū :]

Simona rašė...

Neringa, jei pabandysi, parašyk, kaip patiko kelionė :) Labai smalsu ;)

Arcadia Ego rašė...

Aš tai išbandžiau makaronus, bet man tokie vidutiniški.

Simona rašė...

Arcadia Ego, mano šie makaronai mėgstamiausi vasaromis - kartais gaminu kelias dienas iš eilės :) gaila, kad nepatiko taip, kaip jie patinka man, bet kaip sakoma dėl skonio nesiginčijama ;)

Vida Vidute rašė...

Po itin pavykusio obuolių pyrago su manais, ėmiausi antro recepto iš jūsų blogo. Kadangi iš kaimo parsivežiau daug pomidorų, nusprendžiau išsivirti šio padažo. Fantastika, kaip skanu. Tinka naudoti vietoj tomato.Ačiū labai :)

Simona rašė...

Vida, man ir šis padažas fantastiškas :) geriausias vasaros maistas :D