Ar jauti poreikį sulėtinti savo gyvenimą?

Prieš du metus mano draugė Rita, svarankiškai dirbanti vertėja, ištekėjo už taip pat daug dirbančio ir uždirbančio vyro. Dabar su ja susitinkame du ar tris kartus per metus, kadangi ji visiškai neturi laiko. Vakar gavau nuo jos ilgą laišką, kas privertė mane susimąstyti, jog seniai tokio niekam nerašiau pati. Bet šį vakarą noriu papasakoti ne apie ilgesį laiškams, o apie poreikį sulėtinti įsibėgėjusį gyvenimo tempą.

"...kad ir ką bedaryčiau, nemoku, kaip tu sakai - būti čia ir dabar. Užmiršau net, kaip reikia įvertinti džiugius dalykus, nekalbu jau apie džiaugsmo paieškas, atliekant kasdieninius darbus. Štai šiandien visą dieną viena ranka valiau dulkes, ploviau indus, siurbiau kilimus, kitoje sūpavau mažylę, mintyse - neišversti tekstai, dovanos paieška pusseserei, neišvirti pietūs ir jokios laimės kibirkštėlės. Tik nuolatinis nerimas."

Ištrauka iš Ritos laiško   

           

Skaitydama draugės laišką, pagalvojau, jog pasaulyje yra sukurta daugybė laiką "taupančių" technologijų, tačiau reikalų kaip daugėjo, taip daugėja, o laiko - ne. Vienu metu imamės daugybės veiklų ir taip iškyla grėsmė prarasti gyvenimo džiaugsmą. O taip būti neturėtų! Juk reikia rasti laiko atokvėpiams, pertraukoms, leisti sau kartais tiesiog užmiršti, jog egzistuoja laikrodžiai.Ir kur mes taip skubame? Kieno nustatyti terminai mus spaudžia? Kokias vertybes kuriame?

Šiandien vieno netyčia sutikto pažįstamo paklausiau, ką jis mano apie poreikį sulėtinti gyvenimą.
- Sužlugtų mano gyvenimas - esu be galo užsiėmęs.
- O ar tu patenkintas savo skubėjimu? - paklausiau tada.
- O kam šiais laikais lengva, - atsakė jis, maigydamas telefono mygtukus ir taip norėdamas sutaupyti dar vieną sekundę.

O gal greitai gyventi patogiau, spartus gyvenimo būdas sąlygoja mūsų mąstymo trumparegiškumą - nereikia galvoti apie nieką kitą, tik kiek pinigų įmanoma uždirbti ir koks vertingas žmogus esam visuomenei, tiek daug dirbdamas. O smagumas... Nejaugi smagumas gyventi - tik romantikų kliedesiai?

Juk plauti nešvarius indus, kloti lovas, ravėti daržą, sulakstyti į parduotuvę, mokytis, atlikti savo pareigas darbe taip pat gali būti smagu, jei tik sustosim skubėti, tai darant. Lėtumas ir teisingas jo išnaudojimas yra veiksmingiausias būdas atrasti džiaugsmą mažuose kasdieniniuose dalykuose. Argi gali būti malonus greitas valgymas, greitas darbas, greitas susitikimas su artimaisiais, greita meilė? Ar mes norime būti nekantrūs, liguistai pikti, karštligiški, be kūrybinių ir fizinių jėgų? Tikrai ne! 

Todėl, kai įsibėgėju, aš dažnai sau sakau - nieko baisaus sustoti ir pasimėgauti akimirka...Pajusti, kad praeitas pirmadienis skiriasi nuo šio pirmadienio, o praeitas ruduo - nuo šio rudens. Būtent dabar mėgaujuosi šilkine ryžių koše, šiltu rugsėjo vakaro vėju ir neskubėjimu... Viduje toks didžiulis gerumo ir ramybės jausmas, kad noriu juo pasidalinti su Tavimi :)Giliai įkvėpk, nusišypsok ir pajusk, kaip sulėtėja laikas, leidžiant sau mėgautis tiesiog tuo, kad esi gyvas, kad turi galimybę būti čia ir dabar, kad turi galimybę rinktis, kaip nori gyventi.

 

O vienas iš puikių būdų sulėtinti gyvenimo tempą - virti ryžių košę išalkusiai šeimynai. Čia niekur nepriskubėsi, bet užtat gausi atlygį - beveik valandą malonios ir atpalaiduojančios meditacijos. Ryžių košei labiausiai tiks apvaliagrūdžiai ryžiai, todėl, kad, verdant košę, reikia, kad ryžiai sugertų daug pieno ir maloniai suminkštėtų, o būtent šios rūšies ryžiai turi nemažai krakmolo, kuris nulemia ryžių grūdelių kibumą.

Tiršta ryžių košė, pagardinta namine obuoliene 

Trims dideliems dubenėliams reikės:

1 cinamono lazdelės

3 arbatinių šaukštelių natūralaus medaus

1 stiklinės apvalių ryžių

1 valgomojo šaukšto ir 1 arbatinio šaukštelio vanilinio cukraus

1/3 arbatinio šaukštelio malto kardamono

3 stiklinių pieno

1 stiklinės vandens

Ryžius suberkite į verdantį vandenį ir, kartais pamaišant, ant mažos ugnies virkite 7-8 min, kol ryžiai truputį suminkštės.

Tada, supilkite pieną, įmeskite cinamono lazdelę, įberkite vanilinį cukrų, užvirkite ir, dažnai pamaišant, ant mažos ugnies virkite 20 min. Išimkite cinamono lazdelę, įmaišykite medų bei kardamoną ir virkite dar 20 min. Tik neužmirškite maišyti. Skanaus :) 

Tai tiek apie „bėgimą“, mėgavimąsi kiekviena akimirka ir jaukią ryžių košę. Gražaus vakaro, tikiuosi be  didelio skubėjimo :)