Didžiosios metų šventės iš lėto artėja ir vis dažniau mano virtuvės paviršiai žaižaruoja apibarstyti cukrumi. Ruošimasis joms - Kūčioms ir Kalėdoms, prasidėjo dar praeitą savaitgalį: į pirmąsias gretas spintelėje išsirikiavo smulkus klevų sirupas, perlinis cukrus, nerafinuotas muskovado cukrus, grikių medus ir popieriniai maišeliai, prikrauti lipnių ir saldžių džiovintų vaisių ir riešutų. O, kad tas kalėdinių pyragų saldumas būtų it balzamas, gydantis sužeistas sielas...
.JPG)
...ir taigi, nuo neatmenamų pirmojo kalėdinio pyrago kepimo laikų, nuo tada, kai Elena pabudo vidury nakties ir negalėjo užmigti, kol nepaskambino man ir nepasakė: "Tik nepamiršk datulių", vis daugiau ir daugiau kalėdinių pyragų lapkričio pabaigoje suminga spintos "antracoliuose". Šiais metais visi šeši.
Ryte po savaitgalinio pyragų kepimo maratono sutikau kaimyną, o jis ir sako, kad pyragiškas aromatas pasklido net po jo butą ir labai gundė užsukti į svečius.
.JPG)
Pyragas kepa gana ilgai, bet nesusigundykite padidinti orkaitės temperatūros, nes brendyje pamirkyti džiovinti vaisiai neturės pakankamai laiko susmegti ir išskirti savo sultis. Och, taip, brendis yra neatskiriama šio pyrago dalis. Todėl pyragą, susuktą į "apgirtusią" marlę, galima brandinti net pora mėnesių. Žmonės kalba, kad rytą po Kūčių, vėlyviems pusryčiams riekiant ilgai išlauktą pirmąjį jo gabalėlį, ima blizgėti akys ir iš toli toli sugrįžta tikėjimas stebuklais. Brendis nuo pat ryto? O kodėl gi ne? Juk Kalėdos! Nepaprastai skanu patiekiant su nedideliu puodeliu nesaldintos kavos. Pamėginkite ir jūs. Receptą rasite paspaudę čia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą