Praėjusį savaitgalį tvarkiau studijų laikų užrašus. Daugybė jų nukeliavo į šiukšlių maišą, kadangi supratau, kad jie jau niekada nebus panaudoti. Didelėje popierių krūvoje radau ir psichologijos sąsiuvinį. Jį pasilikau. Įsiskaičiau. Paprastas ir ilgai neužtrunkantis pratimas, kurį radau šiame sąsiuvinyje, yra per 60 sekundžių surašyti kuo daugiau akimirkų, kada gyvenime jauteisi taip, lyg stovėtum kalno viršūnėje. Šios akimirkos yra ypatingos tuo, kad viduje likęs stiprus ir keistas laimės, tobulumo, pasididžiavimo, nuostabos jausmas. Tu tai padarei!
Tai gali būti ir labai didelės akimirkos: vestuvės, vaiko gimimas, ir visai mažutės: užrašas ant veidrodžio mylimam žmogui, išsvajotos knygos gavimas. Svarbiausia, kad tą įvykį atsimeni taip, lyg jis būtų ką tik įvykęs.
Kai pagalvojau apie savo gyvenimo viršūnes, didžiai savo nuostabai, pasijutau itin laiminga, labiau savimi pasitikinti ir įkvėpta ką nors nuveikti. Kaip pastebėjo Markas Tvenas:"Po dvidešimties metų Tu būsi labiau nusivylęs dėl to, ko nepadarei, nei dėl to ką padarei. Taigi, atsikratyk pančių. Palik saugų uostą. Pagauk palankų vėją. Tyrinėk. Svajok. Atrask." Nusprendžiau, jau seniai, kad kuo dažniau nuotykiams, iššūkiams, galimybėms reikia sakyti taip ir net nepajusiu, kaip tapsiu tikrų tikriausia gyvenimo alpiniste.
Kartais, bet tik kartais, pagalvoju, kad, jei nesivadovaučiau Marko Tveno požiūriu, patirčiau mažiau gėdos jausmo, atrodyčiau rimtesnė, nereikėtų raudonuoti, negaučiau keistų pravardžių, turėčiau susitaupiusi daugiau pinigų. Tačiau, kai pabandau elgtis pagal tokį elgesio modelį, suprantu, kad tai nesu aš, kad nors man be galo patinka lygumos ir valandų valandas galėčiau jomis grožėtis, bet įkopti į viršūnes (savais būdais) patinka dar labiau.
Keletas mano gyvenimo kalnų viršūnių, kurias prisiminiau pirmiausiai:
1) perplauktas mano kaime esantis tvenkinys;
2) iš pirmo karto išlaikytas egzaminas, kurį iš 100 žmonių išlaiko 20 - 25;
3) pirmasis meilės prisipažinimas vidury nakties, valgant šaldytas krabų lazdeles;
4) vestuvių šokis, kai atrodė, kad kojomis nejaučiu žemės;
5) maudynės naktį jūroje;
6) mažyčio besmegenio numezgimas ir padovanojimas Debesėliui;
7) ir t.t.
O kada Tu jauteisi taip, lyg stovėtum kalno viršūnėje?
Tai gali būti ir labai didelės akimirkos: vestuvės, vaiko gimimas, ir visai mažutės: užrašas ant veidrodžio mylimam žmogui, išsvajotos knygos gavimas. Svarbiausia, kad tą įvykį atsimeni taip, lyg jis būtų ką tik įvykęs.
Kai pagalvojau apie savo gyvenimo viršūnes, didžiai savo nuostabai, pasijutau itin laiminga, labiau savimi pasitikinti ir įkvėpta ką nors nuveikti. Kaip pastebėjo Markas Tvenas:"Po dvidešimties metų Tu būsi labiau nusivylęs dėl to, ko nepadarei, nei dėl to ką padarei. Taigi, atsikratyk pančių. Palik saugų uostą. Pagauk palankų vėją. Tyrinėk. Svajok. Atrask." Nusprendžiau, jau seniai, kad kuo dažniau nuotykiams, iššūkiams, galimybėms reikia sakyti taip ir net nepajusiu, kaip tapsiu tikrų tikriausia gyvenimo alpiniste.
Kartais, bet tik kartais, pagalvoju, kad, jei nesivadovaučiau Marko Tveno požiūriu, patirčiau mažiau gėdos jausmo, atrodyčiau rimtesnė, nereikėtų raudonuoti, negaučiau keistų pravardžių, turėčiau susitaupiusi daugiau pinigų. Tačiau, kai pabandau elgtis pagal tokį elgesio modelį, suprantu, kad tai nesu aš, kad nors man be galo patinka lygumos ir valandų valandas galėčiau jomis grožėtis, bet įkopti į viršūnes (savais būdais) patinka dar labiau.
Keletas mano gyvenimo kalnų viršūnių, kurias prisiminiau pirmiausiai:
1) perplauktas mano kaime esantis tvenkinys;
2) iš pirmo karto išlaikytas egzaminas, kurį iš 100 žmonių išlaiko 20 - 25;
3) pirmasis meilės prisipažinimas vidury nakties, valgant šaldytas krabų lazdeles;
4) vestuvių šokis, kai atrodė, kad kojomis nejaučiu žemės;
5) maudynės naktį jūroje;
6) mažyčio besmegenio numezgimas ir padovanojimas Debesėliui;
7) ir t.t.
O kada Tu jauteisi taip, lyg stovėtum kalno viršūnėje?
Kibbeh - vienas iš populiariausių Vidurio Rytų patiekalų. Naršant internete, supratau, kad yra daugybė būdų jam pagaminti. Paprastai, tai - iš "bulgur" kruopų, keptų svogūnų ir maltos jautienos ar avienos formuojami kukuliai, įdaryti malta jautiena, gausiai pagardinta prieskoniais, keptais svogūnais ir kedrinėmis pinijomis. Po to šie kukuliai gruzdinami ir iškart valgomi. Bet mane labiau įkvėpė kitas šio patiekalo paruošimo būdas - kepti pyragą:
Nors tai netradicinis Kibbeh pateikimo būdas, bet labai skanus ir daug paprastesnis. Ypač mane sužavėjo padažas iš "tahini" pastos, todėl nepabūkite būtinai jos įsigyti, jei kepsite šį pyragą.
Produktai, kurių gali tekti paieškoti:
"Bulgur" kruopos - tai pilno grūdo skaldyti kietieji kviečiai, ne mažiau populiarūs už ryžius Vidurio rytuose. Jos yra riešuto skonio, ilgiau kramtomos, sudėtyje yra daug geležies, todėl naudingos sveikatai. Šiam patiekalui naudojamos smulkios "bulgur" kruopos. Jų ieškokite sveiko maisto parduotuvėse.
"Tahini" pasta - tai skrudintų maltų sezamų sėklų pasta. Skoniu ji primena žemės riešutų sviestą, šiek tiek kartoka. Yra vitamino E šaltinis. Būtinai laikoma šaldytuve, sandariai uždaryta. Jos taip pat ieškokite sveiko maisto parduotuvėse.
Kedrinės pinijos irgi yra puikios vitamino E tiekėjos. Jos - labai aliejingos, šiam pyragui suteikia žaismingumo bei labai draugauja su "bulgur" kruopomis bei "tahini" pasta. Jų galite rasti didžiuosiuose prekybos centruose.
Nepaprastai kvapnus. Po kepta malta jautiena atsidūręs "bulgur" kruopų pagrindas prisigeria gardžių mėsos sulčių. Visas pyrago gardumas atsiskleidžia jam šiek tiek atvėsus. Puiki vakarienė, kai norisi palepinti gurmaniškai nusiteikusią šeimyną ar draugus.
Pagrindui reikės:
125 g "bulgur" kruopų (pilno grūdo skaldytų kietųjų kviečių)
200 ml vandens
1 didelio svogūno
2 valgomojų šaukštų aliejaus
Druskos
1/4 arbatinio šaukštelio maltų juodųjų pipirų
2 valgomųjų šaukštų miltų
1/4 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
Įdarui reikės:
3 valgomųjų šaukštų aliejaus
2 vidutinio dydžio svogūnų
2 česnako skiltelių
1 žaliosios aitriosios paprikos
450 g maltos jautienos
1 arbatinio šaukštelio druskos
1 arbatinio šaukštelio cinamono
1/3 arbatinio šaukštelio maltų kvapniųjų pipirų
2 valgomųjų šaukštų susmulkintų petražolių
1 arbatinio šaukštelio susmulkintų kalendrų
1/2 maltų juodųjų pipirų
30 g kedrinių pinijų
Padažui reikės:
50 g "tahini" pastos
2 arbatinių šaukštelio citrinos sulčių
50 ml vandens
20 g kedrinių pinijų
Pateikimui reikės:
1/3 arbatinio šaukštelio cinamono
Gero žiupsnio susmulkintų kalendrų
"Kibbeh" - maltos jautienos ir "bulgur" kruopų, pyragas
Pagrindas: į dubenį supilkite 200 ml vandens, suberkite "bulgur" kruopas, sumaišykite ir tegu pastovi 40 - 50 minučių. Nulupkite ir supjaustykite smulkiai svogūną. Keptuvėje įkaitinkite šaukštą aliejaus, suberkite svogūną, 1/3 arbatinio šaukštelio druskos, maltuosius juoduosius pipirus ir kepkite ant mažos ugnies, kol suminkštės, apie 6 - 7 minutes. Tuo metu miltus sumaišykite su kepimo milteliais. Kai kruopos išmirks, nusunkite jas ir gerai sumaišykite su apkeptais svogūnais, miltais, 1/3 - 1/2 arbatinio šauktelio druskos ir 1 valgomuoju šaukštu aliejaus.
Įdaras: nulupkite ir supjaustykite svogūnus. Nulupkite ir supjaustykite česnako skilteles. Susmulkinkite, išėmę sėklas, aitriąją papriką. Keptuvėje įkaitinkite 2 valgomuosius šaukštus aliejaus, suberkite susmulkintus česnaką, svogūnus ir papriką bei 1/2 arbatinio šaukštelio druskos, kepkite ant mažos ugnies, kol suminkštės, vis pamaišant, apie 8 minutes. Tuo metu susismulkinkite petražoles ir kalendras. Apkeptus svogūnus, papriką ir česnaką išimkite į dubenėlį ir atidėkite į šalį. Keptuvėje įkaitinkite 1 valgomąjį šaukštą aliejaus ir ant didelės ugnies, vis maišant, apkepkite maltą jautieną, apie 5 minutes. Tada sudėkite atsidėtą svogūnų, česnako ir paprikos mišinį, suberkite pinijas, petražoles, kalendras, cinamoną, 1/2 arbatinio šaukštelio druskos, kvapniuosius ir juoduosius pipirus. Išmaišykite ir dar vieną minutę pakepkite.
Sluoksniavimas: įkaitinkite orkaitę iki 180 C. Kepimo formą, kurios skersmuo 18 - 20 cm, ištepkite aliejumi ir išklokite kepimo popieriumi. Kruopų pagrindą paskirstykite ant skardos dugno, vis šaukštu paspaudžiant, kad gautųsi vientisas be tuščių ertmių pagrindas. Ant jo suberkite įdarą, tolygiai paskirtykite ir taip pat "supresuokite" su šaukštu. Kepkite 20 minučių.
Padažas: dubenėlyje sumaišykite "tahini" pastą, vandenį ir citrinos sultis iki vientisos masės. Kai pyragas iškeps, šiuo padažu aptepkite jo viršų, užbarstykite pinijas ir kepkite dar 10-15 minučių, kol padažas šiek tiek sustings, o pinijos įgaus spalvos.
Patiekimas: pyragą apibarstykite cinamonu ir kalendromis. Palikite šiek tiek atvėsti ir sutvirtėti. Tiekite šiltą su salotomis.
Įkvėpimo šaltinis: čia.
P.S.: man šis pyragas labai gražus. Įsimylėjau jį iš pirmo žvilgsnio. Mmmm...
2 komentarai:
Vienas geriausių receptų, kuriuos pastaruoju metu teko matyti, dėkui už idėją! B)
Dėl kopimo į kalną - čia niekada negalima sustoti, kiekvienas žmogus gyvenime yra lyg parkeris, tad tik jis ir gali parašyti įdomią savo gyvenimo istoriją arba taupyti rašalą ir tik po daug metų, kai noorės ką nors parašyti, supras, jog rašalas jau yra išdžiuvęs.
Mindaugai, ačiū už tokį įvertinimą. Labai smagu kažką atrasti, kas įkvepia ir kitus. Labai.
Dėl kopimo į kalnus - geras palyginimas su parkeriu. Kaip tik pagalvojau, kad reikią labai daug drąsos rašyti savo gyvenimo istoriją, kadangi neturime jokio juodraščio. Gal todėl kartais ir taupome rašalą, nes bijome sugadinti švaraštį. Juk jau nuo mažų dienų esame pripratinami rašyti kuo gražiau ir tvarkingiau. Hmmm...
Rašyti komentarą