2013 m. balandžio 16 d., antradienis

Apie burokėlių sriubos virimą

Mūsų šeimoje sriubos valgomos reguliariai.Visada maniau ir manau, kad per vakarienę tai vienas geidžiamiausių valgių - neapsunkinantis skrandžio, suteikiantis geros nuotaikos po visos dienos.Štai ir dabar prieš mane garuoja dubenėlis "su kaupu" burokėlių sriubos, kurioje daug daržovių ir meilės bei žiupsnelis kūrybos. Nebijoti eksperimentuoti, gaminant maistą, mane išmokė tėtis, kuris niekada nesivadovauja receptų knygomis, o kliaunasi savo kulinarine "klausa".
Šio burokėlių sriubos recepto pagrindas būtent ir atkeliavo iš tėtės virtuvės, o vėliau po vienos miesto šventės buvo "aplipdytas" kopūstais ir jautienos gabalėliais. Kaip lengva suprasti, aš mėgstu sriubos tirščius - ir morkas, ir svogūnus, ir burokus, ir kopūstus, tačiau skanus sriubos skystis - už viską svarbiau. Į sriubą nebūtina sudėti daugybės ingredientų, pakanka mėsos gabalėlio su kaulu, keleto daržovių, trupučio dėmesio, trupučio žinojimo ir stebuklingas karštimas garuoja ant stalo.
Pirmiausia, ką apie geros burokėlių sriubos virimą mane išmokė tėtis, yra taisyklė - jokių bulvių į šią sriubą, kad jos savo polinkiu tirštinti nesugadintų skaidraus jautienos sultinio. Jei esate užkietėjęs bulvių šalininkas kaip aš, rekomenduoju prie šios sriubos išsivirti bulvių su lupenomis.
        


Užtat tėčio burokėlių sriuboje visada yra "užkeptų" svogūnų su morkomis. Pagal jo receptą keturiems valgytojams verdamai sriubai reikia vieno svogūno, vienos morkos ir kelių didelių šaukštų aliejaus, kad daržovės galėtų jame patenkintai spragsėti ir tiesiog neįtikėtinai pagerinti sriubą.Dar burokėlių sriuboje visada būna prieskoninių žolelių. Baltai pavydžiu tėtei su mama daržo, kuris kiekvieną pavasarį gausiai apsodinamas įvairiomis žolelėmis. Žolelių naudojimas, ruošiant maistą, jiems be galo svarbus. Nuo vaikystės pripratusi prie žolelių, drąsiai į sriubą beriu saują smulkiai supjautytų petražolių. 
Toliau sultinys. Jį virti būtinai reikia ant mažos ugnies ne trumpiau nei dvi su puse valandos. Mėsa užpilama šaltu vandeniu, taip sultinio skonis būna geresnis. Svarbu sąžiningai vis nugraibyti putas ir riebalus, kad neatsirastų drumzlės. Ir viskas, tik kad laiko šiek tiek užtrunka, bet kai paragauji sriubos su namie virtu sultiniu, net nesinori kitokios. Išbandykite, gardu ir paprasta.
Ši sriuba labai patinka mano žmogui, žinoma, žirnių sriuba jam visada bus pirmoje vietoje. Jis vis manęs klausinėja, kada jos receptu pasidalinsiu su Jumis. Kadangi šią sriubą visada verdu greitai greitai "iš akies", neturiu užsirašius jokių proporcijų, o ir paprasta ji be galo, niekaip neprisiruošdavau visko susverti ir jos recepto įkelti čia. Visgi, kai per mėnesį išverdi tą pačią sriubą du kartus, supranti, kad tikrai reikia dalintis receptu, net jei jo paruošimo laikas 3 valandos.
Vos nepamiršau dar vienos šios sriubos ypatybės: puodui praleidus naktį šaldytuve, jos skonis tik pagerėja. Bet mūsų namuose retai taip nutinka, kad liktų nors vienas šaukštas burokėlių sriubos.
Taip pat tikriausiai jau pastebėjote nuotraukose, kad sriubą gardinu dideliu šaukštu grietinės, kaip be jos. Didžiai mano nuostabai mano žmogus, kuris žirnienę visada balina grietine, į burokėlių sriubą nededa jos nei lašo. 


4 valgytojams
 Paruošimo laikas: 3 valandos
 Patiekimui: grietinės

Apie 500 g jautienos kulninės su kaulu
2 litrų ir 200 ml vandens
1 nedidelės morkos
1 vidutinio dydžio svogūno
1 saliero stiebo
2 valgomųjų šaukštų aliejaus
2 vidutinio dydžio pomidorų
150 g kopūsto
200 - 250 g marinuotų pjaustytų burokėlių
Petražolių, lauro lapo, juodųjų pipirų, druskos 

 Burokėlių sriuba su kopūstais ir jautiena

1. Jautienos kulninę gerai nuplaukite, įdėkite į puodą, užpilkite vandeniu, užvirkite, sumažinkite ugnį iki silpnos ir, nugraibant putas, virkite dvi su puse valandos.
2. Po dviejų valandų, imkitės daržovių ruošimo. Nusilupkite svogūną,nuskuskite morką. Supjaustykite plonomis juostelėmis kopūstą. Svogūną supjaustykite nedideliais kubeliais. Morką sutarkuokite, o saliero stiebą susmulkinkite siauromis juostelėmis. Keptuvėje įkaitinkite aliejų, sudėkite svogūnus ir salierus, išmaišykite, kepkite, kol suminkštės. Tada sudėkite morkas, išmaišykite ir kepkite, kol šios taps minkštos.
3. Kol morkos kepa, nedideliame prikaistuvyje užvirkite vandenį, sumeskite į jį pomidorus, kurių odelės įpjautos, ir pavirkite 30 sekundžių, po to perkelkite juos į ledinį vandenį. Nulupkite pomidorų odeles ir pomidorus susmulkinkite. Sudėkite pas iškepusias morkas, išmaišykite ir pakepkite dar pora minučių. Pagal skonį įberkite druskos.
4. Jautienos sultinį nukoškite per kiaurasamtį ištiestą marle. Užvirkite, suberkite kopūstus, įmeskite lauro lapelį, keletą juodųjų pipirų žirniukų, išmaišykite, užvirkite ir virkite ant nedidelės ugnies 10 minučių. Nuo kaulo atskirkite mėsą ir susmulkinkite nedideliais gabaliukais.
5. Praėjus 10 minučių, į sriubą sudėkite mėsą, užkeptas daržoves, išmaišykite, užvirkite, pavirkite 5 minutes, tada sudėkite burokėlius ir susmulkintas petražoles. Petražolių dėkite tiek, kiek mėgstate. Užvirkite, sriubą pavirkite dar keletą minučių. Paragaukite, pridėkite druskos ir maltų juodųjų pipirų. Štai ir viskas - sriuba paruošta.

6 komentarai:

Odeta rašė...

Labai gražiai parašei apie burokėlių sriubą. Gavau dovanų Ukrainietišką kulinarijos knygą, tai ten virš 40 barščių receptų http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2012/08/ukrainietiski-barsciai.html

Simona rašė...

Odeta, kokia puiki dovana ir labai įdomus įrašas :) Gera turėti tokių draugų, kurie žino, ką parvežti dovanų, jog visada pataikytum ;)

Anonimiškas rašė...

Laba diena. Gal protingi žmonės pasakytų, kuo tradicinė burokėlių sriuba skiriasi nuo barščių? Atsiprašau, kad prikėliau beveik dvejų metų senumo straipsnį. O jūsų receptą bandysiu išbandyt. Tik kad 3 valandas dėl sriubos... Daugoka. Mano (aš esu vyras) receptas toks: nuskutu tris vidutinio dydžio bulves, supjaustau kubeliais ir kelis kartus praskalauju. Supjaustau vieną didesnę morką. Bulves ir morką suberiu puodan ir verdu. Kol verda, supjaustau pusę svogūno ir du virtus (pirktinius) burokėlius. Kai bulvės ir morkos išverda, suberiu svogūnus, o po poros minučių burokėlius. Pridedu žolelių (kartais įberiu vištienai skirtų žolelių, kartais - jautienai), ir šlakelį aliejaus. Valgom su grietine ir su prancūzišku batonėliu (būtinai iš IKI. Ten yra trijų ryšių batonėliai - kumštelio dydžio, pailgi (apie 30 cm) ir ilgesnis. perku tuos, kurie 30 cm. Duktė mažai valgo sriubų, bet mano - visada suvalgo. Svarbiausia yra gerai praskalauti ką tik supjaustytas bulves. Kokius 2 - 3 kartus. Putų beveik nebūna. Sriubos spalva normali. Dar, deja, viskas priklauso nuo burokėlių. Jei saldūs, reikia daugiau druskos. Iki. Viktoras

Simona rašė...

Viktorai, kaip man buvo smagu skaityti Tavo komentarą, iš tiesų, tai net keista rašyti konentarą, greičiau laišką. Labai ačiū Tau už jį. Tokiomis akimirkonis pagalvoju, kad tai viena iš priežasčių, kodėl rašau, tokios atviro bendravimo akimirkos. Dar sykį ačiū. Taip pat dėkoju, kad pasidalinot savo receptu. Iš tiesų man visad smagu pamatyti kitų maisto ruošėjų virtuvių užkulsius, pasisemti idėjų, nes kartais būna, kad pats net nepagalvoji. Ir dar, visad sakau, jei valgo vaikai, tai jau iš tiesų gerai, nes jie yra patys įnoringiausi valgytojai ;-)

Anonimiškas rašė...

Aš ir verdu taip, kaip Viktoras, tik nenaudoju aliejaus, o mėsos/vištienos sultinio pirktinio kubelį/ius ar naminio skysto kiek, ir dažniau naudoju česnakus vietoj svogūnų, nieko neskrudinu. Aišku gan liesa gaunasi taip, bet su grietine ir juodos duonos riekele pats tas, ir tik apie valandą užtrunka. Kartais dar grybų įpjaustau, tik šiandien pamiršau :) Labai labai mėgstu visokias burokėlių sriubas, tai bevalgydama susigalvojau pažiūrėti ar kiti irgi, taip ir atklydau į čia :) Namuose virdavo panašiai kaip šiame įraše nupasakota, tik be pomidorų, ir berods irgi nepakepdavo daržovių prieš tai. Kada, kai bus daugiau laiko, pabandysiu Jūsų būdu :)

Simona rašė...

Ačiū už tokį puikų komentarą, buvau labai smagu skaityti. Daržoves apkepu todėl, kad taip pabudinami jų skoniai, tikrai verta pabandyti, gali būti, kad paskui kitaip ir nevirsite ;) dėl sultinio darbo dienomis ir aš pati nekraunu į puodą kaulų, o naudojų kubelį ar jau turimą mėsos nuovirą, bet niekas nepaneigs, koks gėris yra naminis ilgai virtas sultinys. Verta juo lepintis bent kartą į mėnesį, kai atsiranda daugiau laiko. Be to, kai pagalvoji, tai labai pigus pasilepinimo būdas ir toks visai yspūdingas. Jei kada pabandysi pakepti daržoves, parašyk, kaip pavyko. Linkėjimai :) Šypt