Prancūziška svogūnų sriuba - afrodiziakas ?

Niekada ankščiau nebuvo tekę ragauti patiekalo, kurio pagrindinė sudedamoji dalis yra svogūnai, todėl vis mąsčiau gaminti ar ne prancūzišką svogūnų sriubą, kurios receptą jau seniai buvau užsirašiusi knygelėje-dienorašty. Pagaliau išdrįsti įkvėpė Jurga, kuri iš šaldytos tešlos, raudonųjų svogūnų, ančiuvių, juodųjų alyvuogių, šviežių čiobrelių ir gero šaukšto balzamiko iškepė pyragą, puošnų tarsi iš paveikslo; ir Jurgita, atskleidusi nepretenzingos, mano manymu, kvapnios ir šildančios svogūnų sriubos mįslę.

Taigi, prieš pora dienų ant virtuvinės spintelės išsirikiavo 5 naminiai svogūnai, o aš, juos lupdama šaltame vandenyje, negalėjau atsistebėti, jog skruostais nuriedėjo vos kelios ašarėlės. Be to, patvirtinu, kad, pjaustant svogūną,  tikrai verta peilį periodiškai pakišti po lediniu vandeniu. Sriuba gavosi aromatinga, elegantiškai salsva, tiršta ir nuteikianti labai jaukiai. Lietingą rudens vakarą, kai už lango stūgauja šiaurės vėjai, nėra nieko labiau sušildančio kaip su mylimu žmogumi skanauti naminę sriubą, pagardintą šlakeliu vyno.

Geriausia prancūziška svogūnų sriuba gaunama, kai jos pagrindas yra naminis jautienos sultinys. Bet, būsiu atvira, šaldiklyje ne visada turiu kokybiško pačios išvirto sultinio atsargų. Juk būna ir taip, jog visą dieną praleidę mokykloje, universitete ar darbe, nežmoniškai pavargę, mes šaltą rudens vakarą norime kažko lengvai pagaminamo, šilto ir jaukaus. Taigi, nors sultinys iš kubelio nepalyginamas su naminiu, kartais verta jo nusipirkti.

Svogūnų sriubai, be sultinio, būtinai reikės gelsvalukščių svogūnų, kadangi jos subtilaus skonio paslaptis - karamelizuoti svogūnai. Raudonuosius svogūnus man skaniausia valgyti žalius, nes po kepimo jie praranda spalvą, be to yra aštresni ir kartesni. Labai svarbu karamelizuojant svogūnus kantrybė: juos reikia kepti ant mažos - vidutinės ugnies, retkarčiais pamaišant. Patogiausia maišyti medine mentele. Po pamaišymų puodą pridenkite dangčiu, tai padės svogūnus išlaikyti drėgnus. Svogūnai turi kepti apie 30-40 min., kol įgaus švelniai rusvą atspalvį. Taigi, svogūnų karamelizavimas užims laiko, bet rezultatas atpirks sugaišimą. Be to, karamelizuoti svogūnai labai skaniai kvepia.

Remiantis legenda, ši sriuba buvo sukurta pagal karaliaus Liudviko pageidavimą XV a. Prancūzijoje. Vėlų vakarą po medžioklės, laikinai apsigyvenus medžiotojų namelyje, karaliaus virėjas virtuvėje aptiko tik svogūnų, truputį sviesto ir nusikvėpusio šampano. Neturėdamas kito pasirinkimo, viską sumaišė ir taip išvirė pirmąją svogūnų sriubą. Taigi, šlakelis raudono vyno yra neatsiejama šios sriubos dalis. Tad, kai svogūnai bus susikaramelizavę, pilkite vyną, padidinkite ugnį ir retkarčiais pamaišant, kaitinkite apie 10 min., kol vynas beveik pradings. Ir tik tada supilkite sultinį.

Ak, tas tamsus burgundiškas raudonumas…Kai pagalvoji, visai nenuostabu, jog prancūzai teigia, kad svogūnų sriuba yra puikus afrodiziakas. Juk lašelis vyno pakelia pasitikėjimą savimi, sužadina vaizduotę, nudažo skruostus raudoniu ir sušildo. Na, gal svogūnai ir neatrodo tinkamas maistas prieš bučinius, bet neparagavęs, nesužinosi ;)

Jei susigundėte, čiupkite užrašų knygelę ir tušinuką, nusirašykite, ko reikia šiai puikiai sriubai, ir pirmyn į parduotuvę.

Ir pabaigai: išdrįskite! Jei nedarysite to, ko bijote, prarasite daug teigiamų emocijų, kurios užplūsta, kai supranti, jog gali. Drąsoje slypi stebuklai.