Jei būčiau karalienė, tai...

Pirma namo erdvė, kurią atsimenu, yra virtuvė. Joje po raudonai žydinčia kinrože glaudėsi mano žaislų lagaminas ir didžiulė pasakų knyga "Gyvasis vanduo". Kai norėdavau atitrūkti nuo realaus pasaulio, pasiimdavau šią knygą ir pasinerdavau į pasakas apie karalius ir karalienes. Po to sakydavau, kad jei būčiau karalienė, tai visada elgčiausi taip, kaip man norisi, o ne taip, kaip dauguma. Labai džiaugdavausi, kai mane kas nors (dėl apvalių skruostų, strazdanų ant nosies ar netvarkingai styrančių kasyčių) pavadindavo Pepe Ilgakojine, nes ši nuoširdi linksmuolė išdrįsdavo daryti viską, kas tik šaudavo jai į galvą, nebijodama būti tokia, kokia yra.

 

Anadien su bendradarbiu dikutavom, jog daug žmonių skundžiasi, jog gyvenime nejaučia jokio džiaugsmo. Jie jaučiasi įsipareigoję daryti tiek daug dalykų, jog nelieka laiko jiems patiems ir veikloms, kurias jie mėgsta. Taip, kartais aš būna vienas iš tų žmonių ir darau tam tikrus dalykus, nes jausčiausi kalta, jei to nedaryčiau, nes kartais nemoku pasakyti "ne". Taip, kartais apgaunu save, kad tam tikrų dalykų reikia man pačiai, nors širdyje jaučiu, jog tai darau dėl kitų. Bet taip pat kiekvieną dieną stengiuosi pamatyti gražių ir gerų dalykų, padaryti kažką, kas suteikia man laimės, nevaržau savęs, jei kyla keista idėja, imu ją ir įgyvendinu. Leidžiu pabūti sau karaliene nors trumpam ir elgiuosi taip, kaip man norisi, net jei į mane kiti žiūri keistai. Svarbiausia, manau, jog po truputį mokausi pažinti save ir nebijoti būti savimi.      

Kai Dalai Lamos paklausė, kas jį labiausiai stebina žmonijoje, jis atsakė: "Žmogus. Nes jis aukoja savo sveikatą, kad uždirbtų daugiau pinigų. Po to jis aukoja pinigus, kad atstatytų savo sveikatą. O tada jis taip rūpinasi savo ateitimi, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas yra tas, kad žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis gyvena taip, tarsi niekada nemirtų. O tada numiršta taip ir negyvenęs."

Tam, kad pajustumėt saldų gyvenimo skonį ir šis vakaras taptų jaukesniu, išsikepkite cukinijų duonelę su graikiniais riešutais. Ši duonelė tikrai itin "cukiniška", minkšta, drėgna ir kvapni. O dar tas graikinių riešutų gabalėlių traškumas... Taip pat skanu riešutus pakeisti avietėmis.

Iškepusiai duonelei leiskite pravėsti skardoje 20 minučių. Atsargiai išimkite iš skardos ir dar truputį ataušinkite, o tada jau raikykite ir skanaukite. Taip iš duonelės "nepabėgs" drėgmė.

8 valgytojams reikės:

190 g išlydyto sviesto

100 g cukraus

100 g rudojo cukraus

4 didelių kaimiškų kiaušinių

1 apelsino žievelės ir ½ apelsino sulčių

170 g miltų

1 arbatinio šaukštelio su nedideliu kaupu kepimo miltelių

120 g migdolų

120 g graikinių riešutų

1 arbatinio šaukštelio su kaupu cinamono

žiupsnelio maltų gvazdikėlių

žiupsnelio muskato

žiupsnelio imbiero

290 g jaunos cukinijos

žiupsnelio drukos

Ši cukinijų duonelė tikrai nepaprastai skani ir visada puikiai pavyksta. Aš ją paprastai kepu pailgoje skardoje, bet galite ir kvadratinėje ar apskritoje, kaip jums žaviau ir, žinoma, kokią turite po ranka.

Cukinijų duonelė su graikiniais riešutais

1. Įkaitinkite orkaitę iki 180 C. Skardą ištepkite tirpintu sviestu. Mano skardos ilgis 21 cm.  

2. Labai kruopščiai atskirkite kiaušinių baltymus nuo trynių. Ištrinkite cukrų ir kiaušinių trynius. Stambiai sutarkuokite cukiniją, sumaišykite su išplaktais tryniais, apelsino žievele, apelsino sultimis ir išlydytu sviestu.
3. Kitame dubenyje sumaišykite miltus, itin smulkiai sumaltus migdolus, kepimo miltelius, druską ir prieskonius. Palengva supilkite cukinijų masę ir maišykite tik tiek, kad neliktų sausų miltų. Sukapokite graikinius riešutus ir įmaišykite į tešlą. Kiaušinių baltymus išplakite iki standumo ir švelniai įmaišykite į tešlą.
4. Sukrėskite tešlą į paruoštą kepimo skardą. Kepkite apie valandą su puse arba kol duona bus iškepusi - patikrinkite mediniu pagaliuku. Jei duona skrunda per greitai, uždenkite aliuminio folija. Skanaus :)