2013 m. spalio 20 d., sekmadienis

Keksiukų kepimo alchemija

Leiskite sau truputį paišdykauti – būkite šiek tiek laukiniais; tokiu būdu jūsų širdis niekada nesudžius. Vaikas nepameta blizgančių akių, tai suaugę pasako, kaip jis turi atrodyti, kad įtiktų normoms ir taisyklėms. Vaikas nenustoja fantazuoti, tai suaugę liepia jam nusiimti rožinius akinius ir pradėti į gyvenimą žiūrėti rimtai. Jei apleidai savo vidinį vaiką, iš naujo jį pažink: tikėk savo įsivaizduojamu pasauliu, įgyvendink idėjas čia ir dabar, neatidėliojant ir nelaukiant geresnių laikų, priimk viską, kas pas Tave ateina be kritikos ir smerkimo, o svarbiausia žaisk. Žiūrint į gyvenimą kaip į žaidimą, pastebi, kad yra ne tik negatyvi gyvenimo pusė, kad piktieji veikėjai iš tiesų yra nelaimingi, vieniši, sudžiūvusioms širdims, kuriem šypsenos ir dėmesio reikia kaip niekam kitam. Vaikiškumas leidžia greičiau jiems atleisti, lengviau atsikelti parkritus, net jei nubrozdinti ne keliai, o širdis.


Leiskite sau truputį pasmaližiauti - išsikepkite vanilinių keksiukų, užtupdykite jiems sviestines kepuraites ir lėtai pasimėgaujant suvalgykite vieną kitą prie pavakario nesaldintos arbatos. Iš tiesų, visai nesvarbu, ar jūsų lėkštutės "nėriniuotos", ar pačios paprasčiausios vienkartinės, "kepurėti" keksiukai atneša į širdį vėjavaikišką džiaugsmą ir kartu ramumą, kad viskas yra ir bus gerai su pasauliu. Net jei jis kartais sukasi ir ne į tą pusę, kurią tikiesi. Išsikepkite jų, kai norite jaukiai pasitikti svečius, kai apima keista apatija, kai įsimylite, kai norisi kažko saldaus, kai apima įkvėpimas ir būtinai, kai pajuntate, kad atėjo laikas sustoti.



Ar kada bandėte iškepti keksiukus be elektrinio plakiklio? Kai užsimanau plakti ir maišyti, aš visada išsitraukiu medinį šaukštą, užsidegu keletą žvakių ir imu sukti sviestą su cukrumi 10-15 minučių, kol masė pasidaro puri. Sunku pasverti kiek meilės ir dėmesio tokiu būdu įmaišoma į tešlą, bet keletas prakaito lašų išliejami tikrai.



Jūs žinote, kas yra ilgas pasivaikščiojimas ar bėgiojimas, kai visos mintys kažkur išgaruoja. Šių keksiukų kepimas be elektrinio plakiklio labai panašų į tai - išsisklaido nuovargis ir liūdesys. Pagaliau, kai į sviesto masę įmaišote kiaušinius, pieną ir miltus, gauta tešla pripildote keksiukų "sijonėlius", galite atsisėsti prieš orkaitę ir pažvelgti, kaip pučiasi jūsų užmaišyti keksiukai, patirti skanėstų kepimo namie žavesį.



Šie keksiukai - lengvi, purūs, kiek saldūs ir aromatingi. Taip, jie vieni iš geriausių ir dažniausiai kepamų, kai noriu ko nors iš tiesų paprasto. Išbandykite, tikiu neliksite jiems abejingi ;)
 
12 keksiukų reikės:

115 g kambario temperatūros sviesto
90 g cukraus
175 g miltų
1 ir 1/3 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
2 vidutinio dydžio kiaušinių (kambario temperatūros)
8 g vanilinio cukraus su natūralia vanile
5 valgomųjų šaukštų pieno (kambario temperatūros)
Nedidelio žiupsnelio druskos (ne daugiau nei 1/4 šaukštelio) 
Sviestiniam kremui reikės: 
115 g kambario temperatūros sviesto
200 g persijotos cukraus pudros
1 šaukšto džemo

Vaniliniai keksiukai su sviestiniu kremu

1. Įkaitinkite orkaitę iki 180 °C temperatūros.
2. Į kepimo skardą sudėkite keksiukų "sijonėlius".
3. Persijotus miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir žiupsneliu druskos.
4. Kambario temperatūros sviestą supjaustykite gabalėliais, sudėkite į didelį dubenį, suberkite cukrų, vanilinį cukrų ir ištrinkite su sviestu, kol masė taps puri ir šiek tiek pašviesės. Maišant su mediniu šaukštu, tai užtruks apie 10 minučių.
5. Po vieną gerai įmaišykite kiaušinius.
6. Dalimis įmaišykite miltus ir pieną: pirma, 1/3 pieno, tada 1/3 miltų, po to vėl pieno ir t.t. Nepermaišykite, tik kol nesimato sausų miltų. Gausis gana tiršta tešla. Padalykite tešlą tarp paruoštų formelių. Kepkite apie 20 minučių. Neperkepkite, nes keksiukai praras drėgmė. Kremu keksiukus puoškite tik,kai jie visiškai atvės.
7. Kremui sumaišykite sviestą su cukraus pudra, kol gausite purią masę. Tada įmaišykite per sietelį ištrintą džemą.

2 komentarai:

Indrė rašė...

Gardūs tikrai - ir purūs net per ekraną. Tik kremą dėčiau ne sviesto, o varškės - man jis dabar pats mėgstamiausias :)

Simona rašė...

Indre, ačiū ;) Reikės būtinai išbandyti su varškės kremu, o kaip jį darai?