2015 m. gegužės 1 d., penktadienis

Super turbo mėsos kukuliukai pomidorų ir ryžių padaže

Penkioliktoji iš 33 laimės akimirkų...
...dienos, kai lyja, kaip koks senovės romėnų dievas Janas, saugantis ir atveriantis miestų vartus, žvelgia vienu metu į dvi sielos puses. Viena jų - išsiilgusi, vieniša ir apleista, grimstanti į neįžvelgiamą praeities gelmę. Kita - och, išdykusi, srauniais upeliais su lietumi besiliejanti nuo stogų ir tyškanti ant po skėčiais nespėjusių pasislėpti besimarkstančių veidų ir tvarkingų šukuosenų.



Ir būna akimirkų lyg tyčia, kai niekaip negaliu nuspręsti, kuri sielos pusė man artimesnė. Tada kažkaip plaukiu tikėjimo irklais stumiantis per dumblingas šalikeles arba išlijusius debesis, gailias ašaras arba džiaugsmo juoką. Kaip pienės vasarop keičia saulėtus plaukus į baltas galvas, o bežvaigždės dienos mainosi vis tumpesnėm naktim, taip ir aš keičiuosi su lietumi. Grįžtu, kur nebūnu, kurį laiką, ir iškeliauju, kur dar nebuvau. Nepamirštu to, kad ir kas benutiktų, kad ir kurią sielos pusę pasirinkčiau, po lietaus ateina ramybė, stiprybė ir išsipildančios nuojautos.


Ateina ir nenumalšinamas, lyg tų geltonų vitamino C žirniukų noras, ilgiems žygiams ant kojų pastatantis įkvėpimo pojūtis, ir toks tikras jis, it sielos draugo apkabinimas. Iš lėto atsikvepiu ir toliau Tau rašau, kad pasinerti į lietų, išgyventi jį verta vien jau dėl to, kad visa tai patirtum ir įgytum. Kaip ir jaukią, lietingų valandų virtuvės terapiją, kai atsikemši butelį vyno ir imiesi maisto ruošimo. Kartais tai rizotas, kartais krevečių troškinys su kariu ir mangais, kartais sausainiai, o kartais visai neįmantrūs, bet tokie patogūs ir skanūs, kukuliukai su piene mirkytu batonu ir svogūnais, pakepti keptuvėje ir patroškinti pomidorų padaže. Juos būtinai reikia paragauti, kaip ir išgirsti čirškimą, kai į prikaistuvyje įkaitusį aliejų sudedi svogūnus. O ir kvepia jie šiltai, taip pažįstamai... gal dėlto, kad tėvų užaugintų bei sudžiovintų prieskoninių žolelių lapeliai, lėtai, mažais verpetais sūkuriuodami pomidorų padaže, it žvaigždynai išburia, kad viskas bus gerai. 



Už virtuvės lango neperžvelgiama, plati, beveik balta vandens paklodė. Aš neišlindusi iš pižamos drybsau patogiai įsitaisiusi ant palangės. Šalia tuščia, iki paskutinio padažo lašo išdažyta lėkštė ir taurė, kurioje dar keli gurkšniai vyno. Tokia tad diena, kai lyja – švelni lyg aksomas, galbūt trūksta šviesos, bet yra pilna naminio maisto skonio ir kvapo bei gydančios nostalgijos. Tuoj kilsiu, įsispirsiu į botus ir išeisiu į nulytas pavasario gatves. Per balas. Nuotykių varliauti. Kukuliukų virškinti. Susitikim. Ak, ar tai nėra laimė?...

P.S.: mano žmogaus nuomone, tai - super turbo kukuliukai, kurių neįmanoma atsivalgyti. 
P.P.S.: sesyte, ačiū, neatsiklausau: Astrid S - 2 AM.




Apie 30 nedidelių kukuliukų reikės:
750 g maltos maišytos kiaulienos ir jautienos
3 didelių česnako skiltelių
2 vidutinio dydžio svogūnų
4 riekių baltos sumuštinių (forminės) duonos
150 ml pieno
3 kupinų valgomųjų šaukštų smulkintų šviežių petražolių
1 arbatinio šaukštelio džiovintų raudonėlių
1 didelio kiaušinio
2 arbatinių šaukštelių druskos
Maltų juodųjų pipirų
Aliejaus

Pomidorų ir ryžių padažui reikės:
3 valgomųjų šaukštų aliejaus
2 vidutinio dydžio svogūnų
2 didelių morkų
2 didelių česnako skiltelių
3 skardinių smulkintų pomidorų po 425 ml
180 ml baltojo (sauso) vyno
500 ml vandens
1 valgomojo šaukšto rudojo cukraus
2 arbatinių šaukštelių džiovintų raudonėlių
2 arbatinių šaukštelių džiovintų petražolių
375 ml ryžių
Druskos ir maltų juodųjų pipirų
 
Super turbo mėsos kukuliukai pomidorų ir ryžių padaže

1. Ruošdami mėsos kukuliukus, pirmiausia nulupkite ir susmulkinkite svogūnus. Pusę svogūnų pakepinkite 2 valgomuosiuose šaukštuose aliejaus, kol suminkštės. Sutarkuokite nuluptas česnako skilteles. Duonos riekeles, nupjaustę plutas, užpilkite pienu. Kiaušinį lengvai išplakite.
2. Dideliame dubenyje sumaišykite maltą mėsą, pakeptus ir šviežius svogūnus, česnaką, įtrupintas išmirkusias duonos riekeles su visu pienu ir petražoles bei raudonėlius. Pasūdykite, pagardinkite pipirais, supilkite kiaušinio plakinį ir viską gerai išmaišykite rankomis.
3. Padarykite nedidelį faršo kukuliuką, iškepkite, paragaukite, ar netrūksta druskos ir kitų prieskonių. Jei reikia, faršą dar paskaninkite.
4. Drėgnomis rankomis iš faršo padarykite maždaug 30 kukuliukų. Sudėkite į didelę lėkštę ir laikykite šaldytuve apie pusvalandį, kad jie sutvirtėtų. Tuo tarpu pagaminkite pomidorų padažą.
5.  Svogūnus ir morkas supjaustykite pusės centimetro dydžio kubeliais. Susmulkinkite česnako skilteles. Dideliame prikaistuvyje pakaitinkite aliejų, suberkite svogūną, pusę arbatinio šaukštelio druskos ir nustatę mažesnę nei vidutinė kaitrą, kepkite 5 minutes. Šiek tiek padidinę kaitrą suberkite morkas ir česnaką bei pusę šaukštelio druskos. Vis pamaišant kepkite 5 minutes.
6. Supilkite vyną, virkite 5 minutes, tada įmaišykite susmulkintus pomidorus, vandenį, raudonėlius, petražoles ir cukrų. Pasūdykite 2 arbatiniais šaukšteliais druskos, papipirinkite, užvirinkite ir troškinkite 10-15 minučių, tada prikaistuvy nuimkite nuo ugnies.
7. Plačioje keptuvėje įkaitinkite aliejų - apie 2 valgomuosius šaukštus. Kukuliukus kepkite dalimis, nepergrūskite keptuvės. Kepkite vieną partiją apie 5-6 minutes, vis pavartydami, kad jie vienodai apskrustų.
8. Apkeptus kukuliukus sudėkite į pomidorų padažą, suberkite gerai nuplautus po šaltu vandeniu ryžius, užvirkite ir troškinkite ant nedidelės ugnies apie 20 minučių, kol ryžiai bus gatavi.
9. Patiekite apibarstę petražolėmis.

3 komentarai:

Julė rašė...

O man regisi, regisi, kad dvi pusės yra taip normalu ir net sveika. Šiek tiek sunkiau, be abejo, kai negali keliais paprastais brūkšniais savęs apsibrėžti, bet, bent man, tame gyvenimiškame daugialypume tiek žavesio!

Beje, ačiū ir tau, ir tavo sęs už dainą - irgi dienos atradimas :}

Simona rašė...

Jule, kad ir kaip juokingai bei keistai tai nuskambės, bet kaip, kad žmonės laukia laiškų, taip aš kartais laukiu Tavo žinučių :D Net neklauks :D Žinok būna man kartais, kad taip norėčiau save apsibrėžti, bet va niekaip neįtelpu vis į jokią formą ir jau net nekalbant apie mane supančius ir pačiai juokinga, kaip tuo pat metu įmanoma būti ir vėjavaikiu ir tokia rimta teta, ir laiminga, ir nostalgiška ir taip be galo.

P.S.: dar vis neatsiklausau tos dainos...

Julė rašė...

Simona! Kaip nuostabiai gera girdėti, ir kokia šiluma širdį bei galvą užplūdo, tavo žinukę perskaičius. Tikras pavasaris, ačiū :}

O su pavasariu gal ir aiškumo daugiau, ar, kaip tik,- leidimo sau be apibrėžtumų gyvent.