2011 m. rugsėjo 15 d., ketvirtadienis

Kaip pasigaminti naminius koldūnus?

Su ankstyvu rudeniu, kai atslūgsta vasaros karščiai ir prinoksta geltonosios slyvos, man itin siejasi gardžių ir sveikų – be konservantų, skonio stipriklių, dažiklių ar kvapiklių - naminių koldūnų virimas. Nei mano mama, nei tėtis niekada nebuvo labai geros nuomonės apie pusgaminius, todėl koldūnus su tėčiu lipdydavome ir lipdome tik savo rankomis.Mažus - vos kąsnio dyžio - naudojant metalinę senovišką koldūnų formą, arba didelius, kurie man skaniausi iš skaniausių, į pagalbą pasikviečiant stiklinę.
Dažniausiai gamindavome įdarytus malta mėsa arba grybais ir, žinoma, vieną kitą slyvą apgaubdavo tešla. Dėl šios tėčio idėjos naminiai koldūnai man iki šiol yra itin žaismingas ir stebuklingas maistas. Vos prisiminus tuos momentus, kai aptikdavau arba kiti namiškiai aptikdavo laimingąjį koldūną įdarytą slyva, nusišypsau, ir sugalvok tu man taip!
Taigi, šį sykį nusprendžiau pasidalinti naminių koldūnų su moliūgų įdaru paslaptimis. Neslėpsiu, pasirinkimą lėmė besitęsianti meilė moliūgui.
         
Koldūnų tešlai reikės: 3 stiklinių (mano stiklinės talpa - 250 ml) miltų, 1 valgomojo šaukšto aliejaus, 2 kiaušinių, 10 šaukštų vandens ir 1 šaukštelio druskos. 
Miltus su druska persijokite į didelį bei platų dubenį. Jei mėgstate sūresnį maistą, druskos galite įberti truputį daugiau. Viduryje padarykite didelį ir gilų "šulinį", paliekant šiek tiek miltų ant "šulinio" dugno. Į "šulinį" įmuškite kiaušinius ir supilkite aliejų.

Atsargiai - nenugriaunant "šulinio sienų" - šakute išplakite kiaušinius su aliejumi. Tada lėtai įmaišykite į plakinį miltus, po truputį juos verčiant į vidurį, kol gausite lipnią (grietinės tirštumo) masę.
Į šią masę įpilkite po vieną šaukštą vandens, po kiekvieno šaukšto lėtai į plakinį įmaišant prie "šulinio" kraštų likusius sausus miltus. Gautą tešlą padėkite ant miltais pabarstyto paviršiaus ir minkykite, kol gausis vienalytė ir elastinga tešla. Tai užtruks apie 10 min. Jei reikia tešlą vis pasibarstykite trupučiu miltų, kad neliptų prie rankų. 
Minkyti reikėtų taip: viena ranka prilaikykite tešlos kraštą, o kitos rankos delno apačia stumkite tešlą nuo savęs, kad ji išsitemptų. Taip ištemptą tešlą perlenkite ir vėl stumtelėkite ir vėl perlenkite ir t.t.Tešlos rutulį įvyniokite į maistinę plėvelę ir palikite šaldytuve apie vieną valandą "pailsėti". Poilsis BŪTINAS :) Kol tešla ilsisi, ruošiame įdarą.
 
Moliūgų ir rikotos įdarui reikės: 800 g prinokusio moliūgo, 100 g rikotos sūrio, 80 g "Džiugo" sūrio, 2 šaukštų alyvuogių aliejaus, 2 česnako skiltelių ir druskos bei juodųjų pipirų.Rikotos sūrį galite pakeisti išsukta lengva varške, o, nemėgstantys "Džiugo", gali jį pakeisti fermentiniu sūriu.
Taigi, pirmiausiai įjunkite orkaitę ir nustatykite 200 C temperatūrą. Moliūgą nulupkite, išimkite sėklas ir supjaustykite nedideliais gabaliukais. Česnako skilteles nulupkite ir patraiškykite peiliu. Į kepimo skardą supilkite aliejų, sudėkite česnaką ir moliūgo gabalėlius vienu sluoksniu. Pabarstykite geru žiupsneliu druskos bei pipirų ir pamaišykite, kad moliūgo gabalėliai apsivoliotų aliejuje. Kiškite skardą į orkaitę maždaug valandai, kol gabalėliai gražiai pagels ir apskrus.
Šakute sutrinkite iškeptus moliūgus ir česnakus į vienalytę masę. Tada sumaišykite su rikota ir "Džiugo" sūriu. Paskaninkite druska ir pipirais.
Štai ir praėjo valanda! Laikas iš šaldytuvo traukti "pailsėjusią" tešlą... 
Pailsėjusią tešlą labai plonai iškočiojame. Man kuo ploniau, tuo skaniau. Imame stiklinę ir ja išspaudžiame skritulėlius. Kai skritulėliai paruošti, prasideda pati smagiausia koldūnų gaminimo vieta: ant vienos skritinėlio pusės dedame šaukštelį įdaro, kita puse šį įdarą užklojame ir, iš pradžių, pirštais, po to šakute užspaudžiame kraštus. Galiausiai vieną koldūno kamputį sulipdome su kitu.
Koldūnams virti pasirinkite kuo platesnį puodą ir į jį įpilkite apie 2/3 vandens. Užvirus vandeniui, įberkite į jį žiupsnį druskos ir įpilkite šaukštą aliejaus. Vienu kartu nevirkite daugiau nei 10-15 koldūnų. Sudėjus koldūnus į vandenį, atsargiai pamaišykite. Juos virkite apie 10-12 minučių. Išvirę koldūnai atsargiai supilami į kiaurasamtį, kad nuvarvėtų vanduo.

Padažui - svogūną supjaustau kvadratėliais. Prikaistuvyje ištirpinu nemažą gabalėlį sviesto, dedu svogūnus ir kepu, kol suminkštėja. Supilu grietinėlę, užverdu ir iš lėto leidžiu burbuliuoti apie 1 min. Įberiu žiupsnis druskos ir įtarkuoju muskato riešuto.Plakikliu sutrinu padažą į vienalytę masę ir įmaišau čiobrelių.
Ir galiausiai, kai visi mylimi namiškiai susėda prie stalo, koldūnus padalinu į lėkštes, apšlakstau padažu ir apibarstau tarkuotu "Džiugu"... skunumėlis! Ir kokia laimė matyti mylimukus, kurių burnos pilnos stebuklų :)

5 komentarai:

Indrė rašė...

Čia konkrečiai man receptas, nes taip ir nemoku pagaminti koldūnų. O norėčiau mokėt, nes draugas juos dievina. Tada galėtų mėgti namo gamintus :)

Vilma rašė...

Šaunuolė, šauni pamokėlė ir dar puikesni koldūnai. :) Tik jiems raviolių vardo nepagailėčiau, nes koldūnų kepurė nepuošia šių gražuolių... ;)

Simona rašė...

Indre, esi visiškai teisi, juk taip smagu, kaip mylimi žmonės lepinami namies ruoštu maistu, ypač tuo, kurie jį dievina. Net neabejoju, jog tau pagaminti koldūnus iš pirmo karto pavyktų tiesiog puikiai ;)

Vilma, ačiū, ačiū :) Na, taip jie greičiausiai turėtų vadintis ravioliais, bet kažkaip širdis padiktavo koldūnai tai ir pavadinau koldūnai :D

Asta rašė...

Ech, aš irgi naminių koldūnų niekad negaminau. Todėl taip pat dėkoju už pamokėlę ir viliuosi išmokti :)

Simona rašė...

Asta, viskas labai paprasta :) Tik reikia trupučio lietaus, trupučio vėsos, trupučio įkvėpimo ir trupučio laiko ;)