2011 m. balandžio 6 d., trečiadienis

Apie viziją, kuo tu nori būti, kai "užaugsi"

Prieš daugiau nei septynis metus vienas man brangus žmogus, kai jam skundžiausi dėl gyvenimo beprasmybės, pasakė:
- Jei esi nepatenkinta tuo, kas esi dabar, vadinasi, neturėjai arba neperkėlei į realybę vizijos, kokia būsi, kai atsidursi šiame savo gyvenimo kelio taške.
- Vizijos? – nustebau, tikėdamasi iš jo palaikymo, o ne akmens į mano daržą.
- Svajos, kurioje save regi ateityje. Už mėnesio, metų ar dar vėliau. Ar turėjai tokią? Juk visi mūšiai pirmiausiai laimimi galvoje.
- Tiesa. Tikra tiesa. Juk tiesa, - kartojau nustebusi, - Nieko keisto, jog jaučiuosi lyg būtų kažkas ne taip. Tikrai niekada neturėjau įsivaizdavimo apie tai, ko noriu iš gyvenimo, išskyrus tai, kad noriu įstoti į universitetą.
Tada supratau, kad yra dviejų tipų žmonės - žmonės, kurie galvoja apie ateitį, kuria planus, remiantis savo arba kitų svajonėmis, ir juos įgyvendina bei žmonės, kurie plaukia pasroviui ir džiaugiasi spontankišku gyvenimu. Nemanau, kad vieni yra geresni už kitus ar laimingesni. Tiek planavimas, tiek buvimas čia ir dabar turi savo pliusų ir minusų. Gyventi pagal tam tikrą griežtą šabloną tikrai nuobodu, reikia, netgi privaloma pajusti nuotykių ir netikėtumų skonį, kitaip neįsivaizduoju, ar galima mylėti gyvenimą.
Beje, prieš keletą dienų vartydama seną dienoraštį radau visiškai užmirštą laišką, parašytą ranka, kurį gavau iš draugės, kai ši išsikraustė gyventi kitur. Laiško turinys - gana vaikiškas, tačiau vieni žodžiai absoliučiai nustebino. "Kai užaugsim, mes būsim didžios svajotojos. Gal net kojomis nesieksime žemės! Ir niekada nedarysime to, kas priverstų mus tapti nelaimingomis suaugusiomis moterimis" - rašė ji. Šią ištrauką čia parašiau neatsitiktinai. Būtent dėl jos manęs neapleidžia idėja, jog turiu juodu ant balto užrašyti, ko tiksliai aš noriu iš gyvenimo. Juk aiškiai apibrėžta vizija yra puikus energetinis gėrimas, kai pritrūksta jėgų, siekiant svajonių: paskaitai, nusišypsai, pajunti, jog visa tai turi, ir pasidaro žymiai žymiai lengviau. Dar lengviau ant dūšios pasidaro tada, kai švelniai apkabina mylimas žmogus ir supranti, jog net dižiausi žygdarbiai netektų savo prasmės, jei jo nebūtų šalia.
Nuo vaikystės aš mėgstu svajoti, jog esu ant pasaulio krašto, sėdžiu ten su savo mylimu žmogumi ir grožiuosi beribe visata. Visa kita čia neegzistuoja: jokių problemų, jokių liūdesių ir jokių nusivylimų. Žinoma, tai viena iš tų svajonių, kuri realybėje neįmanoma. Todėl paprasčiausiai stengiuosi džiaugtis kiekviena diena, vis pasukant galvą apie realistiškesnę gyvenimo viziją, kuo aš noriu būti, kai "užaugsiu".
Šį receptą skiriu visiems mėsainių gerbėjams, kuriems patiems anksčiau neteko jų gaminti, bet labai knieti tai išbandyti. Mėsainius gaminu, kai noriu pradžiuginti savo mylimo žmogaus skrandį ir sielą. Darydama mėsainius, visada pagalvoju, kad nėra nieko puikiau kaip namų virtuvė. Namų virtuvėje vaizduotei nėra ribų: mintimis gali atsidurti ten, kur tik geidžia širdis, kad ir Amerikoje. 
Iš tiesų, mėsainis yra ne toks jau blogas maistas, netgi atvirkščiai - padarytas iš šviežių ir kokybiškų produktų, jis gali būti visai sveikas. Be to, jame puikiai susiderina daugybė skonių, tekstūrų ir temperatūrų: bandelė, aptepta išlydytu sviestu ir truputį paskrudinta, šaltos ir gaivios salotos, šiltas ir sultingas maltinis, mėsingi pomidoro ir rūgštūs marinuotų agurkėlių griežinėliai. 
Aš mėsos paplotėlius mėgstu daryti maišydama  maltą jautieną ir kiaulieną, taip jie būna itin sultingi ir skanūs. Daugelis parduotuvių prekiauja jau paruoštu tokiu mišiniu, bet jo galima pasigaminti ir namie. Skanius mėsos paplotėlius pavyks išsikepti, naudojant tik druską ir šviežiai maltus juoduosius pipirus, bet man labiau patinka pagardinti su įvairiais "prieskoniais".  
Mano mėgstamas derinys yra toks - reikia: 
500 g maltos jautienos ir kiaulienos mišinio, 
3 šaukštų maltų džiūvėsėlių, 
2 šaukštų susmulkintų šviežių petražolių, 
1/3 šaukštelio susmulkintų šviežių čiobrelių, 
2 šaukštelių Dižono garstyčių, 
1 didelio kiaušinio, 
1 šaukštelio Vorčesteršyro padažo, 
1 šaukštelio druskos,                                                          
1 šaukštelio šviežiai maltų juodųjų pipirų,                             
1 vidutinio smulkiai supjaustyto svogūno, 
2 susmulkintų česnako skiltelių ir 1 šaukšto majonezo. 

Viską sudedu į didelį dubenį ir rankomis išmaišau. Mišinį padalinu į 6 lygias dalis ir iš kiekvienos suformuoju apskritą maždaug 1 cm storio paplotėlį. Mėsos paplotėliai kepdami dažnai truputį susitraukia ir išsipučia per vidurį, todėl juos reikia formuoti šiek tiek platesnius nei mėsainių bandelės. Be to, mėsos paplotėlis išlaikys formą, jeigu šaukštelio nugarėle padarysite paplotėlio viduryje įdubimą (tik ne skylę). Mėsos paplotėlius aptepu alyvuogių aliejumi, sudedu į lėkštę, uždengiu maistine plėvele ir padedu pusvalandžiui į šaldytuvą.
Praėjus pusvalandžiui, įkaitinu didelę keptuvę ir 6-8 min. (iš viso) iš abiejų pusių (vienai pusei tenka apie 3-4 min.) kepu mėsos paplotėlius. Keptuvę visada laikau uždengtą dangčiu. Dižiausias atradimas, darant mėsainį, - susijęs su sūrio griežinėliais. Vieną vakarą, kalbantis su drauge, lengvai priklausoma nuo mėsainių, išgirdau tai, ką dabar visada visada prisimenu. Kai mėsos paplotėlį apkepi iš vienos pusės ir apverti, kad keptų kita pusė, pasiruoši čederio, ementalio ar kito sūrio griežinėlį, ir, likus iki kepimo pabaigos 1 min, jį uždedi ant mėsos paplotėlio viršaus, kad sūris truputį apsilydytų.

Ir, žinoma, patiekimas...
Mėsainiai gali būti patiekiami su viskuo, ko tik geidžia širdis. 
Paprastas ir tikrai skanus variantas yra toks: mėsainio bandelę perpjaukite per pusę, vidines puses aptepkite lydytu sviestu ir šiek tiek paskrudinkite keptuvėje ant vidutinės ugnies. Apatinę bandelės dalį aptepkite mėgstamu pomidorų padažu, ant viršaus uždėkite salotų lapą. Aš dažniausiai naudoju mažus minkštus salotų lapelius, didesnius reikia suplėšyti. Taip pat galima rinktis traškius romaninės salotų gūžės lapus. Salotas reikia labai gerai kelis kartus nuplauti, vis lengvai jas panardinant. Nuplovus leisti išdžiūti. Džiovinti galima salotų džiovintuve arba naudojant virtuvinį rankšluostėlį. Ant salotos keliauja mėsos paplotėlis su sūriu. Ant viršaus dėkite pomidorų, svogūnų ir marinuotų agurkų griežinėlių. Galiausiai šaukštelį Dižono garstyčių ir bandelės viršutinę dalį, apteptą pomidorų padažu.

Mėsainiai labai tinka su keptomis bulvėmis, jei neskaičiuojate kalorijų arba norite save palepinti gražios dienos proga. Skanaus :)
                      
 

3 komentarai:

Indrė rašė...

O beje mėsainis kilęs visai ne iš Amerikos, o iš Vokietijos, nuo Hamburgo miesto. Dėl to ir pavadinimas "Hamburger", o ne dėl to, kad Ham :) tai mano šių metų atradimas. O dėl to, kad naminis tikrai puikus - visai sutinku. Tai bent priverčia mano mieliausią nemėgstantį daržovių jų suvaldyti ne taip mažai ir gan įvairių :)

Viktorija rašė...

Į kotletuką garstyčios ir Vorčesterio padažas? Puiki mintis, reiks išbandyti :)

Simona rašė...

Indre, dabar bus ir mano atradimas :) tikrai didelis atradimas :) o del darzoviu - tai visiska tiesa - cia ju visai nemazai ;)

Viktorija, tai tikras skanumelis ;) pabandyk ;)