2011 m. balandžio 26 d., antradienis

Kai truputį susergi liūdesiu...

Į virtuvę tyška rausvas vakaras, o daiktų formos, nusiprausę rasom, tirpsta šešėliuose. Minga pavasario šilumos paragavę medžiai, o žmonės, grįždami iš darbų ar pasivaikščiojimų, kelia galvas į viršų ir stebisi kaip greitai šie sužaliavo. Viduje svajinga ir ramu - tikriausiai tik vikrusis pavasaris taip gali apsukti galvą ir įtikinti, jog viskas bus gerai, net jei prieš akis visas kalnas iššūkių. Net jei ir sunku patikėti, jog juos visus gali įveikti.   
"- O manyje tik vienas asiliukas", - susikuklinęs sakė mano vaikystės įkvėpimo šaltinis geraširdis asiliukas. Kodėl jis taip save nuvertino? Nes FirFire buvo net 40 arklio jėgų, o ir motorėlių jis turėjo, kurie nestukseno asiliuke. Nes jis lygino save su tobuląja mašina, kuri viską už jį padarydavo žymiai greičiau, ir pamiršo didžiuotis tuo, ką turi. Man ir kartais nutinka lygiai taip pat kaip tam geraširdžiam asiliukui ir truputį susergu liūdesiu, nes būna, kai atrodo, jog visi gudresni, gražesni ir visaip kitaip -esni už mane. Ak, tas begalinis liūdesys... Tada, iš trikrųjų, norisi tik palįsti po apklotu ir taip pasislėpti nuo pasaulio arba iškeliauti į negyvenamą salą. Ir niekas nepadeda nei artimų žmonių įtikinėjimai, jog viskas nėra taip blogai, nei jų bandymai pralinksminti, nei mielos smulkmenos, kaip geras oras, mėgstamas šokoladas, baltai žydintys medžiai, kol neįsispiriu sau į sėdimąją ir nesiimu daryti to, kas mane įkvepia, ką diktuoja mano širdis, net jei tai ir baugina.   

Nėra nieko puikesnio už tą jausmą, kai akis į akį stoji su savo baime ir ją įveiki, net jei tai mažutis iššūkis Tavo gyvenime. Žinoma, taip lengvai nuo liūdesio nepasveikstama, reikia, jog ir kiti, mus supantys žmonės, išgirstų mūsų viltis ir svajones. Tik tokiu būdu padėsime ne tik sau, bet ir kitiems. Juk nei vienam ant kaktos neparašyta, ko mes norime.


Apibendrinant, keletas tiesų, kuriomis vadovaujuosi, kai susergu liūdesiu:
Pirma, prisiminkite, jog visai nesvarbu, kad jumyse tik viena mergaitė ar vienas berniukas, juk turite drąsią širdį.
Antra, nelaukite iš kitų užuojautos, nes ji tik padidins savęs gailėjimąsi.
Trečia, atlikite nors mažytį žygdarbį, kuris padėtų atgauti pasitikėjimą savimi.
Ketvirta, klausikitės savo širdies balso.
Penkta, pasikalbėkite su kitais, ką norite jiems duoti ir ką tikitės iš jų gauti.
Šešta, išsikepkite pyragą - ypatingą pyragą :)
 

Pyragas su bananų griežinėliais ir šokolado gabaliukais yra tikrai ypatingas skanėstas. Man jis kvepia jaukumu ir maloniu nuovargiu, svajingu pokalbiu ir ilgu vakaru prie židinio. Šis pyragas suranda kelią net į tų širdis, kurie šiaip jau pyragų nemėgsta.
Žmonės tikrai mėgsta valgyti šį pyragą. Jie netgi mėgsta suvalgyti antrą jo gabalėlį, o po to prašo recepto ir kepa jį namie savo mylimiausiems žmonėms.
 
 Ypatingasis pyragas su bananų ir šokolado gabalėliais

Labiausiai man šis pyragas patinka dėl to, jog jį visiškai paprasta iškepti. Jei nemėgstate bananų, pakeiskite juos obuoliais. Aštuoniems žmonėms reikės maždaug:
 
200 g sviesto
4 kiaušinių
350 g grietinės
480 g miltų
150 g cukraus
2 šaukštelių kepimo miltelių
100 g mėgstamo šokolado
3 bananų

1. Kiaušinius išplakame iki purumo - labai svarbu nepatingėti ir įplakti kuo daugiau oro.
2. Mikrobangų krosnelėje išlydome sviestą ir jį sumaišome su cukrumi. Tada įmaišome grietinę, o po to išplaktus kiaušinius.
3. Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir su kiaušinių, sviesto ir grietinės mase.
4. Galiausiai į tešlą įmaišome susmulkintus bananus ir šokoladą.
5. Skardą išklojame kepimo popieriumi ir sukrečiame tešlą. Kepame 50-60 min. iki 180 C įkaitintoje orkaitėje.

12 komentarų:

Aušra rašė...

Nebūk liūdna: Tau "prie veido" netinka. :D Dar nuo liūdesio ne tik pyragas padeda, bet ir kiškio formos sausainiai. ;)

Insolente. rašė...

Mukatanai, Mukatanai.
Mukatanai.

Tu taip laiku ir vietoj, kad man baisu dėl įsibrovimo į mano smegenis. Teismai, žinote, panele. Teismai. Prisiteisiu pyragą ir gyvenimo džiaugsmo pamokas. Bus po kitų galveles landžiot!

Simona rašė...

Aušra, visiems būna - ima ir užklumpa liūdesio debesėlis, tik svarbu nepasiduoti jam :) O taip, nuo liūdesio tikrai tinka kiškio formos sausainiai :)

Insolente, jau pasiilgau Tavo komentarų, jie kaip mažos gyvenimo džiaugsmo pamokos- paskaitai ir išsišiepi :D

Kristinooshke rašė...

Labai jaukus įrašas. Nusisekęs.

Insolente. rašė...

Oj, Mukatanai, nežinojau, kad jie šitaip veikia. Klaviatūrą kankinsiu dažniau. :)

Simona rašė...

Kristinooshke, labai ačiū už įkvėpimą, nes tokie žodžiai įkvepia ;)

Insolente, o tikrai veikia, ir tavo įrašai veikia, labai šmaikštus Tavo rašymo stilius, kaip saldainis susivalgo - greitai ir saldžiai :)

Bernadeta rašė...

Kepiau tavo pyragą. Skanėstas. Tie šokolado gabaliukai taip tinka jame. Manau, kad tiktų ir kitokiame pyrage, gal net sausainiuose :)

Simona rašė...

Bernadeta, džiugu, kad pavyko. Dėl šokolado gabaliukų visiškai su tavim sutinku, jie šiame pyrage tiesiog būtini ;) O sausainiuose jie taip pat reikalų nepamaišo, būtinai išbandyk, manau patiks :)

Pieštukėlis rašė...

Oooch, vienas mylimiausių mano pyragų, bet norėjau paklaust, o kaip kažin jie skanautųsi jeigu kepčiau keksiukų formelėse? Bendrabutyje neturiu pyrago skardos, o kepėjos patirties tai ne itin daug turiu, kad improvizacijas daryčiau :D

Simona rašė...

Pieštukėli, mano irgi - su stikine šalto pieno, gardumėlis. Kepu aš šį pyragą ir keksiukų pavidalu, ne ką prasčiau gaunasi, todėl drąsiai maišyk tešlą ir kepk keksiukų formelėse ;)

Anonimiškas rašė...

Norejau pasiteirauti, kuo butu galima pakeisti grietine?

Simona rašė...

Galima pakeiti jogurtu arba raugintomis pasukomis.